Ilzenbergo dvaro istorija: nuo Livonijos ordino iki modernaus biodinaminio ūkio
Ilzenbergo dvaras, įsikūręs Rokiškio rajone, netoli Latvijos sienos, prie Ilgio ir Apvalasų ežerų, mena daugiau nei 500 metų istoriją. Šis dvaras - ne tik istorinis paveldas, bet ir gyvas ūkis, tęsiantis šimtmečius puoselėtas natūralios žemdirbystės tradicijas.
Dvaro ištakos ir savininkai
Ilzenbergo dvaro istorija prasideda 1515 m., kai dvarvietė priklausė Livonijai. Vokietijos istoriniuose šaltiniuose minima, kad tąkart dvarui leno teise priklausė 615 ha savarankiškai dirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais. Jį įkūrė Livonijos ordino vasalas Berndtas Kersenbrockas. Šią teritoriją nuo XIII a. valdė Livonijos ordinas. Pirmasis jo savininkas Livonijos ordino riteris Berndtas Kersenbrockas šią nuostabią vietą atrado važiuodamas apžiūrėti jam paskirtų žemių. Jis žinojo, kad Leno teisėmis paskirta valda reiškė, kad Kersenbrockai, jeigu jiems patiks, Ilzenberge galės įsikurti iki gyvos galvos, o beveik 3 tūkstančius hektarų žemės su valstiečiais paveldės jų vaikai ir anūkai. Berndtas save laikė ne tik kariu, bet ir prekybininku. Jo giminė ne tik valdė žemes ir vertėsi žemės ūkiu, bet ir per Rygos uostą prekiavo su užsieniu - grūdais, sviestu, derva, prieskoniais ir kitais žemės ūkio produktais. Berndtui šis užsiėmimas patiko ir jis jo manymu buvo naudingas, todėl ir Ilzenbergą jis norėjo aplankyti grynai verslo sumetimais. Šiltą ir sausą rudenį Berndtas Kersenbrockas iškeliavo iš Vokietijos į Livonijos ordino pakraštį, karietai (dabartiniai dvaro lankytojai taip pat gali pasivažinėti XIX a. viduryje Austrijoje pagaminta karieta „Victoria“) sustojus ant aukštos Ilzės kalvos (vokiškai - Ilsen berg). Berndtas buvo sužavėtas nepakartojamo vaizdo nuo kalvos į papėdėje esantį Ilgio ežerą. Čia jis pastatė dvarą, kuriam ir prigijo vokiškas kalvos pavadinimas Ilzenbergas. Ilzenbergo dvaro įkūrėjui sekėsi puikiai ne tik valdyti savo žemes, bet ir prekiauti čia užauginta produkcija.
Iki 1896 m. čia karaliavo ištisos vokiečių giminių kartos: Korfų, Zakenų, Orgies von Rutenberg giminės. Nuo 1616-1642 m. dvaro šeimininku tapo Vilhelmas Heikas (Wilhelm Heyck), vėliau, nuo 1642-1653 m. - Nikolausas fon Korfas (Nicolaus von Korff), nuo 1653-1677 m. dvare šeimininkavo Ernstas fon Zakenas (Ernst von Sacken), nuo 1677-1687 m. - Magnusas Ernstas fon Korfas (Magnus Ernst von Korff). Korfų giminės atstovai paliko žymų pėdsaką Livonijos, Kuršo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos, Vokietijos ir Rusijos istorijoje, taip pat bendradarbiavo ir giminiavosi su pirmaisiais Ilzenbergo dvaro savininkais Kersenbrockais. Nuo 1687-1863 m. naujaisiais Ilzenbergo dvaro šeimininkais tapo Bajorų von Orgies-Rutenbergų giminė. Pirmasis giminės atstovas - Adamas fon Orgies-Rutenbergas (Adam von Orgies gen. Rutenberg), nuo 1679-1716 - Fridrichas Vilhelmas (Friedrich Wilhelm von Orgies gen. Rutenberg) Nuo 1712-1775 - Kristofas Georgas (Christoph George von Orgies gen. Rutenberg) tapo kitu Ilzenbergo dvaro paveldėtoju. 1775 m. Ilzenbergo dvarą kaip vyriausias sūnus paveldėjo Kristoferis Johanas (Christoffer Johann von Orgies gen. Rutenberg). Kai kuriuose šaltiniuose įvardijamas Johanu Kristoferiu. 1809 m. dvarą paveldėjo Georgas Fridrichas (Georg Friedrich von Orgies gen. 1863 m. baigėsi bajoriškasis Ilzenbergo dvaro periodas. Paskutinis Orgies-Rutenbergų giminės dvaro valdytojas buvo Didikas Ernstas Ditrichas (Ernst Dietrich Victor von Orgies gen. Rutenberg), kuris neturėjo palikuonių.
Paskutinysis vokietis Ilzenbergo dvare buvo inžinierius N. N. Fuchsas, kuris pastatė dabartinius mūrinius rūmus bei įrengė angliško stiliaus peizažinį parką. N. N. Fuchso valdymo laikotarpis buvo trumpas - trys metai, nors per tą laiką jis sugebėjo perstatyti dvaro rūmus, kurie iš esmės nepakeisti tokie išliko iki mūsų dienų.
1896 m. dvarą nupirko LDK bajoras Eugenijus Dimša, kuris buvo vedęs Rumunijos buvusio ministro pirmininko Tito Livijaus Majoresku dukrą Liviją Majoresku. Aukštosios kelių ir komunikacijos mokyklos (Peterburge) absolventas Eugenijus Dimša vedė iš žymios rumunų šeimos kilusią rumunę Liviją Majorescu (Livia Maiorescu, 1863-1946). Pirmojo pasaulinio karo metais E. Dimša su šeima gyveno Peterburge. Šie dvarininkai apstatė dvaro rūmus ir suteikė jiems prabangos. Paskutiniosios dvaro šeimininkės buvo ponia Dimšienė su dviem dukromis, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu jos pasitraukė į Rumuniją, o dvaras buvo nacionalizuotas.
Taip pat skaitykite: Kultūrinė patirtis Zyplių dvare
Konfliktai ir padalinimai
Iki 1921 m. Ilzenbergo dvaro valdos buvo kur kas didesnės, bet kilęs konfliktas dėl Latvijos ir Lietuvos sienos lėmė tai, jog dalis dvaro žemių liko kitoje Ilgio ežero pusėje bei tapo nebe Lietuvos, o Latvijos teritorijos dalimi. Rokiškėnai sako, kad lietuviai turėtų būti jiems dėkingi, mat būtent dėl Ilzenbergo dvaro dalies valdų ir Ilgio ežero padalijimo Lietuva iškovojo Klaipėdos kraštą bei visą pajūrį sau.
Dvaro parkas - muziejus po atviru dangumi
Ilzenbergo dvaro parkas yra peizažinis, o tai reiškia, kad didžioji parko dalis formuojama atsižvelgiant į natūraliai esantį reljefą, gamtą ir augmeniją bei vandens telkinius, todėl tai unikalus, beveik civilizacijos nepaliestas ir kerintis gamtos kampelis. Šis parkas itin romantiškas, sakyčiau, netgi mistiškas. Jame auga daugybė šimtamečių medžių, bevaikštant parke apima ten tvyrančio didingumo ir ramybės aura, nori nenori susilieji su supančia gamta.
Jei daugumoje Lietuvos dvarų yra įsikūrę muziejai, tai Ilzenbergo dvare visas parkas yra tarsi muziejus po atviru dangumi. Čia daugybė skulptūrų, kurios kiekviena turi savo istoriją bei reikšmę. Šiame parke mane labiausiai sužavėjo natūralūs gamtos eksponatai, tokie kaip paukščių ar šikšnosparnių vadinamasis viešbutis arba daugiabutis: tai aukštas medis, kurio kamienas nusėtas nedidelių drevių - čia šiltuoju metų laiku virte verda gyvenimas. Gidė pasakojo, kad dėl gausybės vakare išlendančių šikšnosparnių ten vakarais jūsų nesuvalgys uodai! Štai jums ir miškas be uodų.
Kalvos apačioje, prie Ilgio ežero, kiekvieną svečią pasitinka ir pasveikina Liutauro Griežės skulptūra „Mažoji princesė“, kuri už nugaros laiko obuoliuką. Pačios kalvos, ant kurios įsikūręs Ilzenbergo dvaras, šlaitai nusėti balsvomis bei geltonomis plukėmis. Nuo šlaito į Ilgio ežerą nutiestas medinis lieptelis su grakščiais suoleliais ir apžvalgos bei poilsio aikštelėmis, kurios veda į nedidelę, legendomis apipintą Meilės salą. Ten auga milžiniškas ąžuolas.
Viena garsiausių Ilzenbergo legendų pasakoja, kad prie to ąžuolo ištarta priesaika bus amžina. Pasak legendos, vaikinas Jonas (kiti sako, kad tai buvo latvis Janis) kartu su savo sužadėtine Ieva prie šio medžio prisiekė vienas kitam amžiną meilę. Jaunuoliai ketino tuoktis, deja, nesuspėjo, nes Jonas buvo paimtas į rekrutus. Rekrutai - tai baudžiauninkų prievolė tarnauti caro kariuomenėje. Dažniausiai į armiją paimdavo 25 metams! O mūsų Joną paėmė „tik“ 15. Grįžo Jonas namo po 15 metų, ir ką jūs sau manote? Ogi jo mylimoji Ievutė buvo vis dar netekėjusi ir ištikimai laukė savo jaunikio! Jonas negalėjo tuo patikėti, bet Ieva jam priminė: „Juk mes vienas kitam prisiekėme amžiną meilę prie ąžuolo, kaip galėjau tave išduoti?“ Prie šio ąžuolo net ir šiais laikais vyksta daugybė sužadėtuvių bei vestuvių ceremonijų. Čia pat, prie meilės ąžuolo, yra skulptoriaus Gintaro Mikolaičio skulptūra „Apsikabinimas“, už kelių žingsnių galima pasigrožėti ir skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio šokančiomis gervėmis. Meilės salos puošmena - grakšti ir be galo puošni rotonda, kurioje karštą vasaros dieną galima pasislėpti nuo kaitros bei ramiai gėrėtis tyvuliuojančiais ežero vandenimis. Čia pat yra pažymėta ir riba tarp Lietuvos bei Latvijos.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai skoniai „Dzūkijos dvare“
Nuosmukis ir atgimimas
Deja, 1948 metais Ilzenbergo dvaras perėjo kolūkio „Aušra“, vėliau tapusio Onuškio tarybiniu ūkiu, žinion. Kadaise ištaigingą dvarą užliejo kolūkinė dvasia. Ji tvyrojo iki pat 1966 metų, kai dvarvietę, su neblogai išsilaikiusiais rūmais, bet pradėjusiais griūti ūkiniais statiniais, įsigijo Panevėžio „Ekrano“ įmonė. Įmonės iniciatyva 1970 metais dvaro rūmai buvo iš dalies rekonstruoti. Vis dėlto, pagalbiniai pastatai dėmesio nesulaukė. Nuo 1992 m. dvarvietė apskritai neturėjo šeimininko: neprižiūrimi pastatai po truputį nyko, dalis ir visai sugriuvo. Į dvaro sodybą netgi buvo įsisukę vagys, kurie išnešiojo net akmeninių pastatų sienas…
2003 metais Ilzenbergo dvarą įsigijo Vaidas Barakauskas. Dvaras tapo vienu patraukliausių kultūrinio turizmo objektų Lietuvoje. O dvaro ūkis garsėja kaip vienintelis Baltijos šalyse pilnai atkurtas ir tęsiantis šimtmečius puoselėtas natūralios žemdirbystės tradicijas.
Ilzenbergo dvaro ūkis ir gėrybės
Tarp dvaro parko, rūmų, ūkinių pastatų ir vynuogynų dūzgia bitės, iš avilių sukamas medus, auginamos karvės, naminiai paukščiai, spaudžiamos vynuogės bei gaminamas kelių rūšių vynas - čia ištisus metus vyksta didesni ar mažesni ūkio darbai, mat Ilzenbergo dvaras yra vienintelis dvaras visose Pabaltijo šalyse, pilnai vykdantis dvaro ūkinę veiklą. Negana to, dvaro ūkis yra biodinaminis, o tai, trumpai pasakius, reiškia ne tik natūralumą bei ekologiškumą, bet ir tai, jog produkcija gaminama tik iš dvare užauginto derliaus, gyvuliai šeriami tik dvare išaugintais pašarais, laukai tręšiami natūraliomis trąšomis, taikoma sėjomaina ir pan. Beje, Ilzenbergo vynuogynas yra vienas šiauriausių vynuogynų pasaulyje. Šiauriau yra tik Latvijoje esantis Sabilės vynuogynas, tačiau jis už mūsų Ilzenbergą mažesnis.
Dvaro teritorijoje yra parduotuvėlė, kurioje prekiaujama dvaro produkcija, taip pat yra ir restoranas, kuriame galima dvariškai papietauti ar pavakarieniauti. Negana to, čia rengiamos maisto bei vyno degustacijos.
Pramogos ir veiklos
Minėtoje patrankų salėje rengiami furšetai, vestuvių ir kitokių renginių šventės - vietos čia per akis. Lauke yra ir scena, vasaromis čia vyksta koncertai, pasirodymai po atviru dangumi bei kitokie renginiai. Pačiuose dvaro rūmuose galima ir pernakvoti - dauguma kambarių įrengti motelio stiliaus su daug vienviečių lovų, tačiau buvusiame kumetyne dabar statomas ir nedidelis viešbutis, kuriame bus įrengti dviviečiai kambariai. Po pietų Ilgio ežere plaukėme vienu didžiausių Europoje elektriniu katamaranu, ant kurio denio yra daugybė staliukų su suoleliais, tad čia galima ir susirengti pikniką. Ilgio pakrantės miškingos, tikrai yra, kur paganyti akis.
Taip pat skaitykite: Rožinės sriubos gidas po Vilnių ir Druskininkus
Ilzenbergo dvaras idealiai tiks kelionei su vaikais, nes čia apie mažuosius netgi kaip pagalvota! Čia įrengta viena didžiausių Lietuvoje interaktyvi žaidimų aikštelė, kuria mėgaujasi ir suaugusieji. Parko teritorijoje auginama ir daug gyvūnėlių, tokių kaip šunys, triušiai, antys, gulbės ir pan. Planuojama auginti ir alpakas, tad vaikai čia gali ne tik iki soties prisidūkti, bet ir pasigrožėti gyvūnais. Dvare taip pat įrengtas milžiniškas kukurūzų labirintas, kurį įveikti reikia gerokai pasukti galvas ir tėveliams.
Jubiliejus ir naujas meno kūrinys
Šiandien Ilzenbergo dvaras yra ne tik istorinis paveldas, natūralios žemdirbystės tradicijų erdvė, bet ir tikrų tikriausia kultūros oazė, kasmet lankytojams pasiūlanti daug įdomybių. Minint 510 metų jubiliejų, dvaro hole iškilo naujas menininkės Aušros Jasiukevičiūtės kūrinys - vienaragio skulptūra. Vienaragis pasirinktas ne atsitiktinai. Šis mitinis arklys su vienu ragu simbolizuoja tyrumą, dvasią ir taurią meilę. Jis siejamas su Mergele Marija, vaizduojamas kaip Šv. Justinos palydovas. Tikėta, kad vienaragio ragas turi priešnuodžių. Įvairios odės, analai ir geradarių biografijos teigia, kad vienaragis - gėrio pranašas. Netgi gausybės rago koncepcija susijusi legendomis apie vienaragį. Skulptūrą sudaro 14 atlietų dalių, kurios sujungtos į vienį. Kūnas ažūrinis, galva, kojos - monolitiniai. Skulptūra dekoruota pusbrangiais ir brangiais akmenimis, kai kurios jos dalys - paauksuotos.
Pasiekimai ir reikšmė
Švenčiant 510 metų Ilzenbergo dvaro jubiliejų, verta bent trumpai aptarti pagrindines jo veiklas ir pasiekimus. Per pastaruosius 22 veiklos metus, nuo tada, kai Ilzenbergo šeimininku tapo Vaidas Barakauskas, dvarvietė gerokai užaugo. Šiandien tai tarytum mažas savarankiškas miestelis, kuriame lankytojai gali rasti nakvynę, maisto, skirtingas ekskursijas, edukacijas ir degustacijas ar tiesiog išskirtinę ramybę gamtos apsuptyje.
Dvare vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, organizuojamos privačios šventės. Svečiams siūloma galimybė paplaukioti po Ilgio ežerą eKatamaranu, sužinoti apie dvaro architektūrą ir istoriją, susipažinti su dvaro gyvūnais, ūkine veikla, vyndarystės principais. Čia netrūksta veiklų įvairaus amžiaus lankytojams: tiek patiems mažiausiems, tiek suaugusiems. Dvare su didele meile tęsiamos natūralios žemdirbystės tradicijos.
Per savo veiklos metus Ilzenbergo dvaras įkūrė 50 darbo vietų kaimo vietovėje, toli nuo visų didžiųjų miestų, visiškai plyname lauke. O dvare veikiančios įmonės kasmet sumoka daugiau nei 450 tūkst. eurų į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokesčių pavidalu. Už savo darbus Ilzenbergo dvaro ūkis apdovanotas „Baltiją tausojančio ūkio“ titulu. Pasiekimų yra ir daugiau: dvaras yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, taip pat yra pelnęs „Autentiškai atkurtas“, „Už darnią plėtrą“ ir „Lankomiausia kultūrinio turizmo vieta“ nominacijas.
tags: #Elzenbergo #dvaras #istorija