Kodėl Vidurio ir Pietų Amerika vadinama Lotynų Amerika?
Įvadas
Šiaurės Amerika dažnai skirstoma į dvi dalis: Vidurio Ameriką ir Anglų Ameriką. Tačiau Vidurio ir Pietų Amerika dažnai vadinama Lotynų Amerika. Kodėl taip yra? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą iš įvairių perspektyvų, apžvelgdami istoriją, kalbą, kultūrą ir geografiją.
Šiaurės Amerikos geografija ir kolonizacija
Šiaurės Amerika yra žemynas, esantis Šiaurės ir Vakarų pusrutuliuose. Jos plotas yra 24,247 mln. km², o gyventojų skaičius - 490 mln. Iš vakarų Šiaurės Ameriką skalauja Ramusis vandenynas, iš rytų - Atlanto vandenynas, iš šiaurės - Arkties vandenynas, o iš pietų - Meksikos įlanka ir Karibų jūra. Arčiausiai Šiaurės Amerikos esantis žemynas yra Pietų Amerika, o toliausias - Australija.
Didžiąją Šiaurės Amerikos dalį kolonizavo anglų kilmės europiečiai, todėl jų užkariautos ir apgyventos žemės kartais vadinamos Anglų Amerika. Jai priklauso JAV ir Kanada, kuriose valstybinė kalba yra anglų. Tuo tarpu Vidurio ir Pietų Ameriką kolonizavo ispanai bei portugalai.
Lotynų Amerikos kilmė
XVI-XVII a. konkistadorų nukariautos Vidurio ir Pietų Amerikos šalys tapo Ispanijos ir Portugalijos kolonijomis. Kolonijų gyventojai buvo žiauriai išnaudojami europiečių. Daug vietos gyventojų išmirė dėl ligų ir epidemijų, dėl to europiečiai gabeno juodaodžius vergus iš Afrikos. Ilgainiui kolonijose įsigalėjo lotynų kalbai giminiškos ispanų ir portugalų kalbos, todėl Vidurio ir Pietų Amerikai prigijo šis pavadinimas. Lotynų Amerikoje gyveno skirtingų tautų ir rasių žmonės: ispanai, portugalai, indėnai, juodaodžiai. Jie vis maišėsi ir atsirado naujų rasių kaip kreolai (baltaodžių rasės palikuonys, gyvenantys Lotynų Amerikoje), metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys) ir mulatai (baltųjų ir juodaodžių palikuonys).
Simonas Bolivaras ir Lotynų Amerikos nepriklausomybė
Lotynų Amerikos turtingoje Venesuelos plantatorių šeimoje gimęs Simonas Bolivaras jaunystėje keliaudamas po JAV bei Europą, jis susižavėjo švietėjų veikalais ir jų laisvės idėjomis. Jis svajojo sukurti vieningą, visą Lotynų Ameriką jungiančią valstybę ir ją pertvarkyti pažangių šalių pavyzdžiu. Grįžęs į namus S. Bolivaras suteikė savo vergams laisvę ir pažadėjo suteikti ją visiems vergams, prisijungusiems prie sukilėlių. Sutelkęs didžiulę ir gerai ginkluotą kariuomenę, prie kurios jungėsi ir kitų sukilėlių vadovaujamos pajėgos, S. Bolivaras laimėjo daugelį svarbių mūšių prieš ispanų kariuomenę. Beveik du dešimtmečius trukusi permaininga kova baigėsi sukilėlių pergale. Ispanai prarado beveik visas kolonijas Pietų Amerikoje.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
Nepriklausomos valstybės susivienijo į sąjungą, tačiau dėl vadovų politinių nesutarimų ji netrukus suiro. Dalis Lotynų Amerikos valstybių ėmė tarpusavyje kariauti dėl teritorijų. Nepriklausomybę iškovojusiose šalyse S. Bolivaras tapo didvyriu- iki šiol pagarbiai vadinamas Išvaduotoju. Kitaip nei Ispanijos kolonijose, įvykiai klostėsi Portugalijai priklausančioje Brazilijoje, kur nepraliejus kraujo, Brazilija paskelbta nepriklausoma valstybe.
Lotynų Amerikos kultūra
Susipynus skirtingoms kultūroms bei tradicijoms, susiformavo savita Lotynų Amerikos kultūra. Dėl plintančios krikščionybės itin įtakinga tapo Katalikų bažnyčia: Ji steigė prieglaudas, ligonines, rūpinosi gyventojų švietimu ir pasisakė prieš žiaurų elgesį su indėnais.
Šiaurės Amerikos indėnų istorija
Dabartinių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teritorijoje iki europiečių kolonizacijos gyveno indėnai, kurių protėviai, manoma, prieš 27-15 tūkst. metų per sausumos ruožą (dabartinio Beringo sąsiaurio vietoje) atsikėlė iš Šiaurės Rytų Azijos. Palei Arktį gyvenę eskimai (atsikėlė ketvirtame-trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų) vertėsi medžiokle, žvejyba, kai kur - ir maisto rinkimu. Gentinėmis bendruomenėmis gyvenę indėnai buvo skirtingo civilizacijos lygio: gyvenę šiaurės vakarų pakrantėse (tlinkitai, haidai) vertėsi žvejyba ir jūrų medžiokle, pietvakariuose (pueblai, pimai) ir rytų pakrantėse (irokėzai, algonkinai, muskogai) - ir žemdirbyste. Kai kurie (dakotai, irokėzai ir kiti) buvo sudarę karines gentines sąjungas. 16 a. dabartinėje JAV teritorijoje, manoma, gyveno apie 1 mln. Europiečių kolonizacija prasidėjo K. Kolumbui 1492 atradus Ameriką, bet dalis dabartinių JAV rytų pakrantės - Naujoji Anglija - buvo lankoma vikingų jau apie 1000. Pirmiausia 1565 Floridoje įsikūrė ispanai.
Angliškoji kolonizacija ir JAV susikūrimas
Angliškąją kolonizaciją, palyginti su ispanų ir portugalų kolonizacija Lotynų Amerikoje, vykdė ne valdžios atstovai, bet privatūs asmenys. Į naująjį žemyną keltasi pirmiausia dėl ekonominių ir religinių motyvų. 1620 Mayflower laivu į Ameriką atvyko puritonai, kurie davė pradžią Masačusetso kolonijai, o vėliau Konektikutui. Anglijos katalikai 1634 įkūrė Merilandą, kvakeriai 1682 - Pensilvaniją. Be išeivių iš Anglijos, 17 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje kūrėsi olandai, 1614 Manhattano saloje jie įsteigė gyvenvietę, 1626 pavadinta Naujuoju Amsterdamu. 1664 jis atiteko anglams ir buvo pervadintas Niujorku. Vidurio Paatlantės kolonijose 17 a. gyventa ir vokiečių, šiek tiek prancūzų hugenotų. 1690 kolonijose gyveno 0,25 mln., 1775 - 2,5 mln. žmonių (kas 25 m. jų padvigubėdavo). 1619 iš Afrikos į Virdžinijos plantacijas buvo atvežti pirmieji vergai.
Iš pradžių visos kolonijos kūrėsi kaip ekonomiškai savarankiškos gyvenvietės (visos turėjo išėjimą į jūrą), bet greitai pagal ūkio raidos pobūdį pradėjo grupuotis į savitas geografines sekcijas: pietuose, kur šiltas klimatas ir derlinga žemė, klostėsi agrarinė visuomenė. Vidurio Paatlantės kolonijose - Pensilvanijoje, Naujajame Džersyje, Delavere ir Niujorke - buvo galima verstis ir žemdirbyste, ir prekyba; jų pakrančių įlankose įsikūrė Niujorkas, Filadelfija, kiti uostai. Šiaurės rytuose, Naujojoje Anglijoje, kur klimatas žemdirbystei ne toks palankus, buvo verčiamasi prekyba, žvejyba, pradėjo kurtis manufaktūros.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?
Kolonijos tvarkėsi savivaldos principu ir turėjo savo teismų sistemą. Kolonistų renkamos asamblėjos kontroliavo ir finansus - be jų sutikimo nebuvo galima rinkti mokesčių ir naudoti surinktų lėšų. Anksti pradėjo plėtotis švietimas ir kultūra. 1636 Masačusetse įkurtas Harvardo koledžas (dabartinis Harvardo universitetas Kembridže). 1647 Masačusetso užutėkio kolonijose įvestas privalomas pradinis mokymas. 1701 įkurtas Yale’io koledžas New Havene (dabartinis Yale’io universitetas), 1746 - Naujojo Džersio koledžas (dabartinis Princetono universitetas), 1754 - Karaliaus koledžas Niujorke (dabartinis Kolumbijos universitetas). Kultūros ir švietimo plėtote ypač išsiskyrė Pensilvanija: Filadelfija tapo švietimo centru, 1731 čia buvo įsteigta viešoji biblioteka, 1751 įkurta Filadelfijos akademija, vėliau perorganizuota į Pensilvanijos universitetą.
JAV nepriklausomybės karas
Prancūzijos pavojaus pašalinimas sustiprino Didžiosios Britanijos kolonijų padėtį. Antra vertus, nugalėjusi Prancūziją Didžioji Britanija ėmėsi efektyviau administruoti savo kolonijines valdas. Pirmiausia pabandyta apriboti visų 13 kolonijų ekspansiją; siekiant išvengti konfliktų su indėnais pradėta varžyti kolonistų kėlimąsi į vakarus. Buvo priimta įstatymų, ribojančių kolonijų finansinę ir administracinę laisvę. Didelį nepasitenkinimą sukėlė Žyminio mokesčio aktas (1765), kuriuo buvo apmokestinti visi spaudiniai - laikraščiai, skelbimai, teisės dokumentai. Bandymai griežčiau reguliuoti kolonijų gyvenimą sukėlė didelį pasipriešinimą. Pradėta boikotuoti iš Didžiosios Britanijos įvežamas prekes. Ėmė kurtis slaptos organizacijos. Kolonistai nelaikė Didžiosios Britanijos parlamento, kuriame nebuvo atstovaujami, aktų teisėtais.
Priešinimasis privertė Didžiąją Britaniją padaryti kai kurių nuolaidų, bet 1767 buvo sustiprinta muitų kontrolė ir įvesti mokesčiai vežamam į kolonijas popieriui, švinui, dažams, stiklui ir arbatai. Vėl kilęs nepasitenkinimas prasiveržė kruvinais susidūrimais su Didžiosios Britanijos kariuomene (1770 Bostono skerdynės). Kolonijose formavosi patriotinis judėjimas, kurio lyderiai ėmė kelti Šiaurės Amerikos kolonijų nepriklausomybės idėjas. Kūrėsi revoliucinės organizacijos - Laisvės sūnūs, Korespondentų komitetai. Klostėsi amerikiečių nacija. 1773 Ost Indijos bendrovei buvo suteikta monopolinė teisė prekiauti kolonijose arbata. Tai sukėlė naują protestų bangą (Bostono arbatėlės maištas). Atsakydama Didžiosios Britanijos valdžia uždarė Bostono uostą.
Didžiajai Britanijai užėmus bekompromisę poziciją prasidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karas (1775-83). Jis vyko permainingai, bet baigėsi kolonistų pergale. Oficialiai santykiai su Didžiąja Britanija buvo nutraukti 1776 07 04, kai Kongresas paskelbė Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaraciją. 1783 Paryžiaus taikos sutartimi Didžioji Britanija pripažino JAV.
Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?
tags: #kodėl #Vidurio #ir #Pietų #Amerika #vadinama