Kulinarinis Lietuvos žemėlapis: nuo desertų iki žuvienės – paragaukite Lietuvos!

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sukūrė unikalų Lietuvos skonių žemėlapį. Tai - patiekalų, tapusių savotiškais miestų simboliais, rinkinys, kviečiantis turistus pažinti kraštą per jo virtuvę. Šiame žemėlapyje rasite ne tik istorinės virtuvės pavyzdžių, bet ir kūrybiškų bei žaismingų pasiūlymų gurmanams, padedančių identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose. Keliaukime po Lietuvą ir ragauskime jos skonius!

Akmenė: karštas bučinys ir žolelių arbatos

Jeigu iki šiol Akmenės kraštas asocijavosi tik su Marso kanjonais, dabar verta prisiminti ir ten gaminamą desertą „Karštas bučinys“. Paragauti jo galima sodyboje „Viliošiai“. Šios kavinės pastato statybos truko ne vienerius metus, tad šaltuoju metų laiku norėjosi saldžios pagundos, kuri sušildytų ir atgaivintų darbų įkarštyje.

Akmenės kraštas garsėja ir lietuviškomis arbatžolėmis. Vietos apylinkėse surinktus raktažolių lapus, obelų žiedus, bitkrėsles, dilgėles, tuopų pumpurus ir kitas žoleles galite įsigyti parduotuvėje „Arbatos šypsena“.

Alytus: dzūkiškas kulinarinis paveldas

Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, būtinai paragaukite dzūkų kulinarinio paveldo - bulvinių bandų. Keptų bulvinių bandų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). Tiesa, tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. Alytaus turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą - buvusią sinagogą.

Taip pat Alytuje galite paragauti šimtalapio pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms. Jo galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse.

Taip pat skaitykite: Skanaus deserto paslaptys

Anykščiai: arbatos magija ir obuolių sūris

Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. Apsilankykite edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“, kur sužinosite apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją. Išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. Čia galite paragauti raktažolių bei grikio žiedų arbatų ir gudobelės sėklų kavos! Tikra Anykščių krašto istorija žolelėse.

Lauktuvių iš Anykščių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V.

Birštonas: mineralinis vanduo ir banginukai

Birštonas ir mineralinis vanduo - neatsiejami dalykai. Būtinai paragaukite mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį. Vanduo gaunamas iš vandens gręžinių.

Jei norite sužinoti daugiau apie Birštoną, užsirašykite į edukacinį užsiėmimą „Kvepiantis Birštono banginiukas“ Birštono sakraliniame muziejuje. Čia galėsite išsikepti banginuko - formos sausainių iš tešlos pagal XII a. šv. Hildegardos, viduramžių vienuolės ir žolininkės, receptą.

Biržai: alaus sriuba ir šokoladas su gilėmis

Biržai - alaus kraštas. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras siūlo paragauti alaus sriubos. Šis patiekalas siejamas su kunigaikštystės bajorų virtuve. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago.

Taip pat skaitykite: Kada mėgautis desertu: Vaidos Kurpienės įžvalgos

Keliaujant po Biržus, būtina įsigyti „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“. Jis gaminamas ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis!

Druskininkai: šiuškės ir šakotis

Druskininkuose būtina paieškoti regioninio patiekalo - „Šiuškės“. Tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais.

„Romnesos“ šakotis - lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų. Su Gineso rekordininku - 3 m 72 cm aukščio šakočiu.

Ignalina: aukštaitiška žuvienė ir bitininkystės muziejus

Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. Užsisakius parodomojo virimo edukaciją kaimo turizmo sodyboje „Gaidelių sodyba“, galėsite susipažinti su žvejų tradicijomis, sužinoti apie senovės rytų aukštaičių mitybos įpročius, gyvenimo būdą. Sodybos šeimininkai paruošia ir rūko žuvį senovės laikus menančiomis tradicijomis ir būdais.

Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!

Taip pat skaitykite: Ką valgyti sergant lėtiniu pankreatitu: desertai

Jonava: monardų arbata ir kepiniai

Jonava garsėja monardų arbata. Tai - ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos. Vietiniai gyventojai teigia, kad indėnai monardų arbata gydydavosi virškinimo negalavimus, mažindavo karščiavimą. Monardos Lietuvoje pradėtos auginti Barborlaukio dvaro savininkų Nasvyčių šeimos. Mėgstamiausia popiečio arbatėlės gėrimo vieta buvo Meilės sala. Tad būtinai užsukite paragauti!

Seniausioje Jonavos gatvėje - gardus kepinių aromatas. Abejingus saldėsiams Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską.

Joniškis: virtinių kraštas ir Žagarės vyšnios

Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. Ogi kleckai, paaiškina Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, irgi yra virtieniai, tik labai dideli. raugintais kopūstais. Daugiau virtienių rūšių - žymiajame „Virtienių restoranėlyje“. Lašinukų ir varškės įdaru), cementinių virtienių (su žalios bulvės tarkiais su lašinukais, svogūnais, pipirais, druska).

Jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. Kitu metų laiku paragauti zaptės galima edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę.

Jurbarkas: kepti žiobriai ir sūrio džiazas

Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Čia buvo organizuojamos Žiobrinės - kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Kepti žiobriai, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams.

Jurbarke taip pat galite paragauti įvairių sūrių, kuriuos gamina šeimos sūrinė „Sūrio džiazas“. Jų visų galima išragauti iš anksto užsisakius sūrių degustaciją arba užsukus į sūrinės parduotuvę-kavinę.

Kaišiadorys: kakorai ir sūris su mėtomis ir kmynais

Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kitas įdomus Kaišiadorių krašto patiekalas - skaruliniai (nuo žodžio „skarelė“) blynai su spirgučiais ir kiaušiniais.

Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“. Šie du ingredientai buvo pasirinkti skaninti sūrį neatsitiktinai - vidurio Lietuvoje tai buvo du pagrindiniai pagardai, naudoti gaminant sūrį senovėje.

Kalvarija: kugelis kaip pas močiutę

Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio. (bulvių plokštainį), pagardintą spirgučiais. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. O didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius. Aistiškių kaimo bendruomenė gali pasiūlyti paskanauti ir kitokių patiekalų: naminių mėsos suktinukų, meduolinių grybukų ir kitų, tačiau jos virtuvėje karaliauja būtent kugelis.

Kaunas: spurgos iš legendinės spurginės

Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė. Tiek miestiečių, tiek miesto svečių jau tapo tradicija užsukti į „Spurginę“ pasmaguriauti spurga su džemu, mėsa ar varške. Daugelis iš čia išeina nešini ir gardžiomis lauktuvėmis namiškiams.

Kazlų Rūda: kropeliai ir šakočiai

Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai - tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Pasakojama, kad kepdami kropeliai įgauna labai įdomių formų, tad vaikai ieškodavo panašių į žuvytę, paršiuką ar kitokių.

Taip pat Kazlų Rūda garsėja šakočiais. Minkštų gardžių šakočių žmonės į Kazlų Rūdą atvyksta iš visos Lietuvos. Čia rasite „Dalytės kepyklėlė“, kurioje šakočiai kepami jau daug metų, išsaugant senąsias tradicijas, receptūrą bei unikalumą, ir „Senamiesčio šakotynas“, kurioje pagal ilgametį receptą kepami sviestiniai, burnoje tirpstantys šakočiai.

Kelmė: Kelmės pyragas

Ir sau paskanauti, ir lauktuvių iš Kelmės - Kelmės pyragas. Pristatydamas šį kepinį Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją. XX a. gyventojų buvo žydai, ir mieste veikė nemažai kepyklų, kuriose kepė pyragus, bandeles, duoną ir ypač visų mėgstamus beigelius. Pagal bibliotekos surinktą informaciją, Kelmės konditeris Vladas Gailius 1948 m. sukūrė ir pradėjo kepti Kelmės pyragą, kuris tiek savo receptūra, tiek forma priminė žydų šabo kepinį chalą. Dešimtmetyje garsas apie Kelmės pyragą, anksčiau vadintą „Žemaičių pynė“, pasklido autobusų keleivių dėka. Keleiviams buvo įprasta užsukti ir įsigyti tik ką iškepto pyrago.

Kėdainiai: Kėdainių blynai ir agurkų džemas

Bepigu miestams, kurių pavadinimai yra tapę patiekalo pavadinimo dalimi. Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas. Šis patiekalas išpopuliarėjo prieš pusšimtį metų, kai Lietuvoje karaliavo bulviniai receptai. Moteris sugalvojo bulvinius blynus įdaryti mėsos faršu, kad būtų sočiau.

Be klausimų iš agurkų sostinės Kėdainių reikia parvežti agurkų džemo. Jis čia gaminamas iki šiol.

Klaipėda ir Klaipėdos rajonas: sūrio piršteliai ir cepelinai

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. Unikalus skonis ir traškumas pelnė daugelio lankytojų simpatijas.

O štai į Klaipėdos rajone esančius Gargždus tegu jus nuveda garuojančių cepelinų kvapas! Juk Gargždai laikomi cepelinų miestu. Gargžduose organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai.

Kretinga: šokoladas su spirgais ir Salantų pyragas

„Grafo“ šokoladas su spirgais. Šį originalų skonį, kaip identifikuojantį Kretingą ir nerandamą niekur kitur Lietuvoje, išskiria Kretingos rajono turizmo informacijos centras. Reikia Kretingos žiemos sodo Vandens malūne, kur įsikūrusi „Dvaro saldaininė“. Dvaro saldaininėje rasite ir grafienės šokolado, atkurto pagal XVIII a. receptą.

Juokaujama, kad Salantai garsūs ne tik visoje Lietuvoje žinoma kavine „Pakalnutė”, bet ir Salantų pyragu. Būtinai paragauti keliaujant po Kretingą. Firminės „Salantų pyrago“ parduotuvės: Rotušės a. 1, Kretinga ir Turgaus a.

Kupiškis: senasis pakišuolis ir pagrabinės bandelės

Kupiškį identifikuojantis patiekalas šiai dienai būtų senasis pakišuolis. Adomynės krašte nuo seno kepamos ir jau plačiai Kupiškį garsina Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios „Pagrabinės“ bandelės. Ši tradicija turi net 200 metų istoriją!

Lazdijai: dzūkiškos bandos ir rūkytos seliavos

Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos - senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Kepamos duonkepyje, iškūrentame beržinėmis malkomis, ant kopūsto lapų.

Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių. Dabar senąsias receptūras atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu. Jie atgaivino šviežių žuvų - karšių, karpių, šamų, seliavų, upėtakių ir kitų - rūkymo tradiciją.

Velingtono kepsnys ir naminė granola: Indrės Samukėnienės receptai

Šėtiškė Indrė Samukėnienė, feisbuko paskyros „Naminis pyragas“ įkūrėja, dalijasi savo firminiais receptais - Velingtono kepsniu ir namine granola.

Indrė teigia, kad kulinarija jai yra atsipalaidavimo būdas ir svarbi moters pareiga, nes nuo maisto priklauso visos šeimos sveikata. Ji stengiasi į patiekalus įtraukti kuo daugiau daržovių, o pieno produktus tiesiog labai mėgsta. Indrė visada perka grynus produktus, o ne gaminius, tada tiksliai žino, ką valgo, žino, kad nepridėta konservantų, cukraus, palmių aliejaus.

Velingtono kepsnys, pasak Indrės, labai geras pasirinkimas šventiniam stalui ir nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia - neperkepti, tada mėsa bus lengvai kramtoma, o grybų pagardas su traškia tešla sukurs tobulą skonį.

Naminė granola - puikus pusryčių pasirinkimas norintiems pavalgyti sveikai ir skaniai.

Velingtono kepsnio receptas:

Reikės:

  • Maždaug 1 kg jautienos išpjovos
  • 100 g kepenėlių
  • 600 g įvairių grybų
  • 250 g sluoksniuotos tešlos
  • 1 didelio raudonojo svogūno
  • 2 česnako skiltelių
  • Geros saujos džiūvėsėlių
  • 1 kiaušinio
  • Alyvuogių aliejaus kepimui
  • Sviesto kepimui
  • Šviežių rozmarinų
  • Juodųjų pipirų
  • Druskos

Gaminimas:

  1. Susismulkiname ryšelį rozmarinų, sumaišome su geru žiupsniu druskos ir juodaisiais pipirais. Prieskonių mišinyje tolygiai apvoliojame išpjovą - ji turi būti pilnai padengta.
  2. Gerai įkaitiname keptuvę su alyvuogių aliejumi ir gabalėliu sviesto, įdedame šakelę rozmarino. Dedame išpjovą ir iš visų pusių apkepame apie 4 minutes. Atidedame.
  3. Į tą pačią keptuvę sudedame smulkintus svogūnus, česnaką, grybus ir pakepame apie 15 min. Keptuvės šone padarome vietos ir apkepame kepenėles 3-4 min, įberiame druskos, pipirų.
  4. Tada viską imame iš keptuvės ir gerai susmulkiname, įberiame džiūvėsėlius, išmaišome.
  5. Imame sluoksniuotą tešlą, pabarstome miltais ir iškočiojame iki vidutinio virtuvinio rankšluosčio dydžio. Ant tešlos gražiai išdedame grybus, būtinai paliekame 3-4 cm kraštus, juos patepame kiaušinio plakiniu, ant krašto dedame išpjovą, prilaikant tešlos galą suvyniojame.
  6. Atvirus tešlos galus užspaudžiam šakute. Viršų patepame kiaušinių plakiniu.
  7. Kepsnį šaunam į 210 C orkaitę 40 min. Kepsnys bus vidutiniškai iškepęs.

Padažui reikės:

  • 2 svogūnų
  • Šviežių čiobrelių
  • Kupino a. š. rūgščios uogienės
  • 100 ml raudonojo vyno
  • 1 a. š. garstyčių
  • 2 v. š. miltų
  • 600 ml sultinio

Gaminimas:

Apkepame svogūnus kartu su smulkintais čiobreliais, dedame uogienę, įpilame vyną, uždegame. Įdedame garstyčias, miltus, gerai išmaišome, supilame sultinį, paverdame, kol sutirštės. Sutriname iki vientisos masės. Pagardinam druska ir pipirais.

Bulvių košei reikės:

  • Bulvių
  • Alyvuogių aliejaus
  • Vandens
  • Kuminų sėklų
  • Juodųjų pipirų
  • Druskos

Gaminimas:

Bulves išverdame, sutriname, negailėdami įpilame alyvuogių aliejaus, vandens. Kai košė tampa tinkamos konsistencijos, beriame kuminų sėklas, druską, pipirus.

Naminės granolos receptas:

Reikės:

  • 400 g avižų dribsnių
  • 50 g moliūgų sėklų
  • 50 g sezamų sėklų
  • 50 g kanapių sėklų
  • 50 g saulėgrąžų sėklų
  • 100 g kapotų lazdyno riešutų
  • 150 ml kokoso aliejaus
  • 150 ml klevų sirupo
  • 100 g juodojo šokolado

Gaminimas:

  1. Granolos ingredientus sumaišome, paskleidžiame kepimo popieriumi išklotoje skardoje ir šauname į 180 C laipsnių orkaitę apie 20 min.
  2. Vis pamaišome.
  3. Į atvėsusią granolą įmaišome šokoladą.

Ekonomiškas ir sveikas maistas žiemą

Žiemą rekomenduojama vartoti sezoninius vietinius produktus: morkas, burokėlius, obuolius ir kitas gėrybes. Jas derinkite su kruopomis (avižomis, grikiais, perlinėmis kruopomis, ryžiais). Kelis kartus per savaitę mėsą pakeiskite ankštiniais. Gamindami patiekalus iš jų naudokite daugiau prieskonių ir prieskoninių žolelių.

Planuokite meniu, apskaičiuokite porcijas, neišmeskite likučių, užšaldykite vaisius ir daržoves, visuomet žiūrėkite galiojimo datą, užpildykite spintelę.

tags: #desertas #valgo #žmonos #pagaminta #vyrui #receptas

Populiarūs įrašai: