Naminės giros receptai: nuo tradicijų iki modernių interpretacijų

Gira - nuo seno Rytų Europoje, Lietuvoje ir Latvijoje populiarus gėrimas, gaminamas iš ruginių duonos gabalėlių, cukraus, mielių bei vandens. Tai ne tik gaivinantis gėrimas, bet ir turintis naudingų savybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime tradicinius ir šiuolaikinius giros rauginimo receptus, patarimus ir įdomius faktus apie šį gėrimą.

Giros nauda ir įdomybės

Gira pasižymi itin naudingomis savybėmis - ne tik gausiu natūralių probiotikų, bet ir vitaminų kiekiu. Gira yra "gyvas" bei labai sveikas produktas - joje itin gausu kalcio, magnio, bei B grupės vitaminų. Giros gydomosios savybės buvo žinomos jau gilioje senovėje, ją vartodavo įvairių ligų gydymui. Dėl savybės gerai atstatyti skysčių santykį organizme, gira yra itin tinkama gerti po pirties. Taip pat itin naudinga sergant virškinamojo trakto ligomis, kadangi papildo organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, mažina rūgštingumą, valo kepenis bei inkstus.

Neretai gira lyginama su kombučia. Nors tiek gira, tiek populiarioji kombučia - itin sveikatai naudingi fermentuoti gėrimai, tačiau jų gamybos procesai skiriasi. Gira gaminama fermentuojant ruginės duonos gabalėlius, cukrų ir mieles. Visas procesas trunka apie porą dienų, (priklausomai nuo temperatūros) , kol mielių pagalba cukrus fermentuojasi į alkoholį ir anglies dioksidą. Štai kombučia - fermentuotas arbatos gėrimas, gaminamas naudojant arbatos, cukraus ir gyvą simbiotinę bakterijų ir mielių koloniją, dar vadinama „grybu“. Fermentacijos procesas taip pat gali užtrukti nuo kelių dienų iki keleto savaičių.

Tradicinis naminės giros receptas

Šis receptas yra laiko patikrintas ir leidžia pasigaminti tikrą, natūralią girą namuose.

Reikės:

  • Duonos (geriausia ruginės, bet galima ir kvietinės)
  • Cukraus
  • Sausų kepimo mielių
  • Vandens
  • Razinų (nebūtina)

Gaminimo eiga:

  1. Duonos paruošimas: Duona supjaustoma riekelėmis ir riekelės perpjaunamos dar į 4 dalis. Taip susmulkintą duoną skrudiname orkaitėje, kol apskrus. Kuo daugiau apskrus, tuo gira bus tamsesnė ir kartesnė. Kuo duona bus tamsesnė, tuo gira bus rudesnė. O pasirinkus tik kvietinę duoną (batoną, etc.) galima pasigaminti baltos giros. Šiuos kubelius suberiu į kepimo skardą, tolygiai paskirstau ir pašaunu į orkaitę skrusti. Rinkitės +200C, galima ir grilio režimą. Tegul skrunda 20 min. Galima ir labai suskrudinti. Kuo skrudesnė bus duona, tuo tamsesnė bus gira. Be to, duona yra mūsų busimos giros skonis, spalva ir aromatas.
  2. Duonos užplikymas: Paskrudusi duona supilama į kibirą ar kitą indą ir užpilama 9 litrais verdančio vandens bei išmaišius paliekama 24 valandoms. Toliau reiktų didelio puodo, į kurį reikia įpilti 5 ar 6 litrus vandens (aš naudojau minėtą beržų sulą - tiko kuo puikiausiai) ir pakaitinti iki +70C. Kas neturit virtuvinio termometro, tai +70C vadens temperatūra yra panašiai tada, kai vanduo ima tyliai ūžti ir tartum nuo ežero ryte ima po truputį kilti garo liežuviai, bet dar nėra mažų burbuliukų. Jei pamatėte pirmus burbuliukus ir sustiprėjusį ūžesį, vadinasi jau per karšta ir reiktų tokį puodą bent 10min.
  3. Salinimas: Kodėl +70 C? Daugumoje receptų paprastai rašome „duoną užpilkite verdančiu vandeniu”. Tai - klaidingas patarimas. Užpylus duoną vandeniu turi vykti salinimo procesas, kuris optimaliai vyksta, kai skysčio temperatūra yra +50..+75C, o virš +78 C nutrūksta. Vanduo užkaito, suberiame skrudintą duoną, (jei mėgstate - dabar įberkite saujelę kmynų) pamaišome mentele, kad viskas būtų sudrėkinta vandeniu ir paliekame salintis, kol puodo turinio t nukrenta žemiau kaip +30 C. Tas, greičiausiai, truks kokias 4-5 valandas. Jeigu praeidami pro šalį nukelsite dangtį ir puodo turinį pamaišysite mentele, tai gira bus sodresnė.
  4. Skysčio nukošimas: Tada duona išgriebiama, o skystis perkošiamas į rauginimo indą. +30 C yra dar vienas magiškas skaičius fermentacijoje. Esmė tame, kad mielės netoleruoja aukštesnės temperatūros ir gali tiesiog žūti.
  5. Cukraus ir mielių įdėjimas: Supilama 0,6 kg cukraus ir maišoma, kol cukrus ištirps. Dabar į nukoštą skystį supilame stiklinę cukraus, jei norite - saują razinų ir stiklinę su mielėmis. Viską gerai išmaišykite, kad cukrus ištirptų ir pastatykite kur nors kampe, kad netrukdytų ir būtų šiltai (kambario aplinkoje). Beje, apie mieles - tai jos vykdo fermentaciją (skystyje esančius cukrus paverčia alkoholiu ir angliarūgšte), be jų gira tik duonos skonio kompotas. Bet su jomis mažai kas moka elgtis. Vieni siūlo mieles trinti su cukrumi, kiti - maišyti sirupe, dar treti - tiesiog suberti ir palikti. Pakelį. Ką pakelį, ko pakelį - taip ir lieka neaišku. Kodėl pakelį? Mielės iš esmės yra vienaląsčiai grybai.
  6. Mielių paruošimas: Jeigu gaminate iki 10 litrų giros jums pilnai užteks 7g sausų mielių. Paimkite nepilną stiklinę švaraus drungno vandens, suberkite ten sausas mieles, pamaišykite šaukšteliu, kad jos visos sudrėgtų ir palikite kambaryje valandai. Parduotuvėse jos būna arba „šlapios” - pakeliais po 100g. ar daugiau saugomos šaldytuvuose, arba sausos (kepimo) mielės, kas iš esmės yra mielių mumijos, tinkamos saugoti ilgesnį laiko tarpą. Parduodamos pakeliuose po 7g, 12g, 20g. ir t.t. Jas galima rehidratuoti ir jos vėl atgyja, tampa veiksmingos ir imasi savo darbų. Tai štai, kad mielės atgytų joms reikia tik švaraus šilto vandens ir deguonies (kuris savaime yra vandenyje).
  7. Rauginimas: Sausos kepimo mielės pilamos tiesiai į rauginamą skystį ir nemaišoma, o paliekama paviršiuje. Supylėm, išmaišėm, uždengėm rankšluosčiu ir palikim viską ~12val. Aš supilu ankstyvą vakarą ir palieku per naktį, man taip patogiau. Ryte turime rasti nedidelę putą, kylančius burbuliukus ir ryškų giros aromatą. Tai reiškia, kad mielės aktyviai fermentuoja girą, didžiąją dalį darbo jau nudirbo ir metas procesą sulėtinti. Rauginama apie dvi paras.
  8. Atšaldymas ir karbonizacija: Efektyviausiai mielių darbą sulėtina du faktoriai - tai slėgis ir žema temperatūra. Tai štai tą darbą geriausia atlieka storasienis butelis šaldytuve. Pilnai procesas nesustos, nebent mes nugalabinsime mieles dezinfekuodami (pasterizuodami) girą. Bet ar tai gira? Girą išpilstome į butelius, užkemšame ir dedame į šaldytuvą. Gira atvės, mielės taps vangios, fermentacija sustos. Bet kol sustos - išsiskirs šiek tiek angliarūgštės, kuri ištirps giroje ir natūraliai karbonizuos (liaudyje sakoma - užgazuos) girą. Gausite maloniai saldžiarūgštį, saikingai karbonizuotą gėrimą, kuris tiks atsigaivinti karštą dieną, atsigerti po pietų ar pavaišinti draugus pirtyje. Tiesa, gėrimas papildomai nefiltruotas, todėl butelio dugne bus natūralių nuosėdų, neišsigąskite. Šis gėrimas natūralus, be konservantų, todėl tinkamas vartoti trumpą laiką. Pasistenkite jo pagaminti tiek, kiek išgersite per 2-4 dienas.
  9. Vartojimas: Tai turtingas gėrimas, jame pilna B grupės vitaminų, jame esantys mikroorganizmai teigiamai prisidės prie žarnyno mikrofloros veiklos. Tai malonaus kvapo ir skonio gėrimas, kuris patiks ir jaunam ir senam. Tik nepamirškite - jeigu išgėrėte ne vieną stiklinę, tuomet geriau nebevairuokite. Pradėjus trečiadienio vakare savaitgalį jau turėsite gardžios giros.

Kiti giros receptai

Duonos gira (S. Riepšienės receptas)

Reikės:

  • 1 l vandens
  • 2-3 riekės džiovintos juodos duonos
  • 100 g cukraus (jei norite saldesnės giros, cukraus kiekį galite didinti)
  • 2 g mielių
  • Razinų ar kitų norimų priedų (pasirinktinai)

Gaminimo eiga:

  1. Pradedant gamybos procesą jums reikės natūralios duonos, kurią reikėtų orkaitėje paskrudinti iki tamsios spalvos. Labai svarbu šiam žingsnyje nenaudoti jokio aliejaus ar prieskonių.
  2. Paskrudintą duoną apipilkite virintu vandeniu, kuris būtų atvėsintas iki kambario temperatūros. Užpylus, palikti, kad skrudintos duonos džiūvėsiai išbrinktų.
  3. Išbrinkusią duoną perkošti. Likęs skystis nuo išbrinkusios duonos yra vadinamas „misa“, kurios mums ir reikės giros gamybos procesui.
  4. Taigi, pasigaminus „misą“ pradedame raugti girą - cukrų sumaišome su paruošta „misa“ ir pilame vandens, kol bus pasiekta 38-40 laipsnių temperatūra. Jeigu temperatūra per aukšta, naudokite šaltą virintą vandenį.
  5. Viską paruošus, sausas arba šlapias mieles sumaišome su paruoštu pagrindu, pridedame razinų ar kitų norimų pagardų ir padedame šiltoje patalpoje rūgimui bei paliekama 18-24 valandoms.

Gira su apyniais

Reikės:

  • 10 l vandens
  • Duonos (riebelėmis supjaustytos ir orkaitėje paskrudintos)
  • Saujos apynių spurgų
  • Cukraus
  • Mielių

Gaminimo eiga:

  1. Ant viryklės pastatome ir puode užverdame 10 l vandens.
  2. Tuo pat metu duoną susipjaustome riekelėmis, išdėliojame orkaitėje ant grotelių ir kepame 200 l. temperatūroje ~ 20 min. (duona turi parusti iki gana tamsios spalvos).
  3. Kitame puode užverdame 1 l vandens, suberiame saują apynių spurgų.
  4. Kai didžiajame puode užverda vanduo, sudedame paskrudusias duonos riekes, paverdame dar 10 min., nukeliame nuo viryklės, uždengiame ir paliekame per naktį.
  5. Kitą dieną nukošiame skysčius iš abiejų puodų, juos sumaišome, įberiame cukrų ir pastatę ant viryklės kaitiname iki ~ 40 laipsnių, tada įdedame mieles.
  6. Nuimame nuo viryklės, uždengiame (galime įberti razinų), šiltai aprišame ir laikome šiltoje patalpoje nors 15-20 val.

Patarimai ir gudrybės

  • Duonos pasirinkimas: Kokią duoną rinktis? Kokią turite, arba - kokio rezultato norite. Kuo duona bus tamsesnė, tuo gira bus rudesnė. O pasirinkus tik kvietinę duoną (batoną, etc.) galima pasigaminti baltos giros. Jei neturite duonos, o giros norisi - ne bėda, pasidarykite maisto prekių parduotuvėse, kur guli pakuotės su 50% - jų galiojimas besibaigiantis ir tokia pigi duona kuo puikiausiai tiks giros gamybai.
  • Saldumas: Klasikinis siūlymas yra supilti į 5l bent 500g. cukraus, o jei norisi saldžiau - tai ir dar daugiau. Ir tokia gira vėliau vaišinami vaikai. O broleliai, negerai! Tuomet, kai gira rūgsta (fermentuojasi) mielės cukrų verčia alkoholiu, tą minėjau. Tai štai supylus į 5l skysčio 500g cukraus ir sufermentavus mielių pagalba gausite gėrimuką, kuris turės ABV 3,8% (liaudiškai - laipsnių). Tokia gira galima girdyti vaikus nebent tada, kai jie pabodo ir norite, kad jie greičiau užmigtų.
  • Skonio paįvairinimas: Tradicinės naminės giros skonis - saldus, su lengvu rūgštumu, kuris ne visiems gali būti priimtinas. Todėl ją pagardinti galima natūraliais papildomais skoniais, kurie taip pat gėrimą praturtins ir naudingomis medžiagomis. Citrina, razinomis, mėtos, imbieras, cinamonas, rozmarinas, čiobrelis - puikiai tinkami priedai ne tik atsigaivinimui, bet ir imuniteto stiprinimui.

Alternatyvus rauginimas: Ievos Šidlaitės patarimai

Ieva Šidlaitė, istorikė, besigilinanti į senuosius lietuviškus rauginimo receptus, siūlo alternatyvius rauginimo būdus, pavyzdžiui, rauginti kopūstus.

Taip pat skaitykite: Tradicinė gira be raugo

Rauginti kopūstai (I. Šidlaitės receptas):## Reikės:

  • 3-4 mažų kopūstų galvučių (gali būti vasariniai);
  • 5-6 česnako skiltelių;
  • krienų lapų arba šaknų;
  • ąžuolo lapų arba šakelių;
  • druskos;
  • vandens.

Gaminimas:

  1. Jei kopūstai labai maži, pjaustykite ketvirčiais, jei didesni, padalykite į 6-8 dalis. Sudėkite į rauginimo indą, į tarpelius prikaišiokite česnakų skiltelių (tinka ir žiedynai ar žiedkočiai), ant viršaus uždėkite krienų šaknies gabaliukų, ąžuolo šakelių arba lapų, užklokite krienų lapais.
  2. Užpilkite sūrymą, sumaišytą iš 30 g druskos 1 l vandens, kad apsemtų visus lapus, ir kambario temperatūroje palikite 3-5 dienas. Vėliau išneškite į vėsesnę vietą. Šiuos kopūstus geriausia valgyti po 2 savaičių, kai gerai įrūgsta.

Slapukai

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Slapukai būtini užtikrinti svetainės funkcionalumą.

Taip pat skaitykite: Moderni giros interpretacija

Taip pat skaitykite: Tradicinė gira

tags: #giros #rauginimo #receptai

Populiarūs įrašai: