Kokias bulvių veisles geriau virti: išsami apžvalga

Bulvės - vienas iš svarbiausių ir mėgstamiausių lietuvių virtuvės ingredientų. Iš jų pagaminti cepelinai yra tikra šalies kulinarinė vizitinė kortelė. Norint išvirti tikrai kokybiškus cepelinus, viena svarbiausių sėkmės paslapčių - teisingai pasirinkta bulvių veislė. Tačiau bulvės naudojamos ne tik cepelinams, bet ir daugybei kitų patiekalų, todėl svarbu žinoti, kokios veislės geriausiai tinka skirtingiems patiekalams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti tinkamas bulvių veisles įvairiems kulinariniams tikslams, atsižvelgdami į jų savybes ir tinkamumą skirtingiems patiekalams.

Bulvių veislių svarba kulinarijoje

Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Šios savybės turi didelę įtaką patiekalo tekstūrai, skoniui ir išvaizdai. Tinkamai parinkta veislė gali nulemti, ar jūsų patiekalas bus sėkmingas, ar ne.

Pagrindiniai kriterijai renkantis bulves

Renkantis bulves, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus:

  • Krakmolo kiekis: Bene esminė savybė, kurią privalome įvertinti renkantis bulves cepelinams, yra krakmolo kiekis. Pagal mokslinius šaltinius ir technologines rekomendacijas, aukšto krakmolo (net iki 20% ir daugiau) bulvės geriausiai tinka tarkuotų patiekalų gamybai, nes suteikia reikiamą lipnumą masei (1, 2). Kuo didesnis krakmolo kiekis, tuo labiau bulvė virdama skyla.
  • Vandens kiekis: Kitas reikšmingas rodiklis - bulvių vandens kiekis. Bulvės, kurios turi mažiau vandens, yra tankesnės struktūros, tarkiai būna sausesni ir kuriems reikės mažiau papildomo krakmolo.
  • Skonis: Gaminant cepelinus, svarbu, kad bulvės būtų neutralios skonio (ne kartios, ne saldžios), be kartumo, nemalonaus prieskonio.
  • Minkštimo tekstūra: Bulvės gali būti miltingos, krakmolingos, verdant sukrintančios ir nesukrintančios. Kiekvienas gali pasirinkti pagal savo pomėgį, norą ar poreikį.

Bulvių klasifikacija

Europoje naudojamas bulvių skirstymas į tris pagrindines grupes: A (salotinės), B („universalios“), C (krakmolingos, miltinės).

  • A tipo bulvės: vaškinės, žemos krakmoliškumo, tvirto minkštimo.
  • B tipo bulvės: universalios, vidutinio krakmoliškumo.
  • C tipo bulvės: krakmolingos, miltinės. Visada teikite pirmenybę C tipo, miltinėms, aukšto krakmoliškumo, lietuviškų ar pripažintų vėlyvų veislių bulvėms.

Populiariausios bulvių veislės ir jų panaudojimas

  • 'Vineta': Labai populiari, vidutinio ankstyvumo veislė. Tai universalios bulvės, baltesnės, skirtos ir kepimui, ir virimui. Šios rūšies bulvės turi vidutinį krakmolo kiekį, todėl jų tekstūra gana miltiška. Jos puikiai tinka kepimui, skrudinimui, salotų gamybai, traškučių ruošimui, sriuboms bei daržovių troškiniams. Taip pat tinkamai pasiteisina veislės ‘Adora’, ‘Saturna’, ‘Laura’, ‘Agria’ bei kitos.
  • 'Laura': Miltingos, todėl tinka trinti, skrudinti ir kepti. Kepant nekeičia savo spalvos, todėl puikiai atrodo salotose bei sriubose. Cepelinų mėgėjai neapsiriks, jei pasirinks veisles „Laura“, „Vineta“, „Marabel“.
  • 'Adora': Lyg vašku dengtos bulvės tinka ir virimui, ir kepimui.
  • 'Soraya': Išskirtinio skonio ir tekstūros bulvių rūšis, puikiai tinkanti salotoms ir sriuboms.
  • 'Jelly': Šios bulvės idealios gaminti traškučiams.
  • 'VB Venta': Bulves ir išvirsite, ir iškepsite.
  • 'VB Aista': Tai labai vėlyva veislė. Gumbai stambūs, plokščiai apvalūs. Bulvės minkštimas baltas. Jos naudojamos krakmolo gamybai ir yra ypatingai krakmolingos. Turi gerą skonį, išvirtos nepajuoduoja. Ši veislė gerai laikosi per žiemą.
  • 'Latona': Ankstyvos, turi greitą nokinimo laikotarpį. Universalios, vidutiniškai krakmolingos bulvės. Gumbai ovalūs, dideli ir vidutinio dydžio. Žievė geltona, o minkštimas šviesiai geltonas. Labiausiai tinkamos virti sriubai.
  • 'Prada A': Labai ankstyva veislė. Gumbai pailgai ovalūs. Minkštimas geltonos spalvos, o bulvių odelė lygi, šviesiai gelsva. Bulvės vandeningos ir verdant nesukrenta.
  • 'Queen Anne': Tai ankstyva veislė. Gumbai ovalūs, su sekliomis akutėmis. Žievelė lygi ir gelsva. Minkštimas šviesiai gelsvas.
  • 'Montreal': Tai ankstyva bulvių veislė, kurios vegetacijos periodas trunka apie 70-80 dienų. Šios bulvės išsiskiria pailga ovalo forma, ryškiai šviesiai geltona luobele ir kreminės spalvos minkštimu. Gumbai yra dideli, vienodos formos ir labai derlingi. Vidutinis derlingumas siekia apie 45-55 t/ha. „Montreal" bulvės pasižymi puikiu skoniu ir tvirta tekstūra, todėl yra mėgstamos šviežiam vartojimui, o dėl sausųjų medžiagų kiekio (20,5 %) taip pat tinka gaminant įvairius bulvių patiekalus. Virimo tipas AB reiškia, kad jos išlaiko savo formą verdant, tačiau nėra itin kietos.
  • 'Barcelona': Vidutinio ankstyvumo bulvių veislė, kuri užaugina didelius, pailgai ovalius gumbus su šviesiai geltona luobele ir negiliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas, sausųjų medžiagų kiekis siekia 19,5 %. Tai viena iš geros kokybės maistinių bulvių, tinkama tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui. Derlingumas svyruoja apie 50-60 t/ha. „Barcelona" pasižymi stabilia derliaus struktūra ir geromis laikymo savybėmis (išsilaiko iki 6 mėnesių). Virimo tipas B rodo, kad jos gerai išlaiko formą verdant, tačiau nėra pernelyg kietos.
  • 'Boston': Vidutinio ankstyvumo bulvių veislė, kuri užaugina labai didelius, ovalios formos gumbus. Skiriamasis bruožas - raudona luobelė ir šviesiai geltonas minkštimas. Tai aukšto derlingumo veislė, kurios derlingumas gali siekti net 55-65 t/ha. Bulvės yra labai kokybiškos, tinkamos įvairiems patiekalams dėl savo gero skonio ir subalansuoto sausųjų medžiagų kiekio (20,0 %). Virimo tipas B reiškia, kad jos nesukrenta ir puikiai išlaiko savo formą verdant. Atspari bulvių marui, Rhizoctonia solani ir PVY.
  • 'Monte Carlo': Dar viena vidutinio ankstyvumo veislė, kurios gumbai dideli, ovalios formos, šviesiai raudona luobele ir baltu minkštimu. Tai labai derlinga veislė, tinkama šviežiam vartojimui ir maistinei pramonei. Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis siekia 20,5 %, todėl šios bulvės gerai tinka tiek kepimui, tiek virimui. Jos pasižymi puikiu skoniu, po virimo nepakeičia spalvos. Derlingumas siekia apie 50-60 t/ha, o laikymo trukmė - iki 6 mėnesių.
  • 'Salvador': Vidutinio ankstyvumo veislė, kurios gumbai dideli arba labai dideli, ovalios formos, su geltona luobele, plokščiomis akutėmis ir šviesiai geltonu minkštimu. Ši veislė pasižymi aukšta kokybe ir stabilia derliaus struktūra - vidutinis derlingumas siekia 50-55 t/ha. Dėl 19,0 % sausųjų medžiagų kiekio bulvės gerai išlaiko formą ir yra tinkamos tiek šviežiam vartojimui, tiek trumpam laikymui (iki 5 mėnesių). Virimo tipas B.
  • 'Siena': Vidutinio ankstyvumo arba ankstyva veislė, kurios gumbai yra pailgi, geltona luobele ir minkštimu. Akutės negilios, todėl lengvai valomos. Derlingumas siekia 45-50 t/ha, sausųjų medžiagų kiekis - 20,0 %. Tai labai skanios bulvės, kurios dažnai naudojamos kaip „baby" bulvytės. Virimo tipas A reiškia, kad jos labai minkštos, tačiau verdant gali šiek tiek suirti. Atspari PVY ir mechaniniams pažeidimams.
  • 'Toronto': Vidutinio ankstyvumo veislė, kurios gumbai pailgi, su šviesiai geltona luobele ir šviesiai geltonu minkštimu. Akutės negilios, todėl gumbai atrodo lygūs ir patrauklūs. Tai labai derlinga veislė, kurios derlingumas siekia apie 50-60 t/ha. Sausųjų medžiagų kiekis 20,5 %, todėl puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek laikymui iki 5 mėnesių. Virimo tipas AB.
  • 'Bergerac': Vidutinio vėlyvumo veislė, kuri išsiskiria unikaliu violetiniu minkštimu ir violetine luobele. Gumbai yra pailgi, nedideli, tačiau derlingumas išlieka aukštas - apie 40-50 t/ha. Šios bulvės laikomos gurmaniškomis, dėl savo spalvos naudojamos išskirtiniams patiekalams ruošti. Sausųjų medžiagų kiekis 20,5 %, virimo tipas BC, reiškiantis, kad bulvės yra vidutiniškai kietos, bet gali šiek tiek suirti verdant.
  • 'Alouette': Viena iš populiariausių vėlyvųjų bulvių veislių, subręstanti per 100-110 dienų. Tai didelės, ovalios formos bulvės su geltonu minkštimu. Derlingumas siekia 50-65 t/ha. Šios bulvės pasižymi puikiu skoniu, verdant nesukrenta, todėl tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek ilgam laikymui - išsilaiko iki 8 mėnesių.
  • 'Aztec Gold': Vėlyva bulvių veislė, kurios skiriamasis bruožas yra oranžinės spalvos minkštimas ir didelis sausųjų medžiagų kiekis (21,4 %). Tai viena iš bulvių veislių, kuri puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek traškučių bei bulvių „Fry" gamybai. Gumbai yra vidutinio arba didelio dydžio, ovalios formos, pasižymi tvirta struktūra ir labai geru skoniu. Tai viena iš atspariausių vėlyvų veislių bulvių marui - apsauga tiek nuo lapų, tiek nuo gumbų infekcijų yra aukšta.

Patarimai, kaip atpažinti tinkamas bulves

Jei neturite galimybės tiksliai žinoti veislės, patartina tiesiog bulvę pabandyti tarkuoti: tarkio išspaustos sultys turi būti neskaidrios, balkšvos, kuo daugiau nuosėdų (krakmolo). Kitas praktinis būdas - palikti tarkuotas bulves pastovėti: jei greitai ruduoja intensyviai, o apačioje atsiskiria daug balto krakmolo, panaudota bulvė tikėtina bus tinkama cepelinams. Specializuoti prekybos centrai ar ūkininkai dažnai pažymi veisles arba tiesiog rekomenduoja „krakmolingas bulves cepelinams“.

Taip pat skaitykite: Tobulas skonis ant laužo

Mitai apie bulvių spalvą ir vėlyvumą

  • Mitai apie spalvą: Kartais manoma, kad gelsvas bulvių minkštimas būtinai blogas cepelinams.
  • Vėlyvumas visada geriau: Nors dažnai teigiama, kad tik vėlyvos bulvės tinka cepelinams, tačiau tai susiję su didesne krakmoliškumo tikimybe.

Patarimai dėl bulvių laikymo

Ekspertai rekomenduoja bulves laikyti sausoje, vėsioje vietoje, žemesnėje nei +8 ºC temperatūroje. Taip lėčiau skaidomas krakmolas. Namuose bulvių šiukštu nelaikykite polietileniniuose maišeliuose, nes net ir labai trumpai laikomos bulvės juose greitai genda, ypač, jei pasitaikė kokia viena kita drėgnesnė. Geriausia laikykite vėdinamoje talpoje - tiks popierinis maišelis, uždara pintinė. Bulvių negalima laikyti šviesoje - nes jos pažaliuoja, o tai reiškia, kad susidarė nuodinga medžiaga solaninas. Bulvės nemėgsta svogūnų kaimynystės, bet visai gerai sutaria su burokėliais.

Bulvių nauda organizmui

Rita Sadūnaitė sako, kad 100 g bulvių suteikia žmogaus organizmui 72-82 kcal, 18-19 g angliavandenių, 2 g baltymų ir 0 g riebalų, tuo pačiu bulvės praturtina mūsų kasdieninį racioną mineralinėmis medžiagomis: natriu, kaliu (aptinkama daugiau nei banane), kalciu, magniu, geležimi, variu, selenu, vitaminais: B, B2, B3, B6, B9, PP, K, C. Suvalgyta viena vidutinė bulvė suteikia žmogaus organizmui mažiau nei 80 kcal. Pačios bulvės neskatina nutukti, svarbu vartojant šias daržoves maistui jų nepagardinti riebiais padažais. Bulvėse vanduo sudaro - 76-77 proc. jų sudėties, sausosios medžiagos - 23,7 proc., krakmolas - 17-18 proc., cukrūs - 0,5 proc., baltymai - 2 proc., mineralinės medžiagos - 1 proc..

Pavojai, susiję su pažaliavusiomis bulvėmis

Neteisingai laikant šviesoje, daržovėje atsiranda žalių dėmių, kuriose yra didesnis kiekis nuodingo gamtinės kilmės toksino glikoalkaloido - solanino (jį sudaro t-solaninas ir a-chakoninas). Solaninas augalui yra naudingas, nes padeda apsisaugoti nuo kenkėjų ir mikrobų, tačiau dėl savo toksiškų savybių gali sukelti žmonių ir gyvūnų organizmo apsinuodijimą, išreikštą virškinimo bei neurologiniais sutrikimais. Tokio apsinuodijimo simptomai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio spazmai, galvos skausmas bei svaigimas, širdies veiklos sutrikimai. Todėl pažaliavusių bulvių niekada nevartokite maistui. Jei yra matoma pažaliavusi nedidelė bulvės gumbo dalis, ją būtina pašalinti iki baltos bulvės dalies, tik tuomet tokią bulvę vėliau galima naudoti maistui. Vykdant apsinuodijimo solaninu prevenciją, higienistai nerekomenduoja maistui vartoti senų, sudžiūvusių, sudygusių, pažaliavusių bulvių bei bulvių lupenų, nevartoti maistui vandens, kuriame virė bulvės, ypač tokių netinkamų maistui bulvių neduoti vaikams.

Praktiniai patarimai renkantis bulves cepelinams

Dalis šeimininkių ar šeimininkų renkantis bulves cepelinams vadovaujasi išbandytomis praktikomis ir patirtimi. Jei neturite galimybės tiksliai žinoti veislės, patartina tiesiog bulvę pabandyti tarkuoti: tarkio išspaustos sultys turi būti neskaidrios, balkšvos, kuo daugiau nuosėdų (krakmolo). Kitas praktinis būdas - palikti tarkuotas bulves pastovėti: jei greitai ruduoja intensyviai, o apačioje atsiskiria daug balto krakmolo, panaudota bulvė tikėtina bus tinkama cepelinams. Specializuoti prekybos centrai ar ūkininkai dažnai pažymi veisles arba tiesiog rekomenduoja „krakmolingas bulves cepelinams“.

Kaip išsirinkti bulves bulvių košei?

Norint išsiaiškinti, kokias bulves kam naudoti, reikia suprasti, kokios veislės bulvės gerai išverda, o kokios - priešingai. Gerai verdančios bulvių veislės: Slavyanka, Bellarosa, Artemis ir Adretta. Kad suprastumėte, kokios veislės bulvės geriausiai tinka bulvių košei, reikia atkreipti dėmesį į daug krakmolo turinčias veisles. Jos gerai išvirs, o didesnis krakmolo kiekis suteiks patiekalui tinkamą konsistenciją ir tekstūrą.

Taip pat skaitykite: Žalių kiaušinių nauda ir rizika: išsami apžvalga.

Kulinarai teigia, kad senos bulvės vis dėlto yra geresnės, o jaunas bulves reikėtų palikti įvairioms salotoms ir sriuboms.

Kaip išsirinkti bulves kepimui?

Šiuo atveju turėtumėte pirkti raudonas bulves. Visa esmė ta, kad jose bus daugiau antioksidanto antocianino, bet mažiau krakmolo. Tokios bulvės idealiai tinka kepti. Svarbiausia nepamiršti, kad reikia rinktis bulves su tankiu minkštimu, kuris neišvirs. Rosara.

Jei jūsų tikslas - išgauti traškią plutelę, rinkitės baltąsias bulves. Jei norite sultingų ir sodraus skonio bulvių, kepkite raudonas bulves.

Bulvių auginimas Lietuvoje

Bulvės - bulvinių šeimos daugiamečiai augalai į Lietuvą įvežtos XVII a. Pirmiausia jos paplito dvaruose, o XIX a. tapo vienu svarbiausių žemės ūkio augalų ir valstiečių ūkiuose. Dabar Lietuvoje bulvės auginamos beveik visur. Per eilę metų Lietuvos bulvių augintojai išmoko tinkamai taikyti agrotechnines priemones, ir bulves pradėjo auginti pagal paskirtį. Auginant produkciją daug dėmesio yra skiriama bulvių atsparumui ligoms, tolerantiškumui virusinei infekcijai, sandėliavimo kokybiniams rodikliams, skoniui, gumbų minkštimo spalvai ir kitiems aspektams.

Bulvių veislių atnaujinimas

Kiekvienais metais rekomenduojama atnaujinti turimas bulvių veisles. Pati ankstyviausia „Agrico" firmos veislė. Stiebagumbiai apvaliai ovalūs, šviesiai gelsva luobele ir minkštimu, sekliomis akutėmis, išvirti nesubyra. Gumbai dideli, vienodi. Labai ankstyva veislė. Gumbai ovalūs, geltona odele ir gelsvu minkštimu, sekliomis akutėmis, išvirti nesubyra. Gumbai vidutinio dydžio, vienodi. Labai ankstyva veislė. Gumbai dideli, vienodo dydžio, ištempto ovalo formos, sekliomis akutėmis, gelsva luobele ir baltu vidumi. Išvirtos nesubyra. Ankstyva veislė. Gumbai dideli, vienodi, ištempto ovalo formos, sekliomis akutėmis, tamsiai raudoni, šviesiai geltonu vidumi, išvirti nesubyra. Ankstyva veislė. Gumbai dideli, ištempto ovalo formos, sekliomis akutėmis, šviesiai geltona odele ir minkštimu, išvirti nesubyra. Vidutiniškai ankstyva veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovalūs, geltona odele ir minkštimu, sekliomis akutėmis, išvirti lengvai subyra. Bulvės labai skanios, degustacijose jų skonis įvertintas 8-9 balais iš 9 galimų.

Taip pat skaitykite: Tradicinė duona

Dirvos paruošimas bulvių sodinimui

Bulvių sodinimui dirva pradedama ruošti rudenį. Rudeninis dirbimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Kai bulvės auginamos po javų, pradedama ražienų skutimu. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Tokiu būdu sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Jei dirva varputėta ar gausu usnių, pienių - ražiena skutama pakartotinai. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis. Po dviejų trijų savaičių dirva giliai suariama, kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. Dobilienos, nupjovus atolą, ariamos plūgais su priešplūgiais, bet prieš tai reikia dirvą sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. Po šakniavaisių, daržovių dirva tiesiog giliai suariama. Bulvių auginimui netinka rūgščios bei kalvotos dirvos. Bulvėms tinkamiausi mažo rūgštingumo arba neutralios reakcijos dirvožemiai (pH 6,5-7,0). Bulvės geriausiai dera puveninguose priesmėliuose, lengvuose priesmėliuose, tačiau sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos, patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais, su priešsėliais, po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves.

Tręšimas

Bulvės 100 cnt gumbų išauginti paima iš dirvos 50 kg azoto (N), 20 kg P2O5 ir 80 kg K2O. Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. Azotas ir fosforas reikalingi baltymų sintezei, todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. Tuo tarpu kalis reikalingiausias pradedant augti bulvienojams, bet bulvės jį ilgiausiai naudoja - net iki gumbų augimo pabaigos. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. Bulvės greitai reaguoja į per mažą arba per didelį azoto kiekį, nuo ko priklauso ne tik derliaus kiekis ir kokybė, bet ir jų išsilaikymas sandėliavimo metu. Geriausiai tinka kompleksinės, chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10:10:20, 11:11:21, 12-11-18. su mikroelementų priedais, pvz. manganu (Mn), cinku (Zn) ir kt.

Drėgmės svarba

Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. Bulvės maistinėmis medžiagomis gali apsirūpinti tik tada, kai yra pakankamas drėgmės kiekis. Iki sudygimo vandens daug nereikia, tačiau kai užaugina lapus, bulvės jau išgarina daugiau vandens. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu, kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. Po žydėjimo vandens poreikis vėl sumažėja. Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės derlius gali sumažėti 2-3 kartus.

Šviesa

Bulvės labai mėgsta šviesą - tai šviesiamėgiai augalai, o pavėsio nemėgsta. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi, mažai mezga, lapai pageltonuota, stiebai ištįsta, būna mažesnis derlius. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos, joms trūksta šviesos.

Bulvių daiginimas

Norintieji anksčiau paragauti šviežių bulvių jau kovo mėnesį reikia pradėti jas daiginti. Sudaigintos bulvės geriau panaudoja dirvos drėgmės atsargas, be to, 2-3 savaitėmis ankščiau užaugina derlių. Daiginti geriau didesnes bulves, nes jos išaugina stipresnius daigus, o iš jų susiformuoja tvirtesni kerai ir užauginamas gausesnis derlius. Daiginimo laikotarpis turėtų būti 30-45 dienos iki sodinimo. Daiginti atrinkite ne mažesnius kaip 50-80 g ligų, kenkėjų ir mechaniškai nepažeistus bulvių gumbus. Šviesoje daiginamų bulvių daigai neištįsta. Patalpos temperatūra turi būti apie 12-15 0C. Jeigu patalpa sausa, bulves per savaitę 2-3 kartus apipurkškite vandeniu. Šviesoje daiginami gumbai pažaliuoja, kaupiasi chlorofilas, todėl geriau auga šaknų sistema, lapai ir stolonai. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1-1,5 cm, tada sodinant jie nenulūžta ir greičiau sudygsta. Galima daiginti ir tamsoje, tuomet bulvės sluoksniuojamos su durpėmis, pjuvenomis, kompostu, tačiau jų daigeliai bus gležnesni ir labiau apsilaužys sodinant.

Sėklos paruošimas

Tinkamai parinkta bulvių veislė bei sėkla - tai pagrindinė sąlyga gauti nemažą bulvių derlių. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. Pavasarį bulves sėklai reikia ruošti kovo pabaigoje - balandžio pradžioje. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens, tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. Tai labai svarbu, nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1,0-1,5 cm, tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į tris dalis: smulkūs (35-50 g), vidutiniai (51-80 g) ir stambūs (81-110 g ) gumbai. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus, iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Nerekomenduojama sodinti labai smulkių gumbų, nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis.

Bulvių sodinimas

Bulvės sodinamos, kai dirva pradžiūsta ir įšyla, jos temperatūra 10 cm gylyje turėtų būti iki 7°C. Sodinimo laiko pasirinkimą taip pat lemia dirvožemis, dirvos drėgmė ir temperatūra.Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. Jeigu bulvės bus susodintos tankiai, tai pasėlis bus lankstus, augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės, o jei per daug retas, tai derlius taip pat bus mažesnis, nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet, kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. Sodinant bulves sodinimo mašinomis, jos gumbus gali išsodinti 75-96,4 cm pločio tarpueiliais. Bulves auginant 75 cm pločio tarpueiliais, jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja.

tags: #kokias #bulvių #veisles #geriau #virti

Populiarūs įrašai: