Stintos: Maistinė vertė, nauda ir paruošimo būdai

Stinta, nedidelė, bet Lietuvoje itin vertinama žuvis, pasižymi ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir didele maistine verte. Nuo 2004 metų Palangoje rengiama Stintų šventė, kurios metu suvalgoma daugiau nei 5 tonos šių žuvų. Šiame straipsnyje aptarsime stintų maistinę vertę, naudą sveikatai bei įvairius paruošimo būdus.

Stintų populiarumas Lietuvoje

Fenomenalus stintos populiarumas Lietuvoje sunkiai paaiškinamas. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, stinta nėra taip garbinama ir mėgstama. Tuo tarpu Lietuvoje kasmet spėliojama, koks bus stintų sezonas: gausus ir pigesnis, o gal skurdus ir brangus?

Prekyba stintomis parduotuvėse, kaip ir šalia Kuršių marių, prasideda dar gruodžio mėnesį. Paprastai per kelis žiemos mėnesius prekyba įsisiūbuoja, o štai kovo mėnesį pasiekia piką. Žvelgiant į ankstesnių metų duomenis, per pirmąjį pavasario mėnesį prekybos tinklo parduotuvėse buvo parduotas rekordiškas stintų kiekis - kiek daugiau nei 4 tonos.

Išvaizda ir kvapas

Stintos išsiskiria išvaizda: pailga forma, blizgia sidabro spalva. Bene išskirtiniausias šių žuvelių bruožas - specifinis kvapas, neretai prilyginamas agurkų kvapui. Stintose yra tos pačios cheminės medžiagos kaip agurkuose, ančiuviuose, net manguose ir arbūzuose - būtent ji lemia specifinį žuvelių kvapą, neretai lyginamą su agurkų kvapu. Gydytojas dietologas E. paaiškina, kad stintose yra tos pačios cheminės medžiagos, kurios esama agurkuose, taip pat manguose, arbūzuose, ančiuviuose. Būtent ši cheminė medžiaga, susidariusi iš linoleno riebalų rūgšties, stintoje ir primena agurkų ataskonį.

Maistinė vertė ir nauda sveikatai

Stinta - liesa žuvis, turinti mažai riebalų, todėl yra kokybiškas baltymų šaltinis. Be omega-3 riebalų rūgščių, stintose taip pat gausu seleno, vitamino B12.

Taip pat skaitykite: Kepsniai orkaitėje Tėvo dienai

Vitaminai ir mineralai

Stintose yra daug svarbių vitaminų ir mineralų. Jose gausu tokių svarbių medžiagų kaip kalcis, kuris padeda kaulams augti sveikiems, palaiko gerą jų būklę, saugo dantis, širdį, padeda tinkamai susitraukti raumenims. Taip pat stintose gausu kalio, kuris yra svarbus norint palaikyti normalų, pastovų širdies plakimą. Kadangi mūsų kūnas pats pagaminti kalio negali, jo privalome gauti su maistu. Kalis padeda palaikyti įvairias kūno funkcijas, stiprinti organizmo sistemas.

Įdomu ir tai, kad kalis gali apsaugoti ir nuo kai kurių ligų. Štai, pavyzdžiui, nuo inkstų akmenų. Atlikti tyrimai rodo, kad tiems, kurie kasdien vartojo daugiausia kalio, inkstų akmenų rizika buvo mažesnė. Stintose taip pat yra fosforo - medžiagos, kuri ne tik padeda maistą paversti energija, bet ir pernešti maistines medžiagas į ląsteles ir iš jų. Taip fosforas padeda organizme išvalyti „atliekas“ ir sutvarkyti audinius bei ląsteles. Be to, jis padeda subalansuoti ir geriau pasisavinti jodą, magnį, cinką, vitaminus B ir D.

Vienoje stintos žuvies porcijoje yra beveik 36 proc. kasdienės reikiamos fosforo normos. Taip pat 100 gramų stintų yra daugiau nei 72 proc. žmogui reikalingos kasdienės seleno normos. Šis mineralas yra antioksidantas, padedantis užkirsti kelią įvairiems ląstelių pažeidimams, susijusiems su oksidaciniu stresu. Antioksidantai, tokie kaip selenas, padeda sumažinti oksidacinį stresą ir taip gali padėti sumažinti jau minėtų ligų riziką.

Stintose gausu ir vitamino B grupės vitaminų, reikalingų sveikai odos, plaukų, kraujo ir smegenų funkcijoms palaikyti. Šiose žuvyse itin gausu vitamino B12 - vos vienoje porcijoje stintų galima rasti 140 proc. reikalingos kasdienės normos. Šis vitaminas kiekvienam organizmui yra labai svarbus. Jis palaiko normalią nervų sistemos veiklą, yra reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir DNR sintezei. Ši vitamino B12 veikla padeda sumažinti riziką susirgti mažakraujyste. Vitaminas B12 yra nepaprastai svarbus sveikam nėštumui. Pasirodo, vaisiaus smegenys ir nervų sistema reikalauja pakankamo vitamino B12 kiekio, kad galėtų tinkamai vystytis.

Šiose mažytėse žuvelėse yra ir vitamino D, svarbaus imuninei ir kitoms organizmo sistemoms. Šis vitaminas palaiko gerą kaulų ir dantų būklę, smegenų bei nervų sistemos sveikatą, padeda reguliuoti insulino kiekį kraujyje, plaučių funkciją.

Taip pat skaitykite: Anties kepimo receptas

Omega-3 riebalų rūgštys

Stintose gausu ypač naudingų omega-3 riebalų rūgščių, o šių žuvų suvalgius 100 gramų organizmas aprūpinamas visa nervų sistemai reikalingo vitamino B12 paros norma. Anot gydytojo dietologo E., stintose itin gausu omega-3 riebalų rūgščių - 100 gramų stintų (grynos žuvies be kaulų) jų yra beveik gramas. Omega-3 riebalų rūgštys - vienos labiausiai ištirtų medžiagų, padedančių kovoti su uždegimais. Tai geriausia apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šios riebalų rūgštys taip pat saugo nuo imuniteto nusilpimo, padeda kovojant tiek su virusiniais, tiek su kitokio pobūdžio susirgimais. Omega-3 gelbėja kovoje su autoimuninėmis ligomis, skatina žaizdų gijimą, rūpinasi bendra ląstelių struktūra.

Normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai palaikyti reikia žuvies - taip yra dėl jose esančių nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Remiantis Harvardo medicinos mokyklos tyrimais, stintose šių rūgščių yra gausu. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie reguliariai valgo žuvį, turi mažesnę riziką patirti širdies priepuolį, insultą ar mirti nuo širdies ligų. Be to, omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios cholesterolio pusiausvyrai. Omega-3 taip pat yra būtinos norint palaikyti normalią smegenų funkciją, ypač vyresniame amžiuje.

Baltymų šaltinis

Stintos yra puikus baltymų šaltinis. Vos 100 gramų stintų yra 15 gramų baltymų. Baltymai jūsų kūne reguliuoja tūkstančius cheminių reakcijų. Organizmui reikia baltymų augimui, audinių atstatymu ir raumenų masės palaikymui. Be to, baltymai būtini stipriai imuninei sistemai ir tinkamam ląstelių dalijimuisi.

Svorio kontrolei

Stintos, kaip ir dauguma kitų žuvų yra puikus jūsų mitybos papildymas, ypač jei bandote numesti antsvorio ar palaikyti normalų svorį. 100 gramų stintų yra vos 82 kalorijos.

Stintų paruošimas

Stintas nesunku ruošti: jos lengvai valomos, o gamybos procesas reikalauja minimalių pastangų. Šias žuvis ypač rekomenduojama valgyti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jos yra lengvai virškinamos. Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė teigia, kad gaminant stintas nereikia persistengti. Ryškiausias stintų skonis atsiskleidžia pakepinus jas su trupučiu sviesto. Tai puikus ir lengvas užkandis. Galima šiek tiek paimprovizuoti apvoliojant stintas džiūvėsėliuose, sumaišytuose su druska ir pipirais. Taip pat stintos gali būti apvoliojamos tešloje ir kepamos aliejuje, tačiau žuvies skonis nebus toks intensyvus.

Taip pat skaitykite: Sprandinės kepimo patarimai

Kaip paruošti stintas kepimui?

Stintų minkštimas yra subtilaus skonio, taip pat šiek tiek riebus. Dažniausiai stintos yra kepamos tešloje arba tiesiog pabarstant jas miltais. Stintos dažniausiai parduodamos šaldytos, nes jos greitai genda, tačiau jei pasiseka rasti šviežių, tuomet galima pasidaryti be galo gardų patiekalą.

Jei ruošiate šaldytas stintas, jų nereikėtų kepti vos ištraukus iš šaldymo kameros. Pirmiausia reikėtų stintas atšildyti, palikus pasistovėti bent pusvalandį. Tai reikalinga tam, kad kepant jas neišsiskirtų per didelis vandens kiekis ir nesugadintų stintų skonio. Atšildžius stintas, nuplaukite jas actu ir vandeniu, tada nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Jei norite, kad stintos būtų kuo traškesne plutele, kad jos gerai apkeptų, pasistenkite, jog stintos būtų kuo sausesnės.

Stintas paruošti galima įvairiais būdais, tačiau vienas populiariausių - paruoškite po 1 šaukštą druskos ir juodųjų pipirų mišinį lėkštėje. Tai paprastas, tačiau stintoms labai tinkantis prieskonių duetas. Stintoms taip pat reikia sausos tešlos miltų, į kuriuos galima pamirkyti žuvį ir iš karto ją kepti.

Taip pat, norint apkepti stintas, galima gaminti įvairias tešlas, kurias sudaro miltai, kiaušinis ir pienas. Į tokias tešlas galima įmaišyti įvairių prieskonių žolelių: petražolių, krapų ir kitų. Svarbiausia yra naudoti lengvą tešlą, pavyzdžiui, tempuros tešlą, tik taip bus galima „suvaldyti“ šią subtilią, minkštą žuvį.

Kaip kepti stintas?

Stintos yra gėlavandenės žuvys, kurias galite garinti, kepti orkaitėje, kepti keptuvėje ar ant anglies grotelių. Pats populiariausias stintos gamybos būdas - stintų kepimas keptuvėje. Kepimui keptuvėje taip gerai netinka jokia kita žuvis. Tai tradicinis stintų paruošimo būdas, kuris nereikalauja daug pastangų ir laiko.

Norėdami, kad kepta stinta ištirptų burnoje, žuvį turėtumėte kepti tol, kol ji bus tik aukso rudos atspalvio. Labai svarbu neperkepinti stintų. Bet koks tamsesnis stintos atspalvis reiškia, kad jūs išdžiovinote stintų viduje esančias sultis ir padarėte jas pernelyg traškias.

Norėdami, kad stintos būtų aukso rudos spalvos ir sultingos, nustatykite savo keptuvę ant vidutinės temperatūros, o kai ji bus karšta, įpilkite aliejaus. Kokosų aliejus, alyvuogių aliejus ar bet kokio tipo augalinis aliejus yra geras pasirinkimas. Įpylus aliejų, stintas nedelsiant dėkite į keptuvę. Jei lauksite, kol aliejus įkais, rizikuosite žuvį padaryti pernelyg traškią.

Tradicinis keptų stintų receptas

Ingredientai:

  • Stintos: 1 kg
  • Druska: pagal skonį
  • Juodieji pipirai: geras žiupsnis
  • Miltai: pagal poreikį, apvolioti
  • Aliejus: kepimui
  • Sviestas: kepimui

Paruošimas:

  1. Paruoškite stintas: Nuvalykite žuveles, pašalinkite galvas ir vidurius, gerai nuplaukite po šaltu vandeniu.
  2. Pagardinkite: Pabarstykite stintas druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais pagal skonį.
  3. Paruoškite keptuvę: Įkaitinkite keptuvę ant vidutinės ugnies, ištirpinkite sviestą ir įpilkite šiek tiek aliejaus, kad riebalai nesudegtų.
  4. Apvoliokite miltuose: Kiekvieną stintą apvoliokite miltuose, kad jos būtų tolygiai padengtos.
  5. Kepkite: Dėkite stintas į įkaitintą keptuvę ir kepkite iš abiejų pusių po 2-3 minutes, kol jos taps auksinės spalvos ir traškios.
  6. Nusausinkite: Iškeptas žuveles dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad pašalintumėte perteklinį aliejų.
  7. Patiekite: Tiekiant galite papuošti citrinos skiltelėmis ir šviežiomis žolelėmis pagal skonį.

Apytiksliai, visas patiekalas turi apie 1600 kalorijų, o viena porcija - apie 400 kalorijų.

Alternatyvūs ingredientai

  • Stintos: Jei neturite stintų, galite naudoti smulkias žuvis, tokias kaip sardinės ar mažos silkės.
  • Miltai: Kvietinius miltus galima pakeisti kukurūzų miltais ar džiūvėsėliais, suteikiant žuviai kitokią tekstūrą.
  • Aliejus ir sviestas: Kepimui galite naudoti tik aliejų arba tik sviestą, priklausomai nuo pageidaujamo skonio.

Patiekimo būdai

Prieš patiekdami stintas, ant jų išspauskite citrinų sulčių. Tai suteiks stintoms rūgštaus skonio ir jos nebus pernelyg sūrios. Papuoškite stintas prieskoninėmis žolelėmis: petražolėmis ar krapais, taip pat šalia galite padėti salotų dubenėlį. Prie stintų tinkamos visos salotų rūšys: sultenės, špinatai, gūžinės salotos. Salotos suteiks patiekalui traškumo ir taip pat pridės naudingų organizmui medžiagų. Galite salotas patiekti su bet kokiu jums patinkančiu garnyru, nes jos puikiai derinamos su bet kuo. Patiekite šalia orkaitėje keptas bulvytes, paprastuosius ar ruduosius ryžius, padėkite šalia ruginės duonos ar pagardinkite patiekalą salotomis. Beje, stintas daugelis valgo be garnyro - kadangi jų skonis intensyvus, jos traškios ir gardžios, todėl nereikalauja ypatingo garnyro.

Kiti stintų receptai

Keptos stintos pikantiškame marinate

Jums reikės:

  • Stintos 1 kg
  • Miltai 1 stiklinė
  • Aliejus 100 ml
  • Česnakas 4 skiltelės
  • Lauro lapai 3 vnt.
  • Malta paprika 1 arb. šaukštelis
  • Rozmarinas 1 vnt
  • Vynas baltas 200 ml
  • Baltojo vyno actas 4 šaukštai

Gaminimo būdas:

  1. Išvalytas stintas apvolioti miltuose ir iškepti aliejuje.
  2. Iškepusias stintas vienu-dviem sluoksniais sudėti į indą.
  3. Kol stintos vėsta, paruošti marinatą. Į įkaitintą keptuvę įpilti 2-3 šaukštus aliejaus, sudėti peiliu sutraiškytas česnako skilteles, lauro lapelius. Šiek tiek apkepti.
  4. Tuomet įmesti rozmarino šakelę, pipirų žirnelius. Įberti maltą papriką ir iškart įpilti vyną, kad paprikos milteliai neparuduotų.
  5. Kaitinti, kol vynas užvirs, tuomet įpilti vyno actą, įberti druskos pagal skonį, viską išmaišyti ir nukelti nuo ugnies.
  6. Paruoštu marinatu užpilti stintas.
  7. Indą su stintomis uždengti. Kai stintos su marinatu atvės, indą pastatyti į šaldytuvą ir palikti pastovėti mažiausiai nakčiai. Kitą dieną jau galima skanauti.

Stintos karštame rūgščiame sultinyje

Ingredientai:

  • Krapai
  • Kvietiniai miltai, 0.5 stiklinės
  • Stinta, 1 kilogramas
  • Druska
  • Aliejus, 6 valgomieji šaukštai

Gaminimo būdas:

  1. Nuvalytos žuvys nuplaunamos, apdžiovinamos ir pasūdomos.
  2. Įsisūrėjusios žuvys pavoliojamos miltuose ir iškepamos aliejuje.
  3. Iš žuvų galvų, pelekų ir smulkių žuvelių išverdamas sultinys, nukošiamas, pridedama krapų stiebų ir, pavirinus 15 minučių, vėl nukošiamas.
  4. Karštu sultiniu apipilamos žuvys ir padedamos šaltai.

Marinuotos stintos (IKI receptas)

Priemonės:

  • 1 kg stintų
  • 4 morkų
  • 2 svogūnų
  • 200 g miltų
  • 1 arbatinis šaukštelis druskos
  • 1 arbatinis šaukštelis maltų juodųjų pipirų
  • 200 g aliejaus kepimui

Marinatui:

  • 1 l vandens
  • 2 valgomieji šaukštai cukraus
  • 1 valgomasis šaukštas druskos
  • 5 valgomieji šaukštai acto
  • 3 lauro lapų
  • pipirų grūdeliais
  • kelių gvazdikėlių

Gaminimas:

  1. Išvalytas ir nuplautas stintas pasūdome, apibarstome pipirais bei apvoliojame miltuose.
  2. Įkaitintoje su aliejumi keptuvėje žuvis pakepiname po 3-4 min. iš abiejų pusių.
  3. Supjaustytus žiedeliais svogūnus ir griežinėliais pjaustytas morkas dedame į sterilius stiklainius. Ten pat sudedame ir apkepintas stintas.
  4. Marinatui: Į užvirintą vandenį supilame cukrų, druską, actą bei prieskonius ir viską gerai pakaitiname.
  5. Karštą marinatą pilame į stiklainius su stintomis ir daržovėmis.
  6. Stiklainius su pamarinuota stinta laikome vėsioje vietoje arba šaldytuve mažiausiai parą laiko.

Svarbu žinoti

Didžiausia bėda gydytojas dietologas laiko bene dažniausią stintų ruošimo būdą - kepimą aliejuje. Tokiu būdu ruošiant stintas gerosios jų savybės tiesiog nušluojamos, įsitikinęs E. „Ko gero, dažniausiai stintos valgomos ne dėl gerųjų savybių, o dėl kulinarinio potyrio, susijusio ir su mūsų šalies tradicijomis, kurioms skirta kiekvieną žiemą pajūryje vykstanti stintų šventė. Kepamos stintos nepraranda visų naudingųjų maistinių medžiagų, tačiau su aliejumi gauna labai daug sočiųjų riebalų rūgščių. Taigi, valgant keptas stintas gerosios jų savybės gali būti tiesiog nušluotos. Tokiu būdu paruoštas patiekalas suteiks ne tiek omega-3 riebalų rūgščių, kiek sočiųjų riebalų rūgščių“, - įspėja E.

Yra įvairių stintų ruošimo būdų: galima jas kepti, rūkyti, marinuoti, virti sriubą. Kurį rinktis - skonio reikalas, tačiau galioja viena taisyklė, sako gydytojas dietologas: „Kuo mažiau pridėtinių medžiagų maisto produkto gamyboje, tuo jis bus sveikesnis.

Per dieną suvalgyti rekomenduojamas stintų kiekis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, mitybos raciono, produktų pasirinkimo ir pan. „Stintos yra baltymų šaltinis, tačiau ne vienintelis, todėl, palaikant įvairovę, per dieną pakaktų suvalgyti 100-150 gramų stintų, mitybą papildant kitais baltymų šaltiniais: mėsa, kitos rūšies žuvimi, pieno produktais, augalinės kilmės maisto produktais. Jeigu renkamasi valgyti aliejuje keptas stintas, manyčiau, tikrai pakaktų 100 gramų“, - nurodo E.

Renkantis stintas, svarbiausia išsiaiškinti, ar jos šviežios ir kiek laiko guli ant prekystalio. Jeigu stintų nemėgstate, bet norite aprūpinti organizmą jose esančiomis naudingosiomis medžiagomis, galite rinktis bet kokią kitą baltą, raudoną ar riebią žuvį.

Stintų rūšys Lietuvoje

Yra dviejų tipų stintų: migruojančių ir sėslių. Migruojančios vadinamos didstintėmis, gyvena Baltijos jūroje, sėslios vadinamos stintelėmis - giliuosiuose Lietuvos ežeruose. Jos skiriasi dydžiu, gyvenimo trukme. Stintelės užauga iki 10 cm ilgio ir sveria vos kelis gramus. Didstintės gali išaugti iki 25-30 cm, bet dažniausiai būna 15-22 cm ilgio ir sveria maždaug 30-50 g. Stintelės subręsta 1-2 metų amžiaus ir gyvena kelerius metus, neršia tik kartą gyvenime. Didstintės subręsta 2-3 metų, išgyvena iki 7-9 metų.

Stintų gaudytojai ir valgytojai tvirtina, kad stintos - gražios žuvys. Išvaizda stintelės ir didstintės beveik nesiskiria: stinta - nedidukė verpstės formos žuvis žalsvai rusva nugara, melsvai sidabriškais šonais, baltu pilvu. Stinteles ir didstintes atskirti galima nebent pagal akių dydį. Stintelių akies skersmuo yra žymiai didesnis nei atstumas tarp akių. Didstinčių akies skersmuo gali būti tolygus tam atstumui ar net mažesnis.

Didstinčių gyvenimo būdas ir dauginimasis

Didstintės gyvena Baltijos jūros priekrantėse iki maždaug 6 m gylio. Jos migruoja didžiuliais būriais likus keliems mėnesiams iki neršto. Neršimui idealiausias yra 6 laipsnių temperatūros vanduo. Stintos mūsų šalies vandenis pasiekia nuo Latvijos pusės: plaukia pro Šventąją, Palangą, Klaipėdą į Kuršių marias ir pro Nemuno žemupį traukia neršti. Lietuvoje didstintės neršia dažniausiai kovo ar balandžio mėnesį. Jeigu žiema - palyginti šilta, nerštas gali prasidėti jau vasarį. Ikrus šios žuvys išleidžia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno. Patelė išleidžia iki 40 tūkst. ikrų. Dažnai po neršto stintos žūsta.

Iš kur kilo legendinis „Stintapūkis“ ir ritmas

Šis žodis yra susijęs su senoviniu poledinės žūklės procesu, žinomu nuo 1915 metų: į 50 x 50 cm dydžio eketę kartu su tinklais merkiama 4 m ilgio eglinė ar pušinė lenta taip, kad virš ledo liktų kliūgis - jos galas, o žvejys, sėdėdamas ant kėdutės, galėtų medinėmis buoželėmis jį bumbinti, ritmingai pridainuodamas “stinta, pūkis, stinta, pūkis". Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, ir sprukdamos nuo šio garso jos papuola į tinklus.

tags: #kepta #stinta #maistinė #vertė

Populiarūs įrašai: