Tradicinis vokiškas šnicelis: receptas, paslaptys ir variacijos

Ar yra kas nemėgsta šnicelio? Plonai išmuštas pjausnys, paniruotas džiūvėsėliuose, yra tikras gėris! Šnicelis - tai ne šiaip sau keptos mėsos gabalas. Tai kulinarinė ikona, patiekalas, kurio traški auksinė plutelė ir sultingas vidus pavergia skonio receptorius visame pasaulyje. Nors dažnai tapatinamas su austriška virtuve, Vokietijoje šnicelis yra ne mažiau mylimas ir turi savitas paruošimo tradicijas bei variacijas. Be to, šnicelį paruošti nesudėtinga, o tinkamai pagamintas jis tiesiog tirpsta burnoje.

Šnicelis pasaulyje

Šnicelis yra populiarus patiekalas daugelyje Vakarų bei Vidurio Europos šalių, ypač Vokietijoje ir Austrijoje. Be to, šis patiekalas populiarus ir Italijoje, šiaurinės dalies sostine tituluojamame Milane. Ne veltui Italijoje toks kepsnys vadinamas „Milano šniceliu“ arba „Milano kepsniu“.

Mėsos populiarumas

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad, remiantis pardavimų duomenimis, mėsos patiekalai šaltąjį sezoną tikrai populiarūs. „Be mėsos kasdienis stalas neįsivaizduojamas. Populiariausia tarp tinklo pirkėjų išlieka tradicinė kiauliena, tačiau taip pat dažnai perkama ir vištiena, jautiena, veršiena“, - sako V. Budrienė.

Skirtingos šalys, skirtingi receptai

Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos ekspertas, sako, kad šnicelis mėgstamas daugelyje Vakarų bei Vidurio Europos šalių, o ypač Vokietijoje ir Austrijoje. Be to, šis patiekalas populiarus ir Italijoje, šiaurinės dalies sostine tituluojamame Milane. Ne veltui Italijoje toks kepsnys vadinamas „Milano šniceliu“ arba „Milano kepsniu“.

„Šnicelis ruošiamas visai nesudėtingai, o jam tinka įvairios rūšies mėsa. Pavyzdžiui, austriškas ir itališkas šnicelis dažniausiai yra gaminamas iš veršienos. Vokiečiai dažniausiai jį kepa iš kiaulienos. Kvapniam šniceliui pasigaminti tinka ir daugiau mėsos rūšių, pavyzdžiui, jeigu mėgstate, šį patiekalą pasigaminti galite ir iš vištienos ar kalakutienos krūtinėlės - būtent šią mėsos rūšį šniceliui renkasi Izraelio gyventojai“, - teigia G.Bačkovas.

Taip pat skaitykite: Receptas: "Juodas miškas"

Pasak jo, skirtingose šalyse skiriasi ne tik pasirenkamos mėsos rūšis, bet ir patiekimo būdai. Pavyzdžiui, Vokietijoje šnicelis dažniausiai patiekiamas su šviežių daržovių salotomis, keptomis ar virtomis bulvėmis, o kartais - netgi tradicinėmis bulvių salotomis. Šioje šalyje kartais šnicelis dar gardinamas grybų arba pomidorų, paprikų ir svogūnų padažu.

Austrijoje prie šnicelio dažniausiai patiekiamos smulkiai supjaustytos gūžinės salotos, apšlakstytos acto pagrindu pagamintu padažu ir įvairiausiais būdais ruoštomis bulvėmis. Italijoje šnicelis dažniausiai valgomas su žalumynų, pavyzdžiui, gražgarsčių salotomis, kartais tokios salotos pagardinamos pomidorais, o išskirtinesniais atvejais ir mocarela. Žinoma, nė vienoje šalyje šnicelio lėkštė neapsieina be gabalėlio citrinos ir kelių šakelių petražolių.

Šnicelio Variacijos

Šnicelio variacijų yra visokiausių, priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, vokiečiai paprastai jį gamina iš kiaulienos, tačiau kultinis austriškasis Vienos šnicelis visuomet ruošiamas iš veršienos.

  • Austriškas šnicelis: dažniausiai gaminamas iš veršienos.
  • Vokiškas šnicelis: dažniausiai kepamas iš kiaulienos.
  • Izraelio šnicelis: ruošiamas naudojant vištienos ar kalakutienos krūtinėlę.

Ingredientai: Kokybės pamatas

Norint paruošti išties įsimintiną šnicelį, būtina pradėti nuo kokybiškų produktų pasirinkimo. Kiekvienas komponentas atlieka svarbų vaidmenį galutiniame skonyje ir tekstūroje.

Mėsa: Šnicelio širdis

  • Kiauliena: Tai populiariausias pasirinkimas vokiškam šniceliui (Schweineschnitzel). Dažniausiai naudojama kiaulienos nugarinė arba išpjova. Svarbu rinktis liesą, bet ne per sausą gabalą. Nugarinė turėtų būti be kaulo ir sausgyslių. Idealus pjausnio storis prieš mušant - apie 1,5-2 cm.
  • Veršiena: Nors tikrasis Vienos šnicelis (Wiener Schnitzel), saugomas pagal kilmę, gaminamas tik iš veršienos, Vokietijoje taip pat galima rasti veršienos šnicelių (Kalbsschnitzel). Veršiena yra švelnesnio skonio ir minkštesnė. Naudojama veršienos nugarinė arba kumpis. Jei norite autentiškiausio skonio, artimo Vienos tradicijai, rinkitės veršieną.
  • Vištiena arba Kalakutiena: Šie variantai (Hähnchenschnitzel arba Putenschnitzel) taip pat populiarūs Vokietijoje, ypač tiems, kas renkasi lengvesnę mėsą. Naudojama krūtinėlė. Paukštienos šniceliai kepa greičiau ir yra švelnesnio skonio.
  • Kiekis: Planuokite maždaug 150-200 gramų žalios mėsos vienam asmeniui. Po išmušimo šnicelis atrodys gerokai didesnis.

Paniruotė: Traškumo paslaptis

Klasikinę šnicelio paniruotę sudaro trys etapai, kurių eiliškumas yra kritiškai svarbus:

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti vokišką šokoladinį tortą

  • Miltai: Paprasti kvietiniai miltai (tipas 405 arba 550 Vokietijoje). Miltai padeda surišti drėgmę mėsos paviršiuje ir sukuria pagrindą kiaušinio plakiniui prilipti. Jų sluoksnis turi būti plonas ir lygus.
  • Kiaušiniai: Švieži, vidutinio dydžio kiaušiniai. Juos reikia gerai išplakti šakute ar šluotele. Galima įpilti šlakelį pieno ar grietinėlės, kad plakinys būtų skystesnis ir lengviau pasiskirstytų, tačiau tai nėra būtina ir kai kurie puristai teigia, kad tai kenkia plutelės "atsišokimui" nuo mėsos.
  • Džiūvėsėliai: Tai svarbiausias traškumą lemiantis elementas.
    • Tradiciniai vokiški džiūvėsėliai (Semmelbrösel arba Paniermehl): Gaminami iš sudžiovintos baltos duonos ar bandelių. Jie būna smulkesni nei Panko. Suteikia klasikinę, vientisesnę plutelę.
    • Panko džiūvėsėliai: Japoniški džiūvėsėliai, gaminami iš baltos duonos be plutelės. Jie yra stambesni, lengvesni ir akylesni, todėl sugeria mažiau riebalų ir sukuria ypač traškią, orinę plutelę. Vis dažniau naudojami ir Vokietijoje moderniose interpretacijose. Svarbu naudoti kokybiškus, nesudegusius džiūvėsėlius. Nerekomenduojama naudoti džiūvėsėlių su priedais (pvz., žolelėmis ar sūriu), jei siekiate klasikinio skonio.

Riebalai kepimui: Auksinės spalvos ir skonio garantas

Šnicelio kepimui reikia naudoti pakankamai daug riebalų, kad mėsa galėtų juose beveik plaukioti (vok. Schwimmendbacken). Tai užtikrina tolygų kepimą ir traškią plutelę.

  • Lydytas sviestas (Butterschmalz): Tai tradicinis ir daugelio gurmanų vertinamas pasirinkimas. Suteikia malonų, sodrų riešutinį skonį ir gražią auksinę spalvą. Turi aukštą smilkimo temperatūrą, todėl tinka kepimui aukštoje temperatūroje.
  • Neutralaus skonio augalinis aliejus: Rapsų, saulėgrąžų ar vynuogių kauliukų aliejus yra geras pasirinkimas. Svarbu, kad aliejus būtų rafinuotas ir turėtų aukštą smilkimo temperatūrą.
  • Aliejaus ir sviesto mišinys: Kartais naudojamas aliejaus ir paprasto sviesto mišinys, tačiau paprastas sviestas turi žemą smilkimo temperatūrą ir gali degti, todėl grynas lydytas sviestas arba aliejus yra saugesni ir geresni pasirinkimai.

Riebalų kiekis keptuvėje turėtų būti bent 1-2 cm gylio.

Prieskoniai: Subtilus akcentas

Tradiciniam vokiškam šniceliui nereikia gausybės prieskonių. Svarbiausia - pabrėžti mėsos skonį.

  • Druska: Būtina. Mėsą reikia pasūdyti iš abiejų pusių prieš paniravimą arba įberti druskos į miltus.
  • Šviežiai malti juodieji pipirai: Suteikia švelnaus aštrumo. Kaip ir druska, naudojami mėsai pagardinti prieš paniravimą.
  • Papildomi prieskoniai (neprivaloma): Kartais į miltus ar džiūvėsėlius įmaišoma šiek tiek paprikos miltelių (saldžiosios), česnako miltelių ar džiovintų petražolių, tačiau tai jau nukrypimas nuo klasikos.

Gaminimo procesas: Žingsnis po žingsnio iki tobulybės

Šnicelio gaminimas reikalauja atidumo detalėms. Kiekvienas etapas yra svarbus galutiniam rezultatui.

Mėsos paruošimas: Plonumo ir minkštumo siekis

Tai vienas svarbiausių etapų. Šnicelis turi būti plonas ir tolygaus storio.

Taip pat skaitykite: Atraskite Vokišką varškės tortą

  • Pjaustymas (jei reikia): Jei turite didesnį mėsos gabalą, supjaustykite jį maždaug 1,5-2 cm storio riekelėmis skersai raumenų skaidulų.
  • "Drugelio" pjūvis (neprivaloma, bet rekomenduojama storesniems gabalams): Jei riekelės storesnės, galite įpjauti horizontaliai beveik iki galo ir atversti kaip knygą ("drugelio" pjūvis). Tai padės lengviau išmušti iki didelio ploto.
  • Mušimas:
    • Uždenkite mėsos gabalėlį maistine plėvele arba įdėkite į plastikinį maišelį. Tai apsaugos mėsą nuo suplyšimo ir išlaikys švarą virtuvėje.
    • Naudokite plokščią mėsos muštuko pusę arba sunkų keptuvės dugną. Venkite dantyotos pusės, nes ji gali suardyti mėsos struktūrą ir padaryti ją sausą.
    • Muškite mėsą švelniai, bet užtikrintai, pradedant nuo centro ir judant link kraštų. Tikslas - išploninti mėsą iki maždaug 4-6 mm storio. Ji turi tapti pastebimai didesnė plote. Muškite tolygiai, kad nebūtų storesnių vietų, kurios keptų ilgiau.
    • Išmušta mėsa turi būti labai plona, bet nesuplyšusi.
  • Pagardinimas: Išmuštą mėsą iš abiejų pusių pabarstykite druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

Paniravimo stotelė: Trijų žingsnių ritualas

Paruoškite tris plačias, negilias lėkštes ar indus:

  • Pirmoji lėkštė: Suberkite miltus. Galima įberti žiupsnelį druskos ir pipirų.
  • Antroji lėkštė: Gerai išplakite kiaušinius (galima su šlakeliu pieno ar vandens, bet nebūtina).
  • Trečioji lėkštė: Suberkite džiūvėsėlius. Jų turėtų būti gausiai.

Paniravimo eiga:

  • Paimkite paruoštą mėsos pjausnį ir atsargiai apvoliokite miltuose iš abiejų pusių. Lengvai nupurtykite miltų perteklių. Plonas miltų sluoksnis yra raktas į gerą sukibimą.
  • Tuomet pamerkite mėsą į kiaušinio plakinį, užtikrindami, kad visas paviršius būtų padengtas. Leiskite nuvarvėti plakiniui pertekliui.
  • Galiausiai, dėkite mėsą į džiūvėsėlius. Švelniai apvoliokite iš abiejų pusių.

Svarbu: Nespauskite džiūvėsėlių stipriai prie mėsos! Lengvas padengimas leidžia plutelei kepant "atsišokti" nuo mėsos, sukuriant būdingą banguotumą (soufflé efektą). Džiūvėsėliai turi tiesiog prilipti prie drėgno kiaušinio sluoksnio.

Paniruotą šnicelį dėkite ant lentelės ar didelės lėkštės. Idealiu atveju, šnicelį reikėtų kepti iš karto po paniravimo, kad džiūvėsėliai nespėtų sudrėkti.

Kepimas: Karštų riebalų šokis

Tai etapas, reikalaujantis daugiausiai dėmesio ir tinkamos technikos.

  • Įkaitinkite riebalus: Didelėje, sunkioje keptuvėje (idealiai - ketaus) įkaitinkite pakankamai daug riebalų (lydyto sviesto ar aliejaus), kad jie padengtų dugną bent 1-2 cm sluoksniu. Riebalai turi būti gerai įkaitę, bet nepradėti rūkti. Optimali temperatūra yra apie 160-170 °C (320-340 °F). Jei neturite termometro, galite įmesti mažą duonos gabalėlį - jis turėtų iškart pradėti čirškėti ir greitai paruduoti, bet ne sudegti.
  • Dėkite šnicelį: Atsargiai įdėkite vieną ar du šnicelius į karštus riebalus (priklausomai nuo keptuvės dydžio). Neperkraukite keptuvės, nes tai sumažins riebalų temperatūrą ir šniceliai keps lėčiau, sugerdami daugiau riebalų ir neįgaudami traškumo.
  • Kepimo technika (Schwimmendbacken ir judesys): Kepkite šnicelį maždaug 2-4 minutes iš kiekvienos pusės, priklausomai nuo storio ir karščio. Svarbu, kad mėsa beveik plaukiotų riebaluose. Kepimo metu nuolat švelniai judinkite keptuvę pirmyn ir atgal. Šis judesys leidžia karštiems riebalams patekti ant šnicelio viršaus ir po paniruote, dėl ko ji gražiai pakyla nuo mėsos ir tampa banguota bei ypač traški. Galima šaukštu atsargiai aplaistyti šnicelio viršų karštais riebalais iš keptuvės.
  • Apvertimas: Kai apatinė pusė tampa gražiai auksinės rudos spalvos, atsargiai apverskite šnicelį mentele ar žnyplėmis (stenkitės nepradurti plutelės) ir kepkite kitą pusę iki tokios pačios spalvos.
  • Stebėkite spalvą: Plutelė turi būti tolygiai auksinė, bet ne per tamsi ar pridegusi. Jei riebalai per karšti, plutelė greitai sudegs, o mėsa viduje liks žalia. Jei per vėsu - plutelė sugers riebalus ir nebus traški.

Nuvarvinimas: Paskutinis potėpis traškumui išsaugoti

Iškepusį šnicelį išimkite iš keptuvės ir nedelsiant padėkite ant metalinių grotelių, kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Venkite dėti ant popierinių rankšluosčių, nes apatinė pusė nuo garų ir sąlyčio su popieriumi suminkštės ir praras traškumą. Leiskite pastovėti kelias sekundes prieš patiekiant.

Tobulo šnicelio paslaptys ir dažniausios klaidos

Net ir laikantis recepto, kartais rezultatas gali nuvilti. Štai keletas papildomų patarimų ir įspėjimų, kaip pasiekti geriausią rezultatą ir išvengti klaidų.

Raktas į traškumą (ir kaip jo neprarasti):

  • Tinkama riebalų temperatūra: Tai kritiškai svarbu. Per žema temperatūra = riebus, minkštas šnicelis. Per aukšta = sudegusi plutelė, žalia mėsa.
  • Pakankamas riebalų kiekis: Šnicelis turi "maudytis", o ne kepti sausai.
  • Nespauskite džiūvėsėlių: Leiskite plutelei "kvėpuoti" ir atšokti.
  • Kepkite iškart po paniravimo: Drėgmė iš mėsos ir kiaušinio minkština džiūvėsėlius.
  • Nuvarvinkite ant grotelių: Popieriniai rankšluosčiai yra traškumo priešas.
  • Patiekite nedelsiant: Šnicelis skaniausias ką tik iškeptas.

Dažniausios klaidos ir jų sprendimai:

  • Plutelė nukrenta nuo mėsos: Galimos priežastys: per storas miltų sluoksnis (blogai prilimpa kiaušinis), per drėgna mėsa prieš miltavimą (nusausinkite), per stipriai prispausti džiūvėsėliai, per anksti apverstas šnicelis.
  • Šnicelis sausas: Galimos priežastys: per plonai išmušta mėsa (ypač paukštiena), per ilgai kepta, naudota per liesa mėsa be jokio riebalinio sluoksnio.
  • Šnicelis riebus: Beveik visada dėl per žemos kepimo temperatūros arba per didelio kiekio šnicelių keptuvėje vienu metu.
  • Plutelė netolygi, dėmėta: Netolygiai įkaitę riebalai, nepakankamas riebalų kiekis, keptuvės nejudinimas kepant.
  • Plutelė per kieta, ne banguota: Per stipriai prispausti džiūvėsėliai, nepakankamai karšti riebalai, keptuvės nejudinimas.

Pateikimas ir Vokiškos variacijos: Nuo klasikos iki regioninių ypatumų

Nors tobulai iškeptas šnicelis gardus ir vienas, Vokietijoje jis retai patiekiamas be garnyro ar padažo, priklausomai nuo regiono ir tipo.

Klasikinis garnyras:

  • Citrinos griežinėlis: Beveik privalomas atributas, ypač prie kiaulienos ar veršienos šnicelio. Citrinos sultys padeda "perkirpti" riebumą ir suteikia gaivumo.
  • Bulvių salotos: Ypač populiarios pietų Vokietijoje. Gali būti su majonezu arba acto ir aliejaus užpilu (Švabijos stiliaus).
  • Keptos bulvytės (Pommes Frites): Universalus ir mėgstamas garnyras visoje Vokietijoje.
  • Virtos bulvės su petražolėmis (Petersilienkartoffeln): Paprastas, bet gardus garnyras.
  • Šviežių daržovių salotos: Lengvas priedas, dažnai agurkų salotos su grietine arba paprastos žaliosios salotos.
  • Spanguolių uogienė (Preiselbeeren): Nors labiau būdinga Vienos šniceliui, kartais patiekiama ir Vokietijoje, ypač prie veršienos. Suteikia saldžiarūgštį kontrastą.

Populiarios vokiškos šnicelio variacijos su padažais:

Svarbu pabrėžti, kad tikrasis Wiener Schnitzel (iš veršienos) tradiciškai patiekiamas be padažo. Tačiau Vokietijoje kiaulienos šniceliai dažnai gardinami įvairiais padažais, ir tokie patiekalai turi savus pavadinimus:

  • Jägerschnitzel (Medžiotojų šnicelis): Patiekiamas su sodriu grybų padažu, dažniausiai grietinėlės pagrindu, su svogūnais, kartais šonine. Pastaba: Rytų Vokietijoje Jägerschnitzel tradiciškai reiškia visai kitą patiekalą - nepaniruotą kiaulienos gabalėlį su pomidorų padažu ir makaronais.
  • Zigeunerschnitzel (Čigoniškas šnicelis): Patiekiamas su aštroku paprikų, svogūnų, pomidorų ir kartais marinuotų agurkėlių padažu. Pavadinimas laikomas pasenusiu ir politiškai nekorektišku, todėl vis dažniau vadinamas Paprikaschnitzel arba Schnitzel Balkan Art.
  • Rahmschnitzel (Grietinėlės šnicelis): Patiekiamas su švelniu grietinėlės padažu, kartais pagardintu žolelėmis ar grybais.
  • Frankfurter Schnitzel: Patiekiamas su žaliuoju padažu (Grüne Soße) - tradiciniu Frankfurto regiono padažu iš septynių žolelių, grietinės ir kiaušinių.
  • Holstein Schnitzel: Įdomi variacija, kur ant šnicelio viršaus dedamas keptas kiaušinis, ančiuviai ir kaparėliai.

Šios variacijos parodo vokiškos virtuvės lankstumą ir gebėjimą adaptuoti klasikinį patiekalą pagal regioninius skonius.

Šnicelio kontekstas: Istorija, kultūra ir mokslo krislai

Šnicelis nėra tik maistas - tai dalis Vidurio Europos kulinarinio paveldo, apipintas legendomis ir turintis savo vietą tiek kasdieniame, tiek šventiniame meniu.

Kilmės pėdsakai ir evoliucija

Nors Vienos šnicelis (Wiener Schnitzel) yra labiausiai žinomas ir jo kilmė siejama su Austrijos sostine, paniruotos ir keptos mėsos idėja nėra išskirtinai austriška ar vokiška. Panašūs patiekalai egzistavo gerokai anksčiau. Viena populiari legenda teigia, kad maršalas Radeckis XIX a. viduryje parvežė panašaus patiekalo (Cotoletta alla Milanese) receptą iš Italijos, tačiau istoriniai šaltiniai rodo, kad paniruoti ir kepti mėsos gabaliukai Vienoje buvo žinomi ir anksčiau. Vokiškas Schweineschnitzel išpopuliarėjo kaip pigesnė ir prieinamesnė alternatyva brangesniam veršienos variantui.

Svarbu suprasti skirtumą: Wiener Schnitzel pagal Austrijos ir Vokietijos maisto įstatymus gali būti vadinamas tik patiekalas iš veršienos. Visi kiti variantai (kiaulienos, vištienos) turi būti vadinami Schnitzel Wiener Art (Vienos stiliaus šnicelis) arba pagal mėsos rūšį (Schweineschnitzel, Hähnchenschnitzel).

Paniravimo ir kepimo mokslas

Kodėl paniravimas veikia? Miltų sluoksnis sugeria paviršinę mėsos drėgmę ir leidžia prilipti kiaušiniui. Kiaušinis veikia kaip klijai džiūvėsėliams. Jei paniruotė nėra per stipriai prispausta, šie garai pakelia plutelę nuo mėsos, sukurdami lengvą, orinę, banguotą tekstūrą. Būtent todėl svarbu neprispausti džiūvėsėlių ir kepti pakankamai karštuose riebaluose judinant keptuvę.

Tinkamas kepimas karštuose riebaluose ne tik sukuria traškią plutelę, bet ir greitai "užrakina" mėsos sultis viduje, neleisdamas jai išdžiūti.

Šnicelis Vokietijos kultūroje

Vokietijoje šnicelis yra tikras komforto maistas (Comfort Food). Tai patiekalas, kurį galima rasti beveik kiekviename tradiciniame restorane (Gasthaus), aludėje (Biergarten) ar namų virtuvėje. Jis siejamas su sočiais pietumis, šeimos susibūrimais, šventėmis. Nors laikomas klasikiniu, jis nuolat interpretuojamas, atsiranda naujų variacijų, garnyrų ir pateikimo būdų, rodančių, kad šis patiekalas išlieka aktualus ir mylimas.

Naudingi eksperto patarimai

Visgi, kaip teigia G.Bačkovas, kad paruoštumėte burnoje tirpstantį šnicelį - kelis jo gaminimo triukus žinoti visada pravartu.

  • Pasirinkite tinkamą mėsos dalį. Šniceliams, kaip ir kepsniams, dažniausiai pasirenkamos tos mėsos dalys, kurios yra be kaulo. Todėl šniceliai dažniausiai kepami iš vištienos ar kalakutienos krūtinėlės. Kalbant apie kiaulieną ar veršieną, šniceliams, pasak eksperto, geriausia yra rinktis išpjovą.
  • Nepamirškite išmušti mėsos. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti norint pasigaminti burnoje tirpstantį šnicelį - specialiu plaktuku išmušti mėsą. Geriausia prieš mušant mėsą ją įdėti tarp dviejų maistinės plėvelės lakštų. Kaip teigia ekspertas, tobulo šnicelio storis turėtų siekti vos pusę centimetro: šnicelis kepamas kelias minutes, todėl storas mėsos gabalas viduje gali likti žalias.
  • Apvoliokite ir miltuose, ir džiūvėsėliuose. Pasak G.Bačkovo, išmušę mėsą lengvai ją pabarstykite druska ir pipirais. Galiausiai pasiruoškite tris dubenėlius. Į vieną pilkite miltus su žiupsneliu druskos, į kitą - džiūvėsėlius, o trečią - lengvai išplaktą kiaušinį. Pirmiausia šnicelį iš visų pusių apvoliokite miltuose, tuomet merkite į kiaušinio plakinį ir galiausiai apvoliokite džiūvėsėliuose. Džiūvėsėliai prie mėsos turi prilipti lengvai, o prieš kepant galite šiek tiek papurtyti mėsą, kad nubyrėtų džiūvėsėlių perteklius.
  • Kepimas. Paruošto šnicelio ilgai gulėti ant virtuvės stalo nepalikite, geriausia - tik jį apvoliojus dėti į įkaitintą keptuvę. Kaip sako ekspertas, greitai iškeptas šnicelis bus pats traškiausias. O kad patiekalas gražiai apskrustų, ypač daug aliejaus nereikia. Tačiau nepatartina ir per sausai kepti šnicelio - aliejus turėtų vos apsemti kepantį šnicelį.
  • Stebėkite aliejaus temperatūrą. Norint, kad šnicelis nesudegtų, o gražiai apskrustų, dėmesį atkreipti reikėtų ir į aliejaus temperatūrą. G.Bačkovo teigimu, geriausia aliejų įkaitinti maždaug iki 165 laipsnių. Šniceliui iškepti pakanka vos 3-4 minučių. Kepsniui iškepus nepamirškite jo padėti ant popierinių rankšluosčių, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius.

Tradicinis kiaulienos šnicelis: Receptas

G.Bačkovas dalijasi ir nepaprasto skonio šnicelio receptu, kurį lengvai pasigaminsite ir namuose.

Reikės:

  • 4 vienos porcijos dydžio kiaulienos išpjovos arba nugarinės gabalėlių
  • Druskos ir pipirų
  • 4 šaukštų sviesto
  • Saulėgrąžų aliejaus kepti
  • Nedidelio indelio miltų
  • Nedidelio indelio džiūvėsėlių
  • 2 lengvai išplaktų kiaušinių
  • Citrinos griežinėlių ir šviežių petražolių patiekti

Kaip gaminti:

  • Kiaulienos kepsnius sudėkite tarp maistinės plėvelės lakštų ir padaužykite specialiu plaktuku.
  • Paruoštus kepsnius lengvai pasūdykite ir papirinkite.
  • Vidutinio dydžio keptuvę įkaitinkite ant aukštos ugnies ir ištirpinkite kelis šaukštus sviesto, įpilkite aliejaus.
  • Kiaulieną išvoliokite miltuose, kiaušinio plakinyje ir galiausiai džiūvėsėliuose.
  • Išvoliotus kepsnius dėkite į įkaitintą keptuvę ir iš kiekvienos pusės pakepkite 1-2 minutes, kol įgaus auksinį atspalvį.
  • Galiausiai paruoštus kepsnius sudėkite ant popierinių rankšluosčių ir leiskite susigerti aliejaus pertekliui.
  • Šnicelį patiekite su citrinų gabalėliais ir šviežiomis petražolėmis.

Kiti šnicelio receptai

Šnicelis su kukurūzų dribsniais

Mėsą įtrinkite druska, pipirais, česnaku, čiobreliais, šalavijais ir aliejumi. Truputį pasmulkinkite kukurūzų dribsnius. Mėsą apvoliokite miltuose, kiaušinio plakinyje ir kukurūzų dribsniuose. Keptuvėje įkaitintame aliejuje po tris minutes apkepinkite mėsą iš abiejų pusių. Baikite kepti 180 °C orkaitėje apie 8 min. Keptuvėje su sviestu apkepinkite žirnelius. Juos pagardinkite druska ir tarkuota citrinos žievele. Šnicelį patiekite su žirneliais ir citrinos skiltele.

#

tags: #vokiškas #šnicelis #receptas

Populiarūs įrašai: