Velykinių kiaušinių muziejus Lietuvoje: tradicijų puoselėjimas ir margučių įvairovė
Lietuva, turtinga savo kultūros ir tradicijų, gali pasigirti ne vienu įdomiu muziejumi. Vienas iš jų - Velykinių kiaušinių muziejus, kuriuose lankytojai supažindinami su seniausiomis Velykų tradicijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Velykinių margučių muziejų Lietuvoje, jų veiklą, eksponatus ir tradicijų puoselėjimą.
Margučių margintojų šventės
Zanavykų muziejus kasmet organizuoja tradicinę margučių margintojų šventę, kuri pritraukia margintojus ne tik iš rajono, bet ir iš Vilniaus, Šilutės, Jurbarko. Šventės metu margintojai dalijasi savo patirtimi, moko jaunuosius šventės dalyvius marginti kiaušinius įvairiais būdais ir pristato savo margučių kolekcijas. Muziejininkai kasmet ieško vis naujų margintojų, kurie supažindintų su vis kitokiomis margučių dekoravimo technikomis. Tad užėjus į patį muziejų pakvipo ne tik kaitinamu vašku, bet akį traukė jau numargintų margučių pilnos pintinės.
Margučių kolekcijos
Šventės metu galima pasigrožėti Tauragės krašto muziejaus „Santaka“, Skaudvilės krašto muziejaus fonduose saugomos Onos Balandytės skutinėtų margučių kolekcija bei margučiais iš Angelės ir Vytauto Raukčių privataus muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ kolekcijos. Šiame muziejuje sukaupta pustrečio tūkstančio margučių kolekcija - didžiausia Lietuvoje ir kasmet papildoma naujais įspūdingais eksponatais. A. Rauktienė pirmiausiai rodo vyro Vytauto sukurtus medinius margučius, pačios rudai nudažytus kiaušinius, ant kurių preciziškai išskutinėti populiariausi Lietuvos paukščiai.
Originaliausia A. ir V. Raukčių margučių kolekcijos dalis - rinkiniai, dedikuoti lietuvių literatūros kūrėjams, rinkiniai, sukurti religiniais, gėlių motyvais, margučiai su žmonių siluetais, 103 miestų herbais, aplikuoti papuošalais.
Kiaušinių marginimo būdai ir dekoracijos
Kaip dažyti kiaušinius, kad šie taptų stalo puošmena ir džiugintų akį, dalijosi ir viešnios iš Jurbarko. O Jurbarko kultūros centro folkloro kolektyvo „Imsrė“ vadovė Birutė Bartkutė demonstravo, kaip pasigaminti velykines dekoracijas: jurbarkietė jas kuria daugiausiai iš augalų, miško samanų.
Taip pat skaitykite: Idėjos Velykiniams kiaušinių karpiniams
Šventės dalyvių susidomėjimo sulaukė ir kraštietė, šiuo metu gyvenanti Vilniaus rajone Rasa Buslavičienė, daugiau kaip 11 metų puoselėjanti „Žolynų namus“. Renginyje ji pademonstravo, kaip kiaušinius marginti vien augalinėmis priemonėmis, kaip sukurti įvairius tekstūrinius piešinius ne tik iš augalų, bet ir iš paties rudo kiaušinio lukšto, keičiant jo spalvą. „Ant paties margučio pagrindo spalvai išgauti naudotos aronijos sultys, juodalksnio žievė, ciberžolė, svogūnų lukštai ir daugybė įvairiausių priemonių. Šiandien jau ant nudažyto kiaušinio klijuosim įvairiausius augalinius ornamentus: lapelius, gėlių žiedus. Klijai pagaminti iš linų sėmenų, - pasakojo biologijos mokslininkė R. Buslavičienė. - Mano „Žolynų namų“ konceptas yra praktinis augalų naudojimo skatinimas. Tad ir ieškau būdų, kaip įvairiose gyvenimo srityse tuos augalus panaudoti. Juos auginu, džiovinu ir vedu augalų pažinimo ir jų praktinio panaudojimo edukacinius užsiėmimus.“
Margučių marginimo paslapčių jaunuosius šventės dalyvius mokė ir ilgametės šventės dalyvės Genutės Bučiūnienė, Teresė Stravinskienė, Irena Drazdauskienė - Šakių rajono žmonių su negalia sąjungos rankdarbių klubo „Bitutės“ narės.
„Tradiciškai kiaušinius marginu vašku. Kartu su seserimi Laima pradedu marginti maždaug likus savaitei iki Velykų. Numarginam iki pusantro šimto. Išdalinam, išdovanojam. O marginu kiaušinius nuo jaunystės. Išmokau iš mamytės, kuri vašką kaitindavo ant anglinio proso. Džiaugiuosi, kad tradiciją perėmė dukterėčios…“ - pasakojo šakietė I. Drazdauskienė.
Panoviškė T. Stravinskienė pripažino, kad margučius tik skutinėja, išmokusi iš tėvelio. „Skutinėjimas užima daugiau laiko, bet tai taip dūšioj smagu. Laukiu pavasario, to momento, kada galėsiu pasiimti peiliuką ir pradėti skutinėti ir tuo darbu pasidžiaugti“, - sakė T. Stravinskienė.
Tautodailininkė, Griškabūdžio gimnazijos technologijų mokytoja Jūratė Šnipienė kvietė šventės dalyvius pasimokyti šiaudinių velykinių dekoracijų kūrimo.
Taip pat skaitykite: Netradiciniai kiaušinių marginimo būdai
Šventės dalyvius sveikinusi rajono Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė akcentavo, kad tradicijos stiprina ryšius tarp kartų, stiprina pačius žmones, teikia viltį ir saugumo jausmą. O visos šventės metu gerą nuotaiką dovanojo Sintautų folkloro ansamblis „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė).
Lietuvos nacionalinis muziejus ir jo padaliniai
Lietuvos nacionalinis muziejus taip pat prisideda prie Velykų tradicijų puoselėjimo. Muziejaus padaliniuose vyksta įvairūs renginiai, skirti Velykų papročiams ir tradicijoms.
Renginiai ir edukacinės programos
Lietuvos nacionalinis muziejus siūlo įvairias edukacines programas, skirtas Velykų tradicijoms. Pavyzdžiui, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyksta kūrybinės dirbtuvės, kurių dalyviai gali išmokti velykinius margučius dailinti tradiciniais būdais ir simboliais. Užsiėmimo metu su liaudies meistrais Angele ir Vytautu Raukčiais aptariami šv. Velykų papročiai ir tradicijos, kiaušinių dažymo ir marginimo būdai, margučių raštų, spalvų ir simbolių reikšmės.
Edukaciniai užsiėmimai - velykinių puošmenų gaminimas, kiaušinių marginimas - ikimokyklinėms ir pradinių klasių grupėms.
Margučių marginimo tradicijos
Artėjant šv. Velykoms, balandžio 13 ir 15 dienomis Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus rengia kūrybines dirbtuves, kurių dalyviai galės išmokti velykinius margučius dailinti tradiciniais būdais ir simboliais. Didžioji pavasario šventė - Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas reikšmingiausių šios šventės simbolių - kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Netradiciniai kiaušinių marginimo būdai
„Kiekvienas kūrybinių dirbtuvių „Velykų numarginti“ dalyvis galės išbandyti tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Apie margučių raštus, spalvų reikšmes pasakos ir praktinę užsiėmimų dalį ves sertifikuoti tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai, buvusi ilgametė muziejaus darbuotoja Sigutė Bendikienė.
Velykinių margučių muziejus Utenos rajone
Viename Utenos rajono kaime Velykomis kvepia ištisus metus. Čia - vienintelis Lietuvoje Margučių muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su seniausiomis Velykų tradicijomis. Daugiau nei 5 000 margučių ne tik iš skirtingų Lietuvos regionų, bet ir viso pasaulio. Visa ši kolekcija - Utenos rajone, Vaikutėnuose, kur įkurtas vienintelis toks Lietuvoje muziejus. „Tikrai tai yra parodomieji margučiai, yra tradicinių technikų: vašku margintų ir skutinėtų margučių. Žymiausių meistrų. Labai daug“, - apie muziejaus kolekciją sako O.
Nors Lietuvoje labiausiai paplitusi marginimo technika įvairiomis žolelėmis ar svogūnų lukštais, visgi, anot O. Tumėnaitės-Bružienės, tai nėra menas. „Labai senos, labai skirtingos ir tikrai labai įdomios technikos. Tautodailininkę džiugina, kad pastaruoju metu šios marginimo tradicijos tarsi atgimsta. Vis daugiau žmonių nori išmokti marginti kiaušinius vašku ar juos skutinėti. „Man labai gaila, kad sviestinis avinėlis yra ant išnykimo ribos. Žinot kodėl? Todėl, kad dabar žmonės valgo mažai sviesto. Kažkada, 19 amžiaus pabaigoje - 20 a. pradžioje juk sviestas per Velykas ant balto pyrago buvo didžiausias skanėstas. Vaikai neįsivaizduoja, kad nebuvo tortų, šakočių ir taip toliau.
Velykiniai papročiai ir simboliai
Velykų laukimo neįsivaizduojame be pagrindinio simbolio - įvairiausiais raštais išdabintų margučių. Margutis simbolizuoja pavasarį, kuris jau ateina pas mus. Laukdami didžiojo stebuklo, matome, kaip atgimsta gamta, saulė kyla vis aukščiau… Žali margučiai simbolizuoja žolę ir augalus, juodos spalvos - žemę, geltonos - javus ir saulutę, mėlynos - dangų, o raudonos - gyvybę bei džiaugsmą.
Pirmasis tikras Velykų kiaušinio paminėjimas lietuviškame šaltinyje yra Martyno Mažvydo „Giesmės šv. Ambraziejaus“ dedikacijoje. Etnologų tikinimu, margučiai nuo senų senovės buvo marginami kuo įmantriau, pasakodama apie tradicinius marginimo būdus, ir tautodailininkė A. Mickuvienė yra sakiusi, kad jų - keletas. Labiausiai paplitę marginimas vašku ir skutinėjimas. Kiaušinius galima marginti ir svogūnų lukštuose - apvynioti juos lukštais ir pavirti, pridėjus skirtingos spalvos dažų. Taip nudažyti margučiai būna itin spalvingi. Galima aplipinti juos įvairiomis žolelėmis, šakelėmis, ir tada merkti į dažus, bet iš Žemaitijos kilusi tautodailininkė dažniausiai naudoja vašką.
Margučių reikšmė ir simbolika
Mus pasiekusioje tradicijoje svarbi margučio apeiginė reikšmė. Margutyje užkoduojami linkėjimai, pageidavimai, gerumas. Margučiai svarbūs ne tik ūkininkavimo papročiuose, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose: iki šiol per Šv. Velykas jie dovanojami, jais keičiamasi. Dalinkitės savo sukurtais margučiais - rankomis išreikšta širdies šiluma. Linkime visiems gražių bei tvirtų margučių ir puikios šventinės Velykų nuotaikos!
Angelės ir Vytauto Raukčių margučių muziejus
Šilutės rajone, Balčiuose, įsikūręs Angelės ir Vytauto Raukčių margučių muziejus. Margučių muziejų netoli namų esančiame sodybos pastate Raukčiai įkūrė 2006 metais. Tuomet pasakoja turėję jau per tūkstantį margučių. „Tiek buvo sukaupta per visą gyvenimą, iš giminės, ir iš visur kitur. Per šešiasdešimt metų po vieną, po du pasilikta. Tai kokia šventė, tai prizas gautas kaip apdovanojimas. Gaminam medinius. Turiu statistiką 28 metų, 1992 metais pasilikau pirmąją dešimtį margučių. Vyras pradėjo tekinti iš medžio, buvo viena linija, o dabar va šiemet jau 28 lėkštutės, apie trys šimtai medinių kiaušinių. Skiriasi jų raštai, spalvos. Tai ir suvenyras, ir žaislas, kurį platiname po visą pasaulį“, - pasakoja Angelė Rauktienė.
Per metus pora išmargina šimtus kiaušinių, kurie pasklinda po Lietuvą ir visą pasaulį. „Iki tūkstančio nesu pasiekusi, buvo 800, o daugiausiai - 960, tokie vieni metai rekordiniai, kai buvo pasaulio lietuvių dainų šventė. Net pritrūkau, buvo rekordinis skaičius vien medinių, 500-600“, - pasakojo meistrė.
Paklausta, kaip kilo idėja atidaryti margučių muziejų, A.Rauktienė šypteli ir sako, jog žemaičiai tokie jau yra, kaupikai, tad prieš šimtą metų išskobta geldelė ir kiti seni daiktai prikelti naujam gyvenimui tokie gražūs, jog buvo gaila išmesti, taip viskas nugulė sodyboje. „Taip jau nutiko, kad turime atskirą sodybą, erdvę, kur galime sukrauti. Margučiai yra amatas, tad gyveni ir kaupiasi. Smagu parodyti tam, kas domisi, o ne šiaip tiesiog kviest: „Ateikit, pažiūrėkit“. Kas domisi randame bendrą kalbą“, - sako moteris.
Pora renka ir kitų margintus kiaušinius ir patys jų įsigyja išvykę svetur. Raukčiams teko viešėti privačiame margučių muziejuje Austrijoje, kurį įkūrė šį pomėgį turintis architektas. „Patys išvykę būtinai perkam meistro margutį, ant jo pažymėta, kas, kur, kada gamino, technika. Patys buvom Austrijoje, ten yra privatus muziejus net 4 000 margučių. Savivaldybė pati pastatė namą, nupirko lentynas, susitikome su autoriumi, dieduku 93 metų, jis garsus Austrijos architektas, skulptūrų meistras, jas liejęs visą gyvenimą. Ir savo margučių nuvežėm skutinėtų, priėmė. Ten skutinėtų buvo mažiausiai. Matėme keramikinių, medinių, pieštų, porcelianinių, stiklinių, gamintų vašku lenkų, serbų, bulgarų. Rusai siuvinėja brangakmeniais, karoliukais“, - įspūdžiais dalijosi Angelė.
Kiaušinių marginimo patarimai
A.Rauktienė viešėjo Klaipėdos etnokultūros centre, kur pristatė įvairiausius kiaušinių marginimo būdus. Norintiems numarginti kiaušinius natūraliai moteris patarė išbandyti obels, alksnio žievės nuovirą, rūgštingumui sustiprinti patariama į jį įdėti geležies gabaliukų. Nuoviras įgis rausvą spalvą. Tiesa, per daug stiprus nuoviras gali pragraužti kiaušinį ir šis sutrūks.
„Visi žinom svogūnus, raudoni ir paprasti geltoni. Raudonų svogūnų reikia suvalgyt penkis kilogramus, tuomet drąsiai nudažysime 20 kiaušinių. Renkame ilgai. Geriausiai prisikrauti į puodelį, užpilti ne daug vandens ir jam leisti lėtai virti apie pora valandų, palikti ataušti, nugręžti turinį, jei norime, kad kiaušiniai išeitų lygūs, o jei su lapais - bus dėmėti. Su svogūnais geriau naudoti rudus kiaušinius“, - patarė meistrė.
Marginimui galima panaudoti ir šieną, tiesa, smilgos netiks, pabrėžė Angelė. Tinka pienės ir viskas, kas gražiai žalia ir sudžiūvę. Sudėjus į puodą galima „pašutinti“, įpilti truputį acto ir merkti kiaušinius.
„Lietuvoje auga lygusis riešutas, panašus į graikišką riešutą. Jo lapas panašus į šermukšnio. Vaikščiojant po parką galima pamatyti tokių riešutėlių, palikus per žiemą, tuomet jau prieš Velykas meti į puodą, porą valandų paverdi, po Verbų sekmadienio galima pasidaryt tokių natūralių dažų“, - pasakojo moteris.
Norintiems marginti vašku, bet dar neįgudusiems, moteris pataria ant kiaušinio pieštuku padėlioti raštą. Taip smagiau marginti ir vaikams. Marginti vašku Angelė sako geriausia sekmadienio rytą, tuomet šaltus numargintus kiaušinius merkti į vandenį ir šildyti apie 15 minučių, kiaušinį ištraukti ir greitai nuvalyti, kad vaškas neatauštų. „Lengva piešti kregždutes, antytes. Kalakutui tereikia devynių brūkšnelių, kregždutei - tik trijų“, - šypteli marginimo meistrė.
Natūralūs dažymo būdai
Su anūkais ji pasakoja išbandžiusi ir kitonišką būdą. Jau nuluptus kiaušinius merkusi į morkų, burokėlių, špinatų ir ciberžolių nuovirus. „Juk atsikąsi ir nieko nenutiks. Toks truputį pokštas, bet vis tiek smagu“, - pasakojo Angelė.
Velykos Raukčių namuose
Patiems Raukčiams Velykos yra išskirtinė diena. Sako savaitę iki tol nepriimantys jokių lankytojų. Laikosi tradicijų ir didįjį ketvirtadienį blizgina namus, kepa pyragus. Per šventes į namus suguža trys vaikai ir keturi anūkai. „Mama, tokio pyrago, tokio kepsnio. Tai yra šventė! Tad gaminame, sekmadienį sėdame marginti. Tėvas kilęs nuo Kintų, jei gamta gera, paslepia kiaušinius, svečiai eina ieškot, kas kiek atneš, to ir laimė. Mano darbas pyragai, kiaušiniai - skutinėti, vašku padažyti. Vytas iškepa vaflių, tų senųjų vofelių, turime paveldėtą keptuvę, storą, špižinę, ant kurios išlietas vokiškai receptas. Jei oras leidžia kepame blynų, prisidarome įdarų“, - savo namų Velykų tradicijomis dalijosi Angelė Rauktienė. Smagiausias darbas dūšiai, kaip sako Angelė, skutinėti margučius. Kruopštus darbas pareikalauja ir valandos, ir dviejų, kol kiaušinis nustebina raštais. Vašku numarginti pakanka ir 5-10 minučių.
Kiti margučių muziejai pasaulyje
Yra ir kitų margučių muziejų pasaulyje. Vienintelis pasaulyje Velykinių margučių muziejus įkurtas Karpatų kalnų gyventojų huculų sostinėje. Muziejus įrengtas kiaušinio formos pastate - šis laikomas didžiausiu velykiniu kiaušiniu pasaulyje, nes pastato aukštis beveik 15 metrų. Muziejus įkurtas beveik prieš 30 metų. Iš pradžių veikė seniausioje Kolomijos cerkvėje, pastatytoje XVI amžiuje.
tags: #Velykinių #kiaušinių #muziejus #Lietuva