Gytis Adomenas ir Pietų Afrika: Neįtikėtini Lietuviškų Pavardžių Pėdsakai Lenkijoje ir Žurnalistikos Etikos Iššūkiai

Šis straipsnis skirtas panagrinėti įvairius klausimus, pradedant lietuviškų pavardžių pėdsakų analize Lenkijoje ir baigiant žurnalistikos etikos dilemų aptarimu Lietuvoje.

Lietuviškų Pavardžių Pėdsakai Lenkijoje: Istorinis ir Kalbinis Kontekstas

Lietuvių pavardės, kaip ir bet kurios kitos kalbos pavardės, yra svarbus kultūros ir istorijos šaltinis. Jos atspindi tautos migraciją, kalbinius kontaktus ir socialinius procesus. Stebėtinai daug lenkų visuomenėje randame pavardžių, kurios galėjo susiformuoti tik lietuvių kalbinėje sąmonėje. Tokias pavardes turi lenkakalbiai žmonės ir visai neįtaria, kad jų senoliai turėję ryšių su Lietuva ir iš ten yra kilę, kad jų protėviai šaknis suleidę kitoje nacijoje.

Lietuvių kultūra nedaug turėjusi įtakos lenkiškajai kultūrai, veikiau pati pasidavusi pastarosios gyvastingumui. Daug lietuvių keldavosi į Lenkiją ir dingdavo čia be pėdsakų - sulenkėdavo. Tokių dingusių ateivių bent dalį galima susekti iš pavardžių.

Paribiuose, kur susiduria didesnė tauta su mažesne, mažesnioji bendraudama greitai pasiduoda didžiajai ir vėlgi nutausta ir drauge ištisi plotai pereina į svetimą kultūrą. Tyrinėjantiems lietuvių emigraciją į Lenkiją, pravartu atkreipti dėmesį į Lenkijoje aptinkamas pavardes su lietuviškosios darybos elementais. Juo labiau tampa įdomu, kai pasversime, kad tokios pavardžių formos daugelį šimtmečių išsilaikė visiškai svetimos kalbos terpėje. Yra čia išlikusių ir tokių, kurių šiandien Lietuvoje jau neaptinkama. Taigi šitie tyrinėjimai gali prikelti iš užmaršties ne vieną Lietuvoje buvusį gyvą asmens vardą.

Lietuvių pavardėms didelės įtakos turėjo lenkų kalba tvarkoma Lietuvos kanceliarija. Iš raštinės, dvarų ir bažnyčios į lietuvių kasdienę kalbą skverbėsi buitiniai slaviški žodžiai, kurie lietuviškai kalbančių žmonių ilgainiui buvo pradėti vartojami kaip savi. Pastebima ir kita lenkėjimo forma.

Taip pat skaitykite: Išbandėme Gyčio Petrausko duonos receptą: rezultatai nustebino!

Pavyzdžiai Lietuviškų Pavardžių Lenkijoje

Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių lietuviškų pavardžių paplitimą Lenkijoje:

Adamejt - iš Adomaitis (Adomo sūnus).
Adamienia - taip užfiksuota ištekėjusios moters pavardė Adomienė, kuri, matyt, buvusi našlė.
Ajduk - iš Aidukas (Aido sūnus).
Akielewicz - kanceliarijos suslavinta pavardės forma iš liet. Akelis, kuri savo ruožtu yra priesagos -el- vedinys.
Andruczyk - lk. priesagą -yk atitinka liet. -ik-, tačiau ši priesaga lenkų kalboje yra baltiškasis pavaeldas.
Andrulewicz - iš Andriulevičius, kuri yra suslavinta iš Andriulis / Andrulis. Ši yra patroniminės priesaagos -ul- vedinys iš Andrius.
Angulski - kanceliarijos suslavinta iš Angulio, kuri yra -ul- priesagos vediys iš Angys. Lietuvoje tokių pavardžių neišlikę.
Antoniuk - gal iš baltarusių, bet kartais ir iš iš liet.
Anuszkiewicz - suslavinta forma iš Anuška, kuri yra dvigubos priesagos -uš- ir -k- vedinys iš asmenvardžio Anus.
Anzelewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš Anzelis, kurios lietuviškumą rodo patroniminė priesaga -el-.
Anzulewicz - jos lietuviškumą rodo priesaga -ul-. Pirminė pavardės forma turėjusi būti Anzys.
Ardziński - galbūt kai kuriais atvejais suslavinta forma iš neišlikusios pavardės Ardys, sietina su liet. būdv. ardùs “greit nirštantis”.
Asnyk - dvikamienio asmenvardis, su kurio pirmuoju dėmesiu žinomi asmenvardžiai As-manas, As-taras, As-tikas, antrąjį plg. su nyk-ti.
Atkaczunas - į lenkų kalbą patekęs fonetiškai beveik neiškreiptas Atkočiūnas.
Audul - iš Audulis, priesagos -ul- vedinys. Pavardė siejama su liet. veiksm. aus-ti - aud-ė.
Augusiewicz - suslavinta pavardė Aũgus, gimininga su liet. būdv.
Augustajtis - tai sūnaus pavadinimas nuo Augusto, plg. Augustajtys - antraip užrašytas sūnaus pavadinimas nuo Augusto, plg.
Azarewicz - suslavinta pavardė iš Azaras.
Azarowicz - suslavinta pavardė iš Azaras. Fonetika rodytų, kad ji buvusi perimta iš vakarinių baltų.
Balcewicz - suslavinta forma iš Balčius; liet.
Balczeniuk - iš liet. Balčėniukas, kuri yra dvigubos patroniminės priesagos -ėn- ir -uk- vedinys iš liet.
Balewicz -suslavinta iš Balčius, kuri išvesta iš Baltramiejaus.
Balkus - tai liet.
Balukiewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš liet. Baluta - iš Baluta, kuri Lietuvoje neišliko, turime tik suslavintą jos formą - Balutavičius.
Bałanda - iš liet. Balanda. Tai veikiausiai pravardinės kilmės iš liet.
Bałulis - iš liet.
Bała - iš Lietuvoje nežinomos asmenvardžio formos Bala, kuri veikiausiai iš Balys.
Bandyła - iš Bandyla, fonetiškai tvarkingai perimta, bet Lietuvoje neišlikusi. Gali būti ji sietina su liet. bandà “turtas”. Dėl priesagos plg.
Banel - iš Banelis, kuri yra priesagos -el- vedinys iš Banys, plg.
Banial - iš Banelis, žr.
Banialis - iš Banelis, žr.
Baniel - iš Banelis, žr.
Bargielski - suslavinta iš liet. Bargelis ir la.
Barniak - veikiausiai iškreipta iš Berniokas. Su liet.
Bartosik - iš baltų etnonimo bartai su liet.
Bartoszewicz - sulenkinta iš liet.
Bartoszewski - sulenkinta iš liet. Bartušis, kuri kilusi iš baltų etnonimo bartas (Prūsijios srities Bartos gyventojas).
Basałaj - sudurtinė pavardė. Pirmoji šaknis sietina su liet. basas, antra su lajus.
Bałanda - iš Balanda.
Bałano - tai veikiausiai iš Balana (liet.
Baudis - iš liet.
Bepirszcz - iš Bepirštis.
Biełous - pavardė veikiausiai atėjusi iš paribio su Baltarusija (brus. bielyj „baltas”). Tai dviejų šaknų sudurtinė pavardė.
Bigiel - iš Bigelis - lietuviško būdvardžio bigas „trumpas”. Priesaga -el- rodo į Bigo sūnų.
Biłda - iš Bilda, kurios šaknis siejasi su liet. bildėti. Tai pravardinės kilmės pavardė, plg.
Bildź - iš liet. Bildžius (plg. bild-ėti). Šaknis siejasi su lietuvišku veiksmažodžiu bildėti „su triukšmu eiti ar važiuoti”.
Bilewicz - iš Bilevičius, kuri, kaip ir Biliūnas, yra siejama su liet.
Bilwin - fonetiškai perimta dvikamienė pavardė iš Bil-vinas. Pirmasis dėmuo bil- sietina su bilti, byloti, dėl antro dėmesn žr.
Błusiewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš liet. Blusius, plg.
Błuś - kilusi iš liet. Blusius „blusų turintis, vargingai gyvenantis žmogus”.
Bogusz - iš Bogužas.
Boguszewski - suslavinta iš Bogužas (žr.
Boksz - pavardė, kilusi veikiausiai iš pavardės Bokšys (liet. baksnoti “lengvai badyti, durstyti”).
Bołkun - pavardės šaknis galėtų būti siejama ir su lenkų vardu Bolek (iš Bolesław), tačiau šaknies balsis o gali būti iškreipta iš liet. Balkus (iš liet. balkti „balti“). Priesaga -ūn- sieja ją su lietuvių kalba, plg.
Bołkunowicz - suslavinta forma iš Balkūnas, kuri yra patroniminės priesagos -ūn- vedinys iš Balkus.
Bołtralik - iš Baltralikas, kuri yra priesagų -el- ir žem. ar pr. -ik- (liet.
Bołtrukanis - tai lietuviams žinoma pavardė Baltrukonis. Čia yra aptinkamos dvi priesaagos: -uk- ir -on-.
Bołtryk - vedinys iš Baltriukas, tik liet.
Bondzio - iš Bandžius.
Bondžio - iš Bandžius.
Bondziul - iš Bandžiulis, kuri yra patroniminės priesagos -ul- vedinys iš Bandžius. Ši sietina su liet. banda, taigi bandžius yra gyvulių bandos prižiūrėtojas; draugas, bičiulis.
Boreiko - iš Bareika.
Borsuk - iš pravardinės kilmės Barsukas.
Boruć - iš Lietuvoje neišlikusios pavardės Borutis.
Boruta - ši pavardė, labai plačiai paplitusi slavų areale, išlaikė lietuvišką priesagą -ut- (plg.
Brezgiel - turi lietuvišką atitikmenį Brezgėla, siejamą su veiksmažodžiu brezgėti “krebždėti”. Dėl priesagos -ėl- plg. šaukėla „šauklys”.
Brydak - ko gero, gali sietis su lietuviška pavarde Bridikas ar Brydis (iškreipta forma iš Briedis). Priesaga -ak- lenkų kalboje atitinka lietuviškos priesagos formą -ok- (plg.
Bryzgiel - iš Brizgelis, kuri yra patroniminės priesagos -el- vedinys iš Brizgys. Šaknis yra siejama su liet.
Bucewicz - lenkakalbės kanceliarijos perdarinys iš pavardės Bučas, kurios šaknis siejama su liet.
Budrewicz - kanceliarijos perdarinys iš pavardės Budrys ar Budrius.
Budzejko - iš Budzeika. Tai dzūku forma su patronimine priesaga -eik- iš Budys ir sietina su liet.
Budzicki - kai kuriais atvejais iš suslavintos Budys, kuri į lenkų kalbą pateko iš dzūkų tarmės Budzys, plg. liet.
Budziński - kai kuriais atvejais iš Budzinskas, kuri yra suslavinta iš Budys ar Budinas.
Budzyński - iš Budzinskas, kuri yra suslavinta iš Budys ar Budinas.
Bugno - iš liet. Būgnas.
Bujwid - iš Buivydas. Tai sudurtinė pavardė: bui- sietina su liet.
Bukałarski - ši pavardė sudaryta lenkų kalboje bet lietuviškos realybės pagindu.
Buksza - iš Bukša, greičiausiai iš liet.
Burba - iš liet.
Burblis - iš Burblys, liet.
Burbo - iš Burba.
Burda - iš Burda.
Burnejko - iš Burneika.
Burniewicz - suslavinta iš Burnys ar Burnius.
Burnos - ši pavardė gimininga su liet. Burnys (sietina su burna “ertmė tarp lūpų ir gerklės; stiklelis svaigalų”).
Butkiewicz - tai kanceliarijos suslavintas Butkevičius iš Butka ar Butkus, kurios yra pejoratyvinės priesagos -k- vediniai iš.
Buziuk - galėjo kilti iš Lietuvoje paplitusio polonizmo buza “prastas lakalas”. Priesaga -uk- rodo pavardės lietuviškumą.
Buzon - žr.
Buzun - tai Buzūnas, kuri yra patroniminės priesagos -ūn- vedinys iš Buzas. Ši yra kildinama iš liet.
Bykowski - gali būti lenkų kalbos darainys, bet gali būti ir suslavinta iš liet. Bikas.
Chałkowski - iškreiptai suslavinta iš liet. Kalkas.
Cieślukowski - suslavinta iš hibridinio asmenvardžio Cesliukas.
Cyckajtys - iš Lietuvoje nesutinkamos pavardės Cickaitis iš neišlikusios Cickus. Jos daryba lietuviška, tai rodo patroniminė priesaga -ait- (plg. Juozaitis, Petraitis…). Šios pavardės Lietuvoje aptinkama tik suslavinta forma Cickevičius. Šaknį veikiausiai galima sieti su liet. veiksm. cicenti `plonai cypsėti, kalbėti’.
Cylc - iš Tilčius, kurią lenkų kalba pagavo iš dzūkų Cilcys.
Cylwik - fonetiškai perimta iš dzūkų Cilvikas “Tilvikas”.
Czakis - tai Čakis ar Čekys.
Czepukajtys - iš liet.
Czywilis - iš lietuvių pavardėsd Čivilis ar Čivylis, kurios yra pravardinės kilmės. Liet.
Dabulis - lenkų kalboje liko išlaikyta nepakitusi forma, plg. Jonulis, Dabulis, Mažiulis.
Dalidonis - gal iš liet. Dalidonis ar Daliduonis? Tokių pavardžių Lietuvoje neišlikę. Bet didesnė tikimybė, kad tai dėl dvibalsių lenkų kalboje nebuvimo yra iškreipta forma iš liet. Dailidonis ar Dailidūnas. Šios būtų patroniminių priesagų -on- ar -ūn- vediniai ir siejamos su liet.
Dargiel - veikiausiai iš Dargėla, kuri yra priesagos -ėl- vedinys iš šaknies darga „dargana“.
Dargiewicz - tai suslavinta forma iš liet. Dargys, kuri sietina su liet.
Dauksza - iš liet. pavardės Daukša, kuri pg. Ši pavardė gan populiari Lenkijos teritorijoje.
Daukszewicz - suslavinta pavardė iš liet. Daukša.
Dawgul - iš liet. Daugulis, kuris yra priesagos -ulis vedinys iš prieveiksmio.
Degutis - tvarkingai perimta iš liet. Degutis.
Dejnak - veikiausiai iš liet.
Delnicki - iš suslavintos pavardės Delnickas, kuri yra kilusi iš pavardės Delnis, o ši sietina su liet.
Demjaniuk - mažybinės priesagos -iuk- vedinys iš Dzemionas < Dzemijonas < Demijonas.
Depkun - veikiausiai iškreipinys iš Dapkūnas, kuri yra patroniminės priesagos -ūn- iš Dapkus.
Derdziuk - iš Derdas, Derda ar Dardas, Darda mažybinės priesagos -uk- vedinio Derdžiukas, kurią lenkai perėmė iš dzūkiškos formos Derdziukas.

Šie pavyzdžiai rodo, kaip įvairiais keliais lietuviškos pavardės pateko į lenkų kalbą ir kaip jos transformavosi svetimos kalbos aplinkoje.

Žurnalistikos Etikos Dilemos Lietuvoje: Atvejų Analizė

Straipsnyje taip pat nagrinėjami konkretūs atvejai, kai buvo svarstomi žurnalistikos etikos klausimai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nuolat susiduria su skundais dėl publikacijų, kurios, pareiškėjų nuomone, pažeidžia etikos normas.

Nagrinėti atvejai:

2012-12-21 LRT radijo laida “Sankryža”: Renata Uždavinienė skundėsi dėl laidos vedėjo V. Kvietkausko pasisakymų apie moteris vairuotojas, kurie, jos teigimu, buvo netolerantiški, neetiški ir įžeidžiantys. Vis dėlto, komisija nenustatė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo.
2012-11-16 žurnalo “Literatūra ir menas” publikacija “Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi”: VšĮ Europos socialinio fondo agentūra gavo Karolio Klimkos ir grupės asmenų skundą dėl šios G. Varno spektaklio “Tiksinti bomba” recenzijos. Skunde teigiama, kad recenzija yra neetiška, naudojama per aštri retorika. Tačiau komisija nenustatė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo.
2012-05-14 dienraščio “Lietuvos rytas” publikacija “Smurtas prieš artimą - lyg karo nusikaltimas”: Ivanas Povedaiko skundėsi, kad publikacijoje pateikti faktais neparemti kaltinimai, nesuteikta teisė atsakyti. Komisija nustatė, kad buvo pažeista Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 str. 2 dalis.
2012-12-14 laikraščio “Palangos tiltas” publikacija “Būti tikru politiku lemta ne kiekvienam” ir 2012-12-18 publikacija “Mintys paraštėse”: Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Simė skundėsi, kad publikacijos tendencingos, siekiančios sumenkinti S.
2012-10-24 LRT televizijos laidos “Šiandien” siužetas: A. Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis skundėsi, kad laidoje pateiktos informacijos apie centralizuotą šilumos tiekimą negalima vadinti “nei informacine, nei publicistikos, nei analizės, nei pažintine, nei šviečiamąja”. Nors klausimo svarstymas buvo atidėtas, LRT televizijos naujienų tarnyba pripažino, kad buvo padaryta klaida ir ją ištaisė.
2013-01-02 Andriaus Užkalnio interneto tinklaraštyje www.protokolai.com išspausdinta publikacija “Ačiū pilnačiai už puikiai prasidėjusius metus”: Artūras Račas skundėsi, kad publikacijoje yra tyčiojamasi ir pateikiama A.
2013-01-01 tinklaraštyje www.racas.lt paskelbta publikacija “Srutų duobės gyventojų, tai yra, atmatų, sąrašas”: Aivaras Kivilius ir Jurgis Jasinskas skundėsi dėl šios publikacijos. Komisija nustatė, kad buvo pažeisti žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 str., 22 str.
2013-01-28 LRT televizijos laidos “Labas rytas, Lietuva” siužetas: Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Romas Turonis prašė įvertinti šį siužetą.
2013-01-29 dienraščio “Lietuvos žinios” ir interneto portalo lzinios.lt publikacija “Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas”: Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius prašė įvertinti šią publikaciją.
2013-01-17 dienraščio “Lietuvos rytas” publikacija “Kauno policijos patruliai kyšio iš vairuotojo reikalavo tyčiodamiesi” ir 2013-01-24 interneto portalo lrytas.lt publikacija “Policijos patruliai vairuotojus reketavo nuolat girtumą rodančiu alkoholio matuokliu”: Tomas Valinčius prašė įvertinti šias publikacijas.
Interneto portalo lrytas.lt publikacijos: Neringa Venckienė ir Laimutė Kedienė prašė įvertinti daugybę interneto portalo lrytas.lt publikacijų, teigdamos, kad pateikta melaginga, N. Venckienės ir L. Kedienės šeimas šmeižianti informacija, nesilaikyta Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3,4, 8 ir 16 straipsnių nuostatų. Komisija nusprendė skundo nenagrinėti.
2013-02-10 interneto portalo delfi.lt publikacijos “B. Genzelis: kartais lietuviškumas - tik trukdanti saviraiškai našta” antraštė: Irena Rukavičienė prašė įvertinti šią antraštę.
2013-03-04 interneto portalo delfi.lt publikacijos “20 metų nelaisvės žudikėms pasiūlęs prokuroras sulaukė prakeiksmų” antraštė: Komisijos narė Inga Abramavičiūtė prašė įvertinti šią antraštę.
Laikraščio “Anykšta” ir interneto portalo anyksta.lt publikacijos: Kavarsko seniūnijos seniūnas Algirdas Gansiniauskas prašė įvertinti publikacijas, teigdamas, kad publikacijose pateikta iškraipyta informacija, daromos išvados dėl žmogaus mirties priežasties, tačiau neparemtos jokiais faktais, formuojama neigiama nuomonė apie A.
2013-02-25 interneto portalo bernardinai.lt publikacija “Vytautas Stonkus: ciniškiausia afera - mitas apie užkrečiamą AIDS ligą”: Tomas Grigalis prašė įvertinti šią publikaciją, teigdamas, kad pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, klaidinama visuomenė.
2013-02-11 žurnalo “Veidas” publikacija “Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ir organizacijoms”: Artūras Račas prašė įvertinti šią publikaciją.
Interneto portalo silutesetazinios.lt publikacija “Asociacija “Lamatos žemė”: metai po “didžiojo sprogimo”: Edita Grinčinaitienė prašė įvertinti šią publikaciją.
2013-02-10 LRT televizijos žinių laidos “Savaitė” reportažas: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas prašė įvertinti šį reportažą, teigdamas, kad laidoje nuskambėjo tikrovės neatitinkančios prielaidos, kad T. Tomilinas susijęs arba bendradarbiauja su Rusija.
2013-01-28 laikraščio “Šiaulių kraštas” publikacija “Po kūno kultūros pamokos - į ligos patalą”: Ilma Pipirienė prašė įvertinti šią publikaciją, teigdama, kad pateikta tikrovės neatitinkanti informacija ir nepagrįsti kaltinimai, įžeidžiantys ne tik I. Pipirienę, kūno kultūros mokytoją, bet ir visą Radviliškio Vaižganto progimnazijos bendruomenę. Komisija nenustatė pagrindo svarstyti dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo.
2012-11-24 dienraščio “Lietuvos rytas” priedo “Sostinė” publikacija “Aktyvus vilnietis jau kelia baimę” ir 2012-12-11 interneto portalo “15min.lt” publikacija “Nauja vaikų žaidimo aikštelė sukiršino kaimymus”: Audrius Jaraminas prašė įvertinti šias publikacijas, teigdamas, kad publikacijos užsakytos, jų tikslas - nukreipti visuomenės dėmes…

Šie atvejai iliustruoja, kaip sudėtinga kartais būna nustatyti, ar publikacija pažeidžia žurnalistikos etikos normas. Komisija, priimdama sprendimus, turi atsižvelgti į įvairius faktorius, įskaitant žurnalisto ketinimus, publikacijos kontekstą ir galimą poveikį visuomenei.