Dilgėlių raugas daržovėms: natūralus būdas gausiam derliui

Liepa - pats vasaros įkarštis, kai sodai ir daržai pilni žalumo, o daržovės sparčiai auga ir nokina vaisius. Nors gali atrodyti, kad pagrindiniai darbai jau atlikti, liepos mėnuo yra svarbus metas stebėti augalus ir pasirūpinti papildomu tręšimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl liepos mėnesį daržovėms reikia trąšų ir kaip dilgėlių raugas gali būti puikus natūralus sprendimas.

Kodėl daržovėms reikia trąšų liepos mėnesį?

Liepa - intensyvaus augimo ir derliaus formavimosi metas. Augalai iš dirvos ima didelius kiekius maistinių medžiagų, kad subrandintų vaisius, žiedus, lapus ar šakniavaisius. Net jei tręšėte pavasarį, iki liepos dalis medžiagų jau bus išplauta lietaus ar sunaudota pačių augalų. Maistinių medžiagų trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais:

  • Azoto trūkumas: Augalai gelsta, tampa smulkūs ir silpni. Azotas yra būtina sudedamoji dalis visų gyvybiškai svarbių medžiagų: baltymų, amino rūgščių, nukleino rūgščių, chlorofilo, hormonų, vitaminų, fermentų ir t.t.
  • Kalio trūkumas: Lėčiau mezga derlių, lapai pasidaro tamsiai žali, pasirodo baltos arba gelsvos dėmės, kurios vėliau paruduoja, lapai džiūsta ir krinta. Kalis skatina fotosintezę, stiprina angliavandenių tekėjimą iš lapų į kitus organus, padeda kauptis amino rūgštims, aktyvina fermentus, stiprina baltymų sintezę, padeda sulaikyti vandenį, didina augalų atsparumą sausroms ir t.t.
  • Fosforo trūkumas: Stabdo šaknų sistemą ir bendrą augimo energiją, apatiniai augalo lapai paraudonuoja, vėliau paruduoja ir lapai būna smulkūs, augalai silpnai krūmijasi. Fosforas reikalingas organinių medžiagų sintezei, medžiagų apykaitai augaluose, jis įeina į nukleino rūgščių sudėtį ir yra makroenergijos šaltinis.

Skirtingoms daržovėms reikia skirtingų maistinių medžiagų kiekių. Pavyzdžiui:

  • Pomidorai: Jiems labai svarbus kalis ir fosforas, o azoto reikia mažiau.
  • Agurkai: Jiems reikia daug maisto medžiagų, ypač derėjimo laikotarpiu, svarbu papildomai duoti kalio ir mikroelementų.
  • Kopūstai: Jiems reikia papildomo azoto, kad galėtų formuoti tvirtas galvas.
  • Morkos ir burokėliai: Tręšimas turėtų būti subalansuotas, vengiant per daug azoto.
  • Salotos, špinatai, žalumynai: Sėklų dygimui ir pradiniam augimui reikės greitai pasisavinamų azoto junginių.
  • Ankštiniai (žirniai, pupelės): Jų papildomai azotu tręšti nereikia, nes jie patys fiksuoja azotą iš oro.

Dilgėlių raugas - natūrali trąša jūsų daržui

Dilgėlių raugas yra natūrali, ekologiška trąša, skirta augalams tręšti ir dirvai gerinti. Tai fermentuotas skystis, gaunamas ruošiant dilgėles be šilumos apdorojimo, kuris pasižymi gausiu mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu. Dilgėlės (Urtica dioica) - vienos iš naudingiausių augalų sodininkystėje, gaunančios daug dujų, mikroelementų, fitohormonų ir vitaminų.

Dilgėlės turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų. Kalis, kalcis ir magnis būtini visiems augalams. Šie elementai, kuriuos augalai gauna iš dilgėlių, lengvai pasisavinami. Vitaminas K, kurio turi dilgėlių lapai, yra ne tik svarbus fotosintezės proceso dalyvis, bet ir stiprina augalų imunitetą. Likusieji elementai puikiai „pamaitina“ daržoves, pagreitina jų augimą ir vaisių nokimą. Ši žalioji trąša naudinga ir dekoratyvinių augalų augimui ir jų žydėjimui.

Taip pat skaitykite: Dilgėlių sriuba: gaminimo instrukcija

Kaip pasigaminti dilgėlių raugą?

Norint gauti kokybišką raugą, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

  1. Medžiagų parinkimas: Rinkite jaunas, šviežias dilgėles, dar nespėjusias žydėti. Geriausia rinkti ankstyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą.
  2. Dilgėlių užpylimas vandeniu: Susmulkinkite arba suplėšykite dilgėles, dėkite į indą apie 1/3 tūrio.
  3. Uždengimas ir laikymas: Indą uždenkite marle ar kita patikima medžiaga, leidžiančia orui patekti, bet neleidžiančia patekti vabzdžiams ar dulkėms.
  4. Fermentacija: Raugo fermentacija trunka apie 7-14 dienų. Per šį laiką skystis pasidaro tamsiai rudas, atsiranda specifinis kvapas. Svarbu stebėti fermentacijos eigą, kad raugo nesugestų. Jei tara stovės saulėje, perrūgimas įvyks greičiau. Procesui pagreitinti į antpilą galima pridėti ir truputį mielių. Iš perrūgusių dilgėlių sklinda nemalonus kvapas. Jo nebeliks, jei į antpilą įdėsite vaistinių valerijonų šaknį. Kai perrūgimas baigsis, antpilas patamsės ir nustos putoti, tuomet trąšas praskieskite vandeniu santykiu 1:10. Koncentruotą dilgėlių antpilą perkoškite, atskiedus vandeniu 1:20 augalus galima apipurkšti.
  5. Paruošimas naudojimui: Paruoštą raugą rekomenduojama nukošti per smulkų sietelį arba marlą, kad pašalintumėte augalų likučius. Skystį laikykite šaldytuve arba vėsioje, tamsioje vietoje. Tokiu būdu raugas išlieka tinkamas naudoti iki 2 mėnesių.

Dilgėlių raugo naudojimas

Raugo tręšimo metodai ir dozavimas priklauso nuo augalo rūšies, augimo stadijos ir derliaus poreikių:

  • Laistymas po šaknimis: Tai pagrindinis tręšimo būdas. Dilgėlių raugas praskiedžiamas vandeniu santykiu nuo 1:10 iki 1:20 (viena dalis raugo ir 10-20 dalių vandens). Bet kokių kultūrų maitinimo po šaknimis darbai atliekami 1-2 kartus per savaitę apsiniaukusiomis dienomis, po lietaus ar laistymo metu. Dilgėlių antpilu dirvožemis laistomas aplink augalus, tiksliau - 0,5-1 l po kiekvienu krūmu.
  • Purškimas ant lapų: Raugas, praskiestas santykiu 1:20, gali būti naudojamas lapų purškimui, ypač jaunų augalų augimo metu. Lapai apipurškiami 1 kartą per mėnesį.

Svarbu: Įsitikinkite, kad raugas paruoštas laikantis higienos ir fermentacijos taisyklių, tinkamai praskiesto ir naudojamas griežtai pagal augalų poreikius.

Kiti dilgėlių raugo receptai

  • Su kitomis piktžolėmis: Į dilgėlių antpilą galima pridėti kitokių piktžolių - jau minėtų taukių, varnalėšų, kiaulpienių (iki sėklų atsiradimo), kiečių, varpučių. Įvairūs augalai gerai papildo vienas kitą ir sukuria polivitaminų trąšas, kurių sudėtyje yra visi daržų kultūroms būtini elementai. O jei į dilgėlių antpilą dar įbersite medienos pelenų, tokiai išskirtinei trąšai sunkiai rasite geresnį pakaitalą. Žaliosioms trąšoms gaminti tinka visi augalai, išskyrus nuodingus, pavyzdžiui, dirviniai vijokliai. Taip pat nerekomenduojamos varpinės kultūros, kurios skaidydamosi gali sudaryti spirito turinčius junginius.
  • Su duona: 3/4 talpos pripildoma jaunų dilgėlių kotų ir lapų, pridedama duonos, bandelių, džiūvėsių likučių, įpilama giros ir mielių (geriau šviežių). Visa tai užpilama šiltu vandeniu (taip pat ne iki kraštų, kad rūgimo metu antpilas neišbėgtų). Uždengti dangteliu ir laikyti 3-5 dienas, kad prisitrauktų. Prieš vartojimą antpilas atskiedžiamas vandeniu santykiu 1:10. Laistomi braškių krūmeliai.

Dilgėlių raugas skirtingoms daržovėms

  • Pomidorai: Daugelis patyrusių daržininkų pažymi, kad pomidorus pasotinus vien perrūgusių dilgėlių antpilu, išauga tvirti jų krūmai, bet derliumi pasigirti negalima. Todėl į antpilą pridedama kitokių piktžolių. Pomidorams labai tinka toks augalas kaip taukė. Antpilas gaminamas pagal jau aprašytą receptą. 1 l - išaugusiems pomidorams, o neseniai pasodintiems daigams pakanka 0,5 l. Derlius greitai sunoksta, jei pomidorų lapai kas mėnesį apipurškiami dilgėlių antpilu. Tuomet vaisiai būna stambūs, rečiau serga. Dilgėlių lapai naudingi pomidorams kaip mulčias. Jis išsaugo drėgmę dirvožemyje ir užkerta kelią šliužams. Apsaugosite pomidorus nuo maro purškiant tirpalu iš 10 l vandens ir 0,5 stiklinės druskos. Ant lapų susiformuos apsauginė plėvelė, kuri neleis infekcijai patekti į augalo vidų.
  • Agurkai: Dėl dilgėlių antpilo poveikio padaugėja agurkų mezginių skaičius ir greičiau nuimamas derlius. Agurkams skirtas dilgėlių antpilas ruošiamas kartu su taukėmis. Šios piktžolės turi daug kalio ir fosforo, o jie augurkams ypač reikalingi.
  • Braškės: Joms taip pat patinka žaliosios trąšos. Ypač dilgėlių su duona. Jos sudėtyje esantis kalis padidina uogų saldumą, azotas ir mielės maitina augalą ir padeda formuoti sveikus ūglius.

Kitos natūralios trąšos

Be dilgėlių raugo, yra ir kitų natūralių trąšų, kurias galite naudoti savo darže:

  • Kompostas: Tai pati populiariausia natūrali trąša, kurią galima pasigaminti tiesiog savo kieme.
  • Kiaušinių lukštai: Tinka pomidorams, paprikoms, kopūstams - visoms kultūroms, kurioms reikia kalcio.
  • Žievelės nuo bananų: Puikus kalio šaltinis.
  • Kavos tirščiai: Puikus azoto šaltinis.
  • Pelenai: Turi daug kalio ir kitų mikroelementų.

Maisto medžiagų balansas ekologiniame ūkyje

Ekologiniuose ūkiuose augalai maisto medžiagomis aprūpinami naudojant šias trąšas:

Taip pat skaitykite: Dilgėlių sriubos receptai ir patarimai

  • Azotas: Ankštiniai augalai, mėšlas, srutos, žaliosios trąšos, kompostai.
  • Fosforas: Mėšlas, srutos, kompostai, natūralios kilmės mineralinės trąšos, fosforitmilčiai, žaliosios trąšos.
  • Kalis: Mėšlas, srutos, natūralios kilmės mineralinės trąšos: kalio sulfatas, kalio magnezija, kalio chloridas, kalio druska, kizeritas, žaliosios trąšos.
  • Mikroelementai: Mėšlas, srutos, kompostai, natūralios kilmės mikroelementinės trąšos: boro rūgštis, boraksas, amonio molibdatas, natrio molibdatas, natrio amonio molibdatas, vario sulfatas, mangano sulfatas, mangano chloridas, cinko sulfatas, kobalto sulfatas.

Visos trąšų normos, naudojamos augalams tręšti, turi būti tiksliai apskaičiuotos atsižvelgiant į augalų ir dirvožemio savybes bei priešsėlį, norint dirvožemyje išlaikyti teigiamą azoto, fosforo, kalio (NPK) balansą. Būtina vengti per didelio tręšimo mėšlu ir srutomis, nes tai gali teršti aplinką.

Taip pat skaitykite: Dilgėlių sriuba: kaloringumas ir maistingumas

tags: #dilgėlių #raugas #daržovėms #naudojimas

Populiarūs įrašai: