Puna Kopūstai: Auginimo Gidas Lietuvoje

Kopūstai (Brassica oleracea) yra vieni populiariausių ir seniausiai vartojamų daržovių pasaulyje. Lietuvoje jie vertinami dėl maistinių savybių, derlingumo ir tinkamumo ilgam laikymui. Tačiau norint užauginti kokybišką derlių, svarbu žinoti auginimo ypatumus ir apsaugos priemones nuo ligų bei kenkėjų. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie puna kopūstų auginimą, pradedant nuo sėjos ir baigiant derliaus nuėmimu, atsižvelgiant į geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijas.

Kopūstinių Daržovių Įvairovė

Kopūstinių (Brassica spp.) daržovių šeima yra labai plati ir apima įvairias rūšis bei veisles, kurios skirstomos į kelias pagrindines grupes:

  • Lapinės: Gūžiniai kopūstai (B. oleracea var. capitata), Briuselio kopūstai (B. oleracea var. gemmifera), Lapiniai kopūstai (B. oleracea var. acephala).
  • Žiedinės: Brokoliai, Žiediniai kopūstai (B. oleracea var. botrytis).
  • Šakniavaisinės: Ropės (B. rapa).

Europoje labiausiai paplitę gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai ir ropės. Taip pat auginami rapsai, kurie turi daug kenksmingų organizmų, būdingų kitoms kopūstinėms daržovėms.

Geros Augalų Apsaugos Praktikos (GAAP)

Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijos apima kopūstinių daržovių apsaugos būdus nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. GAAP svarbūs žaladariai, turintys įtakos prekinei produkcijos išvaizdai (lapams, gūžėms, šakniavaisiams).

Sėjomaina ir Agrotechninės Priemonės

Normali augalų sėjomaina padeda išvengti ligų kaupimosi augalų liekanose ir dirvoje. Pageidautina kopūstines daržoves auginti skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tai padeda išvengti nepageidaujamų žaladarių antplūdžio. Sėti galima tik sveiką, ištirtą sėklą. Agrotechnikos priemonės padeda sumažinti užkrato lygį. Tai kryžmažiedžių piktžolių, kuriose veisiasi kenkėjai, naikinimas, augalinių liekanų pašalinimas ir sunaikinimas, mitybos ir drenažo, kuris pagerina oro judėjimą, reguliavimas. Viena iš tinkamiausių priemonių pasipriešinti vietinių kenksmingų organizmų poveikiui yra atsparių veislių parinkimas.

Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai

Augalų Apsaugos Produktai

Nors GAAP plačiai naudojami augalų apsaugos produktai, norima sumažinti jų naudojimą, maksimaliai išnaudojant kultūrines ir kitas nechemines priemones. Augintojai turi būti labiau apsišvietę ir įsitikinę jų svarbumu. Produktai turėtų būti tinkamai parenkami ir naudojami. Pirmenybė teikiama sėklų apdorojimui, nes tada sunaikinami su sėkla plintantys patogenai ir dirvos kenkėjai. Produktų naudojimas daigų tarpsniu apsaugo nuo ankstyvo kenksmingų organizmų pasirodymo. Produktai gali būti įterpiami į dirvą arba jais purškiami lapai. Purškimų skaičių galima sumažinti reguliariai stebint augalus, naudojant prognozavimo ir purškimo metodus, mažinančius produktų normas, kartu nesumažinant apsaugos nuo kenksmingų organizmų efektyvumo.

Dažniausios Kopūstų Ligos ir Jų Kontrolė

Kopūstai, kaip ir kitos daržovės, gali būti pažeidžiami įvairių ligų. Žemiau aptariamos dažniausios ligos ir jų kontrolės būdai.

Fomozė (Vėžys, Lapų Dėmėtligė, Sausasis Puvinys)

Sukėlėjas - Leptosphaeria maculans (anomorfa - Phoma lingam). Tai su sėkla plintantis patogenas, turintis daug skirtingo virulentiškumo padermių. Užsikrėtusios sėklos gali būti dėmių ant skilčialapių atsiradimo priežastimi. Vėliau grybai išplinta ant visų augalo dalių: lapų, lapkočių, šakniavaisių, žiedkočių, ankštarų, sėklų. Tipiški šios ligos požymiai - pilkšvai rusvos, apskritos, džiūstančios, melsvai pilkais pakraščiais, kartais rievėtos dėmės, kuriose yra daug juodų taškelio dydžio vaisiakūnių - piknidžių. Tas pats patogenas gali sukelti kopūstinių daržovių šaknų sausąjį puvinį. Tai labiau būdinga griežčiams nei ropėms, ypač ankstyvosios sėjos. Infekcija laukuose pastebima rudenį, bet gali išplisti laikymo metu ir padaryti didžiulių nuostolių. Ant šakniavaisių pastebimos stambios, giliai įsiskverbusios, pilkšvai rudos dėmės su gausybe juodų piknidžių. Pažeistose vietose dauginasi bakterijos (Erwinia spp., Pseudomonas spp.), sukeldamos antrinę infekciją. Dirvoje grybo sporos išlieka gyvybingos daugelį metų. Grybai gerai išsilaiko užsikrėtusių augalų liekanose, juos platina vėjas, lietus, gyvuliai. Esant drėgnam orui, piknidžiai gausiau produkuoja sporas.

Apsaugos strategijos:

  • Sunaikinti su sėkla plintančius grybus sėklas beicuojant arba apdorojant karštu vandeniu.
  • Laikytis sėjomainos (į tą pačią vietą augalus sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų).
  • Neauginti daigų kasmet tame pačiame daigyne.
  • Sodinti tik sveikus daigus.
  • Naikinti kryžmažiedes piktžoles.
  • Šalinti ir naikinti ligotus augalus.
  • Purškimai vegetacijos metu ne visada efektyviai apsaugo lapus ir stiebus nuo fomozės sukėlėjų.

Žiedinė Dėmėtligė

Sukėlėjas - Mycospharella brassicicola. Tai svarbi lapinių ir žiedinių kopūstų liga, paplitusi Šiaurės vakarų Europos dalyje. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra infekuotų augalų liekanos, subrendę augalai, žieminiai rapsai. Liekanose pseudoteciai produkuoja askosporas, kurios plinta oru ir vandens lašeliais. Infekcijai plisti reikalinga +16-20oC temperatūra ir drėgmė ant lapų. Dėmės yra žiedinės (rutuliškos), pilkos arba juodos spalvos, padengtos daugybės mažų, juodų piknidžių (spermagonių), iki 1,5 cm diametro. Spermagonė produkuoja konidijas, kurios taip pat plinta su vėju ir lietumi. Paprastai senesni lapai užsikrečia pirmieji. Jie gelsta ir žūsta anksčiau laiko. Grybai gali pažeisti sėklų luobelę ir įsiskverbti į vidų, bet su sėkla plintanti infekcija nėra labai reikšmingas epidemiologijos veiksnys.

Apsaugos priemonės:

  • Laikytis rotacijos.
  • Izoliuoti daigyną.
  • Parinkti tinkamą auginimo vietą (mažiausiai 500 m nuo rapsų lauko).
  • Naikinti ligų pažeistus lapus.
  • Vengti drėgmės pertekliaus ir nesaikingo tręšimo.
  • Auginti žiedinei dėmėtligei atsparias veisles (briuselio kopūstus Cor, Gabion, Lunet, Topaz).
  • Fungicidais purškiama pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams.

Netikroji Miltligė

Sukėlėjas - Peronospora parasitica. Netikroji miltligė yra paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai - šakniavaisinėms daržovėms. Netikroji miltligė gali pažeisti augalus daigų stadijos, ypač kai susidaro palankios sąlygos: aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda margų, geltonų dėmių, o apatinėje - baltos grybo apnašos, sudarytos iš sporangiosporų, kuriomis plinta liga. Smarkiai pažeisti daigai skursta arba net žūsta. Panašūs ligos požymiai pasirodo ant lauke auginamų augalų. Pažeisti lapai pirma laiko pasensta ir nukrenta, sukeldami antrinę sausojo puvinio infekciją. Ant infekuotų briuselio kopūstų atsiranda atskirų juodų dėmelių, kurios blogina produkcijos kokybę. Smarkiai pažeistos žiedinių kopūstų galvos praranda prekinę vertę.

Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?

Apsaugos priemonės:

  • Kontroliuoti infekcijos pasirodymą daigyne, kartu išvengiant ankstyvų nuostolių ir ligos išplitimo lauke.
  • Lauke, siekiant sumažinti per dirvą plintančią infekciją, naudojamos agrotechninės priemonės: taikoma sėjomaina, sudaromos palankios augalams augti sąlygos, nesodinami jie drėgnoje vietoje ir per arti vienas kito, auginamos atsparios baltagūžių kopūstų, brokolių ir kaliaropių veislės.
  • Fungicidų naudojimas kopūstų auginimo lauke, palyginti su daigynu, yra sudėtingesnis.

Baltosios Rūdys

Sukėlėjas - Albugo candida. Tai svarbus žiedinių ir lapinių kopūstų patogenas, kuris gali pažeisti ir kryžmažiedes piktžoles (Capsella bursa-pastoris). Pirmiausia zoosporos patenka per žioteles. Oosporos sudygsta augalų liekanose ar dirvoje. Vėju plintančios sporangės dygsta formuodamos zoosporas. Ligos požymiai - lapų viršutinėje pusėje matomos apskritos, stambios, šiek tiek iškilios, iš pradžių šviesiai žalsvos, vėliau paraustančios dėmės. Lapų apačioje dėmės būna su baltom apnašom, iš pradžių blizgančiu paviršiumi, vėliau panašiu į dulkingas karputes. Baltos karputės išauga ir ant kitų ligos apimtų organų, kurie smarkiai deformuojasi: išsiraito arba pastorėja. Sėklos ant deformuotų sėklų arba visai neišsivysto, arba nesubręsta. Baltosios rūdys mažiau pavojingos šakniavaisinėms daržovėms. Drėgmė ant lapų yra viena pagrindinių sąlygų infekcijai plisti. Žemoje temperatūroje liga turi ilgą inkubacijos periodą. Pakilus temperatūrai, procesas būna spartesnis. Ypač smarkiai liga išplinta rudenį. Žiemoja oosporos infekuotų augalų liekanose.

Apsaugos priemonės:

  • Taikyti sėjomainą.
  • Daigynui parenkant neužmirkusią, atvirą vietą.
  • Svarbu laiku užkirsti kelią infekcijos pradų kaupimuisi, t.y. šalinti ir naikinti infekuotus augalus ir jų liekanas, piktžoles.
  • Auginti ligai atsparias veisles. Geru atsparumu A. candida poveikiui pasižymi briuselio kopūstų veislės Predora, Lunet, Lauris, Peer Gynt.

Miltligė

Sukėlėjas - Erysiphe cruciferarum. Miltlige dažniausiai užsikrečia briuselio kopūstai, griežčiai ir ropės, rečiau gūžiniai kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ligos pažeisti lapai, lapkočiai vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Ji būna ant abiejų lapo pusių. Tačiau ant viršutinės požymiai būna ryškesni. Dėl sutrikusios asimiliacijos ligotų augalų lapai džiūsta, todėl griežčių bei ropių šakniavaisiai būna smulkūs. Augalų paviršiuje esantis valktis sudarytas iš hifų ir bespalvių, ovalių, vienaląsčių, grandinėlėmis sukibusių konidijų. Vėliau valktyje atsiranda juodų, rutuliškų, retai išsidėsčiusių vaisiakūnių - kleistotecių. Grybas geriausiai išsilaiko žaliuosiuose audiniuose. Konidijas platina vėjas. Miltligė smarkiai gali išplisti sausą, šiltą vasarą, esant +15-20oC temperatūrai.

Apsaugos priemonės:

  • Auginti atsparias ligai veisles.
  • Negalima augalų pertręšti azoto trąšomis, nes tai sudaro sąlygas vystytis patogenui.
  • Negalima sodinti per tankiai augalų, būtina tinkamai sureguliuoti vandens režimą.
  • Vegetacijos metu pastebėjus miltligės požymius, reikia purkšti fungicidais.
  • Nuėmus derlių, pašalinti augalines liekanas.

Juodoji Dėmėtligė (Alternariozė)

Sukėlėjai - Alternaria brassicae, A. brassicicola. Alternaria brassicae ir A. brassicicola mikromicetai pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir briuselio kopūstus pažeidžia vegetacijos ir laikymo metu. Grybai plinta su sėkla, juos platina vėjas, lietus. Svarbus užkrato šaltinis yra kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Infekcijai plisti palankiausia +20-24oC oro temperatūra ir 85-100% santykinė oro drėgmė. A. brassicicola grybų vystymuisi reikia žemesnės temperatūros nei A. brassicae. Esant palankioms sąlygoms, juodoji dėmėtligė gali pažeisti visas augalo dalis. Pekininiai bastučiai pažeidžiami galvučių formavimo ir brendimo metu. Pirmiausia pažeidžiami baltagūžių ir žiedinių kopūstų išoriniai lapai. Ant jų atsiranda smulkių, juodų, apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina ir ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Tuomet gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva.

Apsaugos priemonės:

  • Beicuoti sėklas.
  • Reguliuoti aplinkos sąlygas daigyne.
  • Nuolat stebėti augalų būklę lauke.
  • Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti efektyvius fungicidus.
  • Naikinti sirgusių augalų liekanas bei piktžoles.
  • Laikytis sėjomainos ir nesodinti kopūstinių daržovių arti rapsų ir kitų kryžmažiedžių augalų.

Kekerinis Puvinys (Pilkas Puvinys)

Sukėlėjas - Botryotinia fuckeliana (anamorfa - Botrytis cinerea). Pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Paprastai kekerinis puvinys būna jau pastebimas imant derlių, ypač ant peraugusių baltagūžių ir žiedinių kopūstų, brokolių. Dažnai puvinys pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos ar kenkėjai. Pašalę augalų audiniai, augalai su įvairiais mechaniniais pažeidimais taip pat pūna kekeriniu puviniu. Pažeidimų vietose susidaro gan didelės, rudos, vandeningos dėmės. Drėgnu, vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame vėliau susiformuoja smulkūs, 2-7 mm dydžio, juodi skleročiai.

Apsaugos priemonės:

  • Naikinti infekuotų augalų liekanas.
  • Augalus sodinti tinkamais atstumais atviroje vietoje.
  • Esant palankioms ligai plisti sąlygoms, prieš nuimant vėlyvųjų veislių kopūstus, skirtus sandėliavimui, reikia nupurkšti fungicidais.

Diegavirtė

Sukėlėjai - Pythium spp. ir kt. Diegavirte serga visi kryžmažiedžių šeimos augalai. Liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta ir sudžiūsta. Infekcija dažniausiai pradeda plisti tik sudygus daigams. Palankios ligai plisti sąlygos yra rūgšti, gausiai laistoma žemė, kai augalai susodinti tankiai. Infekcija labiau plinta vėsiu oru.

Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?

Apsaugos priemonės:

  • Laikytis augalų sėjomainos.
  • Dezinfekuoti daigynų žemę.
  • Negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą dirvą.
  • Raunant sodinimui, reikia iš karto išbrokuoti diegavirtės pažeistus daigus.

Šaknų Gumbas

Sukėlėjas - Plasmodiophora brassicae. Šaknų gumbas yra labai žalinga, plačiai paplitusi liga. Juo sirgti gali įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Šaknų gumbu sergančių augalų antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Kopūstinis gumbiagrybis gyvena dirvoje. Palankios sąlygos jam plisti yra rūgšti dirvos reakcija. Kultūriniai augalai šaknų gumbu gali apsikrėsti vieni nuo kitų ir nuo laukinių augalų zoosporomis. Į audinių vidų zoosporos patenka per daigų arba suaugusių augalų šakniaplaukius. Susidariusiose šaknų išaugose išsivysto plazmodžiai, pilni smulkių, rutuliškų, bespalvių ilgalaikių sporų.

Apsaugos priemonės:

  • Rūgščias dirvas, prieš auginant kryžmažiedes daržoves, reikia pakalkinti. Dirvos pH turėtų būti mažiausiai 7.
  • Rekomenduojama šių daržovių 8 metus nesodinti į tą pačią dirvą, bet sporos gali išlikti gyvybingos ir ilgiau.
  • Sodinant patikrinti daigų šaknis ir ligotus augalus išbrokuoti.
  • Sodinti tik į nusausintą dirvą.
  • Per vegetaciją naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes.
  • Nuėmus derlių pašalinti ar sunaikinti augalų liekanas.

Kopūstų Fuzariozė

Sukėlėjas - Fusarium oxysporum f. sp. conglutinans. Infekcija į kopūstus patenka per šaknis arba žaizdeles, esančias požeminėje augalo dalyje, vėliau vandens indais patenka į antžemines augalo dalis. Apsikrėtę daigai anksti žūsta. Sergančių augalų lapai gelsta, vysta, ant jų pastebimos neryškios dėmės su šiek tiek patamsėjusiomis gyslomis. Perpjovus ligotą stiebą arba lapkotį, matomas parudavęs vandens indų ratas. Sergantys lapai anksti nukrenta, todėl gūžės užauga mažos. Ligos išplitimas priklauso nuo augalų atsparumo ir nuo auginimo sąlygų. Pastaruoju metu atsirado grybo rasė, kurio vystymuisi yra palankesnė šiek tiek žemesnė temperatūra. Todėl tokios rūšies fuzariozė mūsų klimato sąlygomis gali būti grėsmingesnė.

Apsaugos priemonės:

(Informacija apie apsaugos priemones nepateikta)

Kopūstų Kenkėjai ir Jų Kontrolė

Kopūstams kenkia įvairūs kenkėjai, kurie gali padaryti didelę žalą derliui. Žemiau pateikiami dažniausi kenkėjai ir jų kontrolės būdai.

Kopūstinis Baltukas

  • Aprašymas: Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae) kenkia bastutinių šeimos daržovėms, ypač gūžiniams ir žiediniams kopūstams bei griežčiams. Vikšrai graužia lapus, apėsdami iš pakraščių lapų minkštimą bei palikdami tik stambesnes gyslas.
  • Sprendimas: Argonaut, Selectyc X, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas, NeemAzal, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis.

Ropinis Baltukas

  • Aprašymas: Ropinis baltukas (Pieris rapae) kenkia bastutinių šeimos daržovėms - kopūstams, griežčiams, ropėms ir kt. Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Vėliau jie graužia landas gūžėse. Drėgnu oru pažeistos gūžės pradeda pūti.
  • Sprendimas: Mavrik, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Selectyc X, Argonaut, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas.

Kopūstinis Pelėdgalvis

  • Aprašymas: Kopūstinis pelėdgalvis (Mamestra brasicae) vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles. Pažeidžia ir kopūstų gūžes, kuriose išgraužia gilias landas ir užteršia jas savo išmatomis. Vėliau į landas pribėga vandens. Sužalotos kopūstų gūžės pradeda pūti ir skleidžia nemalonų kvapą.
  • Sprendimas: NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Selectyc X, Mavrik, Argonaut, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas.

Kopūstinis Amaras

  • Aprašymas: Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae) pažeidžia kopūstus ir kitus bastutinių šeimai priklausančius augalus, ypač sėklojus. Siurbia augalų sultis. Iščiulpti lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią. Pažeistų kopūstų gūžės būna mažesnės ir purios.
  • Sprendimas: FORTIG, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Drekkar, FIZIMITE, MagiPal naudingų vabzdžių vilioklis "Medžio auskariukai", Žalias sodo muilas CHILLY purškiamas, MAGNET yellow (gaudyklė), Žalias sodo muilas AGROclean purškiamas, Selectyc X, NeemAzal, BORUŽĖ - BIOFRIENDS naudingi vabzdžiai, AUKSAAKĖ - BIOFRIENDS naudingi vabzdžiai, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas.

Kopūstinė Kandis

  • Aprašymas: Kopūstinė kandis (Plutella xylostella) pažeidžia bastutinių šeimos daržoves, ypač kopūstus, graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras, kartais užsimezgančios gūžės šerdį.
  • Sprendimas: Mavrik, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Argonaut, Selectyc X, Kopūstinės kandies kontrolės rinkinys sezonui, Feromonas Kopūstinėms kandims (Plutella xylostella) Pherozzip, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas.

Pavasarinė Kopūstinė Musė

  • Aprašymas: Pavasarinės kopūstinės musės (Delia radicum) lervos graužia augalo šaknis ar požeminę stiebo dalį, smulkesnes šakneles visai nuėda, storesnes šaknis apgraužia arba išgraužia jose griovelius. Pradeda kenkti dar inspektuose. Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna.
  • Sprendimas: Mavrik, Selectyc X, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Nematodai KOPŪSTINIŲ MUSIŲ lervoms (Steinernema spp.), Drekkar, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas.

Kopūstinis Gumbauodis

  • Aprašymas: Kopūstinio gumbauodžio (Contarinia nasturtii) lervos kenkia kopūstams ir kitiems bastutinių šeimai priklausantiems augalams. Lervos gyvena lapkočių pamatuose. Pažeisti lapeliai deformuojasi, lapkočiai dažnai pastorėja ir sulinksta. Gali pažeisti ir augalo viršūninį pumpurą. Sausu oru pažeistas pumpuras nudžiūsta ir vietoj jo pradeda augti keli šoniniai pumpurai, o drėgnu oru pradeda pūti.
  • Sprendimas: Žalias sodo muilas TRIO purškiamas, Drekkar, Selectyc X, Mavrik, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis.

Spragės

  • Aprašymas: Kryžmažiedės spragės kenkia kopūstams, griežčiams, ridikėliams.
  • Sprendimas: Nematodų greitiklis, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas, Nematodai SPRAGIŲ lervoms (Steinernema spp.), NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Mavrik.

Šliužai

  • Aprašymas: Šliužai labai mėgsta lapinius augalus, turinčius sultingus lapus, tačiau gali suėsti ir braškių lapus ar net pačias uogas. Jie augalus atakuoja naktį, dieną yra beveik nepastebimi, tačiau apsigyvenę sodyboje padaro akivaizdžią žalą.
  • Sprendimas: Nematodai ŠLIUŽAMS, BIOFIX natūralus mechaninis barjeras nuo sraigių ir šliužų, Lima oro moliuskocidas, Ferramol Limacide, WIN slug šliužų gaudyklė, Rinkinys augalų priežiūrai ŠLIUŽAMS.

Grambuoliai

  • Aprašymas: Grambuolių lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys - nugraužtos.
  • Sprendimas: Feromonas paprastajam grambuoliui (Melolontha melolontha), Nematodai PRO GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora, S. feltiae), KURKLIAI - dirvos priedai nuo kurklių, Feromonas sodiniui grambuoliukui - grikinukui (Phyllopertha horticola).

Kurkliai

  • Aprašymas: Kurkliai dažniau gyvena lengvose ir drėgnose dirvose. Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis.
  • Sprendimas: KURKLIAI - dirvos priedai nuo kurklių, Nematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae).

Vasarinė Kopūstinė Musė

  • Aprašymas: Vasarinės kopūstinės musės (Delia floralis) lervos kenkia kopūstams, ropėms, griežčiams ir kitiems bastutinių šeimai priklausantiems augalams. Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva.
  • Sprendimas: Selectyc X, Nematodai KOPŪSTINIŲ MUSIŲ lervoms (Steinernema spp.), Drekkar, Žalias sodo muilas TRIO purškiamas, NANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, Nematodų greitiklis.

Kopūstų Sodinimas ir Sėja

Kada Sodinti Kopūstus?

  • Ankstyvuosius kopūstus sėkite kovo mėnesio viduryje.
  • Vidutinio ankstyvumo - balandžio pradžioje.
  • Vėlyvuosius kopūstus geriausia sėti atvirame grunte balandžio mėnesio pabaigoje-gegužės pradžioje.

#

tags: #puna #kopustai #auginimas

Populiarūs įrašai: