Apie Mariją Antuanetę ir „Pyragų istoriją“: valdžios atitrūkimas nuo realybės
Marija Antuanetė, paskutinė Prancūzijos karalienė prieš revoliuciją, yra viena prieštaringiausiai vertinamų istorinių asmenybių. Jos vardas dažnai siejamas su fraze: „Jei neturi duonos, tegul valgo pyragus“. Ši citata, nors galbūt ir netikra, tapo karalienės arogancijos ir abejingumo liaudies skurdui simboliu. Tačiau ar iš tiesų Marija Antuanetė buvo tokia abejinga ir išlaidi, kaip ją vaizduoja istorija?
Marijos Antuanetės gyvenimo kelias
Maria Antonia Josepha Joanna von Habsburg-Lothringen gimė 1755 m. lapkričio 2 d. Vienoje, Austrijos imperatoriškoje šeimoje. Kaip buvo įprasta to meto aristokratams, ji gavo privatų išsilavinimą, daugiausia dėmesio skiriantį moralei ir religijai. Būdama vos 7 metų, ji susipažino su Wolfgangu A. Mozartu. 1770 m., būdama 14 metų, Marija atvyko į Versalį, kur ištekėjo už Liudviko XV sūnaus, Liudviko Augusto, kuris buvo metais vyresnis už ją ir jos antros eilės pusbrolis.
Karališkoji santuoka iš pat pradžių buvo apgaubta skandalų. Pora ilgai nesusilaukė palikuonių, o tai kėlė įtarimus ir apkalbas. Pasakojama, kad prireikė septynerių metų, kol Marija Antuanetė ir Liudvikas XVI pradėjo bendrą seksualinį gyvenimą. Mokslininkai teigia, kad pagrindinė ilgalaikio nevaisingumo priežastis buvo Liudvikas XVI, kuris dėl įgimtos ligos ir vėlyvo fizinio brendimo negalėjo atlikti sutuoktinio pareigos.
1774 m. mirus Liudvikui XV, jo sūnus Liudvikas Augustas tapo karaliumi Liudviku XVI, o Marija Antuanetė - karaliene.
Karalienės įvaizdis ir apkalbos
Tapusi karaliene, Marija Antuanetė tapo dvaro žvaigžde. Tačiau prancūzai jos nemėgo. Ji nebuvo prancūzė ir prastai kalbėjo prancūziškai. Žmonės ją įžeidžiamai vadino „austriška“ ir „Madam išlaidomis“. Karalienės reputaciją menkino gandai ir aristokratų intrigos.
Taip pat skaitykite: Sveikos mitybos desertų patarimai
Karališkoji pora gyveno prabangiai: šventės, ceremonijos, Versalio rūmų ir parkų gražinimas reikalavo didelių išlaidų. Tačiau būtent apkalbos apie karalienės seksualinius nuotykius labiausiai juodino jos vardą. Buvo kuriami pamfletai apie jos paleistuvystę, prostituciją, išlaidavimą ir ekstravaganciją.
„Jei neturi duonos, tegul valgo pyragus“: mitas ar realybė?
Garsioji frazė „Jei neturi duonos, tegul valgo pyragus“ tapo Marijos Antuanetės arogancijos ir abejingumo simboliu. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad ji iš tiesų tai pasakė. Ši frazė pirmą kartą pasirodė Jeano-Jacques'o Rousseau traktate „Išpažintys“, kai Marijai Antuanetei buvo vos dešimt metų.
Nepaisant to, ši frazė puikiai įkūnijo susiformavusį karalienės įvaizdį ir prisidėjo prie jos populiarumo.
Tragiškas likimas
Marija Antuanetė visada gyveno prabangiai ir nežinojo tikrosios pinigų vertės. Teigiama, kad apkaltinta išlaidavimu, ji atsakė: „Kaip man žinoti, kad šalis papuolė į krizę? Nuolat, kai aš prašydavau pinigų, gaudavau dukart tiek, negu man reikėdavo“.
Vis dėlto vėlesniais valdymo metais Marija Antuanetė daugiau pinigų skyrė labdarai ir vargingųjų šeimų vaikų šalpai. Tačiau paskleisti gandai apie karalienę padarė savo. Dėl Prancūzijos ekonominės krizės apkaltinta Marija Antuanetė 1793 m. spalio 16 d. buvo nukirsdinta revoliucionierių.
Taip pat skaitykite: Pietų idėjos
Istorijos pamokos
Marijos Antuanetės istorija yra pamoka apie valdžios atitrūkimą nuo realybės ir visuomenės nuomonės svarbą. Net jei karalienė ir nebuvo tokia bloga, kaip ją vaizdavo, susiformavęs neigiamas įvaizdis prisidėjo prie jos tragiško likimo.
Šiandien, kaip ir XVIII amžiuje, valdžios atstovai turi būti atidūs žmonių poreikiams ir vengti prabangos, kuri badytų akis skurdžiai gyvenantiems piliečiams. Priešingu atveju, istorija gali pasikartoti.
Paralelės su dabartine situacija Lietuvoje
Straipsnio autorius įžvelgia panašumų tarp Marijos Antuanetės laikų Prancūzijos ir dabartinės situacijos Lietuvoje. Anot jo, valdžios atitrūkimas nuo realybės ir begalinis savęs sureikšminimas būdingas ir šiuolaikinei Lietuvos politinei klasei.
Autorius teigia, kad Seimas yra mūsų visuomenės išpažįstamų idealų atspindys, kuris didžiajai daliai žmonių atrodo labai negražus. Jis kritikuoja privilegijas, kurios, anot jo, paverčia tautos gelbėtojus savo gerovės kūrėjais.
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į biurokratinį aparatą, kuris, užuot tarnavęs žmonėms, ėmėsi juos valdyti. Jis teigia, kad Lietuvoje susiformavo „neliečiamųjų“ kasta, kur savitarpio pagalba iškelta aukščiau bet kokio partiškumo.
Taip pat skaitykite: Paprikų kepimo patarimai
Autorius perspėja, kad tokia situacija gali sukelti visuomenės nepasitenkinimą ir netgi revoliuciją. Jis ragina valdžią pabusti ir tvirtinti pamatus, kurių kertiniai akmenys būtų pagarba žmogui ir įstatymui.
tags: #jei #neturi #duonos #tegul #valgo #pyragus