"Lidl" Duonos Traškučiai: Sudėtis, Palyginimai ir Sveikatos Aspektai
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama maisto produktų sudėčiai, jų kokybei ir poveikiui sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime "Lidl" parduotuvėse parduodamų duonos traškučių sudėtį, palyginsime ją su kitų gamintojų produktais, aptarsime glitimo netoleravimo problemą ir sveikos mitybos svarbą.
Glitimas ir Jo Netoleravimas
Glitimas, arba gliutenas (angl. gluten), yra baltymų kompleksas, aptinkamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose bei kituose grūduose. Nors daugeliui žmonių šis baltymas nekelia jokių problemų, sergantiems celiakija jis sukelia autoimuninę reakciją, pažeidžiančią plonąsias žarnas. Glitimo netoleravimas - mažiau sunki būklė nei celiakija, tačiau žmonėms, kenčiantiems nuo jo, glitimo turintis maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus, nuovargį, galvos skausmą ir kitus simptomus.
Pasak Lietuvos gastroenterologų asociacijos, apie 1% Lietuvos gyventojų serga celiakija, tačiau didelė dalis jų dar nėra diagnozuoti. Dar didesnė dalis žmonių kenčia nuo įvairaus laipsnio glitimo netoleravimo. Dėl plataus kviečių produktų naudojimo, glitimo netoleruojantiems bei celiakija sergantiems žmonėms tenka itin atidžiai skaityti beveik visų maisto produktų sudėtis.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežti maisto ženklinimo reikalavimai. Pagal ES reglamentą Nr. 1169/2011, glitimas priskiriamas prie alergenų, kurie privalo būti aiškiai pažymėti produkto sudėtyje. Taip pat reikėtų būti atsargiems su produktais, kuriuose gali būti “paslėpto” glitimo - miso paste, sojos padaže, kai kuriuose prieskoniuose ar dešroje.
Beglitiminė Dieta: Užkandžiai ir Alternatyvos
Ieškant užkandžių be glitimo, pravartu žinoti, kokie maisto produktai natūraliai neturi šio baltymų komplekso. Dauguma šviežių vaisių, daržovių, riešutų, kai kurių pieno produktų ir neapdorotos mėsos bei žuvies yra natūraliai be glitimo. Iš šių produktų galima sukurti daugybę skanių ir maistingų užkandžių.
Taip pat skaitykite: Naudingi patarimai renkantis prieskonius Lidl
Lietuvos prekybos centruose, tokiuose kaip "Maxima", "Iki", "Rimi" ar "Lidl", galima rasti vis platesnį natūralių produktų be glitimo asortimentą. Šiandieninėje Lietuvos rinkoje galima rasti įvairių supakuotų užkandžių be glitimo - nuo saldžių iki sūrių, nuo traškių iki minkštų. Batonėliai be glitimo tapo vienu populiariausių užkandžių. Krekeriai ir traškučiai be glitimo gaminami iš kukurūzų, ryžių, bulvių ar kitų natūraliai glitimo neturinčių produktų. Sausainiai ir pyragėliai be glitimo Lietuvos parduotuvėse dažniausiai randami specializuotose lentynose.
Rinkdamiesi maistą be glitimo, būtina atkreipti dėmesį į kryžminę taršą - kai glitimo neturintis produktas kontaktuoja su glitimo turinčiais produktais. Renkantis be glitimo produktus, svarbu įvertinti ir jų maistinę vertę. Kai kurie supakuoti užkandžiai be glitimo gali turėti daugiau cukraus, riebalų ar druskos, todėl vertėtų rinktis tuos, kurie turi mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir baltymų.
Beglitiminės dietos valgiaraštis gali būti įvairus, maistingas ir skanus. Kruopščiai atrinkome labai platų maisto be glitimo asortimentą. Dieną pradėkite nuo sveikų pusryčių, tam puikiai tiks dubenėlis sausų pusryčių, pagardintų mėgstamais priedais. Mėgstantiems pasilepinti saldžiais kepiniais, siūlome įsigyti jau paruoštus pyrago, blynų ir kitų kepinių ruošinius be glitimo.
"Lidl" ir "Snack Day" Traškučių Palyginimas
Siekiant atidžiau panagrinėti "Lidl" siūlomų produktų kokybę, verta palyginti "Snack Day" traškučius (kurie parduodami "Lidl") su kitų gamintojų, pavyzdžiui, "Lay's", produkcija.
"Lidl" kainą „paderino“. Įprastai "Lidl" pardavinėja dideles 215 g "Lay's" pakuotes, kurių 1 kg kaina (5.16 Eur) yra žemesnė už "Snack Day".
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti sriubą Lidl?
Maistingumo Deklaracija (100g):
Štai palyginimas tarp "Lay's" ir "Snack Day" traškučių:
- Energetinė vertė:
- Lay's: 545 kcal
- Snack Day: 541 kcal
- Riebalai:
- Lay's: Mažiau riebalų, daugiau sočiųjų riebalų (4 g)
- Snack Day: Daugiau riebalų, mažiau sočiųjų riebalų (3,3 g)
- Cukrūs:
- Lay's: 2,8 g
- Snack Day: 3,4 g
- Baltymai:
- Lay's: 6,2 g
- Snack Day: 5,7 g
- Druska:
- Lay's: 1,6 g
- Snack Day: 0,94 g
Vaizdas ir Skonis:
- "Lay's" spalva vienodesnė, patys traškučiai tvarkingi, nesulaužyti.
- "Lay's" ryškaus svogūnų skonio, traškūs.
Šis palyginimas rodo, kad "Snack Day" traškučiai, parduodami "Lidl", yra konkurencingi lyginant su kitais rinkoje esančiais produktais, atsižvelgiant į kainą ir maistinę vertę. Tačiau svarbu atsiminti, kad traškučiai nėra sveikas maistas ir turėtų būti vartojami saikingai.
Privatūs Prekių Ženklai ir Kokybė
"Lidl" sėkmingai plėtoja privačių prekių ženklų strategiją. "Lidl Lietuva" Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta teigia: „Kurdami savo prekių ženklus mes galime pasiūlyti pirkėjams aukštą šių produktų kokybę už geriausią kainą, nes mes perkame tik patį produktą ir jo receptūrą, o derėdamiesi su gamintojais mes nemokame už jo patiriamus rinkodaros kaštus ar kitas su gamyba nesusijusias išlaidas“.
V. Lopeta taip pat pažymi, kad neretai po privačia prekės etikete slepiasi gerai visiems žinomų prekių ženklų produktai, kai kurie jų net yra gaminami tų pačių tiekėjų: „Derėdamiesi dėl šių produktų mes nemokame už gamintojo patiriamus rinkodaros kaštus, už prekių ženklą, pardavimų skatinimą ar kitas su gamyba nesusijusias išlaidas, o perkame tik patį gaminį ir jo receptūrą."
Ši informacija leidžia suprasti, kad "Lidl" siekia pasiūlyti pirkėjams kokybiškus produktus už prieinamą kainą, optimizuodama gamybos ir tiekimo grandinę.
Taip pat skaitykite: Baltagūžių kopūstų veislių vadovas
Maisto Produktų Sudėties Pagerinimas Lietuvoje
Lietuvoje apie sveiką mitybą kalbama ir rašoma vis dažniau, tačiau Respublikinio mitybos centro atlikto pastarojo tyrimo duomenimis, ji vis dar nėra tinkamai subalansuota: vartojame per daug riebalų (riebalinės kilmės kalorijos sudaro 39% raciono energinės vertės) ir paprastųjų angliavandenių (cukraus, krakmolo), papildomai beriame druskos į jau paruoštus patiekalus ir t. t.
Egzistuoja aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis maisto sudėtis gali būti vadinama pagerinta: „Pirmiausia sudėtis turi būti keičiama mažinant riebalų, druskos ar cukraus kiekį. Produkto sudėtis laikoma pakeista, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: jame sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Daržovės, vaisiai ar žuvis nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga keisti."
Pasak p. Pilipienės, gamintojai nėra skatinami keisti produktų sudėtį - lėšų nei iš valstybinių, nei iš Europos fondų tam neskiriama. Kitaip tariant, tai daroma savo iniciatyva. Anot pašnekovės, pasaulyje įprasta praktika, kad produktų sudėtis gerinama „tyliai“: nors dalis vartotojų yra pasiryžę mokėti daugiau už pagerintos sudėties produktus, kita dalis sudėties keitimą sieja su suprastėjusiu skoniu.
"Fazer Bakery Baltic" generalinis direktorius Mindaugas Snarskis sako: "Keitėme įvairių mūsų gaminių sudėtį, dabar juose mažiau riebalų, cukraus, daugiau skaidulų."
Maisto Produktų Skirtumai ES Rinkose
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Vilniuje ir Berlyne atrinko 33 maisto produktus ir palygino jų sudėtį. Iš 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skyrėsi net 23. Paaiškėjo, kad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralios sudėties produktų, kuriuose yra mažiau saldiklių ir kitų priedų.
„Yra pažadas, kad 2018 metais Europos Komisija pradės išsamų tyrimą, tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas“, - sakė B. Markauskas, besitikintis, kad stambios kompanijos nelauks išsamių tyrimų rezultatų ir pačios sureaguos į situaciją.
Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, sausainiuose „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių yra daugiau (35 proc. Vokietijoje parduodamame produkte ir 32 proc. Šaltojo persikų arbatoje „Nestea“ Vokietijoje yra cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame yra 9 proc. braškių (Lietuvoje - 8,2 proc.), taip pat skiriasi skonis, produkto spalva.
Prieš porą mėnesių ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Čekijos delegacija pristatė informaciją dėl maisto produktų, parduodamų ES bendrojoje rinkoje, pažymėtų tuo pačiu prekiniu ženklu, kokybės. Čekijos patirtį patvirtino ir Vengrijos bei Slovakijos atsakingų institucijų atlikti laboratoriniai tyrimai.
Slovakijoje buvo paimti 22 maisto produktų (pieno, mėsos, žuvies, duonos gaminių, šokolado, gėrimų, kavos ir kt.) mėginiai. Didžiausi skirtumai nustatyti tiriant pieno ir žuvies gaminius, gėrimus ir kt. Skirtumai atsirado dėl gyvūninių riebalų pakeitimo augaliniais, mažesnio mėsos kiekio gaminiuose, vietoj cukraus naudojamo didesnio kiekio saldiklių, vaisinių produktų pakeitimo dažikliais ir kt.
Vengrijos valdžia pranešė, kad didelės bendrovės geresnės kokybės maistą tiekia Austrijoje, nors Vengrijoje parduodamų prekių prekiniai ženklai yra vienodi. Buvo ištirti 24 produktai, kuriuos tokie pardavėjai kaip „Lidl“ ar „Aldi“ parduoda Vengrijoje ir Austrijoje.
Šie tyrimai atskleidžia, kad maisto produktų sudėtis gali skirtis priklausomai nuo šalies, kurioje jie parduodami. Todėl vartotojams svarbu atidžiai skaityti etiketes ir rinktis produktus, atitinkančius jų mitybos poreikius ir vertybes.
tags: #lidl #duonos #traškučiai #sudėtis