Kodėl Pietų ašigalyje šalčiau nei Šiaurės ašigalyje?
Pietų ašigalis, esantis Antarktidoje, yra šalčiausia vieta Žemėje. Vidutinė metinė temperatūra čia siekia -49°C. Tuo tarpu Šiaurės ašigalyje, Arktyje, vidutinė metinė temperatūra yra -14°C, o žiemą - apie -34°C. Kodėl tokie dideli temperatūrų skirtumai tarp dviejų ašigalių?
Antarktida - žemynas, Arktis - vandenynas
Svarbiausias skirtumas tarp Arkties ir Antarktidos yra tas, kad Arktis iš esmės yra užšalęs vandenynas, o Antarktida - žemynas, apsuptas Pietų vandenyno. Žemė, skirtingai nei vanduo, greičiau atšąla ir įšyla. Vandenynas veikia kaip termoreguliatorius, sulaikantis šilumą ir švelninantis temperatūros svyravimus. Dėl šios priežasties Arkties temperatūra nėra tokia ekstremali kaip Antarktidos.
Aukštis virš jūros lygio
Antarktida yra aukščiausias žemynas pasaulyje, kurio vidutinis aukštis virš jūros lygio yra apie 2300 metrų. Kuo aukščiau esame, tuo žemesnė temperatūra. Oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki -80 °C, o vasarą pakyla iki -30 °C. Šilčiausi pakrančių regionai vasarą įšyla iki 0 °C. Tuo tarpu Šiaurės ašigalis yra jūros lygyje, todėl temperatūra čia yra aukštesnė.
Orbitos elipsiškumas ir pusrutulių aukščių skirtumas Marse
Marso atveju, jo orbitos elipsiškumas ir pusrutulių aukščių skirtumas lemia, kad pietų ašigalyje yra šalčiau. Didžiausias Marso nuotolis nuo Saulės yra apie 20% didesnis už mažiausią, o būdamas toliau nuo žvaigždės, Marsas juda lėčiau. Tai nutinka, kai pietų pusrutulyje yra ruduo ir žiema, taigi šie metų laikai ten trunka ilgiau už pavasarį ir vasarą; šiaurės pusrutulyje - priešingai. Be to, pietų pusrutulyje paviršius vidutiniškai yra gerokai aukščiau, nei šiauriniame. Taigi ilgesnės žiemos ir didesnis aukštis lemia, kad pietų ašigalyje būna šalčiau, tad ir kepurė gali formuotis storesnė.
Analogiškai, Žemėje Antarktidos aukštis virš jūros lygio ir jos geografinė padėtis lemia ekstremalesnes temperatūras.
Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai
Sniego danga ir atspindžio efektas
Antarktida yra padengta storu sniego ir ledo sluoksniu, kuris atspindi didžiąją dalį Saulės spindulių atgal į kosmosą. Šis atspindžio efektas, vadinamas albedo, sumažina žemyno įšilimą. Sniegas Antarktidos žemyne beveik netirpsta. Šį žemyną dengia nuolatinio ledo sluoksnis, sudarytas iš 90 % viso Žemės gėlojo vandens. Ledo vidutinis storis siekia 1,6 km. Tik labai maža dalis žemyno nėra uždengta ledu ir daugiausia tokių vietų ties pakrantėmis.
Šiaurės ašigalyje ledo danga yra plonesnė ir mažesnė, ypač vasarą, todėl mažiau Saulės spindulių atspindi atgal į kosmosą. Beveik pusė ledo vasarą ištirpsta, o žiemą tas pats vanduo vėl sušąla į ledą. Žiemą arktinio ledo plotas praktiškai prilygsta Rusijos plotui.
Šiltnamio efektas
Nors Antarktida yra šalčiausia vieta Žemėje, ji taip pat yra jautri klimato kaitai. Mokslininkai pastebi, kad Antarktidos ledas po truputį tirpsta dėl pasaulinio klimato atšilimo. Jeigu ištirptų visas Pietų ašigalio ledas (tai neatsitiks artimiausioje ateityje), jūrų ir vandenynų lygis pakiltų apie 60 metrų.
Arkties regiono ledas tirpsta daug greičiau, nes jis visas apsuptas vandens ir vandenyno srovės pagreitina ledo tirpimą, o Antarktida sudaryta iš akmenuotos pamatinės uolienos, todėl ją dengiantį ledą daug mažiau veikia vandenyno srovės.
Poliarinis sūkurys
Ties geografiniais žemės poliais susidaro didelis ciklonas, vadinamas poliariniu sūkuriu. Antarktidos poliarinis sūkurys yra daug stipresnis ir ilgiau išlieka nei Arkties. Pastarasis yra silpnesnis ir greičiau nurimsta dėl šiauriniame pusrutulyje egzistuojančių Rosbio bangų, kurios ir prisideda, kad sūkurys sumažėtų. Pietiniame poliuje nėra veiksnių, galinčių sumažinti sūkurius.
Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?
Gyvūnija ir augalija
Dėl žemos temperatūros Antarktidos žemyne gyvūnams išgyventi sunku. Tačiau yra tokių rūšių gyvūnų, kurie prisitaikę gyventi atšiauriomis sąlygomis. Žemyne gyvena apie 12 rūšių paukščių. Pakraščiuose peri pingvinai. Antarktidoje augalija labai skurdi. Vasarą želia samanos ir kerpės, auga tik kelios žydinčių augalų rūšys, neauga jokie medžiai ar krūmai.
Šiaurės ašigalyje gyvūnija ir augalija yra įvairesnė, čia gyvena baltosios meškos, ruoniai, banginiai ir įvairūs paukščiai.
Žmonių veikla
Antarktida - vienintelis žemynas, kuriame nėra vietinių gyventojų žmonių. Antarktidoje per šalta, kad žmonės galėtų gyventi nuolat. Tačiau mokslininkai nuolat dirba tyrimų stotyse.
Arkties srityje gyvena daugiau nei 4 mln. žmonių. Gyventojų yra tiek mažuose miesteliuose, tiek miestuose, tokiuose kaip Barou Aliaskoje, Trumsas Norvegijoje, Murmanske ir Salecharde Rusijoje.
Klimato kaita ir ašigaliai
Visame pasaulyje keičiantis klimatui, ledo tirpimo greitis spartėja tiek sausumoje ir vandenyje, tiek ir šiauriniame ir pietiniame pusrutulyje. Kol didžioji Europos dalis sukaustyta daugelį metų nematytų šalčių, Šiaurės ašigalis išgyvena per visą stebėjimų laikotarpį neregėtą atšilimą. Temperatūra šiuo metu ten siekia vos kelis laipsnius šalčio, tuo metu kai vidutinė tokio laikotarpio temperatūra yra žemesnė, nei yra šiuo metu Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?
Klimato atšilimas turi didelį poveikį abiem ašigaliam, tačiau poveikis skirtingas. Arkties ledas tirpsta greičiau, o Antarktidos ledas tirpsta lėčiau, bet taip pat patiria pokyčius.
Geomagnetinės inversijos ir ašigaliai
JAV mokslininkai nustatė Žemės geomagnetinių inversijų (magnetinių polių apsikeitimo) periodiškumą. Remiantis jų darbu, galima prognozuoti šio įvykio terminą. Žemės magnetinis laukas staiga pakeitė polius maždaug prieš 41 000 metų. Dabar galime girdėti šį įvykį, remdamiesi Europos kosmoso agentūros „Swarm“ palydovų surinktų duomenų interpretacija.
Magnetiniai laukai Vienas Žemės magnetinis polius yra netoli šiaurės, kitas - netoli pietų. Kai kalbame apie magnetinį Šiaurės polių, turime omeny geografinę zoną tuo pačiu pavadinimu, nors Žemės magnetinio lauko šiaurės polius iš tikrųjų yra pietuose, o pietinis magnetinio lauko polius yra šiaurėje. Dėl šios priežasties kompasai rodo ne magnetinę šiaurę, o geografinę planetos šiaurę. Tačiau yra priimtas bendras sutarimas, kad magnetinė šiaurė yra netoli geografinės šiaurės ir magnetiniai pietūs yra netoli geografinių pietų. Planetos magnetiniai poliai nesutampa su geografiniais poliais, nes Žemės magnetinis laukas keičiasi. Ne taip kaip geografiniai poliai, magnetiniai iš tiesų juda ir tai galima laikyti abiejų polių bendru bruožu. Skirtumas tas, kad magnetinis šiaurės polius (magnetinio lauko pietūs) nėra tiksliai Arkties regione, tačiau juda rytų kryptimi po 55-60 kilometrų kasmet. Magnetinis pietų polius (magnetinio lauko šiaurė) vis dar dengia Antarktidą, bet taip pat juda link vakarų po 10-15 kilometrų per metus.
tags: #kodėl #pietų #ašigalyje #šalčiau #nei #šiaurės