Duonos ir reginių autorius: kas jis ir kokia jo įtaka visuomenei?
Įvadas
Frazė "duona ir reginiai" (lot. panem et circenses) yra žinoma dar nuo Senovės Romos laikų. Ši frazė apibūdina masių valdymo principą, kai valdžia, siekdama įtvirtinti savo pozicijas, tenkina pagrindinius gyventojų poreikius (duoną) ir suteikia pramogas (reginius). Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra šios frazės autorius, kokia buvo šio principo reikšmė Romos imperijoje ir kaip jis atsispindi šiuolaikinėje visuomenėje.
Juvenalis - „Duonos ir žaidimų!“ autorius
Garsiosios frazės „Duonos ir žaidimų!“ (Panem et circenses!) autorius yra senovės Romos satyrinis poetas Juvenalis, gyvenęs I amžiuje. Savo kūriniuose jis kritikavo Romos visuomenę, kuri, anot jo, buvo susitelkusi tik į materialinius poreikius ir pramogas, pamiršdama dvasines vertybes ir pilietinę atsakomybę. Juvenalis užsiminė apie nemokamą duonos dalijimą Romos piliečiams ir valdžios organizuojamus spektaklius, kurie buvo būdas įtvirtinti politinę valdžią.
„Duonos ir reginių“ principo ištakos ir raida Romoje
Šią „grūdų tiekimo priežiūrą“ pirmasis pasiūlė Gajus Sempronijus Grachas 123 m. pr. m. e. Vėliau šį populiarumo įgijimo būdą plačiai naudojo Romos valdovai. Valdant Julijui Cezariui, 320 tūkstančių žmonių gavo nemokamos duonos. Romoje veikė apie 250 kepyklų, kuriose buvo kepama trijų rūšių duona: panis plebeius (juoda duona vargšams), panis secundarius (prastos kokybės balta duona) ir panis candidus (balta duona kilmingiesiems). Be duonos, Romos piliečiai gaudavo grūdų, miltų, o kartais ir pinigų.
Istorikas Suetonijus rašė, kad po Julijaus Cezario triumfo buvo surengta prabangi vakarienė, kurios metu romėnai valgė fazanus, morenas, austres ir juos užgerdavo brangiais vynais. Cezaris seniesiems legionieriams davė 24 tūkst. sestercijų, o kitiems piliečiams - 10 matų grūdų ir svarą aliejaus. Valdant Augustui, apie 200 tūkst. žmonių gaudavo po 1 kg duonos vienai šeimai. Taip pat šešis kartus imperatorius išdalijo vargšams po 60-100 denarų asmeniui, kad iš viso sudarė 130 mln. denarų. Imperatorius Tiberijus 22 m. po Kr.
Iš pradžių Romoje buvo tik vienas populiarus renginys. Respublikos laikotarpio pabaigoje buvo pridėtos dar keturi: plebėjų žaidynės Trasimeno mūšio garbei, Apolono, Kibelės ir Floros šventės. Triumfai taip pat buvo rengiami išskirtinėms generolų pergalėms pagerbti. Grandiozinių švenčių pradžią davė Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. Žmonės mėgavosi vežimų lenktynėmis, atletikos žaidimais ir gladiatorių kovomis. Penkias dienas trukusiame žvėrių pjudyme dalyvavo 400 liūtų, buivolų ir net žirafų. Taip pat vyko mūšis tarp dviejų armijų, kurias sudarė po 500 pėstininkų, 300 raitelių ir 20 dramblių. Jūrų mūšiui buvo iškastas dirbtinis ežeras. Suetonijus rašė, kad tokie reginiai sutraukdavo tiek daug žmonių, kad lankytojai miegodavo palapinėse gatvėse.
Taip pat skaitykite: Filmas „Riešutų duona“
Valdant Oktavianui Augustui, šventės tapo dar didesnės. Pavyzdžiui, gladiatorių kovose buvo nužudyti 36 specialiai iš Egipto atvežti krokodilai. Pats Augustas savo memuaruose pažymėjo: „Tris kartus organizavau gladiatorių varžybas savo vardu ir penkis kartus savo sūnų ir anūkų vardu. Šiose kovose dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Afrikos žvėrių pjudymus organizavau 26 kartus, į kuriuos buvo pristatyta 3500 žvėrių“.
Romėnų aistra spektakliams pasiekė kulminaciją pastačius Koliziejų. Imperatorius Vespasianas jį pradėjo statyti 72 m., o jo sūnus Titas jį užbaigė po 8 metų. Koliziejaus atidarymo proga buvo surengta 100 dienų trukusi šventė. Arenoje žuvo šimtai gladiatorių ir 5 tūkstančiai iš Afrikos atvežtų plėšrūnų.
Koliziejus, taip pavadintas dėl milžiniško dydžio (lotynų kalbos žodžio colosso), buvo elipsės formos su 188 ir 156 metrų įstrižainėmis. Jo perimetras siekė 527 metrus, o aukštis - 57 metrus. Jis buvo išklotas baltu marmuru, o jo nišas puošė dievų ir didvyrių statulos. Per keturis įėjimus Koliziejus galėjo sutalpinti 80 tūkstančių žiūrovų.
„Duonos ir reginių“ principo įtaka visuomenei
Kai sąmonė nuleidžiama į pagrindinių instinktų lygį, žmogus nustoja vystytis ir norėti daugiau, nei pirminių poreikių patenkinimas. Taip pat gyvuliniame sąmonės lygyje yra stipriai išreikšta baimė - dar vienas visuomenės valdymo instrumentas. Agresija ir baimė - dvyniai, kurie visada eina kartu. Agresija - tai prislopintos baimės požymis, o baimė išprovokuoja agresiją.
Profesionalūs kovų menai ir kovos be taisyklių - tai masių valdymo metodas, dėmesio perėmimo, dėmesio nukreipimas nuo realių problemų ir užduočių. Tai verslas. Tai industrija. Tačiau kai kovos pervedamos į „cirko“ industrijos lygį, tampa reginiu, verslu ir prievartos propagandos instrumentu, tai pavirsta į naikinantį reiškinį.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
„Duonos ir reginių“ atspindžiai šiuolaikinėje visuomenėje
Šiandien „duonos ir reginių“ principas vis dar aktualus. Valdžios institucijos, siekdamos išlaikyti populiarumą, tenkina pagrindinius gyventojų poreikius ir organizuoja įvairias pramogas. Tai gali būti socialinės išmokos, subsidijos, nemokamas maitinimas, taip pat sporto renginiai, koncertai, festivaliai ir kiti masiniai renginiai.
Lietuvos politinio gyvenimo pelkėje, dešimtis - jei ne šimtus - metų žliugsėjusioje baudžiavinio mentaliteto ir davatkiško nuolankumo apibrėžtyje, ėmė rastis pilietinio brandumo ženklų. Paprastai šnekant, žmonėms pagaliau įgriso, kai juos akivaizdžiai „durnina“ ir daro tai tokia veido išraiška, tarsi nieko panašaus nė nevyktų. Kiek galima įžiūrėti plika akimi - turiu omenyje, kiek informacijos išplaukia į dienos šviesą ir kiek apie ją pasigirsta viešojoje erdvėje - kiekvienas stambesnis konkursas, kiekviena didesnė programa nepraslydo be vienokios ar kitokios finansinės aferos šešėlio. Net ir kultūrinės programos neapsiėjo be to. Taigi, „duonos ir žaidimų“ poreikis buvo tenkinamas visais įsivaizduojamas (ir nelabai) būdais. Tauta nori ne keršto, bet tiesos.
Šiuolaikinėje visuomenėje „duonos ir reginių“ principas gali būti įgyvendinamas įvairiais būdais:
- Ekonominės priemonės: minimalaus atlyginimo didinimas, pensijų indeksavimas, socialinės išmokos, mokesčių lengvatos.
- Pramoginiai renginiai: sporto varžybos, koncertai, festivaliai, šventės, televizijos šou.
- Politinis populizmas: pažadai, kurių neįmanoma įgyvendinti, kritika opozicijai, manipuliavimas viešąja nuomone.
- Kontrolė per baimę: visuomenės įbauginimas problemomis, kurios neegzistuoja, arba yra išpūstos.
Kultūros įtaka: nuo Maironio iki šių dienų
Maironis - ryškus tautinės kultūros ženklas, simbolis, emblema, dešimtmečiais formavęs mūsų estetinį skonį, elgseną, laikyseną. Klasika suteikia mūsų gyvenimui aukštas ir taisyklingas formas. Atsiremdami į klasiką mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintis atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų.
Kaip teisingas mąstymas kūryboje tampa klasika, taip Maironis jubiliejiniais metais Vilniaus gatvėse gražus ne tik savo poezija, teisingai organizuotu žodžiu, bet ir žmogiškąja savastimi. Gražus kaip asmenybė, kaip portretas. Per Maironį pasidarė gražesnė ne tik mūsų literatūra, kur anonimiškas kūrybingumas įgijo personalistinį pavidalą, bet ir apskritai realybė. Daugybės žmonių veidai pagražėjo, nes jie nuo vaikystės skaitė, deklamavo ar bent buvo priversti skaityti Maironį.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Bibliotekos ir skaitymo svarba
Knygos - žinių lobynas, o bibliotekos - paslaptinga knygų saugojimo vieta, kuri žadina kūrėjų vaizduotę, tai vieta, kur žmonės ateina sužinoti kažką nauja. Bibliotekos - tai ne tik vieta, kur ateinama skaityti, pasinaudoti internetu, jose galima aplankyti parodą ar dalyvauti renginiuose - tai vartai į ateitį, todėl 2016-ieji paskelbti Bibliotekų metais. Šia proga Lietuvos bibliotekininkų draugija skaitytojus pakvietė dalyvauti akcijoje „Aš skaitau, nes…”. Akcijos tikslas - skatinti skaitymą bei auginti šviesesnę kartą.
Sofijos Kovalevskajos progimnazijos moksleiviai su knygų buveine - biblioteka supažindinami jau pirmoje klasėje, o pažintis tampa džiugia ir spalvinga švente.
Tarptautinė vaikų knygos diena
Tarptautinė vaikų knygos diena kasmet švenčiama balandžio 2-ąją, Hanso Christiano Anderseno gimimo dieną, nuo 1967 m. Ta proga kreipimąsi į skaitytojus ir plakatą kuria vis kitas IBBY skyrius.
tags: #frazes #duonos #ir #reginiu #autorius #kas