Jūratės Gulbinienės Tortai: Firminis Sėkmės Receptas
Jūratės Gulbinienės tortai - tai ne tik desertas, bet ir emocija, kelionė į vaikystės prisiminimus ir galimybė pasidalinti džiaugsmu su artimaisiais. Šiandien, remdamiesi klientų atsiliepimais ir įmonės istorija, panagrinėsime, kas slypi už šio prekės ženklo sėkmės.
Atsiliepimai: Dėkingumas, Stebinantys Skoniai ir Tobulas Aptarnavimas
Klientų atsiliepimai - geriausias įmonės darbo įvertinimas. Nuoširdus dėkingumas už nuostabius tortus, pranokusius lūkesčius ne tik grožiu, bet ir skoniu, atspindi aukštą pasitenkinimo lygį. Dažnai pabrėžiama, kad tai ne pirmas kartas, kai pasirenkama būtent ši įmonė, ir kiekvieną kartą viskas padaroma, kad šventė pavyktų.
Vienas klientas dalinosi įspūdžiais apie vestuvių tortą: "Šventė buvo minimalistinė, todėl pats tortas buvo vieno aukšto, papuošimas labai dailus, skoningas. Tortas nuostabus, toks naminis, kokybiškas, biskvitas minkštas, kremas skanus, ne per riebus, šviežios uogos! Svečiai nuoširdžiai stebėjosi ir gerėjosi, tai buvo labai geras pasirinkimas."
Kiti klientai akcentuoja, kad tortai papuošė dukros gimtadienį, tirpo burnoje ir buvo puiki patirtis nuo užsakymo iki pristatymo. Net perkant iš užsienio, klientų aptarnavimas operatyviai ištaisė visus nesklandumus, parodant, kad laimingas klientas yra aukštoje vietoje šiai įmonei.
Močiutė labai patenkinta jubiliejaus tortu, jau daug metų užsisakom visoms šventėms. Prisipažinsiu, bandėm pakeist, bet vėl grįžtam prie to paties. Puikūs, gražūs, skanūs, niekada nenuvylė. Beje Kaune Vytauto pr. nuostabi pardavėja, visada ateini kaip pas draugus į svečius. Rekomenduoju visada maloniai aptarnauja AČIŪ Vilniuje Pas Juozapą pasaže esančiai kepyklėlės vedėjai už visada suprasta mūsų norą ir jos perdavima gamybai, visada išpildo lūkesčius bet šį kartą buvo tobulas tortas. Visada patars kokį rinktis kad vaikai valgytų.
Taip pat skaitykite: Obuolių Pyrago Įkvėpimo Istorijos
Klientai vertina ne tik tortų skonį, bet ir natūralius ingredientus, puikų aptarnavimą ir bendravimą, bei galimybę įgyvendinti individualių tortų dizainą.
Vertybės: Džiaugsmas, Pagarba, Nuoširdumas ir Nuolatinis Tobulėjimas
Įmonės vertybės atsispindi kiekviename žingsnyje - nuo torto sukūrimo iki bendravimo su klientais. Tai džiaugsmas, kurį siekiama teikti per pojūtį ir emociją, pagarba vienas kitam, tolerancija skirtumams, nuoširdus bendravimas, siekis kokybės, kūrybiškas iššūkių priėmimas, džiaugsmas pasiekimais ir nuolatinis tobulėjimas.
Jūratės Gulbinienės tortai tiki, kad genialumas slypi paprastume. Kiekviena veikla susideda iš daugybės mažų detalių, žingsnelių, veiksmų ir pačio proceso. Tai nesibaigiantis kelias, kuriame nuolatos tobulėjame, ieškome, atrandame, augame, mokomės iš klaidų ir niekados nesustojame.
Istorija: Nuo Senelės Recepto Iki Stabilios Įmonės
Svajonė kepti gardžius tortus ir pyragus, tokius, kokius gamindavo mano senolė, atsirado dar vaikystėje. Tačiau pirmasis žingsnis jos link buvo tortas, kurį iškepiau pagal vienos senelės receptą. Namų krosnyje iškepti biskvitai, pertepti grietinės kremu, taip patiko šeimai ir draugams, jog greitai be mano kepto deserto neapsiėjo nei viena šventė. Galiausiai buvo tinkamas metas pristatyti savo gardumynus visuomenei.
Kiekvieną dieną į vieną nedidelę šeimos krautuvėlę veždavome per naktį keptus ir teptus savo tortukus. Laikui bėgant buvo sukurti nauji Jūratės Gulbinienės tortai, daugėjo įvairių pyragų, pyragaičių, keksų, sausainių pasirinkimas. Pradėjome kepti šakočius, šimtalapius, skruzdėlynus ir tuo pačiu augo poreikis didesnėms gamybos patalpoms, išsiplėtė profesionalių darbuotojų komanda, o svarbiausia - sukūrėme didelį klientų ratą, kurį nuolat papildo nauji saldumynų mėgėjai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Skonių Žemėlapis ir Vokiškas Pyragas
Kaip ir pačioje pradžioje, taip ir dabar, kiekvieną kepinį ruošiame su meile ir stengiamės, jog jie atitiktų kiekvieno kliento poreikius. Todėl kvalifikuoti konditerijos meistrai įsiklauso į Jūsų norus ir yra pasiruošę įgyvendinti stulbinančias ir unikalias puošybos idėjas.
Savo klientams siūlome unikalius desertus, kurių receptūrą sukūrėme ir užpatentavome būtent mes. Nuolat siekiame, kad Jūratės Gulbinienės tortai, pyragai bei kiti desertai atitiktų klientų lūkesčius, o mūsų įmonė būtu siejama su stabilumu, kokybe ir patikimumu. Todėl labai džiaugiamės, jog Jūratės Gulbinienės tortai ir pyragai iš nedaugelio įmonių Lietuvoje yra gavusi stabilios įmonės ženklą CrefoCertSTABILUS. Tai svarbus sertifikatas, kuris yra vertinamas ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Konkurencinis Pranašumas: Individualumas ir Kokybė
Jūratės Gulbinienės tortų konkurencinis pranašumas - tai gebėjimas įsiklausyti į klientų poreikius ir sukurti individualų, kokybišką produktą. Tai ne tik desertas, bet ir istorija, emocija, prisiminimas.
Alternatyvūs Desertai: Kur Ieškoti Įkvėpimo?
Nors Jūratės Gulbinienės tortai yra puikus pasirinkimas, verta pažvelgti ir į kitas desertų tendencijas bei vietas, kur galima rasti įkvėpimo.
Prancūziški Desertai: Elegancija ir Tradicijos
Išskirtiniai skoniai, derantys su prabanga ir nuostabiu pateikimu - visi konditerijos gaminių mėgėjai žino, kad prancūziški desertai niekada nenuvilia. Prancūziškų kepinių tradicijos tęsiasi jau ne vieną šimtmetį, o daugelis klasikinių desertų ir šiandien skanaujami mūsų šalyje. Prancūzų desertai yra šios šalies kulinarinio meistriškumo pavyzdys. Nesvarbu, ar mėgstate sodrius kremus, sluoksniuotus pyragaičius, ar subtilius saldumynus, prancūziškas desertas patenkins kiekvieną jūsų norą. Prancūziški desertai - tai ne tik saldumynai, bet ir meno bei tradicijų išraiška.
Taip pat skaitykite: Obuolių pyrago receptas
Ar žinojote, kad žodis „desertas“ yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „desservir“ (liet. „nurinkti indus“)? Saldumynus priskirti atskirai maisto kategorijai sugalvojo pats Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. Jis nutarė, kad po pagrindinio patiekalo metas nurinkti indus ir pasivaišinti saldžiais desertais. Šią tradiciją ėmė puoselėti vis daugiau rūmų ir dvarų.
Visgi norintiems išmokti pasigaminti prancūziškų skanėstų ir nustebinti savo šeimą ar draugus neverta išsigąsti. Šiandien kiekvienas, sekdamas receptus, ekspertų patarimus ir kaupdamas patirtį, gali tapti tikru konditerijos šefu! Keliaujant po šalį pasimėgauti prancūziškais desertais yra neatsiejama kultūrinės patirties dalis.
Macarons: Pirmieji „macaroons“ sausainiai buvo pradėti kepti Italijoje, jie greitai pasiekė Prancūziją. Vis dėlto, prancūzų konditeriams kilo mintis sausainėlius patobulinti - migdolų ir morengo masės sausainis tapo tarytum „sumuštinis“, kurį sudarė trys dalys: sausainėlis-šokoladinis pertepimas-sausainėlis. Nuo to laiko macarons tapo Prancūzijos konditerijos simboliu.
Visgi itališkoji šių migdolinių sausainių versija buvo kur kas paprastesnė, o prancūzams ji pasirodė pernelyg saldi. Tik XVI a. prancūzų konditeris Pierre Desfontaines sugalvojo naują šio deserto formą: macaron tapo dvigubu sausainiu, perteptu mažiau saldžiu kreminiu įdaru, kuris išgarsino konditerio senelio įkurtą „Ladurée“ konditeriją, veikiančią iki šių dienų.
Šios šalies konditeriai patobulino italų receptą, pertepdami migdolinius sausainius šokoladiniu kremu ir suteikdami desertui naują formą. Dvipusiai sausainiai neilgai trukus tapo Paryžiaus ir visos Prancūzijos simboliu. „Norintiems paruošti skanius ir traškius „macaroons“ sausainius, vertėtų nepagailėti kantrybės ir receptą sekti žingsnis po žingsnio. Šiems sausainiams neprireiks daugybės ingredientų. Jų pagrindą sudaro smulkūs, be luobelių maltų migdolų miltai, cukraus pudra, kiaušinių baltymai ir vanilės ekstraktas su žiupsneliu druskos“, - pasakoja maisto ekspertė. Kad pasigamintumėte šiuos sausainius, jums prireiks migdolų miltų, cukraus pudros, kiaušinių baltymų, cukraus ir trupučio vanilės ekstrakto. Populiariausi skoniai - tradiciniai: braškių, šokolado, vanilės.
Eklerai: Šie pailgi pyragaičiai, užpildyti plakta grietinėle, karamele ar kitu kreminiu įdaru, yra dar vienas mėgstamas desertas Prancūzijoje ir už jos ribų. Spėjama, kad ekleras, kokį žinome šiandien, buvo patobulintas prancūzų konditerijos šefo Marie-Antoine Carême, gyvenusio XIX amžiaus pradžioje.
Kanelės: Kanelės - tai nedideli cilindro formos prancūziški pyragaičiai karamelizuota pluta, kuri atsiranda dėl didelio cukraus kiekio tešloje ir kepimo aukštoje temperatūroje. Pasakojama, kad kaneles dar XVIII a. pirmosios pradėjo kepti Prancūzijos vienuolės, o iškepusios atiduodavo jas vargšams. Pyragaičiams reikalingų trynių vienuolės gaudavo iš vyndarių, nes vyno skaidrinimui jie naudojo tik baltymus.
Išbyrėjusių miltų bei cukraus seserys prisišluodavo iš Bordo uoste sustojusių laivų. Vis dėlto, „tikrųjų“ kanelių receptas gimė kiek vėliau - 1985-aisiais. Bordo regione konditeriai ištobulino senąjį vienuolių receptą. Svarbiausia - atšaldytos varinės formelės, kurios ištepamos bičių vaško ir dygminų aliejaus mišiniu. Į jas pilama šalta tešla ir kanelės kepamos gerai įkaitintoje orkaitėje.
Šiandien tradicinės kanelės gaminamos iš tešlos, kurią sudaro pienas, cukrus, miltai, kiaušiniai ir vanilė. Tešla dažnai pagardinama romu ir paliekama per naktį, kad išryškėtų savitas kanelių skonis. Idealus rezultatas, kai kanelių vidus minkštutėlis, o išorė - traški ir karamelinė.
Svarbu pabrėžti, kad kanelės kepamos specialiose formose, kurios yra būtinos norint pasiekti tobulą cilindro formą ir karamelizuotą plutą. „Galima pastebėti, kaip per keletą metų kanelės vis labiau plito Lietuvoje. Šiuo metu jų galima įsigyti daugumoje kepyklėlių ir prekybos vietų. Jei sumanysite šį gardėsį pasigaminti namuose, griežtai laikykitės recepto. Be to, nepamirškite svarbiausios taisyklės, kuria remiasi prancūzai - net ir paties gabiausio šefo iškeptos kanelės skaniausios tik pirmąją valandą. Tad kuo šis desertas šviežesnis, tuo jis bus drėgnesnis ir puresnis“, - patarimais dalijasi maisto ekspertė V. Juodkazienė. Beje, sakoma, jog net pasaulinio lygio konditerių pagamintos kanelės skaniausios tik pirmąją valandą.
Crème brulee: Šis kreminis desertas, padengtas karamelizuoto cukraus sluoksniu, yra laikomas visiška klasika. Tai vienas seniausių ir garsiausių Prancūzijos desertų. Nors pudingas su traškia plutele yra daugelio mėgstamas, ne visi ryžtasi gaminti jį namuose. Gastronomijoje taip jau būna - šalys dažnai nesutaria, kuriai priklauso vienas ar kitas patiekalas. Pirmą kartą šis desertas aprašytas 1691-aisiais, prancūzų šefo François Massialot kulinarinėje knygoje. Tad tikimės, nepyksite, jog įtraukėme crème brûlée į straipsnį apie prancūziškus saldėsius.
Tradiciniai krembriulė ingredientai yra kiaušinių tryniai, cukrus, grietinėlė ir vanilė. Paruošus kremą, jis supilamas į atskiras formeles ir kepamas vandens vonelėje, kad būtų užtikrintas švelnus ir tolygus kepimas. Vėliau ant atšaldyto kremo tolygiai pabarstomas granuliuoto cukraus sluoksnis, kuris, naudojant virtuvinį degiklį, karamelizuojamas, kol ant viršaus susidaro plona, traški plutelė.
„Mėgstantiems šį ypatingą desertą, rekomenduočiau nebijoti ir išbandyti pagaminti jį namuose. Jo gamyba visai nesudėtinga, vos iš kelių ingredientų - kiaušinių trynių, rudojo cukraus, vanilės ir grietinėlės. Tačiau pasilikite šiam desertui daugiau laiko, nes pudingo masė turi stingti šaldytuve apie 3-4 valandas“, - sako V. Norint paruošti crème brûlée reikia vos trijų bazinių ingredientų: cukraus, itin riebios grietinėlės ir kiaušinio trynių.
Pagaminti nėra itin sunku, tačiau patyrę konditeriai žino: yra kelios svarbios taisyklės. Pavyzdžiui, visi produktai, prieš gaminant, privalo būti kambario temperatūros. Jokiu būdu negalima perkepti - desertas turi švelniai „banguoti“. Ir žinoma - itin svarbi cukraus plutelė ant viršaus. Ji turi būti preciziška: traški, tačiau ir ne per stora.
Kruasanai: Nors daugelis galvoja, kad pirmieji kruasanai kilo iš Prancūzijos, iš tiesų jie atsirado Austrijoje. Čia sviestiniai rageliai pradžių buvo kepami pusmėnulio formos ir vadinti vokišku žodžiu „Kipferl“. Vis dėlto, net ir čia galime jus nustebinti: pasirodo, šie pusmėnulio formos kepiniai kilę iš… Austrijos! Į Prancūziją juos atvežė princesė Marija Antuanetė.
Tačiau, kai Austrijos princesė Marija Antuanetė ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI, jie gavo naują - kruasanų - pavadinimą ir šiek tiek pakeitė savo receptą. Ištekėjusi už karaliaus Liudviko XVI moteris persikraustė į Prancūziją ir ėmė itin ilgėtis namų skonio - išorėje traškių, o viduje minkštučių kipferl (taip jie vadinti Austrijoje). Neilgai trukus karališkieji kepėjai jau mokėsi kepti pusmėnulio formos kepinius, kuriems Prancūzijoje suteiktas kruasanų vardas.
2012-aisiais metas kruasanai oficialiai įgijo saugomo geografinio produkto statusą. Šiais laikais kruasanų būna įvairiausių: tiek paprastų, be jokio įdaro, tiek gardintų įvairiausiais skoniais: šokoladu, migdoliniu kremu, uogomis ir pan. Joks prancūziškų kepinių aptarimas nebūtų baigtinis nepaminėjus kruasanų. Šie sviestiniai, pusmėnulio formos kepiniai yra pagrindinis Prancūzijos pusryčių patiekalas. Kruasanai gaminami iš sluoksniuotos sviestinės tešlos, kuri kelis kartus perlenkiama bei kočiojama, kad susidarytų sluoksniai ir iškepami iki auksinės spalvos.
„Iškepti prancūziškus ragelius namuose išties yra nelengvas iššūkis, reikalaujantis nemažai laiko ir pastangų. Džiugu, kad dabar šių skanėstų su šokoladu, karamele ir įvairiais džemais galime rasti dažnoje kepyklėlėje ir prekybos vietose. Na, o tiems, kurie vis dėlto nuspręs pasigaminti prancūziškų ragelių namuose, rekomenduoju rinktis riebesnį sviestą, taip rageliai bus traškūs ir purūs“, - sako V.
Lietiniai Blyneliai „Crêpes“: Šie ypač ploni, kone permatomi prancūziški blyneliai yra kilę iš Prancūzijos, Bretanės regiono. Jų receptūra kilusi iš Bretanės regiono: vietiniai žemdirbiai, gindamiesi nuo bado, iš lengvai išaugintų grikių miltų sugalvojo maišyti tešlą ir kepti itin plonus blynelius. Kiek vėliau lietiniai blyneliai tapo vasario 2-osios patiekalu - šią dieną katalikai švenčia Grabnyčias. Prancūzai šventės proga ėmė masiškai kepti lietinius blynelius.
Čia vietiniai žemdirbiai gindamiesi nuo bado iš lengvai išaugintų grikių miltų maišydavo tešlą ir kepdavo plonus blynelius. Į jų vidų dėdavo viską, ką turėdavo, dažniausiai įvairius vaisius ir daržoves. „Prancūziškų blynelių kepimui galite panaudoti įvairius namie turimus miltus. Jiems puikiai tiks grikių, kviečių, kukurūzų ar kitų rūšių miltai. Tačiau svarbiausia kepant šiuos blynelius naudoti kambario temperatūros maisto produktus ir tikrą sviestą, o ne riebalų mišinius kaip, pavyzdžiui, margarinas. Tikras sviestas blyneliams suteiks traškumą, plonumą ir gražią auksinę spalvą“, - pataria V. Juodkazienė.
Kiti Populiarūs Prancūziški Desertai:
- Madeleine: Nepaprastai skanūs sviestiniai biskvito pyragaičiai, primenantys jūros kriaukles, yra klasikinis prancūziškas desertas, vis dažniau randamas ir Lietuvoje. Šie lengvos ir purios tekstūros pyragaičiai Prancūzijoje išpopuliarėjo po to, kai XVIII a., pasak legendos, konditerijos šefės Madeleine Paulmier sukurti desertai buvo patiekti Lenkijos karaliui Stanislovui I jo apsilankymo Lotaringijos regione metu. Šią tradiciją ėmė puoselėti vis daugiau rūmų ir dvarų.
- Tarte Tatin: Šis pyragas - tai pavyzdys, kaip kartais atsitinkanti konditerinė klaida tampa šedevru. Tarte Tatin - tai apverstas karamelizuotų obuolių ir sluoksniuotos tešlos pyragas. Legenda byloja, kad šį desertą sukūrė seserys Tatin, kurios netyčia per ilgai virė obuolius svieste ir cukruje.
- Mille-feuille: Mille-feuille, dar vadinamas „Napoleonu“, yra subtilus prancūziškas desertas, gaminamas iš plonos sluoksniuotos tešlos ir plikyto kremo. Pyragaitis subtiliai sluoksniuojamas ir pripildomas gardžiu kremu, ant viršaus užtepamas firminis glaisto raštas.
- Klafutis: Iš Limuzeno regiono kilęs klafutis yra kaimiškas desertas su šviežiomis uogomis, dažniausiai vyšniomis, keptomis kremo pavidalo tešloje.
DOLCE AMOR: Prancūziškų Desertų Pavyzdys Lietuvoje
DOLCE AMOR - tai saldi meilė. Būtent jos dėka ir gimė šis šeimos konditerijos verslas. Norime, kad saldus mūsų kuriamų desertų malonumas simbolizuotų meilę sau ir brangiausiems žmonėms, o kiekvienas jų kąsnelis jūsų akimirką paverstų ypatingą. Kuriame desertus, kurie pagaminti ne tik vadovaujantis kokybe alsuojančiais prancūziškais receptais, bet kartu tai - preciziškas rankų darbas, todėl kiekvienas skanėstas yra išbaigtas ir apgaubtas meile.
Atvėrus DOLCE AMOR duris Elektrėnuose, pas mus atvyksta klientai iš įvairių Lietuvos miestų, o tai nepaprastai šildo mūsų širdis ir yra tikras įvertinimas, jog dėl mūsų desertų verta nukakti ne vieną kilometrą. Mes ilgai svajojome, jog gardžiausiais mūsų skanėstais galėtų mėgautis dar daugiau žmonių, todėl nusprendėme atverti internetinės parduotuvės duris.
DOLCE AMOR nori būti arčiau jūsų ir taupyti jūsų brangų laiką, todėl elegantiškus desertus pristatome nurodytu adresu Vilniuje, Grigiškėse, Lentvaryje, Trakuose, Kaišiadoryse, Vievyje ir Elektrėnuose.
Sveikesnės Alternatyvos: Kai Saldumynai Gali Būti Naudingi
Šiais laikais vis daugiau žmonių renkasi sveikesnius desertų variantus. Živilė, išėjusi motinystės atostogų ir dabar daugiausia laiko leidžia su sūnumi Vėju. Sporto treneris ir mitybos treneris Paulius Ratkevičius teiravosi, kaip pasikeitė jos mityba nėštumo metu. Živilė buvo atvira. „Man buvo sunku atsisakyti saldumynų. Nežinau, iš kur turiu priklausomybę cukrui - ar tai yra psichologinių problemų atspindys, ar kas kita, bet visą laiką norisi daug cukraus. Net mano mėgstamiausias desertas visada buvo sutirštintas pienas, ir man buvo labai sunku jo atsisakyti“, - atviravo moteris. Televizijos eteryje dažnai rodomai moteriai taip pat svarbu, kaip ji atrodo, nes keli papildomi kilogramai, užfiksuoti kamerų, optiškai virsta net keliolika. Todėl iš rastų šaldytuve sveikų produktų virtuvės šefas Arnas Noreika pasiūlė pasigaminti kruopainį su daržovėmis ir varškės sūriu. Šiam patiekalui pavadinti Živilė nutarė „paskolinti“ ir panašiai skambančią savo pavardę.
Kropaitės kruopainis su varškės sūriu (2 porcijoms reikės): 1 morkos, 1/3 baklažano, 1/3 kalafioro, 1/3 brokolio, gabalėlio moliūgo, 1/2 raudonosios paprikos, 1/2 žaliosios paprikos, 1 stiklinės lęšių, 1/2 varškės sūrio, 2 ekologiškų kiaušinių, druskos ir pipirų. Nelygu jų dydis, jiems išvirti prireiks 15-20 min. Kol lęšiai verda, susismulkinkite gabaliukais daržoves ir pradėkite kepti. Pradėkite nuo kiečiausių - kelias minutes pakepinkite morkas, suberkite paprikas, o po kelių minučių brokolius, kalafiorą, baklažaną ir moliūgą. Maišydami užberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Svarbu neperkepti daržovių! Kol jos troškinasi, išsivirkite kiaušinius - siūlome nevirti visai kietai, palikti šiek tiek skystą trynį, kuris taps puikiu padažu. Išvirusius lęšius nukoškite ir sumaišykite su daržovėmis, palikite kelioms minutėms pasitroškinti kartu. Supjautykite sūrį gabaliukais, keptuvę vos vos patepkite aliejumi ir uždėkite kepti sūrį. Apkepkite iš abiejų pusių.
Lieka tik komponuoti patiekalą - dėkite keletą šaukštų lęšių ir daržovių troškinio, šalia padėkite keptą sūrį, ant viršaus uždėkite perpjautą kiaušinį, kurį pabarstykite druska ir pipirais.
Šis tas naujo rudeniškiems savaitgalio pusryčiams - minkštučiai it debesėliai moliūgų, kefyro ir varškės blynai.
Sezoniniai Desertai: Gamta Diktuoja Skonį
Dabar slyvų derliaus metas, tačiau jau prasideda ir rudeninės mugės. Kyla pagundų įsigyti vaismedžių sodinukų. Tačiau ką rinktis? Pasidomėjome Šakių rajono sodininkų Linos ir Romano Laurinaičių patirtimi. Jie sodą įveisė 2009 m. - pradėjo nuo pusės hektaro, o vėliau išplėtė iki 2 hektarų. Lietuviai vis plačiau užsiima sūrių gamyba: vietiniame asortimente ne tik ilgametes tradicinis skaičiuojantys varškės, bet ir kietieji, ir net pelėsiniai sūriai. Šiaulių r., Kairių miestelyje, veikia unikalus Sulčių muziejus - kol kas vienintelis toks Lietuvoje.
Pilna burna valgome jas vienas, dedame į salotas, gardiname ledus ir jogurtą, verdame uogienes, gaminame padažus prie mėsos ir, žinoma, - ruošiame įvairiausius desertus. Šilauogės - tikras pastarųjų metų hitas, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Trečiadienį Klaipėdą jau užlies tradicinė Jūros šventė, per kurią visi iki valiai ragaus įvairių žuvies patiekalų. Visgi, jeigu uostamiestyje apsilankyti nepavyks ar norite pataupyti, skanių atostogas prie jūros primenančių skanėstų lengva pasiruošti ir namuose.
Alyvuogių aliejus, nors ir nekainuoja aukso kalnų, dažnai pavadinamas skystuoju auksu. Ir ne be priežasties: jis laikomas vienu sveikatai palankiausių riebalų, gali akimirksniu pagardinti įvairius patiekalus arba net tapti jų žvaigžde.
Greiti Desertai: Kai Laikas Yra Brangus
Jūs jau turbūt žinote, kad nesu pusfabrikačių gerbėja, tačiau yra viena didelė išimtis - kartais perku šaldytą tešlą, labai faina turėti jos šaldiklyje ir esant reikalui, greituoju būdu ką nors gardaus pagaminti. Ištraukiau kartą ir bemielės tešlos poką, jame buvo 6 lapeliai. Obuolių namie nebuvo, į rūsį eiti dėl indelio uogienės tingėjosi, o šaldytuve akis užkliuvo už maskarponės ir graikiško jogurto indelių, jų galiojimas jau irgi ėjo galop. Iškepiau visus šešis lapelius, niekuo netepdama ir nebadydama šakutėmis, kadangi ši tešla tik kyla, o nesipučia, kaip mielinė, visi lapeliai puikiai tilpo vienoje skardoje. Planavau tik pabandyti suręsti torčiuką, tačiau jam užteko pusės iškeptų papločių, tad ketvirtąjį sutrupinau ir gausiai pabarsčiau jau suteptą tortuką. Liko ir kremo, tad sutrupinau ir penktąjį ir susluoksniavau į desertinę taurę. Jau buvau praalkusi, o paskutinis lakštas kvietė sugalvoti ką su juo nuveikus.
Dabar jau žinau kiek ir ko reikia, kad pagaminti tik torčiuką, tačiau maskarponės sūrį parduoda tik tam tikrose pakuotėse, mažiausios būna mažai, o gaminant iš 500 g , kremo lieka. Tad gaminant jau penktą tortą, prisiminiau, kad žiemą kažkodėl norisi ledų, kremo perteklių sudėjau į šalčiui atsparią dėžutę ir padėjau šaldiklin. Jau ne vieną svečią vaišinau šiais ledais, visiems tiko ir patiko.
Netradiciniai Deriniai: Kai Sūru Susitinka su Saldu
Kadangi nuo kolektyvo atsilikti nevalia, o saldūs skoniai manęs niekada nežavėjo, atvirai apie tai pasipasakojau padavėjui ir jis pasiūlė šį keistai skambantį derinį. Meniu tai buvo įrašyta desertų sąraše, tad lengviau atsikvėpiau ir užsisakiau. Būtent dėl jo visai kompanijai teko luktelti beveik 20 minučių, o kai ant stalo ėmė gultis lėkštės su tortais, ledais ir plaktos grietinėlės kepurėmis, palaistytomis šokoladiniu kremu, mano lėkštutė atrodė labai kukliai. Bet tuo pačiu magiškai. Skonis nuo pirmo kąsnio tiesiog užbūrė. Buvo ir sūru, ir trašku, ir aštru, o svarbiausia - labai labai saikingai saldu. Toje kompanijoje buvo įprasta ragauti vienoms iš kitų lėkščių, bet valgant šį desertą mintyse žinojau atsakymą, jei kuri nors būtų paprašiusi paragauti. NE. Dabar kiekvienais metais laukiu figų sezono pradžios ir tuomet jau bent keliskart per savaitę ruošiu šį gardumyną.
#
tags: #firminis #sefo #desertas #receptas