Lauko kepsnių sezonas: patarimai ir gudrybės skaniam griliui
Nors vieniems lauko kepsnių sezonas baigiasi su vasara, kitiems, su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis, jis tęsiasi visus metus. Laužo dūmu kvepiantis mėsos gabalėlis verčia aikčioti ir žavėtis net santūrios natūros piknikautojus. Vis dėlto iškepti „teisingą“ kepsnį, kurio skonis bei išvaizda tenkintų ne tik nereiklius šeimos narius, bet ir šio meno žinovus, nėra lengva - reikia ir patirties, ir žinių. Šiame straipsnyje pasidalinsime patarimais, kaip pasiruošti lauko kepsnių sezonui ir kaip iškepti tobulą kepsnį.
Medžio anglys ir kita barbekiu atributika
Susiruošęs į gamtą lauko kepsnių žmogus užsuka į parduotuvę medžio anglių. „Reikėtų pabandyti vienas, kitas, trečias bei susirasti „savo“ anglis. Tiesiog nėra firmos, jog galėtumei teigti, kad jos siūlomos medžio anglys - pačios geriausios. Netgi perkant tos pačios firmos anglis, vienąkart jos būna labiau, kitąkart - mažiau sumaltos. O gal pakuojant labiau sutrupina… Geriau rinktis stambesnes anglis“, - teigia Donatas.
Dar svarbu, kokia bus naudojama kepsninė. Uždaroms kepsninėms labai tinka anglių briketai. Briketai dega ilgiau, duoda stiprią kaitrą, o paskui subyra vos palietus. Ne maišymui skiri. Sudėjai ir nebekišk rankų. Paprastas anglis prireikus galima pamaišyti žarstekliu. Jos labiau tinka šašlykinėms.
Pasak pašnekovo, nors anglis įdegti nėra sunku ir tai atima visai nedaug laiko, lietuviai kažkodėl labiau linkę į piknikus vežiotis malkas. Stovi sustoję ratu, degina. „Šią vasarą buvome prie ežero, - pasakoja Donatas. - Bagažinėje visuomet vežuosi mažą kepsninę. Nusipirkau anglių, užkūriau, įkaitinau, o šalia apsistoję kaimynai tuo tarpu prisiskaldė ir degino šašlykams malkas. Ir kaina anglių mažesnė. Nedidelį maišelį nupirktume už 2-3 eurus ir anglių čia daugiau nei sukūrenus malkų ryšulį.
Prakurai
„Važiuojant į gamtą piknikauti, patarčiau nusipirkti prakurui skirtų briketukų, - sakė Donatas. - Mes, barbekiu kepėjai, neretai anglis įkuriame su popieriumi. Degaus skysčio vartoti nerekomenduoju - jis įsigeria į anglis, paskui visokie nereikalingi aromatai… Yra dar prietaisas anglims įdegti - iš tolo primenanti alaus bokalą. Jis būna iš metalo skardos, su piršto storio kiaurymėmis. Dažnas net nežino, kam tas daiktas skirtas. Indas su anglimis dedamas ant grotelių, po apačia uždegamas popierius ir anglys greitai įsidega.
Taip pat skaitykite: Kepsnys jūsų stalui
Marinatai lauko kepsniams
Pasak Donato, svarbu, kokią skerdienos dalį ketiname kepti, - nuo to priklausys ir marinavimo būdas. Labai skani ant grotelių kepta kiaulės šoninė, ir ne taip riebu, kaip gal kas pagalvotų.
Kaip paruošti kepimui šoninę?
Pirmiausia mėsą supjaustome maždaug vieno centimetro storio juostelėmis. Marinuojame garstyčių, jogurto, česnako ir kvapiųjų žolelių marinate. Tam susmulkiname žoleles (rozmarinus arba krapus, arba raudonėlius, arba…), įspaudžiame citrinos sulčių ir sumaišome dubenyje su likusiais ingredientais. Pagardiname pipirais. Marinuojame per naktį arba ilgiau.
Kaip marinuojami sprandinės šašlykai?
Spalvai imame maltos raudonos paprikos, garstyčių ir obuolių sulčių, česnako, aliejaus. Prieš kepant šašlykus reikia pabarstyti druska. Sudėjus išvardytus ingredientus, mėsą būtina gerai išminkyti, išmasažuoti, kad ji prisigertų marinato.
Donatas: „Visas viščiukas keptų ilgai. Geriau jį perpjauti išilgai per nugarą ir tik tada kepti. Marinatui tiktų apelsinų sultys, aliejus, česnakas, druska, trinti tarp delnų lauro lapeliai, grūsti kvapieji pipirai. Marinuojame apie parą. Ištraukus iš marinato reikėtų kiek apdžiovinti ir dėti ant grotelių. Šiam patiekalui dar galima pasiruošti glajų. Tuo tikslu sumaišome apelsinų sultis ir medų. Proporcijos - stiklinė sulčių ir du šaukštai medaus. Viską paviriname prikaistuvyje, kol ima tirštėti, ir glajus paruoštas. Juo sutepame bebaigiančią kepti paukštieną.
Kaip marinuoti ir kepti žuvį?
Pasak pašnekovo, jai daug nereikia: druska, pipirai, alyvuogių aliejus, į vidų - citrinos griežinėliai… Labai skani žuvis gaunama ją kepant suvyniotą į banano lapą. To gero (bananų lapų) būna prekybos centruose.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai Kačergės receptai
Daržovės ant žarijų
Gardžios ant žarijų keptos daržovės: moliūgai, paprikos, cukinijos, baklažanai, svogūnai… Marinuojame paprastai: aliejus, druska, česnakas, pipirėliai, citrinos sultys… Norint galima įdėti ir medaus. Daržoves geriau kepti ant grotelių, kad būtų galima jas vartyti. Yra dar vienas kepimui skirtų daržovių marinavimo būdas - marinavimas jogurte. O prieskonius imame tokius pačius, kaip ir aukščiau aprašytuoju atveju, pridėdami aromatingųjų žolelių.
Pasak Donato, ant žarijų galima kepti daugybę įvairiausių produktų - kiekvieno fantazijos reikalas, ką ir kaip kepti. Ir žmonės prigalvoja visko. Skanūs kepti švieži svogūnai, aptepti medaus glajumi. Gardžios keptos ant žarijų ir kukurūzų burbuolės, tik reikia rinktis saldžiąsias veisles ir prieš kepant apvirti. Kukurūzų marinuoti nebūtina, tiesiog iškepus burbuoles pabarstome druska ir valgome.
Donatas: „Kažkiek gelbėja. Ypač jei sudėtyje esama mėsos minkštiklių. Tokių marinuotų šašlykų arba kepsnių būna pirkti krautuvėse. Net jei nekreiptume dėmesio į marinatų sudėtį, pirkti tokius nelabai apsimoka finansiškai, nes ten ne vien tik mėsa, bet ir skystis sudaro prekės svorį. Verčiau nusipirkti šviežios mėsos ir susipjaustyti bei marinuoti taip, kaip pats nori. O į parduodamus kepsnių rinkinius juk reikia visko pridėti: kad ir mėsa minkšta būtų, ir gražiai atrodytų, ir blizgėtų… Daugelio mėgstamas majonezas marinatų sudėtyje nėra geras komponentas. Verčiau jau truputis garstyčių: ir mėsą minkština, ir duoda skonį. Tik reikia kepsnius gerai išmasažuoti.
Folija, kepimo popierius ir dar šis tas pabaigai
Pašnekovo teigimu, kas mėgsta eksperimentuoti, gali pabandyti žuvį kepti padėtą ant lentelių. Geriausiai tam tinka juodalksnio, kurio nors vaismedžio arba kitokio lapuočio medžio lentelės. Kaip tai atrodo? Lentelės yra maždaug mažojo piršto storio ar kiek plonesnės, o ilgis ir plotis pasirenkamas pagal poreikius. Plonesnes vartoti nepatartina - gali užsiliepsnoti proceso metu. Prieš vartojimą lentelės apie parą mirkomos šaltame vandenyje. Šitaip kepta žuvis ne tik kad neprilimpa prie grotelių, bet dėl įkaitusių medžio lentelių įgauna naujų skonio bei aromato niuansų, nes lentelės kartais ima smilkti, o taip kepta žuvis būna minkštesnė.
Maisto produktai kepsninėse gali būti kepami susukus į foliją, tik reikėtų rinktis storesnę, nes plona bekepant greičiau įplyšta ir visos sultys išteka. Kepimo popierius labai tinka, kai kepame didelius kepsnius, o kepimas trunka 6-8 ar daugiau valandų. Tai gali būti visas gabalas sprandinės, jaučio krūtinės dalis, ar pan. Tam būtina didesnė kepsninė su termometru. Pirmiausia mėsą porą valandų apkepame aukštesnėje temperatūroje (apie 120 laipsnių), tada sutepame glajumi, apvyniojame kepimo popieriumi arba folija ir toliau kepame 3-4 valandas žemoje temperatūroje. O kartais ir visas 6-8 valandas. Yra ką veikti visą dieną?
Taip pat skaitykite: Šaltis iki -269 °C: medžiagos savybės
„Yra dėl to „išprotėjusių“. Ateina, atsineša kepsninę su termometru, ir kepa viską pamiršęs. Čia periodiškai reikia įdėti naujų anglių, sekti temperatūrą. Jeigu kepama namuose, dažniausiai žmonės tuo metu užsiima ir kita veikla, bet nepamiršta kas pusė valandos prieiti prie kepsninės.
Pasak jo, didelius mėsos gabalus išvis geriau marinuoti sūryme ir ilgesnį laiką - pusę paros ar visą parą - tada mėsa įsisūrėja tolygiai. Dideli mėsos gabalai kepami 6-8 valandas ir ilgiau, bet tas vargas, pasak D. Beinoro, tikrai atsiperka.
Alternatyvūs verslo sprendimai kaime ir miestelyje
Tapti sėkmingu verslininku galima ne tik mieste, bet ir kaime ar miestelyje. Pateikiame keletą įdomių verslo idėjų, kurios gali būti įgyvendintos kaimo vietovėje:
- Mėsos produktų gamyba ir auginimas: Mėsos produktų paklausa privačiose ir žemės ūkio bendrovėse yra gana didelė, todėl galima svarstyti galimybę auginti įvairius mėsai skirtus gyvūnus (jaučius, kiaules, avis, putpeles, kalakutus, triušius, žąsis).
- Žuvų auginimas: Upėtakiai žuvies parduotuvėje kainuoja daug brangiau nei karpiai. Tačiau upėtakiai yra daug įnoringesni ir reiklesni auginimo sąlygoms. Karpius daug lengviau veisti. Karpiai yra nereiklios žuvys, kurias galima auginti bet kokiomis klimato sąlygomis.
- Daržovių ir uogų auginimas: Auginkite braškes, avietes, ridikėlius, mėlynes, šilauoges, bulves, morkas, šaltalankius, gervuoges.
- Kiaušinių gamyba ir viščiukų auginimas pardavimui: Kiaušinių gamyba ir viščiukų auginimas pardavimui yra pelningas verslas, kuris nebijo konkurencijos.
- Medaus gamyba: Medus yra labai sveikas produktas žmogaus organizmui. Jis rekomenduojamas visiems - nuo suaugusiųjų iki vaikų.
- Sodinukų auginimas: Daugelis sodybų, sodų ir sklypų savininkų žino, kad sodinti daigus patogu, kai reikia ilgai žydinčių augalų.
- Raugintų kopūstų gamyba: Auginamus kopūstus daug pelningiau parduoti ne žalius, o konservuotus.
- Stabilizuotų samanų gamyba: Stabilizuotos samanos - tai paprastos samanos, kuriose sustabdyti visi biologiniai procesai.
- Tvorų montavimas: Tvoros įrengimas atneša solidų pelną.
- Rūkytos žuvies gamyba: Rūkyta žuvis nuo seno laikoma delikatesu.
- Vaismedžių sodinukų auginimas: Didelis darželio kaip verslo pliusas yra tai, kad ateityje net ir nedideliame sklype turėsite kasmetinių stabilių pajamų.
- Lašinių gamyba: Lašiniai yra delikatesas, šaltas užkandis, produktas, kuris nepalieka abejingų.
- Motoblokas: Žemės sklypų arimas motobloku yra puiki verslo idėja, nes tiesiog per mėnesį galima uždirbti padorių pinigų.
- Marinavimo puokštės: Marinavimo puokštės - tai žolelių, sudarytų iš juodųjų serbentų lapų, krienų, krapų ir česnakų, puokštės, naudojamos daržovėms marinuoti.
- Saulėgrąžų aliejaus gamyba: Saulėgrąžų aliejaus gamyba, paprasčiausias saulėgrąžų aliejaus gamybos būdas - sėklų spaudimas.
- Sūrinės atidarymas: Sūrio vartojimas kasmet tik auga.
- Stalų iš plokščių gamyba: Tokių stalų stalviršis gaminamas iš vieno medžio gabalo, vadinamo plokšte.
- Gręžinių statybos verslas: Poreikis įrengti naujus ir pakeisti senus gręžinius nepalieka jūsų be klientų.
- Šunų ir kačių veisimas: Gyvūnų mylėtojai gali susidomėti veislinių kačių veisimu kaip verslu.
Subalansuota mityba
Gydytoja dietologė Rūta Petereit pataria, kaip nesunkiai pereiti prie subalansuotos mitybos, užtikrina, kad pradėti gyventi sveikai niekada nevėlu. Auksinė taisyklė - viską daryti mažais žingsneliais. Rūta Petereit sako, kad norintys gyventi sveikiau neturėtų imtis kardinalių pokyčių. „Tai neveikia. Daryti viską reikia pamažu ir suprasti, kad jeigu keičiasi gyvenimo būdas, tai turi virsti natūraliais įpročiais.
Pakankamai gersiu vandens, žiūrėsiu produktų etiketes. Rinksiuosi produktus, kuriuose mažiau cukraus. Pavyzdžiui, įsivesiu taisyklę, kad šią savaitę valgysiu produktus, kurių šimte gramų cukraus yra mažiau nei penki gramai. Taip žymiai lengviau, nes išsikeliama užduotis nereikalauja didelių valios pastangų - sako gydytoja ir pataria susidaryti mitybos dienotvarkę: susižymėti, kokiu metu ir ką valgome. - Tada žmogus kitom akim pažvelgia. Nėra idealių žmonių. Visi kur nors suklumpame. Jokio maisto visiškai atsisakyti nereikia. Draudimais tik darome sau meškos paslaugą. „Reikia savęs paklausti: „Ar aš to noriu? Ar tai mano sveikatai palanku?“ Kuo labiau drausim, tuo labiau norėsis to produkto.
Jei jaučiate silpnybę šokoladui, reikėtų savo dienorašty pažiūrėti, kuriuo paros metu aš to šokolado noriu. Jeigu noriu po pietų, galbūt nepakankami buvo mano pietūs. O gal noras kilo po nemalonaus skambučio, patirto streso. Natūralu, kad žmogus nori nusiraminti. Saldus maistas ne tik pakelia cukraus kiekį. Smegenyse išsiskiria ir laimės hormonas dopaminas - žmogus atsipalaiduoja, - aiškina R.Petereit ir primena, kad atsipūtimui nebūtinas maistas, atsipalaiduoti galima ir kitais būdais.
Vakarų pasaulyje sparčiai populiarėja mindfulness filosofija. „Jeigu noriu traškučių, galiu jų nusipirkti, su draugais, šeima ar vienas paskanauti. Bet darau tai dėmesingai: pasižiūriu, pauostau, mėgaujuosi. O ne alkanas sušlamščiu. Nieko tokio, jei vieną ar du kartus per savaitę suvalgysi šokolado. O galbūt mes tinkamą šokoladą pasirinksim. Gydytoja patikina, kad pokyčiams niekada nevėlu. Tačiau tai nereiškia, kad sveikatai palankią mitybą galime atidėti vėlesniems gyvenimo tarpsniams. „Amžiaus limito nėra. Tik reikia atsiminti, kad mes nuo vaikystės turime paisyti sveikatai palankaus gyvenimo būdo taisyklių. Nuo trisdešimties metų mūsų medžiagų apykaita lėtėja. Kuo vėliau suprasime savo įpročius, tuo sunkiau bus. Penkiasdešimtmetis maitintis taip kaip dvidešimtmetis nebegali. Poreikiai darosi mažesni“, - sako gydytoja. Svarbu nepamiršti, kad mityba tėra vienas sveiko gyvenimo komponentų.
Aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė dalijasi mažomis gudrybėmis, kaip prie sveikos mitybos pratina septynmetį sūnų. „Nebandau vaikams diegti, ką jie turi valgyti, bet stengiuosi, kad namuose būtų daržovių, visada egzistuotų alternatyva. A - papildymas ir maisto įvairovė. B - alternatyva nepilnaverčiams užkandžiams“, - sako aktorė.
Septynmečio Motiejaus mama pasakoja suteikianti vaikui pasirinkimo laisvę, tačiau pasirūpina, kad blogos alternatyvos paprasčiausiai nebūtų. „Man visai padeda tokia gudrybė. Aš neklausiu tiesiog „ko tu nori?“, nes tada jis pasiklys arba užsimanys picos, makaronų. O man juk patiktų, kad kviečių produktų jis vartotų mažiau. Tad aš jam pasiūlau rinktis iš kelių variantų. Pavyzdžiui, kokią košę valgysi? Ryžių ar grikių? Abu pasirinkimai sveiki. Dažniausiai pasirinkimai būna du. Tik tie, kurie man patinka.
Aktorė nemano, kad vaikams galėtų susisukti galvos, bandant pasirinkti švediško stalo principu mokyklose tiekiamą maistą: „Pasirinkimas vis tiek bus iš dviejų, trijų variantų. Manau, tai yra puikus būdas pasirinkti. Švediško stalo principas man iš esmės patinka. Mūsų Motiejus lankė Valdorfo darželį. Ten vaikas mokomas valgyti tiek, kiek jis nori. Jo klausia: „Kiek tu norėsi? Mažai, vidutiniškai ar daug?“ Vaikas gali pasirinkti „mažai“ ir jeigu jam patiko, jis pasirenka pakartoti. Vaikas mokosi priimti sprendimą. Jis kviečiamas įsivertinti, koks jo apetitas.
Dažnas įsitikinimas, kad vaiką reikia skatinti valgyti. Visgi K.Savickytė-Damanskienė pastebi, jog pati atžala, o ne mama pajaučia sotumo jausmą. „Stengiuosi neversti vaiko suvalgyti visko, kas lėkštėje, jeigu jam dabar tiek nesinori. Aišku, tokiu atveju turi užtikrinti, kad jis neužkandžiautų, neprigertų saldžių gėrimų dar iki valgymo. Ne aš galiu nuspręsti, kada vaikas sotus, o tik jis pats. Bet šitoj vietoj labai sunku su močiutėmis. K.Savickytė-Damanskienė pasakoja, kad sūnui į priešpiečių dėžutę įdeda vaisių, daržovių arba riešutų: „Obuolys, morka, kaliaropė. Tinka bet kas, ką tuo metu turime namuose. Papjaustai net ir tą patį obuolį, nuskuti morką ir sudedi gabaliukais, kad jam būtų smagiau valgyti. Vaikui patinka, kai morka būna pagaliukais supjaustyta. Kitas variantas - riešutai ir džiovinti vaisiai.
Žinoma, namų erdvėje sukontroliuoti vaiką gana lengva. Tiesa, nuo nesveiko maisto jo neatribosi, tad nereikėtų baimintis, išėjus vaikui į mokyklą namuose įdėtas triūsas nueis perniek. „Gyvename tarp kitų žmonių. Mano vaikas gal kartais nusiperka čipsų. Nemanau, kad numirs, jeigu su draugais jų suvalgys. Namuose jų nėra. To pakanka. Galiausiai moteris primena universalią tėvystės taisyklę: „Vaikas auga ir ugdosi tėvų pavyzdžiu. Jeigu liepsiu nešiukšlint, bet pati eisiu mėtydama atliekas, mano žodžiai neturės jokios reikšmės. Atrodysiu juokingai. Natūralu, kad tu, kaip tėvas, jausdamas atsakomybę už vaiko ugdymą turi savo pavyzdžiu daryti atitinkamus sprendimus. Jeigu čipsų ir kolos nėra namuose, gerai. Bet jeigu nusipirkau kolos sau, vadinasi, pasidalinsiu ja ir su vaiku. Mitybai galioja tokie pat dėsniai kaip ir emocijų valdymo ar socialinio bendravimo įgūdžiams. Jeigu nori, kad vaikas pasisveikintų su žmonėmis, ir pats kitiems sakai „Labas“.
Kačių auginimas ir priežiūra
Kaip išsirinkti kačiuką?
Kiekviena veislė turi savo ypatumų, todėl būtina atsižvelgti ne tik ir ne tiek į išvaizdą, kiek į charakterį, aktyvumą, priežiūros poreikį, kadangi paskui gyvenimas abiems pusėms gali būti gana sudėtingas.Pvz. Orientalinių veislių atstovai yra labai kalbantys, Bengalų - aktyvūs, bet reikalauja mažai priežiūros. Tuo tarpu, kai Persų, Egzotų katės melancholiško ar net flegmatiško būdo, bet reikalauja kailio ir kartais akių priežiūros. Reikia atkreipti dėmesį į švarą, pastebėti ar kačiukai savarankiškai valgo ir nueina į dėžutę, apžiūrėti kačiuko akis, ausis, kailį ir gyvūnų socializaciją, mamos ir kačiukų reakciją į žmones. Jokiu būdu negali būti agresyvumo, nebent mama gina vaiką. Mama gali laikytis nuošaliau. Kačiukai neturi būti baikštūs. Ankščiausiai kačiukas gali palikti mamą 3 mėnesių amžiaus, jei jis liks Lietuvos ribose ir 3 mėnesių 3 savaičių amžiaus, jei yra planuojama vykti į užsienį. Pageidautina imti kačiuką 4 mėnesių amžiaus, kai įsitikinta, kad nėra pašalinės reakcijos skiepams, o kačiukui tas papildomas laikas bus tik į naudą socializacijos ir auklėjimo atžvilgiu.Ankščiau 3 mėnesių kačiuko paimti negalima, kadangi tai minimalus amžius reikalingas būtinų įpročių formavimui ir kadangi kačiukas palikti mamą gali tik dukart paskiepytas, o to neįmanoma padaryti ankščiau 3 mėnesių.
Kačiuko kilmės dokumentai
Veislinė katė ar kačiukas yra tik tada, jeigu turi kilmės dokumentus, kitu atveju, tai yra gyvūnas panašus pagal kažkokius bruožus į veislinį augintinį ir gali neturėti nieko bendro su veisle, išskyrus vieną ar kitą bruožą, pvz. Visi kačiukai iš veislyno / veisliniai kačiukai yra parduodami tik su dokumentais. Negali būti kačiukas su ir be dokumentų, kadangi kilmės kortelės išimamos visai vadai, o tam turi būti leidimas kergtis, kuriam reikia atitinkamų tėvų įvertinimų parodose. Pats dokumentas kainuoja 7-10 eurų ir ne jis sudaro veislinio kačiuko kainą, bet tėvų įsigijimas, įvertinimai, tyrimai prieš kergimą, periodiška sveikatos priežiūra, tėvų ir kačiukų išlaikymas, kokybiška mityba ir priežiūra. Minėtiems ir ne tik, dalykams yra išleidžiami gana nemaži resursai, o tėvams dažnai atliekami genetiniai tyrimai užsienyje, kad į veisimą leisti ne tik gyvūnus atitinkančius tam tikrus veislės standartus, bet ir sveikus gyvūnus, kurie neturi paveldimų ligų pvz. Persų/Egzotų, Meinkūnų, Britų, Škotų veislėms būdingi inkstų ir/ar širdies susirgimai. Kačiukas, be dokumentų nuo tėvų turinčių dokumentus, nesiskiria niekuo nuo paprasto bedokumenčio kačiuko ir šis išsireiškimas yra skirtas pirkėjų apgavystei.Tokių kačiukų tėvai dažniausiai neturi net pilnaverčių dokumentų, nekalbant apie dalyvavimą parodose, leidimą kergtis. Kačiuko kilmės dokumentai būna atspausdinti ant specialaus, kokybiško popieriaus su žymėmis, dažnai būna užklijuotas holografinis lipdukas su numeriu. Dokumentuose turi būti nurodytas kačiuko klubas, tarptautinė organizacija, kuriai priklauso klubas, veisėjo duomenys, klubo prezidento vardas, pavardė, parašas, štampas, kačiuko tėvų ir protėvių vardai, gimimo datos, spalvos ir jų kilmės dokumentų numeriai. Dažniausiai yra nurodomos 4-6 kartos. Kačiukas negali būti parduodamas su arba be dokumentų, kadangi paraiška jiems yra siunčiama po vados gimimo. Ar gali būti veislinis kačiukas be kilmės dokumentų? Ne. Tik kilmės dokumentai įrodo kačiuko veislę. Dokumentų išėmimui yra keliama daug reikalavimų, kas garantuoja tėvų ir kačiuko atitikimą veislei, tuo tarpu kačiukas be jų yra tiesiog beveislis kačiukas gimęs nuo neaiškių tėvų ir be kontrolės.Vienintelė išimtis, tai pas mus mažai paplitusios CFA sistemos augintiniai, kurie gali turėti tik numerį ir su juo galima dalyvauti parodose.
Veislynas
Veislynas turi būti klubo nariu, kuris priklauso vienai iš tarptautinių kačių federacijų, tai dažniausiai būna "FIFe" arba "WCF", kartais "CFA" arba "TICA" ir turėti veislyno registracijos sertifikatą, kuriame nurodyta, kokioje pasaulinėje kačių organizacijoje jis yra registruotas.Lietuvoje šiuo metu veikia 4 klubai "LGAC", "Top Miau", "Alpha Catum" priklausantys "WCF" ir "Bubastė" priklausantis "FIFe", nors dalis Lietuvos veislynų priklauso Latvijos klubui "Selena", kuris yra FIFe narys. Veislyno legalumą galima patikrinti klubo svetainėje, veislynų sąraše, arba tiesiogiai kačių federacijos puslapyje. Turint įtarimų galima paskambinti į klubą. Veislinio kačiuko kaina sudaro kokybiškas tėvų ir kačiukų išlaikymas, subalansuota mityba, atitinkama veterinarinė priežiūra ir tyrimai užsienyje, kurie atliekami ne tik planuojant vadą, bet yra daromi periodiškai, kad patikrinti kačių sveikatos būklę ir neveisti sergančių gyvūnų ar su rizikos faktoriais.Kiekvienas veisiamas augintis turi būti įvertintas dviejų ekspertų per 1-2 metus. Tai daroma su tikslu įsitikinti, kad katė atitinka standartus, turi veislei būdingus bruožus ir neturi savybių, kurios neleistų jai sulaukti palikuonių.
#
tags: #ar #kuriai #veislei #kuriai #patinka #valgyti