Kiek dienų Lietuvoje virš 30 laipsnių karščio vidutiniškai?
Lietuvos klimatas, kaip ir orai, pasižymi permainingumu. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi klimato kaitos padariniai, tokie kaip temperatūros kilimas, ekstremalūs orai ir kritulių kiekio svyravimai, daro įtaką ir karštų dienų skaičiui Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek dienų per metus Lietuvoje vidutiniškai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių Celsijaus, kaip šis skaičius kito bėgant metams ir kokios tendencijos prognozuojamos ateityje.
Karščio poveikis sveikatai ir aplinkai
Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, Saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Todėl svarbu imtis prevencinių priemonių:
- Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.
- Dažniau gerti skysčių - visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo.
- Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
- Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį.
- Naudoti apsauginius kremus nuo Saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min.
- Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių Saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais.
- Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis.
- Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį - nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare.
- Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų Saulės spindulius.
- Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę.
Karštis taip pat turi įtakos aplinkai. Tropinės naktys po dienos karščių pagreitina augalų vytimo procesus ir sausros vystymąsi. Ypač karšti, sausi ir vėjuoti orai jautrūs kerpiniai pušynai ir visi pušynai, kurie auga smėlingose dirvose (taip pat kalnapušių plotai Neringoje).
Karštų dienų skaičiaus kaita Lietuvoje
Remiantis klimato archyvais atlikta analize, suskaičiuotos karštos dienos (kai temperatūra pakyla aukščiau 30 °C) per ankstesnius 30 metų - nuo 1961 iki 1990 m., palygintos su vėlesniais 30 metų - nuo 1991 iki 2020 m. Paaiškėjo, kad per ankstesnius 30 metų būdavo karštų dienų, bet net ne kasmet ar vos po dvi tris, o per pastaruosius 30 metų vidutiniškai jų pasikartojimas išaugo iki šešių aštuonių per vasarą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, 1961-1990 m. laikotarpiu karštų dienų (≥30 °C) vidutiniškai Lietuvoje pasitaikydavo vos 1 per metus, o kas 2-3 metus nebūdavo nė vienos tokios dienos. 1991-2020 m. laikotarpiu tokių dienų skaičius išaugo maždaug keturis kartus, iki 4 dienų.
Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius
2022 metais karštų dienų Vilniuje buvo net 16, Kaune - 13, o Klaipėdoje - 11. 2023 metais: Vilniuje ir Kaune - po 7, Klaipėdoje - 4.
2024 metais vidutiniškai Lietuvoje buvo 8 dienos, kai buvo stebimas pavojingas meteorologinis reiškinys - karštis (paros t. maks. ≥30 °C). Mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte (vos po 1). Labiausiai karščiai kankino pietinius šalies rajonus: Druskininkuose, Marcinkonių apylinkėse, Birštone, Alytuje, Marijampolėje, Kalvarijoje ir Lazdijuose stebėta net 13 ir daugiau karštų dienų.
Ši statistika rodo, kad karštų dienų skaičius Lietuvoje nuolat auga, o tai siejama su klimato kaita.
Stichinė kaitra Lietuvoje
Stichine kaitra Lietuvoje vadinama, kai 30 °C ir daugiau būna tris dienas iš eilės ar ilgiau. Tokių karščio bangų jau kelinti metai suskaičiuojama po dvi tris per sezoną. Kartais jos prasideda jau balandžio pabaigoje, gegužę jau nieko nestebina ir tęsiasi net iki rugsėjo pradžios, kuris dabar dar potencialiai palankus susidaryti kaitroms, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 1 d.
Tropinės naktys Lietuvoje
Tropinė naktis - tai naktis, kai net vėsiausiomis valandomis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20,0 °C. Iki 1990 metų tropinių naktų Lietuvoje beveik nepasitaikydavo. Šiemet daug tropinių naktų buvo stebima pajūrio ruože ir pietiniuose rajonuose, o jų beveik nebuvo - vakarinėje šalies dalyje.
Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?
Vasariškai šiltos ir vėsios naktys
Vidutiniškai Lietuvoje vasaros mėnesiais būna 21 šilta (oro temperatūra nenukrenta žemiau 15 °C) ir 23 vėsios (oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C) naktys. Tačiau, atskiruose regionuose ši proporcija gana smarkiai skiriasi. Ypač, dėl specifinių mikroklimatinių sąlygų, labai išsiskiria Nida, čia itin gausu šiltų (vidutiniškai - 48 naktys) ir labai mažai vėsių (vid. vos 4 naktys) vasaros naktų. Mažiausiai vasariškai šiltų naktų įprastai būna Žemaičių Aukštumos pietinėje dalyje (vid. 13-15). Daugiausiai vėsių naktų vasaros metu registruojama Varėnos apylinkėse (vid. 35 naktys).
Vykstant klimato kaitai stebimas vasariškai šiltų naktų skaičiaus augimas ir vėsių naktų skaičiaus mažėjimas.
Klimato kaita ir prognozės
Klimatologas dr. Donatas Valiukas sako, kad nuo 1961 m., kada Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo stebėjimus, Lietuvoje vasaros sezonas tapo vidutiniškai dviem laipsniais šiltesnis. Taip pat išaugo skaičius dienų, kada vidutinė oro temperatūra viršija 30 laipsnių.
Nors gegužės pradžia šiluma nė iš tolo nelepina, jau mėnesio pabaigoje, dr. D. Valiuko teigimu, viskas turėtų stoti į įprastas vėžias, o visa vasara ir bėgs taip, kaip pastaruosius keletą metų.
Klimatologo teigimu, dešimt metų, kalbant apie klimatą, žymios įtakos tikrai neturi, tad galime tikėtis labai panašių vasarų, kokios yra dabar. Kardinaliai nieks nepasikeis. Galbūt bus dar daugiau karštų dienų ar audringų, ar su gausiais krituliais, sausrom. Tačiau iš esmės vyraus panašios tendencijos, kokios yra dabar.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Rekordiniai karščiai Lietuvoje
- Aukščiausia temperatūra Lietuvoje užregistruota 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose - 37,5 °C.
- Ketvirtadienį, rugpjūčio 18-ąją, Kretingoje išmatuotas net 33,3 °C karštis, pralenkęs 1939 m. rugpjūčio 18-ąją Vilniuje pasiektus 31,3 °C.
tags: #kiek #dienų #Lietuvoje #virš #30 #laipsnių