Kaip sužinoti vietovės aukštį virš jūros lygio: išsamus gidas

Įvadas

Norint nustatyti vietovės aukštį virš jūros lygio, galima pasitelkti įvairius metodus ir priemones. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingus būdus, pradedant nuo tradicinių žemėlapių iki modernių technologijų, tokių kaip GPS ir skaitmeniniai žemėlapiai. Taip pat išnagrinėsime, kodėl svarbu žinoti aukštį virš jūros lygio ir kaip ši informacija gali būti pritaikoma įvairiose srityse.

Žemėlapiai - informacijos šaltinis

Tradiciniai žemėlapiai

Žemėlapiai yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių, norint sužinoti vietovės aukštį virš jūros lygio. Juose naudojami sutartiniai ženklai ir mastelis, leidžiantys nustatyti ne tik geografinę vietovę, bet ir jos aukštį. Žemėlapiuose galima rasti įvairios informacijos, tačiau svarbu mokėti perskaityti jų sutartinius ženklus ir atsižvelgti į nurodytą mastelį.

Skaitmeniniai žemėlapiai

Sparčiai tobulėjant kompiuterinei technikai, tradicinius žemėlapius vis dažniau keičia skaitmeniniai atitikmenys ar skaitmeninės duomenų bazės. Tai modernus automatizuotas būdas apdoroti informaciją, o žemėlapio ar plano turinį išreikšti skaitmenimis. Skaitmeniniame žemėlapyje galima pasirinkti labiausiai dominantį parametrą ir analizuoti vien tik jį - tokiu principu sudaromos vienos populiariausių žemėlapių platformų Lietuvoje - „Google Maps“ ar „maps.lt“.

Skaitmeninių žemėlapių sudarymo būdai

Skaitmeniniai žemėlapiai dažniausiai sudaromi aerofotonuotraukos ar skenuotų vaizdų pagrindu. Vietovės paviršių patogiausia skenuoti iš orlaivio, jame integruojant lazerinį 3D vaizdo skenerį. Lėktuvui nedideliame aukštyje skriejant virš miesto ar vietovės, specialus optinis elektroninis blokas skleidžia lazerio impulsus - jų gali būti iki 100 tūkstančių per sekundę - ir taip matuoja atstumus iki žemės paviršiaus, medžių, pastatų stogų ir kitų objektų. Toks žemėlapių sudarymas iš aeronuotraukų bei skenuotų vaizdų smarkiai sumažina geodezinių lauko matavimų apimtį.

GPS - globalinė padėties nustatymo sistema

Neatsiejama žemėlapių sudarymo ar žemės matavimų dalis yra skaitmeniniai GPS imtuvai bei palydovai. GPS - tai Globalinio Pozicijavimo Sistema (Global Positioning System = GPS). Tai yra didelio tikslumo palydovinė radionavigacinė sistema, suteikianti informaciją apie objektų padėtį erdvėje (3D), jų judėjimo greitį, kryptį ir įveiktą atstumą, atstumus iki pasirinktų taškų, apie tikslų vietos laiką duotu momentu, geografinius duotos vietovės saulėtekio/saulėlydžio laikus, mėnulio fazes. GPS veikia nepriklausomai nuo oro salygų, paros ar metų laiko, vienodai bet kokioje pasaulio vietoje.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

GPS palydovai

GPS sistemoje naudojami 24 palydovai, priklauso JAV palydovinės navigacijos sistemai NAVSTAR (Navigation Satellite Time and Ranging). Pirmasis GPS palydovas buvo paleistas 1978 m. Visa 24 palydovų sistema pradėjo veikti 1994 metais. GPS palydovai skrieja 6 orbitinėmis trajektorijomis (po 4 kievienoje). Orbitų aukštis nuo žemės paviršiaus - apie 20180 km.

GPS imtuvai

Tai prietaisai, priimantys signalus iš GPS palydovų. GPS imtuvus naudoja vartotojai, esantys žemės paviršiuje ir aviacijai tinkamame atmosferos sluoksnyje, savo buvimo koordinatėms nustatyti. GPS imtuvą paprastai sudaro dvi pagrindinės dalys - pagrindinis imtuvo mazgas (GPS engine) ir vartotojiška taikomoji programa.

Koordinačių nustatymas

GPS imtuvas priima signalus iš 3-5 artimiausių GPS palydovų, esančių tiesioginio matomumo zonoje, algoritmais apdoroja gautus signalus ir pateikia tokias vartotojo buvimo vietos koordinates: platuma, ilguma, aukštis virš jūros lygio, judėjimo greitis, judėjimo kryptis. Informacija (grafinė ir tekstinė) yra išvedama vartotojui į ekraną. Imtuvas dažniausiai jungiamas prie delninio arba nešiojamo kompiuterio.

Koordinačių tikslumas

Šiuo metu GPS imtuvo vietos nustatymo tikslumas gali siekti nuo 100 metrų iki 1 cm. Tai priklauso nuo naudojamo imtuvo sudėtingumo, naudojamų matavimo ir apskaičiavimo priemonių bei metodų. Civilinės paskirties arba buitiniais GPS imtuvais nustatomų koordinačių paklaida siekia apie 3-5 m. Naudojant EGNOS - ji gali sumažėti iki 1-1,5m.

Geoportal.lt žemėlapių naršyklė

Geoportal.lt žemėlapių naršyklė - tai darbo su žemėlapiais aplinka ir labiausiai lankoma geoportal.lt vieta. Čia galima ne tik peržiūrėti duomenis, bet ir ieškoti duomenų rinkinių bei vietų žemėlapyje pagal vietovardį, naudotis teminiais erdvinių duomenų paslaugų katalogais, kuriuose paslaugos sugrupuotos pagal populiarias jų taikymo sritis. Žemėlapių naršyklėje yra matavimo, palyginimo, įterpiamų žemėlapių nuorodų kūrimo, įvairių statistikų skaičiavimo įrankiai, galima kurti, išsaugoti ir spausdinti savo žemėlapius, pasirinktu formatu išsaugoti ir parsisiųsti žemėlapius ir erdvinius duomenis.

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

Funkcijos ir galimybės

  • Mano žemėlapis: Galite peržiūrėti ne tik į portalą teikiamus duomenų teikėjų žemėlapius, bet ir susikurti savo žemėlapį.
  • Įterpiami žemėlapiai: Galite pasižymėti norimus taškus ir susikurti žemėlapį, kurį galėtumėte įsiterpti savo svetainėje.
  • Žemėlapių palyginimas: Galite pasinaudoti skirtingų sluoksnių (žemėlapių) palyginimo įrankiu.
  • Matavimai ir maršrutai: Galite rasti įrankius koordinačių nustatymui, atstumų ir plotų matavimui bei maršrutų planavimui.
  • Reljefo profiliai: Galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio.
  • Duomenų analizė: Galite atlikti savo įsikeltų duomenų analizę.
  • Susiejimas su koordinatėmis: Galite susieti savo turimus žemėlapius arba planus, kurie yra skenuoti apie išsaugoti kompiuteryje kaip paveikslėliai rastriniais formatais su koordinatėmis.

Reljefo profiliai

Geoportal.lt žemėlapių naršyklėje galite pasinaudoti įrankiais, kurie leidžia nubraižyti jūsų žemėlapyje pažymėtų atkarpų reljefo profilį ir nustatyti bet kurio žemėlapyje pažymėto taško aukštį virš jūros lygio. Įrankis naudoja „GDR50LT - Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinio - skaitmeninį reljefo modelį", kuris sukurtas panaudojus „SEŽP_0.5LT - LR teritorijos skaitmeninius erdvinius žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis" (Modelio autorius - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Reljefo modelis nėra perskaičiuotas į Lietuvos valstybinę aukščių sistemą LAS07, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.

Jūros lygis - atskaitos taškas

Jūros lygis yra fundamentali sąvoka, naudojama geografijoje, geodezijoje ir kituose moksluose. Tai yra atskaitos taškas, nuo kurio matuojamas sausumos aukštis ir jūrų gelmė. Jros lỹgis, Pasaulinio vandenyno nebanguoto paviršiaus aukštis. Jūros lygis laikomas sutartiniu atskaitos tašku matuojant sausumos reljefo aukštį ir jūros dugno gylį.

Veiksniai, lemiantys jūros lygį

Jūros lygio pokyčiai (nukrypimai nuo sutartinio atskaitos taško) skirstomi į periodinius, neperiodinius ir ilgalaikius (arba amžiaus). Periodinę jūros lygio kaitą lemia Žemės, Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgų sąveika, Saulės aktyvumo, metų laikų kaita. Nustatomi potvynių ir atoslūgių vandens lygiai, vidutiniai paros, mėnesio, metų, vidutinis daugiametis vandens lygis.

Neperiodinius jūros lygio pokyčius daugiausia sukelia orus lemiantys atmosferos procesai. Dėl vėjo ir bangų poveikio vyksta patvanka ir nuotvanka. Jūros lygis kinta vandeniui įšilus arba atvėsus, dėl atmosferos slėgio pokyčių, kritulių ir garavimo.

Ilgalaikius pokyčius lemia klimato kaita, geodinaminiai procesai. Vidutinis daugiametis jūros lygis kinta kartu su globaliniais klimato pokyčiais, pvz., per ledynmečius jis buvo 110-120 m žemesnis, o ledynams tirpstant kilo. Nuo 20 amžiaus 8 dešimtmečio Baltijos jūros vandens lygis ties Lietuvos krantais kyla apie 6,5 mm per metus.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

Jūros lygio matavimas

Jūros lygis matuojamas mariografais. Lietuvoje jie įrengti Klaipėdos uoste, Juodkrantėje ir Nidoje.

tags: #kaip #suzinoti #vietoves #auksti #virs #juros

Populiarūs įrašai: