„Riešutų duona“: nuo kino klasikos iki posakių, tapusių gyvenimo dalimi
Režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Riešutų duona“, sukurtas dar 1978-aisiais, iki šiol išlieka aktualus ir gyvas. Ši romantinė juosta apie meilę, sukurta pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą, sulaukė didelio populiarumo ir įsitvirtino lietuvių kultūroje. Šiandien filmas ne tik rodomas kino festivaliuose, bet ir cituojamas kasdieniame gyvenime, o jo herojai ir istorijos įkvėpė ne vieną kartą.
Filmo kelias į ekranus ir žiūrovų širdis
Šįvakar Vilniaus katedros aikštėje vyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu bus rodomas restauruotas filmas „Riešutų duona“. Režisieriaus Arūno Žebriūno romantinė juosta apie meilę, sukurta pagal Sauliaus Šaltenio apsakymą, didelio populiarumo sulaukė 1978 m. Prieš metus Katedros aikštėje surengtas pirmasis nemokamas lietuviško kino seansas po atviru dangumi - tąkart rodytas Lietuvos kino centro iniciatyva suskaitmenintas ir restauruotas Raimundo Banionio 1990-ųjų filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė teigia, kad filmas „Riešutų duona“ jau tapęs daugelio gyvenimo dalimi: „Tokie posakiai kaip, pavyzdžiui, „myliu tave žvėriškai žvėriškai“ cituojami ir vis prisimenami. Todėl pasirinkome šiuo filmu pradėti ir „Kino po žvaigždėmis“ sezoną, juk tai juosta, kuri nesensta.
„Riešutų duona“ - daugiau nei filmas, tai - kultūros fenomenas
„Riešutų duona“ - tai ne tik filmas, bet ir tam tikras kultūros fenomenas, įsirėžęs į lietuvių atmintį. Žurnalisto Vytaro Radzevičiaus teigimu, „Riešutų duona“ - neabejotinai vienas geriausių lietuviškų filmų: „Jame yra visko - ir melodrama, ir geras humoras, ir puikus stilius, ir gražūs, šilti jausmai.“
Filmas paliečia universalias temas - vaikystę, pirmąją meilę, santykius su šeima ir visuomene. Kinotyrininkė Izolda Keidošiutė sako, kad „Riešutų duona“ - artima juosta dėl sąsajų su vaikyste: „Visi mes turėjome vienokią ar kitokią vaikystę, kuri vieniems kvepėjo riešutų duona, kitiems - gal kuo nors kitu. Visi turėjome ir pirmąją meilę, senelius, tėvus. Visi esame atsidūrę situacijoje, kai nenorėjome įeiti į taisyklėmis suvaržytą suaugusiųjų pasaulį. Visi turėjome svajonę, kurią labai gražiai pateikia filmas „Riešutų duona“. Jis apie dalykus, kurie nesikeičia.“
Taip pat skaitykite: Autoriaus įtaka visuomenei
Meilės istorija už ekrano ribų
Filmas „Riešutų duona“ suvedė ne tik Andrių Šatą ir Liuką Kaminskaitę ekrane, bet ir aktorius Algirdą Latėną ir Elvyrą Piškinaitę realiame gyvenime. Aktorius Algirdas Latėnas ir Elvyra Piškinaitė, tada - dar tik aktorinio meistriškumo studentė, susitiko filmuodamiesi „Riešutų duonoje“. Filme jie sukūrė pagrindinius vaidmenis - besivaidijančių šeimų atžalas Andrių Šatą ir Liuką Kaminskaitę. O praėjus porai metų nuo filmavimo susituokė.
Elvyra prisimena: „Tada, 1978-aisiais, mūsų filmas buvo anonsuojamas Katedros aikštėje - didžiuliuose stenduose. Juose buvo filmo nuotrauka, kur mes su Algiu susiglaudę. Tai mums draugai vestuvių proga užsakė tokį patį plakatą, nuvežė į Zarasus ir pakabino Algio tėvukų balkone.“
Sauliaus Šaltenio įkvėpimas: mergaitė Lola iš Argentinos
Rašytojas Saulius Šaltenis, pagal kurio novelę ir sukurtas filmas, atskleidžia, kas įkvėpė jį sukurti šią istoriją: „Kūrinio kaltininkė - mergaitė Lola. Ji iš Argentinos, kadaise įkvėpė mane, o vėliau tapo ir mano vaikų motina. Aš Lolai vis ką nors parašęs diktuodavau, ji žiovaudavo, bet kartais akys sudrėkdavo. Tai buvo toks sielų pasikuždėjimas, žaidimas.“
„Kinas po žvaigždėmis“: „Riešutų duona“ keliauja po Lietuvą
„Kartą pagalvojau, kad lietuvius, esančius visame pasaulyje, sutraukia „Tautiška giesmė“ arba sporto varžybos. Jei taip, tai kodėl negalėtų sutraukti lietuviškas kinas, kurį galėtume žiūrėti vienu metu?", - klausia „Kinas po žvaigždėmis“ rengėja Andrė Balžekienė, ragindama susidomėjusius pasitikrinti festivalio interneto svetainėje, ar „Riešutų duona“ bus „ragaujama“ arčiau jūsų.
Filmas bus rodomas daugelyje Lietuvos miestų:
Taip pat skaitykite: Kulinarija ir literatūra: "Riešutų duona"
- Vilnius - Katedros aikštė
- Kaunas - Šalia Kauno pilies (Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius)
- Šiauliai - Šiaulių kino muziejus (Aušros al. 15)
- Panevėžys - Kino centras „Garsas“
- Alytus - Miesto sodas (Birutės g. 1)
- Druskininkai - Druskininkų pramogų aikštė (Vilniaus al. 24)
- Palanga - Kultūros pievoje „I love Palanga“ ir restorane „Oldman“
- Jurbarkas - Šalia Jurbarko kultūros centro (Dariaus ir Girėno g. 94)
- Raseiniai - Maironio parkas (Maironio g.)
- Anykščiai - Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje, (Vyskupo skv. 1)
- Pasvalys - Pasvalio kultūros centro vidiniame kiemelyje arba pačiame kultūros centre (atsižvelgiant į oro sąlygas)
- Kupiškis - Marių Terasa
- Trakai - Kiemelis prie Trakų raj. savivaldybės viešosios bibliotekos (Vytauto g. 69)
- Neringos sav. (Juodkrantė) - Vieta tikslinama
- Žiežmariai - Vieta tikslinama
- Baisogala - Vieta tikslinama
- Nida - Nidos prieplauka
- Gelgaudiškis - Prie Gelgaudiškio dvaro arba rūmų salėje (atsižvelgiant į oro sąlygas)
- Žemaičių kalvarija - Kiemelyje šalia Žemaičių Kalvarijos kultūros centro (Gardų a. 9)
- Rusnė - vieta tikslinama
- Veiviržėnai - Veiviržėnų miestelio centras (prie Veiviržėnų kultūros centro, Mokyklos g.)
- Rokiškis - Prie Rokiškio kultūros centro (Respublikos g. 96)
- Prienai - Vieta tikslinama
- Utena - Utenos kultūros centro salėje arba kieme (atsižvelgiant į oro sąlygas)
- Zapyškis - Zapyškio laisvalaikio salėje (Šviesos g. 18)
- Pabradė - Pabradės kultūros centre (Vilniaus g. 46)
- Vilkaviškis - Vilkaviškio kultūros centre (Vytauto g. 28)
- Klausučiai - Klausučių kultūros centre
- Ukmergė - Jaunimo laisvalaikio centre
- Klaipėda - Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji Vandens g. 2)
- Kuliai - Kulių miestelio parke arba kultūros centre
- Gargždai - kavinėje „Rūta. Saldainiai ir kava“
- Šilutė - kultūros centre
- Katyčiai - Lauko scenoje, šalia seniūnijos, arba renginių salėje (Turgaus a. 1)
- Biržai - PORTFOLIO ART studio/cafe, Rotušės g. 12
- Valai - Trakų rajono, Valų kaimo poilsiavietėje
- Papiškių k. - Senas Kluonas (Kanavos g.
„Riešutų duona“ ir lietuvių patarlės apie duoną: sąsajos ir simbolika
Nors tiesioginių sąsajų tarp filmo ir patarlių apie duoną nėra, galima įžvelgti tam tikrą simbolinę giją. Duona lietuvių kultūroje visada buvo svarbus simbolis, reiškiantis sotumą, gerovę ir gyvenimą. „Riešutų duona“ filme taip pat gali būti interpretuojama kaip metafora kažkam brangaus, vertingo ir svarbaus.
Štai keletas lietuvių patarlių apie duoną:
- Ieškok kaip duonos - ir rasi.
- Verkia duonelė tinginio valgoma.
- Duoną iš plutos pažinsi.
- Ūkio darbai sunkūs, bet ūkio duona gardi.
- Žemės nearsi - duonos nevalgysi.
Šios patarlės atspindi pagarbą duonai ir darbui, kuris ją atneša. Taip pat jos primena apie atsakomybę ir būtinybę vertinti tai, ką turime.
Išvados: „Riešutų duona“ - amžina klasika
Filmas „Riešutų duona“ - tai ne tik kino klasika, bet ir svarbi lietuvių kultūros dalis. Jo posakiai tapo gyvenimo dalimi, o istorija ir herojai įkvėpė ne vieną kartą. Šis filmas - tai puikus priminimas apie vaikystę, pirmąją meilę ir universalias žmogiškąsias vertybes, kurios nesikeičia bėgant metams. Tad nepraleiskite progos pamatyti arba iš naujo atrasti šį nuostabų filmą „Kino po žvaigždėmis“ renginiuose visoje Lietuvoje!
Papildoma informacija: Sauliaus Šaltenio kūrybos bruožai
Sauliaus Šaltenio kūrybai būdingas poetiškas, kandus ir emociškai įelektrintas pasakojimas. Jo kūriniuose dažnai sutinkama ironija, paradoksas ir kontrastingi vaizdai. Šaltenis meistriškai perteikia vaiko ar paauglio pasaulėjautą, kurioje banalybė susipina su egzotika, o tragedija - su humoru.
Taip pat skaitykite: Riešutų duona: patarimai ir gudrybės
Jo kūrybai būdinga įvairiastilių elementų samplaika viename sakinyje ar frazėje. Vaiko paauglio frazeologija yra emancipuota nuo suaugusiųjų melo, standartiškų aptakių konstrukcijų ir oficialaus rimtumo. Andrius atmeta privalomą mokyklinio rašinėlio rišlumą ir pompastiką.
Šaltenio kūriniuose jaučiama kino scenaristo ir teatro dramaturgo įgūdžiai, kurie prozos raiškai suteikia sveikų impulsų ir neprilygstamo savitumo. Jo apysakos sudarytos iš trumpų, išbaigtų skyrių - novelių. Šaltenis neaprašinėja, nereferuoja, nepakenčia jokios balastinės naracinės medžiagos, o kalba ryškiais tropų blyksniais, paradoksų smūgiais, greita kadrų kaita.
Šaltenio tropai - lyg kraujo krešuliukai, konkretūs, jutimiški, žemiški. Jo proza vizuali ir dinamiška. Pasakojimo gyvastis - iš metaforų originalumo (metaforą yra pavadinęs „poetiniu skalpeliu“), iš kontrasto tarp lyrinės ekstazės ir satyros geluonies, todėl labai daug informacijos sukondensuojama viename sakinyje, pastraipoje, frazėje; todėl iš antinomijų įtampos randasi sugestyvi stiliaus energija, varanti pirmyn fabulos linijas, kibirkščiuojanti herojų santykiuose, jų grumtyje su amoraliu gyvenimu - lyg tarp tų skirtingų stiliaus komponentų vyktų kokia nuolatinė cheminė reakcija.
Lietuvių literatūros kontekstas
Šalia Sauliaus Šaltenio, lietuvių literatūroje yra ir kitų autorių, kurių kūryboje galima rasti panašių bruožų:
- Žemaitė: Vaizdavo XIX a. pab. - XX a. pr. valstiečių gyvenimą, satyriškai ir ironiškai atskleisdama ydingus visuomenės reiškinius.
- Maironis: Savo kūryboje jungė romantizmą su tautosakiniais motyvais, kalbėdamas perkeltinėmis reikšmėmis, vaizdais, simboliais ir metaforomis.
- Šatrijos Ragana: Lyrinės psichologinės prozos pradininkė, kuri pastebėdavo subtiliausius žmogaus sielos virptelėjimus.
- Vaižgantas: Savo kūryboje derino realizmą su neoromantizmu, o pasakotojas nuolat įsiterpdavo į įvykius tarsi paties autoriaus atitikmuo.
- Balys Sruoga: Kūrė istorinius romantinius kūrinius, kuriuose pagrindiniai personažai atskleidė stiprų, sudėtingą charakterį ir žmogaus egzistencijos tragizmą.
- Vincas Mykolaitis-Putinas: Simbolistinėje poezijoje pateikė skausmingą žmogaus formavimosi istoriją, stebėdamas save analizuojantį herojų iš šalies ir iš laiko perspektyvos.
- Jurgis Savickis: Ekspresionistinėje prozoje modeliavo aplinkinį pasaulį pagal teatro principus, akcentuodamas pasaulio dirbtinumą ir nemoralizuodamas.
- Ignas Šeinius: Savo romane "Valentina" supynė skirtingus pasakojimo planus: realistinį, pasakos ir filosofinį, kurdamas impresionistinio pasakojimo nuotaikas ir švelnią psichologiją.
- Vincas Krėvė: Savo kūryboje apdainavo gamtą, kūrybą, meilę ir gyvenimą, o nusivylimą tikrove kompensavo tikėjimu vaizduotės ir pasakos galia.
- Justinas Marcinkevičius: Savo kūryboje siekėsi žmogiškumo ir smurto susidūrimo temos, ieškodamas išeities ir išreikšdamas didžiausią rūpestį žmogumi.
- Marcelijus Martinaitis: Poetizavo miesto gyvenimą, jungdamas miesto kultūros vaizdavimą su istorijos temomis, mitologiniais siužetais ir antikos motyvais.
- A. Nyka-Niliūnas: Vienas labiausiai literatiškiausių amžiaus dienos lietuvių poetų, kurio kūryboje svarbi atminties tema siejasi su kultūrine patirtimi.
- Saulius Šaltenis: Garsus prozininkas ir dramaturgas, kurio kūryboje skamba bendras meilės motyvas, kuris yra stipriausias ir galbūt vienintelis, kurį dar gali išgirsti "be nieko" likęs žmogus.
- Bitė Vilimaitė, Tomas Venclova, Sigitas Geda: Šios kartos filologai ir rašytojai, kurie savo kūryboje tęsė ir plėtojo lietuvių literatūros tradicijas.
Šie autoriai, kaip ir Saulius Šaltenis, savo kūryboje nagrinėjo svarbius visuomeninius ir egzistencinius klausimus, ieškojo naujų raiškos formų ir stilių, bei kūrė savitą lietuvių literatūros veidą.
Patarlės apie duoną ir metų laikus: liaudies išmintis
Lietuvių liaudies išmintis sukaupta ne tik patarlėse apie duoną, bet ir orų spėjimuose pagal metų laikus. Šie spėjimai atspindi glaudų ryšį tarp žmogaus ir gamtos, bei gebėjimą stebėti ir interpretuoti gamtos reiškinius.
Štai keletas pavyzdžių:
Gruodis:
- Gruodžio šiluma vėlyvą pavasarį, gruodžio šaltis karštą su perkūnijomis vasarą žada.
- Šaltas, sausas gruodis - šaltas pavasaris.
- Šerkšnas, giedra Kalėdų diena derlingus, gražius metus, vėjas, lietus vargą atneša.
- Per Kalėdas šalta - per Velykas balta.
Kovas:
- Jei 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
- Jei kovas šaltas - gegužė bus šilta.
- Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
- Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
Birželis:
- Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
- Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
- Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
- Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
Liepa:
- Jei liepa karšta - rugsėjis šaltas.
- Koks oras septynių miegančių brolių (t.y, liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites.
- Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą, gausiai žydinčios liepos - lietingą rudenį, uodų spiečiai - gerą orą.
Rugpjūtis:
- Koks rugpjūtis - toks vasaris.
- Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.
Rugsėjis:
- Saulėtas su griaustiniais rugsėjis pranašauja daug sniego žiemą, o žemę apklojantys voratinkliai - gerą orą.
- Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.
- Rugsėjo mėnesį krintančios žvaigždės buria artėjančias rudens liūtis.
tags: #riešutų #duonos #posakiai