Keptas maistas ir odos problemos: viskas, ką reikia žinoti

Maistas yra būtina kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, nes jis suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai ir vanduo. Svarbu suprasti ne tik tai, kokių medžiagų yra mūsų maiste, bet ir kaip mūsų organizmas jas pasisavina bei panaudoja. Odos būklę gali veikti hormonininiai svyravimai, psichologinės problemos, įvairių vitaminų bei mikroelementų trūkumas, tačiau kartais užtenka pakeisti maitinimosi įpročius ir odos problemos dingsta.

Virškinimo procesas ir maistinių medžiagų pasisavinimas

„Kai mes valgome, maistas patenka į mūsų virškinimo sistemą, kur jis yra skaidomas į mažesnes daleles, kurias organizmas gali pasisavinti. Šis procesas prasideda burnoje, kur maistas yra smulkinamas dantimis ir maišomas su seilėmis, kurios pradeda angliavandenių skaidymą. Toliau maistas keliauja į skrandį, kur skrandžio rūgštys ir fermentai skaido baltymus,“ - pasakoja dietistė.

„Maistas toliau keliauja į plonąjį žarnyną, kur vyksta pagrindinis maistinių medžiagų pasisavinimas. Čia fermentai iš kasos ir tulžis iš kepenų padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius į jų pagrindinius komponentus: amino rūgštis, riebalų rūgštis ir monosacharidus. Šie komponentai per žarnų sieneles patenka į kraują ir yra gabenami į visą organizmą, kur jie naudojami energijai gaminti, ląstelių atstatymui ir kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms,“ - apie maistinių medžiagų pasisavinimą paaiškina R.

Maistinių medžiagų pasisavinimas yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, įskaitant maisto paruošimą, virškinimo sistemos sveikatą, amžių ir net genetinius ypatumus. Maisto paruošimas (pvz., virimas, kepimas ar fermentavimas) gali paveikti maistinių medžiagų pasisavinimą. Kiekvieno žmogaus virškinimo sistema yra unikali ir gali skirtingai reaguoti į maistą. Kai kurios medžiagos gali pagerinti arba trukdyti maistinių medžiagų pasisavinimą. Pavyzdžiui, vitaminų ir mineralų absorbcija gali būti pagerinta tam tikrų medžiagų buvimu. Vaikai ir pagyvenę žmonės gali turėti skirtingus maistinių medžiagų poreikius ir pasisavinimo gebėjimus.

Dietistė R. Bogušienė pastebi, kad mokslininkai nuolat tiria, kaip galima pagerinti maistinių medžiagų pasisavinimą. „Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad probiotikai ir prebiotikai gali pagerinti žarnyno mikroflorą ir taip padidinti maistinių medžiagų pasisavinimą. Probiotikai yra naudingos bakterijos, kurios gali skatinti sveikos mikrobiotos augimą, o prebiotikai yra medžiagos, kurios maitina šias bakterijas. Kartu jie sukuria palankią aplinką virškinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui. Taip pat aktyviai yra tyrinėjami fermentų papildai, kurie gali padėti žmonėms su virškinimo problemomis geriau pasisavinti maistines medžiagas. Specialistė pasakoja, kad kiti tyrimai siekia nustatyti, kaip genetiniai veiksniai įtakoja maistinių medžiagų pasisavinimą. Genetinis polinkis gali lemti, kaip gerai organizmas pasisavina tam tikras maistines medžiagas, todėl ateityje galima tikėtis labiau individualizuotų mitybos rekomendacijų. „Pavyzdžiui, tam tikri genetiniai variantai gali įtakoti vitaminų ir mineralų įsisavinimą, todėl individualios genetinės analizės gali padėti nustatyti, kokių maistinių medžiagų trūksta konkrečiam asmeniui ir kaip geriausiai patenkinti jų poreikius, “ - priduria R.

Taip pat skaitykite: Patarimai kepant šaldytą maistą

Norint maksimaliai išnaudoti suvartojamą maistą, svarbu atsižvelgti į visus šiuos veiksnius ir stengtis palaikyti subalansuotą mitybą bei sveiką gyvenimo būdą.

Mėsos paruošimo būdai ir virškinimas

Mėsa yra svarbus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis daugelyje mitybos racionų, tačiau kaip mes ją paruošiame gali turėti įtakos ne tik jos skoniui, bet ir virškinimui bei maistinių medžiagų pasisavinimui. Dietistė R. Bogušienė išskiria pagrindinius skirtumus, kaip skirtingi mėsos paruošimo būdai veikia virškinimą:

  • Kepta mėsa: Kepta mėsa, ypač kepta ant grotelių arba keptuvėje, dažnai turi traškią išorę ir sultingą vidų, tačiau kepimo procesas gali turėti keletą poveikių virškinimui. Pirma, kepimo metu mėsa gali būti veikiama aukštos temperatūros, kuri gali suskaidyti kai kurias baltymų struktūras ir padaryti mėsą lengviau virškinamą. Pernelyg ilgas kepimas arba per aukšta temperatūra gali sukelti baltymų denatūraciją, kas gali apsunkinti jų virškinimą. Antra, kepant mėsą, dažnai naudojami papildomi riebalai (pvz. aliejus arba sviestas), jie gali padidinti riebalų kiekį patiekale. Riebalai sulėtina virškinimą, nes jie ilgiau lieka skrandyje.
  • Virta mėsa: Virta mėsa yra ruošiama žemesnėje temperatūroje ir ilgesnį laiką, dažniausiai naudojant vandenį arba garus. Specialistė pabrėžia, kad šis paruošimo būdas turi kitokį poveikį mėsos virškinimui. Virta mėsa paprastai būna minkštesnė ir švelnesnė, nes vanduo arba garai padeda suskaidyti kolageną ir jungiamuosius audinius, tai gali palengvinti mėsos kramtymą ir virškinimą. „Verdant mėsą, dažniausiai nenaudojami papildomi riebalai, o dalis mėsos riebalų gali būti pašalinta virimo metu, tai gali padėti sumažinti bendrą riebalų kiekį ir pagreitinti virškinimą. Mėsos virimo metu dalis vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų gali ištirpti į vandenį, tačiau jei naudojamas sultinys ar virimo skystis, šios maistinės medžiagos gali būti išlaikomos ir suvartojamos, “ - pasakoja R.

Anot specialistės, moksliniai tyrimai rodo, kad skirtingi mėsos paruošimo būdai gali turėti reikšmingą poveikį jos virškinimui ir maistinių medžiagų pasisavinimui. Virtos mėsos baltymai gali būti lengviau virškinami nei keptos mėsos baltymai, taip yra dėl to, kad virimo metu baltymai yra švelniau apdorojami ir mažiau denatūruojami. Kepta mėsa gali turėti daugiau riebalų, kurie lėtina virškinimą, tačiau tai taip pat gali padėti ilgiau jaustis sotiems.

„Virškinimo procesas yra sudėtingas ir jo trukmė gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant maisto rūšį, paruošimo būdą, individualią virškinimo sistemos sveikatą ir kitus asmeninius ypatumus. Kepta mėsa, ypač riebesnė, dažnai reikalauja ilgesnio virškinimo laiko dėl savo sudėties ir paruošimo būdo. Vidutinė keptos mėsos virškinimo trukmė gali būti 4-6 valandos. Baltymai ir riebalai keptoje mėsoje gali užtrukti ilgiau, kol bus suvirškinti, ypač jei mėsa yra labai riebi arba buvo kepama ilgesnį laiką aukštoje temperatūroje. Didesni kepimo metu susidarę riebalų kiekiai ir denatūruoti baltymai gali lėtinti virškinimą,“ - pasakoja dietistė R. Specialistė pažymi, kad virta mėsa paprastai yra lengviau virškinama dėl švelnesnio paruošimo būdo ir mažesnio riebalų kiekio: „Vidutinė virtos mėsos virškinimo trukmė gali būti 3-4 valandos. Pasak R. Bogušienės pirmiausia, mėsos tipas turi reikšmingą įtaką virškinimui, kaip pavyzdžiui raudona mėsa (jautiena ar aviena), paprastai yra sunkiau virškinama nei balta mėsa (vištiena ar kalakutiena).

Maistinių medžiagų pasisavinimo svarba ir veiksniai

Pasisavinimas yra svarbus procesas, užtikrinantis, kad mūsų organizmas gautų reikiamas maistines medžiagas iš suvartojamo maisto. Šis procesas yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip fermentai ir skrandžio rūgštis, prebiotikai, kruopštus kramtymas, individualūs poreikiai.

Taip pat skaitykite: Sveikesnės kepto maisto alternatyvos vaikams

Kruopštus kramtymas padeda mechaniniam maisto suskaidymui ir sumaišymui su seilėmis, kurios pradeda angliavandenių skaidymo procesą. Kai kurių žmonių organizmai gali efektyviau pasisavinti tam tikras maistines medžiagas dėl genetinių ypatybių.

„Maistinių medžiagų pasisavinimas yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, įskaitant fermentų veiklą, žarnyno sveikatą, subalansuotą mitybą, hidrataciją, fizinį aktyvumą, maisto paruošimą ir genetinius ypatumus. Norint užtikrinti optimalų pasisavinimą, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, subalansuotą mitybą ir atkreipti dėmesį į virškinimo sistemos sveikatą,“- apibendrina R.

Nepakankamas maistinių medžiagų pasisavinimas ir jo požymiai

Nepakankamas maistinių medžiagų pasisavinimas gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai ir bendrai savijautai. Ši būklė, dažnai vadinama malabsorbcija, gali sukelti įvairius simptomus ir sveikatos problemas. Dažniausi požymiai, kad organizmas nepasisavina maistinių medžiagų, anot dietistės R.:

  • Lėtinis nuovargis ir silpnumas: Energijos trūkumas nepasisavinus pakankamai angliavandenių, baltymų ir riebalų, organizmas gali neturėti pakankamai energijos. Tai gali pasireikšti kaip nuolatinis nuovargis, silpnumas ir sumažėjęs fizinis bei protinis pajėgumas.
  • Svorio netekimas ir raumenų masės praradimas: Nepaaiškinamas svorio netekimas net jei kalorijų suvartojimas yra normalus gali rodyti, kad organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų.
  • Virškinimo problemų simptomai: Nuolatinis arba lėtinis viduriavimas gali būti ženklas, kad organizmas nesugeba pasisavinti maistinių medžiagų. Per didelis dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir diskomfortas po valgio gali rodyti, kad žarnynas neefektyviai virškina ir pasisavina maistines medžiagas.
  • Odos, plaukų ir nagų problemos: Nepakankamas riebalų ir vitaminų pasisavinimas gali lemti sausą odą, pleiskanojimą ir dermatitą. Plaukų slinkimas arba plonėjimas gali būti susijęs su geležies, cinko ir biotino trūkumu.
  • Imuninės sistemos susilpnėjimas: Silpna imuninė sistema, pasireiškianti dažnomis infekcijomis, gali būti ženklas, kad organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų imuninės sistemos palaikymui.
  • Psichologiniai simptomai: Kai kurie vitaminai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai, yra svarbūs nervų sistemos funkcijai. Jų trūkumas gali lemti nuotaikos svyravimus, depresiją ir nerimą.
  • Kaulų ir sąnarių problemos: Kalcio ir vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę, kaulų skausmus ir padidėjusią kaulų lūžių riziką.

„Nepasisavintos maistinės medžiagos gali sukelti įvairius simptomus ir sveikatos problemas, kurios gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Jei pastebite bet kurį iš šių požymių, svarbu pasitarti su savo gydytoju ar sveikatos priežiūros specialistu dietistu, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.

Maistas ir odos būklė

Oda - didžiausias žmogaus organas, kuris apsaugo nuo infekcijų, bakterijų ar cheminių dirgiklių. Jei organizmo viduje vyksta sumaištis ar yra tam tikro mikroelemento trūkumas, tai greitai atsispindės žmogaus odoje, sukeliant jos problemas. Daugelis žmonių galvoja, kad norint turėti sveiką odą užtenka valgyti daug daržovių, vaisių, gerti daug vandens, vengti saldumynų, riebaus bei perdirbto maisto. Tačiau, sąrašas ties tuo nesibaigia. Turėti spindinčią odą ne visada būna taip paprasta, nes tai priklauso ir nuo žmogaus genetikos, kaip jo organizmas reaguoja į cukraus lygio kraujyje pasikeitimus pavalgius, tam tikras produktų grupes, kurios sukelia netoleravimus ar genetinis polinkius į lėtinius uždegimus. Todėl, galima išskirti keturias grupes priežasčių, kas trukdo turėti spindinčią bei sveiką odą:

Taip pat skaitykite: Receptai griliui

  • Cukraus kiekio kraujyje svyravimas
  • Maisto netoleravimas
  • Vitaminų bei mineralinių medžiagų trūkumas
  • Nepakankamas maisto kiekis

Žinoma, ne visi šie punktai gali kenkti odos kokybei, tačiau daug mokslinių tyrimų įžvelgia šių priežasčių sąsajas su odos problemomis.

Cukraus kiekio kraujyje svyravimas ir aknė

Aknės atsiradimui gali turėti įtakos visi aukščiau nurodyti punktai, todėl jei nepadeda įvairios kosmetikos priemonės, dermatologai, veido valymai - problema dažniausiai yra žmogaus mityboje. Visos kosmetikos priemonės, veido valymai gali užgesinti gaisrą kelioms savaitėms, tačiau jei bus netinkami maisto pasirinkimai - spuogai netrukus ir vėl atsiras.

Kalbant apie aknę, labai yra svarbu išmokti kontroliuoti užkandžiavimą ir stengtis vengti tokio maisto, kuris greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Pastebėta, kad maisto produktai, turintys aukštą glikemijos indeksą (GI), greitai suskaidomi organizme ir sukelia greitus cukraus kiekio kraujyje šuolius. Kai padidėja cukraus kiekis kraujyje, tai gali sukelti uždegimą ir padidinti sebumo gamybą, todėl gydant aknę, rekomenduojama mažiau užkandžiauti, daryti didesnius tarpus tarp valgymų ir vengti produktų kurie turi aukštą glikemijos indeksą.

Glikemijos apkrova atsižvelgia į suvartotų angliavandenių kiekį, taip pat į angliavandenių pasisavinimo greitį. Maisto produktai, turintys aukštą glikemijos indeksą, tokie kaip cukrus, balta duona ir balti ryžiai, greitai absorbuojami, todėl padidėja gliukozės koncentracija serume ir atitinkamai padidėja insulino kiekis. Įrodyta, kad insulinas ir IGF-1 padidina sebumo gamybą, stimuliuoja antinksčių androgenų sintezę ir padidina androgenų biologinį prieinamumą - visa tai vaidina svarbų vaidmenį spuogų patogenezėje.

Kaip maitintis, kad cukraus kiekis kraujyje išliktų stabilus?

  • Užkandžiams rinktis riešutus (migdolai, anakardžiai, grakiniai, braziliški riešutai), tačiau rinktis nekepintus, nesaldintus ir nesūdytus. Riešutai yra puikus baltymų, gerųjų riebalų bei riebaluose tirpių vitaminų šaltinis, kuris padės palaikyti sotumą jausmą iki sekančio valgymo.
  • Jei valgomas maistas turintis aukštesnį glikeminį indeksą - jį reikia derinti su mažo glikeminio indekso maistu. Pavyzdžiui, jei vakarienei norime gamintis orkaitėje keptas bulves, galime sugalvoti jas paįvairinti tokias priedais, kad sumažinti glikeminį indeksą ir bulves gaminti su pupelių ar avinžirnių įdaru.
  • Valgyti daugiau ląstelienos turinčio maisto. Daug skaidulinių medžiagų dažniausiai turi įvairios sėklos, riešutai, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai. Toks maistas padeda blokuoti cukraus kiekio kraujyje padidėjimą po valgio, nes skaidulos ilgiau virškinamos žarnyne.
  • Svarbus angliavandenių, baltymų bei riebalų santykis. Valgant tik dideles angliavandenių porcijas turinčio maisto, į kraują patenka per daug cukraus. Kadangi baltymai ir riebalai virškinami ilgiau nei angliavandeniai, angliavandenių derinimas su baltymais ir riebalais gali padėti išlaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje, sulėtinant virškinimą ir pasisavinimą žarnyne.
  • Porcijos dydis. Svarbu nepersivalgyti, kadangi didelis maisto kiekis gali turėti įtakos cukraus kiekio kraujyje šuoliui. Todėl, geriau rinktis sotesnius maisto produktus, bet mažesnes porcijas. Arba mažinti porciją ir likusią jos dalį palikti suvalgyti užkandžiui.
  • Vengti saldumynų, nes jie greitai kelia cukraus kiekį kraujyje, vietoj saldumynų rinktis sėklų, riešutų ir džiovintų vaisių desertus.

Maisto netoleravimas

Daugelis žmonių, net nežino kokio maisto jie netoleruoja, bet tai padaryti yra gana sudėtinga, kadangi įvairūs maisto netoleravimo tyrimai yra brangūs ir jie ne visada parodo tikslius rezultatus. Pastebima, kad dažniausi netoleravimai gali pasireikšti nuo pieno produktų bei maisto produktų turinčių glitimo. Tačiau, kartais yra labai svarbu stebėti maitinimosi pasirinkimus individualiai, nes kiekvienas žmogaus organizmas gali netoleruoti skirtingų maisto produktų.

  • Pieno produktų netoleravimas: Karvės pienas yra dažna pieno netoleravimo priežastis, tačiau avių, ožkų, buivolių ir kitų žinduolių pienas taip pat gali sukelti reakciją. Dažni pieno baltymų netoleravimo ar laktozės netoleravimo požymiai bei simptomai yra virškinimo sutrikimai, pvz., pilvo pūtimas, dujų susidarymas ar viduriavimas, suvartojus pieno ar produktų, kurių sudėtyje yra pieno Suvalgius pieno produktų ir turint jiems netoleravimą, kitą deną galime pastebėti spuogų atsiradimą, taip pat jausti energijos stygių, kadangi esant maisto netoleravimams organizme prasideda lėtinis uždegiminis procesas, kuris gali sukelti prastą savijautą, blogėjančią odos būklę ir kitus nemalonius simptoms.Apskritai, pienas ir jo produktai nėra ta maisto.produktų grupė, kuri tinkama žmogaus organizmui. Piene yra medžiagų, kurios suaktyvina riebalų liaukas. Dėl to išsiskyria daugiau riebalų, kurie užkemša poras, todėl pastebimas naujų spuogų atsiradimas. Riebalus mėgstančios bakterijos Propioni-bacterium acnes gausiai aprūpinamos maistu, todėl tai yra žalia šviesa naujiems spuogams. Pieno produktai didina IGF-1 augimo faktoriaus lygį, kuris yra būtinas tik vaikams ankstyvoje vaikystėje, o suaugusiems skatina senėjimo procesą. Taip pat, nors daugelis galvoja, kad pienas yra puikus baltymų šaltinis, tačiau yra kiek kitaip, nes jame daug steroidinių hormonų (ypatingai daug estrogenų), kas sukelia ne tik blogėjančią odos būklę bei lėtinį uždegimą, bet ir turi didelį kancerogeninį poveikį.
  • Glitimo netoleravimas: Glitimas yra natūralus baltymas, esantis kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir avižose. Sąvoka „glitimo netoleravimas“ gali reikšti tris skirtingus sutrikimus: autoimuninę celiakiją, alergiją kviečiams ir neceliakinį jautrumą glitimui. Jei apibūdinti įprastai, netoleruojant glitimo organizme prasideda uždegimas, o uždegimas gali būti susijęs ir su blogėjančia odos būkle. Yra daug moksinių tyrimų, kur buvo pastebėta pagerėjimas, vengiant glitimo, atvejus, susijusius su daugelių odos ligų, alopeciją, atopines opas, dilgėlinę, mazginę eritemą, psoriazę, vitiligo, dermatitą ar aknę.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad maistas be glitimo nebūtinai yra sveikatai palankus, nes daugelis pakeičia glitimą greitai pasisavinamais angliavandeniais, kurie sukelia atsparumą insulinui ir visceralinių riebalų susidarymą. Rekomenduojama vengti produktų be glitimo, kuriuose yra ryžių, kukurūzų ar kito didelio GI krakmolo.

Dažnas atvejis, kai maisto netoleravimas dingsta laikantis to maisto produktų eliminavimo ir po eliminavimo periodo galima valgyti tas maisto produktų grupes, tačiau galima valgyti tik mažais kiekiais, kad neišaukti tos pačios organizmo reakcijos į netinkamus produktus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pienas ir glitimas gali slėptis įvairiuose produktuose, todėl svarbu vengti neaiškių prieskonių mišinių, kavos gėrimų, šokolado, konditerijos gaminių, ledų, greitai pagaminamo maisto.

Jei nėra stipraus netoleravimo laktozei, praėjus eliminavimo periodui, galima įtraukti pieno produktų kurie turi gerųjų bakterijų: kefyras, pasukos, jogurtas, tačiau geriausia pieną visiškai išbraukti iš valgiaraščio.

Vitaminų, mineralinių medžiagų ir maisto kiekio trūkumas

Dietos, nesubalansuota ir skurdi mityba gali turėti didelį poveikį odos prastėjančiai būklei. Trūkstant vitaminų pastebimas odos sausėjimas/šiurkštumas, psoriazė, dermatitas, rožinė, spuogai, todėl yra labai svarbu rasti balansą ir užtikrinti visų reikiamų medžiagų gavimą.

Sveikieji riebalai, tokie kaip žuvis, avokadai, alyvuogės, riešutai, įvairios sėklos padeda užtikrinti odos švytėjimą, mažina uždegiminius procesus ir neleidžia odai išsausėti. Šie produktai padeda odai išlikti drėgnai, tvirtai ir elastingai. Omega-3 riebalų rūgštys yra polinesočiųjų riebalų rūšis, kurių kūnas negali pats pasigaminti. Omega - 3 riebalų rūgštys naudingos ne tik odos būklei, tačiau blokuoja ir chemines medžiagas, kurios gali sukelti odos vėžį, taip pat saugo nuo uždegimo. Omega - 3 šaltiniai: riebios žuvys, chia sėklos, graikiniai riešutai, linų sėmenys, avokadai, kiaušiniai.

Kokybiški baltymai. Ne paslaptis, kad baltymai yra vadinami statybine organizmo medžiaga, odai baltymai naudingi, nes baltymuose gausu aminorūgščių, kurias pakartotinai naudoja kitiems baltymams, įskaitant kolageną ir keratiną, kurie sudaro odos struktūrą. Amino rūgštys taip pat padeda nuvalyti seną odą. Kai kurios aminorūgštys yra antioksidantai, apsaugantys odos ląsteles nuo UV spindulių ir nuo „laisvųjų radikalų“.

  • Vitaminas A: Tiek viršutiniam, tiek kitiems odos sluoksniams reikia vitamino A. Kadangi tai yra antioksidantas, jis gali šiek tiek apsaugoti odą nuo nudegimo (esant pavojingai saulei vis tiek svarbu naudoti SPF). Tai padeda dirbti riebalinėms liaukoms aplink plaukų folikulus, taip pat gali padėti išgydyti įpjovimus ir įbrėžimus. Trūkstant vitamino A, oda gali išsausėti, niežtėti arba išbrinkti. Vitamino A šaltiniai: morkos, saldžiosios bulvės, abrikosai, kiaušiniai, saldžiosios paprikos, špinatai, moliūgai.
  • Vitaminas E: Šis antioksidantas ir priešuždegiminis vitaminas taip pat gali sugerti UV spindulių energiją, kuri pažeidžia odą ir sukelia raukšleles, suglebimą ir odos vėžį. Jis veikia kartu su vitaminu C, kad sustiprintų ląstelių sieneles. Vitamino E šaltiniai: saulėgrąžų sėklos, avokadai, mango, špinatai, migdolai, lazdyno riešutai, brokoliai.
  • Cinkas: Išoriniame odos sluoksnyje šio mineralo yra penkis kartus daugiau vidiniame. Cinkas padeda odai išgyti po traumos. Trūkstant cinko gali pasireikšti egzema: Cinko šaltiniai: jautiena, avinžirniai, lęšiai, anakardžiai, kiaušiniai, moliūgų sėklos, pupelės.
  • Selenas: Trūkstant seleno oda yra daugiau pažeidžiama, pastebimas odos sausumas, pigmentinės dėmės, oda greičiau suglemba. Seleno šaltiniai: braziliški riešutai, jautiena, krevetės, kiaušiniai.
  • Vitaminas C: Padeda palaikyti kolageno sintezę. Vitamino C šaltiniai: citrusiniai vaisiai, saldžiosios paprikos, kivi, brokoliai, bulvės, pomidorai, žiediniai kopūstai.

Labai svarbu užtikrinti visų vitaminų, maistinių ir mineralinių medžiagų poreikius organizmui ir palaikyti reikiamą kilokalorijų kiekį, kadangi trūkstant maistinių medžiagų silpsta imuninė sistema ir tai labai atsispindi odoje. Daugelų tyrimų grindžia, kad laikantis mažo kaloringumo dietų aprūpinami tik patys svarbiausi organizmo poreikiai, kad žmogaus organizmas funkcionuotų, todėl jei mityba yra nepilnavertė dažniausiai tai atsispinti ir odoje.

tags: #keptas #maistas #odos #problemos

Populiarūs įrašai: