Kepimo indo ant laužo gaminimas: nuo raugo duonos iki grilio desertų

Pastaruoju metu raugo duona tapo itin populiari, o vis daugiau žmonių nori išsikepti šį gardų kepalą savo jėgomis. Tačiau raugo duonos paslaptys neatsiskleidžia iš pirmo karto. Šiame straipsnyje aptarsime viską, kas susiję su kepimu ant laužo - nuo raugo duonos iki desertų ant grilio.

Raugas - duonos pagrindas

Sourdough lietuviškai reiškia raugas. Ši duona ypatinga tuo, kad gaminama ilgos fermentacijos metodu, naudojant miltus, vandenį ir druską, kurių pagalba susikuria laukinės mielės ir laktobakterijos. Būtent pastarosios fermentacijos būdu išskiria dujas, suteikiančias duonai švelniai rūgštų skonį.

Manoma, kad raugo duona atsirado labai seniai, nes tuo metu žmonės neturėjo galimybės nusipirkti mielių parduotuvėje. Duona buvo laikoma šventu, vertinamu ir mylimu maisto produktu, o duonos kepėjai - gerbiamais žmonėmis. Šios duonos gamybos technologijas išpopuliarino prancūzai, kurie iki šiol savo tradicinėse kepyklose gausiai kepa sourdough gaminius.

Kuo ypatinga raugo duona?

Nenusimanantiems apie kepinius gali atrodyti, kad ši duona išvaizdos prasme nuo mielinių gaminių skiriasi tik storesne plutele bei didesnėmis skylėmis. Tačiau be taip akį džiuginančių išvaizdos savybių, visi pliusai glūdi sourdough sudėtyje.

Visų pirma, šioje duonoje nėra nieko dirbtino - viskas susiformavę natūraliai per ilgą fermentacijos procesą. Todėl tai draugiškas gaminys mūsų skrandžiui bei visai virškinimo sistemai, iš kurio organizmas pasisavina bene visas medžiagas. Duonoje susiformavęs stiprus gliutenas yra kitoks nei parduotuvėje pirktų mielinių kepinių, o tai reiškia galimybę šia duona mėgautis net tiems, kurie iš savo mitybos turėjo išbraukti gliuteno turinčius produktus.

Taip pat skaitykite: Keksiukų formų tipai

Ingredientai ir raugo gamyba

Viskas, ko jums reikia šios duonos kepimui bei pirmiems eksperimentams, tai: pilno grūdo ruginių miltų, speltos miltų, pilno grūdo kvietinių miltų ir baltų kvietinių 550 D tipo miltų. Svarbu, kad miltuose būtų didelis kiekis baltymų - taip duona iškils, joje susiformuos stiprus gliutenas, o tokiais miltais maitinamas raugas bus aktyvus ir laimingas.

Renkantis pilno grūdo miltus, labai svarbu atsižvelgti į jų natūralumą bei ekologiškumą. Dauguma kepėjų teigia, jog duonos skonis priklauso net nuo to, kokioje dirvoje buvo auginami grūdai, kuo jie buvo purškiami. Druska subalansuoja ir duonos skonį. Tačiau ar žinojote, jog druska sourdough duonos kepimo procese dalyvauja kaip natūralus stabilizatorius? Ji ne tik sustiprina skonines savybes, bet ir užima svarbų vaidmenį gliuteno gamyboje. Gaminant duoną teikite pirmenybę kuo natūralesnei druskai - himalajų, jūros su jodu ir t.t. Venkite chemiškai apdorotų produktų.

Sourdough duona - gyva, tad ir visi ingredientai jos gamyboje turi turėti gyvybės. Tad jeigu jūs savo namuose vandenį be baimės geriate iš čiaupo - naudokite jį. Jeigu jūsų namuose vanduo neturi didesnio kiekio chloro, naudokite iš karto. Jeigu turi - palaikykite stikliniame inde. Bet ne parą, užteks ir 20 minučių. Naudoti vandenį iš butelio ar filtro griežtai draudžiama - juose nėra duonos fermentacijai reikalingų medžiagų. Taip pat visuomet atkreipkite dėmesį į vandens temperatūrą - per karštas vanduo nužudo net ir stipriausias mieles. Maišydami duoną ranka rinkitės ne didenį nei 30 C laipsnių vandenį.

Raugo visuomet galima gauti iš gerų, duoną kepančių žmonių. Miltai. Vanduo. Tačiau, jeigu jūsų aplinkoje nėra nė vieno kepančio, vienintelė draugė turinti raugą nenori juo dalintis, tikrai ne bėda - jį galite pasigaminti namuose! Patyrę duonos kepėjai sako - reikia namuose turėti bent 3-4 skirtingų miltų sourdough raugus, kad be vargo galėtumėte išsikepti norimą duonos kepalą. Bet jums, kepantiems namuose, tikrai užteks ir vieno, kvietinio arba ruginio raugo.

Pradėti gaminti raugą būtina naudojant pilno grūdo miltus. Iš subrandinto ruginių miltų raugo palaipsniui galite savo raugą paversti pilno grūdo kvietiniu. Iš šio - į speltos arba jogurtu kvepiantį baltų miltų kvietinį. O bet tačiau - iš baltų miltų raugo, ruginės duonos nelabai išsikepsite. Būtent baltų miltų raugas yra lepiausias ir gležniausias - jam kartais daugiau laiko reikia pakilti, subręsti. Jis mažiau atsparus įvairioms bakterijoms. Tačiau būtent duona, kurios sudėtyje yra baltų 550 D tipo miltų pavyzdingai iškyla ir pasižymi didelėmis skylėmis.

Taip pat skaitykite: Kaip paruošti traškią šoninę

Puikiai subrendęs kvietinių miltų raugas kvepia jogurtu ir šviežiomis mielėmis. Ruginių miltų raugas yra pats atspariausias bakterijoms, tad būtent čia ir yra paslaptis, kodėl nuo šių miltų (arba pilno grūdo kvietinių) prasideda raugo auginimas. Ruginis raugas pasižymi didesniu rūgštingumu, tačiau tinkamai pribrendęs turi vaisių bei riešutų aromato. Na, o pilno grūdo kvietinis raugas - saldžiai rūgštus. Su juo pagaminta duona yra puikiai organizmo pasisavinama.

Raugas - gyvas organizmas

Žinoma, kad raugas būtų stiprus, jį reikia maitinti ir nuolatos iš jo kepti. Raugas gali gyvuoti metų metus! Tad kuo senesnis raugas, tuo jis stipresnis - su tokiu raugu sėkmingiau iškeps tobulas duonos kepalas.

Mes savo raugą užsiauginome taip:

  1. diena. 60 gr. pilno grūdo kvietinių miltų stiklainyje sumaišome su 60 gr. vandens. Labai svarbu, kad vanduo nebūtų distiliuotas, iš butelio ar virintas. Jeigu jūsų namuose vanduo yra kietas, bent pusvalandį prieš raugo maitinimą jį palikite stiklinėje, kambario temperatūroje. Stiklainį uždengiame medvilnės ar lino skiaute bei užspaudžiame gumele. Svarbu, jog raugas nuolat kvėpuotų. Indą su raugu padėkite šiltoje virtuvės vietoje, atokiau nuo skersvėjų.
  2. diena. Po pirmos dienos nepastebėsite nieko naujo, todėl palikite stiklainį su miltų bei vandens mišiniu dar 24 valandoms.
  3. diena. Pradedamas raugo maitinimas. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 50 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 10 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms. Šiuo metu galite ties raugo paviršiumi ant stiklainio uždėti kanceliarinę gumytę - jos dėka matysite kiek raugas pakyla.
  4. diena. Kartojame maitinimo procesą. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 40 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 20 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms.
  5. diena. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 30 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 30 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms.
  6. diena. Po penkių maitinimo dienų raugas jau lyg ir turėtų būti pasiruošęs kepimui. Jis privalo būti pilnas burbuliukų, maloniai kvepėti mielėmis bei pačiame fermentacijos pike pakilti daugiau nei dvigubai stiklainyje. Tačiau neretai raugo fermentavimas gali užsitęsti net dvi savaites. Todėl mūsų patarimas būtų - neskubėkite vos suburbuliavus jaunam raugui kepti duonos. Leiskite jam subręsti, stebėkite jo kilimo laiką, stenkitės jį pažinti. Juk tai gyva bakterijų kolonija - ne veltui dauguma kepėjų savo raugui duoda žmonių vardus!

Jeigu norite šviesesnio, iš didelės koncentracijos baltų miltų, raugo, kelias dienas toliau maitinkite, kol raugo proporcija bus 10 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 50 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Tiesa, mūsų instrukcijos rodo kaip pradėjus su pilno grūdo kvietiniais miltais savo raugą vis šviesinti siekiant baltų miltų raugo. Tačiau jeigu norite pilno grūdo kvietinių ar ruginių miltų raugo, vadovaukitės tais pačiais principai, tik masės “neskieskite” baltais 550 D miltais.

Visų pirma, pagalvokite, kiek raugo turėtumėte, jeigu pora savaičių jums reiktų maitinti savo raugą proporcijomis 1:1:1 (raugas, miltai, vanduo)? Tikriausiai prikauptumėte nemažą kibirą. Suprantama, jog nesinori maisto (taip taip, juk ir čia maistas) išmesti. Tad internete yra gausybė receptų, kaip su raugo likučiais išsikepti naminių vaflių, sausainių, krekerių. Būtinai bandykite!

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti sūrį sūrio pyragui

Raugų priežiūra

Jeigu planuojate duoną kepti kartą per savaitę, laikykite raugą šaldytuve. Pamaitinate santykiu 1:1:1 (mes pratę visko dėti po 50 gr.), uždengiate stiklainį dangteliu (tačiau jokiu būdu neužsukate!) ir padedate į šaldytuvą. Raugui augti reikalingas maistas, o tai - deguonis ir miltuose esantys baltymai. Būtų tobula, jei kas 4 dienas rastumėte laiko raugą pamaitinti. Kaip tai darome? Ištraukiame raugą, leidžiame jam atšilti iki kambario temperatūros, tuomet pamaitiname santykiu 1:1:1 dalį senojo raugo išmesdami (arba panaudodami kitur) ir dedame atgal į šaldytuvą.

Jeigu po ilgenio raugo nemaitinimo pamatysite viršuje esantį rusvą, aštriai kvepiantį skystį, neišsigaskite - tai išsiskyręs vanduo, kuris praneša, jog jūsų raugas išalko. Ka tokiu metu daryti? Kaip įmanoma daugiau to skysčio su šaukštu nuimti ir išmesti. Tuomet raugą pamaitinti, kad jis vėl būtų aktyvus ir laimingas. Jeigu įmaišysite skystį į raugą, jis suteiks kepamai duodai didesnį rūgštingumą. Štai čia dažnai būna visų, kepančių duoną klaida. Žinoma, ne kartą buvo ir mūsų. Temperatūra yra labai svarbi - tiek vandens, tiek pačios aplinkos. Jeigu kambaryje karšta, labai lengva duoną perkildinti. Jeigu taip nutiks - kepalas bus plokščias, o paragavus nemaloniai rūgštus. Geriausia kambario temperatūra sourduogh duonos gamyboje 21-23 C laipsniai šilumos.

Kiek namų šeimininkių - tiek skirtingų sourduogh duonos kepimo būdų. Kiekvienas kepėjas atranda sau priimtiniausią metodą, kuriuo besivadovaujant iškepa dailus kepalas. Ir tai yra puiku! Žinoma, tą metodą atrasti užtrunka laiko, tačiau iš patirties galima sakyti - kuo elgsitės drąsiau ir mažiau stresuosite, tuo labiau pavyks iškepti vykusią duoną. Pagrindiniai kepimo metodai yra du: ambient ir retarded. Kuo jie skiriasi? Ambient metodas patariamas pradžiamoksliams kepėjams ir tiems, kurie gamina saldžius sourdough gaminius. Jis greitesnis, nes ryte turėdami aktyvų raugą ar įmaišą jau vakare galėsite pjauti savo išmyluotą kepalą. Na, o retarded būdas - kai suformuota ir į krepšelį idėta tešla dar yra lėtai fermentuojama per naktį šaldytuve. Sakoma, jog šis metodas padeda sukurti stipresnę plutelę bei didesnes skyles.

RAUGAS AR ĮMAIŠA? Gamindami duoną galite į tešlą dėti raugą arba pasiruošti įmaišą. Įmaiša - tai antrą kartą sukurta biologinė bakterijų terpė. Kitaip tariant, naudodami nedidelę dalį aktyvaus raugo su miltais bei vandeniu sukuriate naują raugą. Tai realiai tas pats kaip jį maitinti, tik proporcijos kitokios 1:2:2 arba 1:3:3. Įmaišos receptas visuomet būna pateiktas receptūroje. Tačiau ar skiriasi duona kepama įmaišant raugą ir įmaišą? Visiškai vienodas kiekis ingredientų, vienodas kildinimo ir lankstymo laikas. Skirtumas - viena su įmaišytu raugu iš karto, o kita su įmašyta įmaiša po autolizės. Skirtumai? Visiškai jų nepastebėjom. Abu kepalai minkšti, purūs, su didelėmis skylėmis ir netgi vienodai iškilę.

Visuose kepiniuose labai svarbu drėgmė. Didesnės drėgmės duona pasižymi didesnėmis skylėmis, tačiau ir tešlą suvaldyti yra sunkiau. Tad pradedant kepti, geriausia išlaikyti 70 - 75 % drėgmę. Drėgmė skaičiuojama procentaliai nuo miltų kiekio. Būtent taip yra apskaičiuojama drėgmė. Ir ne, vandens, raugo bei druskos kiekis neturi sudaryti viso 100% miltų masės. Raugo ir druskos kiekiai gali svyruoti, bet labai nežymiai. Tradiciškai vienas kepalas susidaro iš 50 - 75 gr. raugo ir standartiškai - 10 gr.

Duona gali pasižymėti ne tik įvairiais skoniais, bet ir priedais: alyvuogėmis, įvairiais riešutais, prieskoniais, sūriais. Svarbiausia, eksperimentuoti! Visi stambūs priedai įmaišomi lankstymo metu (antro arba paskutinio).

Kad duona būtų iškilusi ir pavykusi, mes turime naudoti raugą pačiame jo kilimo pike. Tad pirmas dalykas ką turite daryti - susidraugauti su savo raugu ir žinoti, per kiek laiko jūsų namų temperatūroje jis pakyla. Mūsiškis pilnai suburbuliuoja per 4-6 valandas, priklausomai nuo temperatūros svyravimų.

Grilio patiekalai ir desertai ant laužo

Kokios Joninės be iškylos gamtoje, kvapnių ant laužo ar grilio keptų kepsnių, bulvyčių ar kitų patiekalų?! Šiandien gaminame visą vakarienę! Grįžta mada kepti visą paukštį ar gyvūną:„Pati naujausia šių metų grilio tendencija - kepti kuo didesnį kepinį: visą viščiuką, kalakutą, ėriuką ar paršelį. Nors kepti ne atskiras dalis, o visą paukštį ar gyvūną yra laikui imlus procesas, svečius tikrai nustebinsite.“

Dalindamasis patirtimi J. Kaminskas teigia, kad nebūtinai Jums prireiks specialaus didelio uždaro grilio, juk ir ant laužo gamtoje galima kepti: iš medžio šakos pasiruošti didelį iešmą, kad per daug neišdegintumėte laužavietės, galite malkas kurti ant skardos. Asociacijos prezidentas pasakoja ir apie žemėje įkastas laužavietes, galima kepti net duobėje, išklojus ją lauže įkaitintais akmenimis ar skarda, ant kurios sudedamos anglys.

Artėjant Joninėms pabandykite tokius kepimo būdus, kurių nesate bandę - tai bus staigmena ir Jums, ir svečiams. Jei norite sultingo ir aromatingo kepino, apdenkite jį skarda ar grilio dangčiu. Ne kartą esu kepęs iškastoje duobėje, kurią uždengdavome, palikę nedidelį plyšį dūmams išeiti. Taip keptas paršelis būdavo itin sultingas.

Ėriukas, sveriantis apie 25 kg, kepa nuo 7-8 iki 10 val., tai vėl gi priklauso nuo to, ar uždarame, ar atvirame grilyje jį kepate. Galima kepti ir ėriuko išklotinę - ji iškeps pora val. greičiau. Grilio meistras pritaria, kad greičiausiai ir paprasčiausiai iškeps visas viščiukas. Jį galite pamarinuoti iš vakaro, arba nusipirkti jau marinuotą. Kepant viščiuką ant grilio jį reikėtų užmauti ant specialaus kūgio formos stovelio iš vielos, kuriame įsistato ir indas su skysčiu: tai gali būti spausta citrina su prieskoninėmis žolelėmis, galima pilti alų, vyną. Kas mėgsta, gali įpilti šlakelį brendžio. Jei neturite tokio stovelio, galite naudoti nupjautą alaus skardinę ar butelį. Svarbiausia, kad kepant viščiuką, skystis garuotų, suteikdamas jam ir aromato, ir sultingumo.

Taip kepamas viščiukas iškepa per 1 val. Grilio meistras pataria, kad viščiuko kepimo laiką paprasta paskaičiuoti - 1 kg - 1 val. Taigi, jei viščiukas sveria 1,8 kg svorio - jis keps iki 2 val. Uždarame grilyje viščiukas iškeps pusvalandžiu greičiau. Tiesa, kepdami uždarame grilyje su reguliuojama temperatūra, iš pradžių nustatykite aukštesnę temperatūrą - 120 - 160 laipsnių, vėliau mažinkite. Jei neturite tokio grilio ir kepate ant paprastos kepsninės, galite jam paruošti gaubtą iš folijos.

Jei nuspręsite kepti ėriuką ar paršelį, jį reikėtų marinuoti ilgiau arba naudoti virtuvės šefų dažnai naudojamą būdą - marinatą sušvirkšti specialiu kulinariniu švirkštu į mėsą. Tuomet ji bus ir skani, ir sultinga. Jei neturite galimybės kepti viso paukščio ar gyvūno, ant laužo kepkite pamėgtas mėsos ar paukštienos dalis.

Prie mėsos ar paukštienos tinka kepti baklažanai, cukinijos, paprika, pomidorai, joms paįvairinti grilio meistras dažnai parenka ir svogūnų ar česnakų galvutes. Pasakodamas apie įvairius grilius bei populiarėjančius vienkartinius grilius, Juozas Kaminskas ragina nepamiršti ir saugumo: kepti reikėtų tik tam skirtose vietose. Laužavietę apjuosti akmenukais, stengtis nekepti arti miško, sausų medžių, žolės.

Desertai ant grilio

Vakarui vainikuoti ant grilio galite iškepti ir desertus. Desertų, kuriuos galima gaminti ant laužo ar grilio, tikrai labai didelė įvairovė, tik reikia daugiau improvizuoti. Ant laužo ar grilio galima kepti ir trupininius desertus, ir zefyrus ar įdarytus vaisius. Na, o patys paprasčiausi desertai - vaisių ir zefyrų vėrinukai, kurie greitai iškepa virš lengvai rusenančių žarijų, tad iškepsite po kepsnių likus nestipriai kaitrai.

Halina Bovševič siūlo patį paprasčiausią trupininio grilio deserto receptą: Paimkite pačius paprasčiausius sausainius, juos sutrupinkite, sumaišykite su gabalėliu sviesto. Paruoštą masę įdėkite į folinę keksiukų formelę arba ant folinio padėkliuko. Ant viršaus galite uždėti uogienės ar trintų vaisių, taip pat - zefyrų. Kepkite ant lengvos ugnies ar rusenančių žarijų apie 15 min. Per tą laiką išsilydys sviestas ir išburks sausainių trupiniai, lengvai aplieti trintomis uogomis ar uogiene. Iškeptus pyragėlius galite papuošti mėtomis. Šiems pyragėliams iškepti puikiai tiks uždaras grilis, jei esate gamtoje, galite juos uždengti folijos lakštu.

Pasakodama apie zefyrus, Halina pataria rinktis specialiai kepti ant grilio skirtus zefyrus, jų dabar prekybos tinkluose galite rasti labai įvairių. Bet tiks ir tradiciniai zefyrai. Jei gaminsite vėrinukus - verkite ant medinio iešmelio braškę, melioną ir zefyrą, tada vėl kartokite tokiu pačiu eiliškumu. Vėrinukus kepkite ne ilgiau kaip 5 min., nes zefyras turi lengvai apskrusti, bet neišsilydyti. Tokį vėrinuką galite uždėti ant vaflio ir aplieti trintomis uogomis ar užpurkšti grietinėlės, galite naudoti ir jau paruoštus padažus: karamelinį, šokolado, vaisių ir pan.

Įdarytam desertui, kepamam ant grilio, geriausiai tiks persikas, kriaušė, o įdaryti galite viskuo, ką turite: varške, uogų džemu su trupintais sausainiais ar kitais produktais. Ant grilio galima kepti ir pačius paprasčiausiu keksiukus, kuriems paruošti Jums tereikės miltinio mišinio, vandens ir aliejaus.

Dūmo aromato desertai

Atsiųstame pranešime „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalijasi lengvai paruošiamais dūmo aromato desertais, kurie nustebins net ir įnoringiausius smagurius. „Saulėtos vasaros dienos iškylautojams leidžia atrasti pačius neįtikėčiausius ant laužo ar grilyje ruošiamo maisto receptus. Neabejoju, kad kiekvienas turi savo originalų šašlykų marinavimo būdą, tačiau nustebinti artimuosius galime ne tik kepsniais, bet ir dūmo aromato desertais, kurie sužadins ne tik skonio receptorius, bet ir gali tapti puikia laisvalaikio pramoga“, - sako A. Poleninas ir dalijasi lengvai paruošiamų ant grotelių grilyje kepamų 3 desertų receptais.

Persikų pagalvėlės Šiam nesudėtingam, bet įsimintinam desertui pagaminti reikės: Keptas saldžiarūgštis melionas Desertui paruošti reikės: raukšlėtojo melionorūkytos paprikos milteliųmedaus Gaminimas: Grilyje keptas sūrio pyragas „Nors dažniausiai sūrio pyragai nekepami, tačiau šis bus kitoks, mat jis kepamas ne bet kur, o ant kepimo grotelių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga, tačiau taip tikrai nėra, o šiam desertui pagaminti prireiks vos 6 produktų“, - sako A. Poleninas. Reikės: pakelio bemielės sluoksniuotos šaldytos tešlos120 gramų kreminio sūrio50 gramų cukrauscitrinos žievelėslašelio vanilės ekstraktomėgstamų trintų uogų ar uogienės Gaminimas: Atitirpinus šaldytą tešlą ją supjaustykite dideliais kvadratais.Visus kitus ingredientus, išskyrus uogas ar uogienę, sutrinkite elektriniu plakikliu ar virtuviniu kombainu iki purios masės.Kreminio sūrio masę dėkite tešlos kvadratėlių centre, o ant viršaus - trintas mėgstamas uogas ar uogienę.Iš kvadrato padarykite trikampį, lenkdami tešlą iš kampo į priešingą kampą. Itin gerai užspauskite kraštelius, mat uždėjus pyragėlius ant grotelių sūris ims skystėti ir gali tekėti per kraštus.Kepkite pyragėlius ant vidutinės kaitros iš abiejų pusių: iš vienos apie 5-7 minutes, o iš kitos - 4-5 minutes, ar kol tešla visiškai iškeps.

Keptuvės ugniai

Keptuvė - tai ne tik kokybiškas ir ilgaamžis indas, kuris tarnaus ilgus metus, bet ir bilietas į tikrų lauko gurmanų klubą. Pateikiame keletą svarbių rekomendacijų ir glaustų patarimų, kurie padės jums išsirinkti patikimus lauko reikmenis.

Ugnies keptuvės specialiai sukurtos taip, kad atlaikytų aukštą temperatūrą ir tiesioginį sąlytį su ugnimi. Todėl jos paprastai gaminamos iš ketaus arba plienast. y.

Ketaus keptuvės puikiai palaiko temperatūrą ir yra tokie patvarūs, kad tinkamai prižiūrimi tarnaus visą gyvenimą. Juose galima ne tik kepti, bet ir kepti ar troškinti ir, žinoma, iš karto patiekti. Kiekvieną kartą naudojant jie natūraliai įgauna nelimpančią dangą. Jos nėra plaunamos, tik po kiekvieno naudojimo nušluostomos popieriniu rankšluosčiu, be to, jas reikia specialiai prižiūrėti - reguliariai tepti alyva. Jie paprastai būna sunkūs.

Plieninės ugnies keptuvės šiek tiek lengvesnės už ketaus keptuves, todėl jas lengviau valdyti. Jos greitai įkaista ir greitai atvėsta, todėl idealiai tinka greitai ruošti paprastus patiekalus. Jei prieš naudodami juos pirmą kartą tinkamai išdeginsite, jų paviršius natūraliai taps nelipnus. Jie linkę į koroziją, todėl juos reikia kruopščiai valyti ir vėliau apdoroti alyva. Paprastai jos yra prieinamesnės nei ketaus keptuvės.

Nerūdijančio plieno keptuvės atsparūs aukštai temperatūrai ir korozijai. Juos lengva valyti ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Jie yra lengvi ir nebrangūs. Gamindami maistą turite naudoti daugiau riebalų, kad maistas nesudegtų. Jos nekaupia šilumos taip gerai kaip ketaus keptuvės.

Dydis - pagal žmonių, kuriems dažniausiai gaminsite maistą, skaičių. Tipas - ugnies keptuvės puikiai tinka mėsai ir žuviai ruošti, trumpai tariant, kepti ant grotelių. Ugnies wok arba kitos gilios keptuvės puikiai tinka didelių gabaritų patiekalams, troškiniams ir pan. Gauta iš - jei planuojate nešiotis keptuvę į žygius lauke, rinkitės mažiausio dydžio ir mažiausio svorio keptuvę. Niekada nedėkite šaltos keptuvės ant karštos ugnies. Ji gali įtrūkti. Saugiau naudoti jos laipsniškas šildymas.

Dėl keptuvės medžiagos kepimui galite naudoti riebalus arba ne. Tačiau tiesa yra ta, kad ji ne tik nelimpa, bet ir suteikia maistui skonio. Po kiekvieno naudojimo pan leiskite atvėsti ir išvalykite. Aukštai temperatūrai atsparios medžiagos yra ketus, plienas arba nerūdijantis plienas. Keptuvės dydis priklauso nuo to, kiek žmonių ruošiate ir kokį maistą planuojate gaminti. Dažniausiai naudojamas kuras yra mediena, medžio anglis arba briketai. Po kiekvieno naudojimo išvalykite keptuvę popieriniu rankšluosčiu arba kempine ir vandeniu. Nepalikite joje maisto likučių. Po valymo keptuvę patepkite plonu aliejaus sluoksniu ir kaitinkite, kol pradės rūkti.

tags: #dubuo #kepimui #ant #laužo #gaminimas

Populiarūs įrašai: