Graikija: Pietų Europos regiono geografija, istorija ir kultūra

Graikija - valstybė Pietų Europoje, turtinga istorijos, kultūros ir gamtos grožio. Šis straipsnis skirtas apžvelgti žemyninę Graikiją, jos geografiją, istoriją ir kultūrą, pradedant nuo žymiausių vietų ir baigiant praktiniais patarimais keliautojams.

Įžanga

Graikija yra valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros. Graikija ribojasi su Albanija, Šiaurės Makedonija, Bulgarija ir Turkija. Šalies klimatas yra mediteraninis, o kraštovaizdis - kalnuotas.

Atėnai: Senovės ir šiuolaikinės Graikijos širdis

Atėnai, Graikijos sostinė, yra miestas, kuriame susipina senovės istorija ir šiuolaikinis gyvenimas. Tai miestas su trimis pusėmis: poetine (išradingi barai, restoranai ir muziejai), proziška (nuobodūs daugiabučiai) ir tragiška (riaušės ir streikai).

Atėnų Akropolis

Atėnų Akropolis - jo vaizdą atpažįsta net tie, kurie ten niekada nebuvo ir nekeliaus. Įspūdinga uola, karūnuota prieš 2500 metų statytomis šventyklomis deivei Atėnei ir Poseidonui. Didysis Partenonas nekaltajai Atėnei. Mažesnis, bet svarbesnis Erechtejonas, puošta moterų statulomis kariatidėmis. Viskas pastatyta Atėnų aukso amžiuje ~500 m. pr. Kr. Į Akropolį nepaliaudamos lipa minios ir minios ir minios turistų - istorijos piligrimų. Gėrisi vaizdais žemyn, mėgindami pajusti prabėgusius tūkstantmečius.

Demokratijos ir filosofijos lopšys

Senovės Atėnuose demokratija buvo tiesioginė: sprendimus priimdavo visi atėniečiai, susirinkę drauge. O pareigūnai vietoje rinkimų būdavo skiriami burtų keliu. Senovės Atėnuose klestėjo ir filosofai - Sokratas, Platonas, Aristotelis.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Archeologiniai lobiai

Nuo pat tada, kai Graikija iškovojo nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos ir 1834 m. Atėnai tapo jos sostine, archeologai nenuilstamai atkasinėja senųjų Atėnų didybę. Ištisus senamiesčio Plakos rajonus graikai išgriovė, kad atidengtų Graikiškąją Agorą, prieš 2300+ metų tarnavusią kaip miesto centras. Paprasčiau senųjų Atėnų didybę buvo pajusti muziejuose. Akropolio muziejuje, kur suvilkti visi Akropolyje iškasti šedevrai, nuo vazų iki didžiulių skulptūrų iki Partenono frizų bareljefų. Ir Archeologijos muziejuje, kur supervertybės vežamos jau iš visos Graikijos.

Peloponesas: Senovės Graikijos širdis

Peloponeso pusiasalis yra regionas, kuriame gausu senovės Graikijos paminklų ir istorinių vietų.

Epidauras

Epidauras garsėja teatru, kuris išliko taip gerai, kad iki šiol ten vyksta spektakliai.

Olimpija

Olimpijoje - senųjų olimpiadų stadionas. Deja, Graikijoje taip dažnai būna: garsiausi pavadinimai nereiškia, kad šiandien ten yra daugiausiai ką pamatyti. Iš Olimpijos olimpiadų stadiono belikusi tokia žolėm apaugusi dauba…

Mikėnai

Mikėnai todėl, kad jie kone 1000 metų senesni už likusią Senovės Graikiją. Kai klestėjo Atėnai ir kiti graikų poliai, tai Mikėnai jau buvo žila senovė, apie juos sklandė tik pasakos ir legendos. Dėl senumo Mikėnų mūrai kitokie (be jokio skiedinio vienas ant kito sudėti galingi akmenys, tradiciškai priskiriami mitiniams ciklopams). Nors tam nėra pagrindo, jis vadinamas Agamemnono kapu - nes XIX a.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Delfai: Pasaulio centras

Delfai ypatingi, nes ten gyveno garsiosios pranašės, Pitijos šventikės. Visa Senovės Graikija tikėjo, kad jos tiksliai pranašauja ateitį, kad jų lūpomis kalba patsai dievas Apolonas. Tad Delfuose atsakymų ieškojo ir įsimylėjusios poros, ir visų didžiųjų polių pasiuntiniai. Poliai Delfuose pastatė savo lobynus, kuriuose kaupė dovanas Delfams, taip pat fundavo milžiniškas skulptūras. Tai kartu buvo ir dovanos Apolonui, ir tiesiog propaganda: juk į Delfus eidavo visi, ar berasi geresnę vietą pademonstruoti savo galią ir turtus?.. Daugybė tų „aukų“ šiandien laikomos Delfų muziejuje, kuris vienas turtingiausių Graikijoje.

Šiaurės Graikija: Gamta ir tikėjimas

Važiuodami automobiliu į Šiaurės Graikiją patekome tarsi į kitą šalį.

Meteora

Pačioje lankytinų vietų Olimpo viršūnėje - Meteora. Kiekvienas Meteoros vaizdas primena kokį fantastišką dailininko išgalvotą peizažą. Meteora būtų supergraži, jei uolomis viskas ir pasibaigtų… Bet uolų viršūnes papuošę vienuolynai daro ją nepakartojama. Stačiatikių vienuoliai ten kūrėsi Viduramžiais, kad juos būtų sunkiau pasiekti musulmonams.

Vikoso tarpeklis

Vikoso tarpeklyje vyrauja Gamta: giliausias pasaulyje tokio siaurumo tarpeklis (giliausioje vietoje šlaitai siekia iki 1350 m aukštį; kanjono plotis yra iki 2500 m).

Atonas

Nors tai - 2033 m aukščio kalnas, ilgu pusiasaliu išsišovęs į Ėgėjo jūrą, ten Gamtą neabejotinai nustelbia Tikėjimas. Mat Atonas - pasaulyje lygių neturinti vienuolių respublika, „stačiatikių Vatikanas“. Teoriškai jis priklauso Graikijai, bet autonomiją turi tokią, kad praktiškai ten išvis jautiesi išvykęs iš Europos. Mat į Atoną neįleidžiamos jokios moterys, ten nevalgoma mėsa, galima atvykti tik laivu, o „šalį“ kartu valdo dvidešimt vienuolynų.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Salonikai

Nors į Šiaurės Graikiją važiavome iš Atėnų, šis regionas turi ir savo vartus - Salonikus. Tai tokie „miniatėnai“, tik dar problematiškesni. Tačiau Salonikai ir kiek pigensi, o pramogų ir valgių aplinkui jų ilgą pakrantę - gausu.

Praktiniai patarimai keliautojams

  • Transportas: Po žemyninę Graikiją keliavome automobiliu. Autonuoma ten pigi - tuo tarpu tarpmiestinis viešasis transportas nėra toks pigus. Tiesa, didmiesčiuose yra didžiulės problemos su automobilio parkavimu.
  • Laikas: Kultūrinėms kelionėms geriausias laikas - žiema. Nes Graikijos lankytinos vietos sezono metu sprogsta nuo turistų, be to, jos tada ir kainuoja brangiau.
  • Įvairovė: Nors Graikija nedidelė (vos dvigubai didesnė už Lietuvą), tas faktas, kad ji šitokia geografiškai padalinta, lemia, kad labai mažai žmonių yra matę ją visą. Dažnai nuskrenda į vieną vietą, į kitą, ir tarsi Graikija jau ir matyta, tarsi jau laikas kitoms šalims… Bet Graikija - be galo įvairi.

Graikijos istorija

Graikijos istorija siekia tūkstančius metų atgal. Štai keletas svarbiausių įvykių:

  • Mino civilizacija (3000-1100 m. pr. Kr.): Klestėjo Kretos saloje.
  • Mikėnų civilizacija (1600-1100 m. pr. Kr.): Dominuojančia jėga žemyninėje Graikijoje.
  • Senovės Graikija (800-146 m. pr. Kr.): Formavosi miestai-valstybės (poliai), klestėjo demokratija, filosofija, teatras ir mokslas.
  • Romos valdymas (146 m. pr. Kr. - 330 m. po Kr.): Graikija tapo Romos imperijos dalimi.
  • Bizantijos imperija (330-1453 m.): Graikija tapo Bizantijos imperijos centru.
  • Osmanų imperija (1453-1821 m.): Graikija buvo valdoma Osmanų imperijos.
  • Graikijos nepriklausomybės karas (1821-1829 m.): Graikija iškovojo nepriklausomybę.
  • Šiuolaikinė Graikija: Graikija tapo modernia valstybe, Europos Sąjungos nare.

Graikijos ekonomika

Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Bendras įnašas į ES biudžetą - 1,488 mlrd. EUR (atitinka 0,81 proc. Graikijos ekonomikos). Bendra ES išlaidų Graikijoje suma - 4,870 mlrd. EUR (atitinka 2,66 proc. Graikijos ekonomikos).

Graikijos kultūra

Graikijos kultūra yra turtinga ir įvairi. Ji apima:

  • Religiją: Graikų ortodoksai sudaro didžiąją dalį gyventojų.
  • Maistą: Souvlaki (šašlykas) ir pasticijo (makaronų apkepas) yra tradiciniai graikų patiekalai.
  • Žymius žmones: Aristotelis buvo senovės graikų filosofas.

Lankytinos vietos

Be jau minėtų vietų, Graikijoje yra ir kitų lankytinų vietų:

  • Meteorų vienuolynai
  • Rodo sala
  • Navagio paplūdimys

tags: #graikija #pietų #europos #regiono #geografija

Populiarūs įrašai: