Pietų Olandijos Miestai Turistams: Nuo Hagos Iki Haarlemo
Nyderlandai, garsėjantys vėjo malūnais, tulpėmis ir dviračiais, yra patraukli kryptis turistams. Šalis, kurios BVP 2023 m. siekė 1118,125 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 1398,445 mlrd. JAV dolerių), siūlo ne tik ekonominę galią, bet ir turtingą kultūrinį paveldą. Pietų Olandija, viena iš 12 Nyderlandų provincijų, yra ypač įdomi turistams dėl savo istorinių miestų, pajūrio kurortų ir kultūrinių objektų.
Nyderlandai: Ekonominis ir Turistinis Kontekstas
Prieš leidžiantis į Pietų Olandijos miestų apžvalgą, verta aptarti šalies ekonominę padėtį. 2008 m. Nyderlandų BVP sudarė 909,5 mlrd. JAV dolerių, o BVP dalis vienam gyventojui siekė 40 300 JAV dolerių. Užsienio skola 2007 m. buvo 2277 mlrd. Tai rodo stiprią ir stabilią ekonomiką, kuri leidžia plėtoti turizmo infrastruktūrą.
Nyderlandai taip pat pasižymi išplėtota gavybos pramone, kur svarbiausios naudingosios iškasenos yra gamtinės dujos. Daugiau kaip 50 % gaunamų dujų vamzdynais tiekiamos gretimoms šalims. Šalies apdirbamoji pramonė sukuria 14,1 % BVP, o svarbiausios šakos yra maisto pramonė, mašinų ir įrenginių gamyba, laivų statyba, chemijos pramonė ir kt.
Turizmas yra viena svarbiausių Nyderlandų ūkio šakų. 2023 m. šalį aplankė 20,3 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Ispanijos. Užsienio turistų labiausiai lankomas Amsterdamas (apie pusę visų atvykstančių turistų). Kiti lankomiausi didesni miestai: Haga, Rotterdamas, Delftas, Leidenas, Utrechtas, Maastrichtas; mažesni miestai: Middelburgas, Enkhuizenas, Leeuwardenas.
Infrastruktūra ir Transportas
Nyderlandai pasižymi išvystyta transporto sistema, kuri palengvina keliones po šalį. Geležinkelių yra 3055 km, iš jų elektrifikuota 2310 kilometrų. Automobilių kelių 139 027 km (2022), iš jų apie 2580 km - automobilių magistralės (greitkeliai). Amsterdamo ir Rotterdamo aglomeracijų teritorijose jos elektrifikuotos, vietomis eina giliais tuneliais po upių vagomis ir kanalais. Nyderlandų automobilių kelių tinklas - vienas tankiausių pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Miestai, garsėjantys sūriu
Nyderlandų upės ir gausūs kanalai sudaro tankiausią pasaulyje vandens kelių sistemą. Laivuojamų vidaus vandenų kelių, tinkamų laivams iki 50 tonų keliamosios galios, yra 6237 kilometrai. Kanalais ir upėmis pervežama apie trečdalį visų krovinių.
Šalyje yra 44 oro uostai, 194 sraigtasparnių nusileidimo aikštelės (2025). Didžiausi tarptautiniai oro uostai: Schipholio tarptautinis oro uostas netoli Amsterdamo, Rotterdamo, Maastrichto, Eindhoveno, Texelio.
Raudonųjų Žibintų Kvartalas ir Kiti Amsterdamo Aspektai
Amsterdamas turi prieštaringą reputaciją. Visos šios Amsterdamo pusės - tikros ir gyvos. Dėl visų jų kartu šis miestas Europoje neturi analogų. Pirmąsyk Amsterdame lankiausi dar būdamas keturiolikos, ir tada man labiausiai įstrigo būtent ta „nepadorioji“ miesto pusė. Pirmą kartą mačiau viešai besisiūlančias prostitutes, transvestitą, užuodžiau žolės kvapą, stebėjausi sargių automatais kiekviename tualete. Tiesa, kokainas Olandijoje niekad nebuvo legalus. Užtat „žolė“, visokiausi grybukai - ne tik teisėti, tačiau ir tapę tikru miesto simboliu. Be tikrų narkotikų parduotuvių (vadinamų “coffee shop” ar “smartshop”), klesti visokiausi „narkotiniai suvenyrai“: kanapių skonio ledai ar saldainiai, paženklinti „legalu išvežti iš Olandijos“. Plakatas Amsterdame kviečia švęsti kanapių išlaisvinimo dieną. Tokių vietų yra visame Amsterdame. Tačiau daugelyje rajonų jos - tam tikra niša: tikrai ne kiekvienas amsterdamietis yra narkomanas ar naudojasi prostitučių paslaugomis. Tas rajonas vadinamas De Wallen, tačiau vertimuose į anglų kalbą jis įvardijamas taip, kaip jį jau gal virš šimto metų jį vadina užsieniečiai: „Raudonųjų žibintų kvartalas“. Jis yra pačiame miesto centre, greta centrinės Dam aikštės ir Karalių rūmų ir jo gatvės gali atrodyti tokios pat jaukios, kaip ir bet kurios kitos Amsterdamo senamiestyje, kol neįsižiūri geriau. Amsterdamo centrinė Dam aikštė ir Karalių rūmai. Priešingai daugeliui rūmų šie labiau primena miesto pastatą, be jokio parko aplink. Iškabos ten skelbia: „Purvini peniai“, „Surišimas, paskui seksas“, „Porno teatras“, „Video kabinos“ ir pan. Veikia daugybė „Marihuanos muziejų“ (parduotuvių). O vitrinose, kaip prekės šypsodamosis staiposi gyvos moterys. Jos - smulkios verslininkės: nuomojasi langus iš savininkų, moka mokesčius. Palyginus su daugeliu Europos raudonųjų žibintų kvartalų, Amsterdamo kvartale beveik viskas - net stebėtinai švaru ir balta. Šiaip ar taip, Amsterdamas (ir Olandija) pats pasirinko būti tokiu. Sakote, jis perdėm liberalus, „sugadintas“ šių laikų? Paradoksas, bet yra priešingai. Viduramžiais, kai pastatyti didingieji Amsterdamo pastatai, prostitucija buvo legali kone visoje Europoje, netgi… Popiežiaus valdose Romoje. Žmonės žiūrėjo į ją taip, kaip šiais laikais į neištikimybę: laikė nuodėme, niekino prostitutes ir jų klientus - tačiau nė į galvą niekam neatėjo už tai bausti. Draudimai atėjo tik naujaisiais laikais, kai religingieji krikščionys perkėlė savo moralines nuostatas ir į įstatymus. Olandija iš pradžių tam pakluso, bet XIX a. persigalvojo. Priešingai, nei reikalavo religija, ji rašė įstatymus ir vėliau: pavyzdžiui, pirmoji pasaulyje įteisino gėjų santuokas. Nieko keisto: religija apskritai Olandijoje neįtakinga. Daugybė bažnyčių - netgi pačių įspūdingiausių, kaip Naujoji bažnyčia greta karalių rūmų - virtusios muziejais ar dar kuo. Kai kurios nugriautos. Amsterdamo naujojoje bažnyčioje mums lankantis - pasaulio žurnalistinių fotografijų paroda. Dar vienas paradoksas(?) - šiandien tam olandiškam liberalizmui kelia grėsmę nebe religija, tačiau ateistai. Tiksliau - Europoje išpopuliarėjęs kultūrinis marksizmas su savomis moralinėmis vertybėmis, kuriam prostitucija - moterų išnaudojimas, prostitutės - aukos, klientai - nusikaltėliai. Panašių pažiūrų žmonės greta paminklo prostitutei vis atneša kitą - surištą moters kūną, kuris kažkur paskui vis dingsta.
Amsterdamas nėra toks didelis miestas, kaip daugelis panašios svarbiausių Europos sostinių. Jame gyvena tik 1 mln. Amsterdamas lyginamas su Venecija, turi net daugiau už ją tiltų. Visgi, tai nėra Venecija: kiekvieną Amsterdamo namą galima pasiekti ir automobiliu, autobusu, tramvajumi. Kanalai nenaudojami transportui. Kai kuriems amsterdamiečiams jie - gyvenamoji vieta (prišvartuoti „gyvenamieji laivai“), o daugeliui turistų - hobis. Plaukiojančių laivų ir laivelių kiekiu Venecijai vasaromis jie nelabai nusileidžia, ir visa tai - ekskursijos, be kurių joks savaitgalis ar savaitė Amsterdame keliautojams neįsivaizduojami. Laivai-namai Amsterdamo kanalo šonuose. Nuo kanalų itin įspūdingai atsiveria senųjų Amsterdamo namų fasadai. Siaurų ir aukštų - kiekvienas priklausydavo vienai turtingai pirklio šeimai. Skirtinguose aukštuose gyveno šeimininkai, tarnai, veikė sandėliai. Svarbi puošmena - stogas: seniausieji stogai - trikampiai, vėlesni - laiptuoti, varpo formos. Nemažesniu architektūros (inžinerijos) stebuklu yra ir patys kanalai, puslankiu supantys miesto centrą, susikertantys sankryžomis. Tokiais kanalais išvagota visa Olandija (pakanka žvilgtelti pro lėktuvo iliuminatorių kai leidiesi Amsterdamo oro uoste). Ten, kur yra šios žemės (ir Amsterdamas), anksčiau tyvuliavo jūra. Ji buvo nusausinta, o vandens perteklius nukreiptas į šiuos kanalus ir išpumpuojamas. Šitaip nuo 1300 m. Olandija savo plotą pasididino 20,5%, arba šeštadalio Lietuvos dydžio teritorija.
Viena olandė, kurią pažinojau paauglystėje, sunkiai suprato du dalykus: kaip aš nemoku plaukti ir kaip aš nemoku važiuoti dviračiu. Plaukti olandai mokomi dar pradinėse mokyklose: kai šitiek jų žemių - žemiau jūros lygio, pralaužus dambas yra įvykę baisių potvynių, ir mokėjimas plaukti gali būti gyvybės ar mirties klausimas (1952 m. Na o dviratis ten, ypač Amsterdame - pagrindinė transporto priemonė. Automobiliai, pėstieji, dviratininkai - visų jų, iš pažiūros, Amsterdame yra maždaug vienodas skaičius. Ir visi turi savo kelius: egzistuoja dviračių gatvės, net „magistralės“ (su skiriamąja juosta), o didieji prospektai turi kone vienodos svarbos automobilių, dviračių ir pėsčiųjų juostas. Yra atskiros dviračių perėjos (kur žalia dega taip trumpai, kad pėstysis spėtų nebent bėgte), o miesto centre švartuojasi dviračių parkingo laivai - amsterdamiečiai ten gali palikti savo transporto priemones ir toliau eiti pėsti. Nereikia ieškoti vietos prie tiltų turėklų, kurie visi ištisai apraišioti dviračiais. Dviračių entuziastams Amsterdamas - tikras rojus, tačiau pėsčiajam dėl to tik daugiau kliūčių. Eidamas per platesnę gatvę turi praleisti dviračius, automobilius, vėl dviračius - ir nė vienas srautų nenustygsta.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Ei [Ij] kadaise buvo įlanka, tačiau, nusausinus vis daugiau ir daugiau žemės, šis Amsterdamo kelias į jūrą labiau primena platų kanalą. Dviračiais galima nesunkiai važinėti ne tik po Amsterdamo centrą, tačiau ir nuvykti į jo priemiesčius. Tiems nykiems priemiesčiams turistai turėtų būti dėkingi, net jei į juos važiuoti ir neketina. Mat XX a. Taip gimė Bijlmermeris, tikriausiai pats akiplėšiškiausias tokio modernizmo pavyzdys pasaulyje. Kai ~1969 m. pastatytas, jis iš paukščio skrydžio atrodė kaip vienodų šešiakampių kiemų korys. Tačiau olandai, priešingai nei Sovietų okupuoti lietuviai, turėjo pasirinkimą, kur gyventi. Ir jie „balsavo kojomis“: nepirko Bijlmermeryje butų. Daugiabučiai stovėjo apytuščiai. Kaip tik tuo metu į Amsterdamą prasidėjo masinė imigracija iš kolonijų, kurių Olandija neteko (1975 m. suteikė nepriklausomybę Surinamui). Taigi, Bijlmermerį apgyvendino imigrantai - jiems pinigų nepakako, kad būtų išrankūs būstui. Dviračių gatvė po Amsterdamo traukinių stoties nauju korpusu. Galiausiai turtingoji Olandija priėmė kitą radikalų sprendimą, kuris neprieinamas mažiau turtingoms šalims, tokioms, kaip Lietuva. Bijlmermerį ne renovuoti, o tiesiog… nugriauti ir pastatyti iš naujo, suplanuotą kitaip! Tik keletas senųjų „korių“ palikti kaip pavyzdžiai, kitko - jau nebėra. Daugelis Europos miestų, kuriuose imigrantai sudaro šitiek daug žmonių, o dargi šurmuliuoja turistų minios, supanašėja tarpusavyje. Įvairiarasiai amsterdamiečiai rūko. Tačiau Amsterdamui tas kol kas negresia: unikalios jo pusės egzistuoja toliau. Ant dviračių čia džiugiai sėda ir turistai, ir imigrantai. Raudonųjų žibintų kvartale vos 5% prostitučių gimusios Olandijoje, o tarp klientų irgi vyrauja namie nieko panašaus negalintys legaliai patirti britai ar prancūzai. Turistai noriai ragauja ir narkotikų. Aišku, masinis turizmas turi ir minusų, kurių didžiausias - būtent visos tos minios. Bet net ir tai nėra paprasta.
Man taip ir nepavyko patekti į Anos Frank namą, kuriame olandų šeima nuo holokausto slėpė garsųjį dienoraštį parašiusią žydę paauglę: bilietai internete prekyboje pasirodo ne vienu metu, bet nė karto nepavyko nueiti į svetainę tada, kai jų buvo pasiūloje reikiamai dienai. Eilė prie Anos Frank namo (pats muziejus - kairėje). Tiesa, „gyvai“ išvydęs „Anos Frank namą“ pernelyg nesigailėjau nepatekęs: dabar tai naujai pastatytas šiuolaikinis daugiaaukštis, o senasis namas tesudaro dalį muziejaus. Maža to, negalėjau išmesti iš galvos, kad iš liūdnos Anos Frank istorijos daromas savotiškas verslas: priešingai daugeliui genocido atminimo vietų, šis - mokamas ir gana brangus, siūlomos ir visokios papildomos prekės (turi net internetinę parduotuvę webshopannefrank, kur Anos Frank pašto ženklai ir pan.). Galų gale, ir pati Ana Frank - tik viena daugelio holokausto aukų. Tačiau Amsterdame lankytinų vietų - labai daug. Jei pavėluosite internetu nusipirkti bilietus į Van Gogo muziejų, rasite ir gerokai daugiau įspūdingų meno muziejų. Amsterdamo nacionalinio muziejaus 1885 m. statytas didingas pastatas. Svarbu nesivadovauti reklamomis, o pasiaiškinti pačiam. Vietos, kurios garsiausiai reklamuojasi, dažnai ir investuoja daugiau į reklamą, nei kokybę, gyvendamos iš tų milijonų turistų, kurie atskrenda į Amsterdamą nesusiplanavę, ką veikti, ir bemat įpuola į kokius “spąstus turistams”. Jei turite Amsterdame daug laiko arba ten gyvenate - be abejo, galite aplankyti ir tokias vietas, tačiau jei keliaujate tik savaitgaliui - geriau jį paskirti autentiškoms vietinėms vietoms ir patirtims.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
tags: #pietu #olandijos #miestas #turistams