Broilerių vakcinacijos schemos kiaušinių dedeklėms: išsamus vadovas

Vištiena yra vienas populiariausių maisto produktų pasaulyje. Jos liesa mėsa, turtinga maistinių medžiagų, lengvai virškinama, o dėl technologinio auginimo proceso paprastumo, ji yra ir viena iš pigesnių mėsos rūšių. Paukštininkystės verslas yra patrauklus dėl greito investicijų atsipirkimo. Šiuolaikinę vištidę galima įrengti per pusę metų, o investicijos gali atsipirkti per kelerius metus, nes broileriams užauginti užtenka 38-50 dienų. Vidutinio dydžio fermoje užauga apie 30-35 tūkstančius viščiukų, o tai sudaro 45-50 tonų mėsos.

Šiame straipsnyje aptarsime broilerinių vištų vakcinacijos schemas kiaušinių dedeklėms, taip pat kitus svarbius aspektus, susijusius su vištų auginimu, įranga, laikymo sąlygomis ir priežiūra.

Vištidės įranga ir technologijos

Vištidės įranga parenkama atsižvelgiant į pasirinktą technologiją ir vištų laikymo sąlygas. Įrangos eksploatacijos laikotarpis turėtų būti apie 10-15 metų, todėl ją reikėtų rinktis pagamintą iš kokybiškų medžiagų. Įrangos kainos gali skirtis tiek dėl kokybės, tiek dėl komplektacijos.

Grindinis ir narvelinis vištų laikymas

Yra du pagrindiniai vištų auginimo metodai: grindinis ir narvelinis. Kiekvienas iš jų turi savo pranašumų ir trūkumų.

Grindinis laikymas:

  • Šalininkai teigia, kad šiuo būdu išaugintų vištų mėsa yra geresnė, jos greičiau auga, o produkcijos savikaina mažesnė.
  • Praktikoje dedeklėms ir mėsinėms vištoms daugiau vištidžių yra grindinių.
  • Šis būdas yra saugesnis veterinariniu požiūriu, nes ant grindų lengviau pastebėti sergantį ar negyvą paukštį.
  • Daugumos specialistų nuomone, mėsos kokybė auginant abiem būdais yra panaši.

Narvelinis laikymas:

  • Narveliniu būdu auginamos vištos gali turėti nuominas ant kojų ir krūtinės, o tai mažina mėsos kategoriją. Tačiau ši problema sprendžiama vykdant selekciją bei spartinant auginimo laiką.
  • Narvelinėje vištidėje susidaro barjerai oro judėjimui, todėl sunkiau judėti tiek šaltam, tiek šiltam orui.

Vertinant atsipirkimą, grindinė vištidė atsiperka per 2-2,5, o narvelinė - per 3-4 metus. Tačiau vėliau narvelinė generuoja 20 proc. daugiau pelno. Skaičiuojant 10-15 metų įrangos tarnavimo laikotarpį, atsipirkimas daugmaž panašus. Reikėtų atsižvelgti ir į narvelio konstrukciją, nes kai kuriuose gana sudėtinga bus išimti didesnes kaip 2 kilogramai vištas jų nepažeidžiant.

Taip pat skaitykite: Kaip kepti sultingą vištieną

Techninės užduoties svarba

Užsakovas turėtų paruošti techninę užduotį, pagal kurią įrangos tiekėjai pateiks komercinį pasiūlymą. Techninė užduotis turėtų remtis pasirinktu vištų auginimo technologiniu procesu. Užsakovas turėtų įvertinti gautus pasiūlymus atsižvelgdamas ne tik į kainą, bet ir į komplektacijos niuansus bei įrangos kokybę. Šiuolaikinėje įrangoje galimi labai dideli kainų svyravimai dėl papildomų elementų komplektacijoje.

Būtina įvertinti įrangos ergonomiškumą, galimybę ją remontuoti, atsarginių dalių ir remonto dalių kainas, ar tiekėjas galės užtikrinti kokybišką servisą. Taip pat reikėtų pasidomėti, kaip tokia įranga veikia kitose vištidėse, ir įvertinti įrangą energijos vartojimo požiūriu.

Šiuolaikinės maitinimo sistemos

Šiuolaikinėje vištidėje vištų maitinimui naudojamas pašarų padavimas per kabančius vamzdžius su spiraliniu šneku. Pašarai į tokį vamzdį byra iš tarpinių - nedidelių, apie 100 litrų pašarų talpyklų, kitoje vamzdžio pusėje įtaisytas įrangą sukantis šnekas. Šneko stumiami pašarai išbyra į įvairių tipų kabančias lesyklas, esančias paukščiui pasiekiamame aukštyje. Į tarpines, mažąsias pašarų talpas, spiraliniais šnekais pašarai paduodami iš didesnių pašarų talpyklų, kurios skaičiuojamos, kad galėtų sutalpinti apie 3 dienų pašarų kiekį. Pačiose naujausiose sistemose naudojamos dideliu greičiu pratempiamos spiralės.

Tai leidžia patobulinti augimo technologiją griežtai dozuojant maistą, maistas greitai ir tolygiai išpilamas, maitinima tiksliai nustatytu laiku. Tai ypač svarbu, kai auginami mėsiniai broileriai kiaušinių dėjimui viščiukams perinti. Taip pat reikia įvertinti šėryklėlių konstrukciją, kad jos ribotų gaidžių maitinimąsi siekiant palaikyti jų didelį aktyvumą. Specialistai rekomenduoja ir ovalo formos lesyklėles su kiek galima didesniu maitinimosi vietų skaičiumi. Nipelinė girdyklėlė su lašų gaudymo lėkštele taip pat yra svarbi.

Kiaušinių surinkimo įranga

Kiaušinių surinkimas yra svarbus etapas, kuriame svarbu kaip galima švelniau pristatyti kiaušinius į paskirstymo punktą tuo pačiu kaip galim mažiau naudoti žmogiškų išteklių reguliavimui. Svarbu tolygiai paskirstyti kiaušinius ant transportavimo juostos. Šiuolaikinė įranga turi ir rūšiavimo įrangą, kiaušinių plovimo įrangą. Papildomai gali būti naudojama liftinė kiaušinių surinkimo įranga kai tarp narvelių esanti juosta pakyla prie kiekvieno narvelių lygio. Surinkusi kiaušinius ji nusileidžia ir perduoda kiaušinius pagrindinei kiaušinių surinkimo juostai.

Taip pat skaitykite: Broilerių mėsa: nauda ir savybės

Vėdinimo sistemos

Vištos pačios negali atvėsinti savo kūno. Šiuolaikinės vėdinimo sistemos įvertina tiek reikiamo pakeisti oro kiekius, drėgmės lygį bei temperatūrinį režimą. Vėdinimo sistema tampa neatsiejama ir šildymo sistemos dalimi. Kartu su drėgmės priežiūros sistema jos susijungia į mikroklimato sistemą. Geras mikroklimatas prailgina dedeklių amžių, sumažina kritimo lygį, padidina kiaušinių dėjimą bei mėsinių vištų produktyvumą.

Klasikinėje schemoje oro padavimas vyksta per stogo ventiliatorius, o ištraukimas - per sieninius ar langinius priverstinio ištraukimo ventiliatorius. Tokia oro padavimo schema leidžia sumažinti šildymo kaštus dėl tolygaus oro susimaišymo. Jei oras priteka per apšildytas pritekėjimo šachtas, tai irgi klasikinė vėdinimo schema. Stoginiuose ventiliatoriuose turėtų būti ir atbuliniai vožtuvai, tam atvejui, jei ištraukimas neveikia.

Labai efektyvus sprendimas vėdinimo sistemoje naudoti rūko gaminimo įrangą. Ji leidžia staigiai pažeminti temperatūrą vasarą, palaiko reikalingą drėgmės režimą, kuris turi teigiamą įtaką paukščių augimui. Vėdinimo sistemos taip pat skirstomos į neigiamo slėgio, kai oro judėjimas sukuriamas jį ištraukiant, perteklinis - kai oro judėjimas sukuriamas jį paduodant bei kombinuoto varianto.

Dažniausiai vištidės šildomos kombinuojant šildymo ir vėdinimo įrangą, pašildant paduodamą į patalpas orą. Šildymui naudojami dujiniai arba kieto kuro šildytuvai.

Apšvietimas

Tinkamas apšvietimas turi didelę įtaką vištų mėsos ir kiaušinių produktyvumui. Apšvietimas matuojamas liuksais (lx). Auginant viščiukus apšvietimo intensyvumas turi būti didelis - apie 30 lx, kad viščiukai rastų maistą ir vandenį. Jauniems viščiukams taip pat svarbu ir apšvietimo trukmė.

Taip pat skaitykite: Paprasti vištienos receptai

Naudojant fluorescencines lempas būna mirgėjimo efektas. Žmogaus akis mirgėjimo nepastebi, tačiau paukščiai pastebi ir tai gali turėti neigiamą poveikį. Paukščių neigiamai neveikia lempos turinčios didesnę nei 26 000 Hrz pulsaciją. Paukščiai vengs mirgėjimo ir didelio apšvietimo zonas naudos tik išsituštinimui.

Automatizavimas ir valdymas

Šiuolaikinė produktyvi vištidė jau neįsivaizduojama be kompiuterinio valdymo. Dauguma procesų atliekama automatizuotai, taupant brangstantį rankų darbą bei optimizuojant gamybinius procesus. Automatika valdo oro padavimą ir ištraukimą, seka dujų koncentraciją, oro temperatūrą ir drėgmę.

Pašarų ruošimas

Pašarai sudaro didžiąją vištos išauginimo savikainos dalį, todėl itin svarbus efektyvus pašarų panaudojimas ir jo gamybos savikainos sumažinimas. Kai kuriais atvejais paukštynai turi viso ciklo gamybinę įrangą nuo grūdų džiovyklų ir saugyklų iki maišytuvų. Kombinuotusius pašarus vištynai gamina patys, nes tai leidžia pagaminti juos pagal savo receptūrą, suteikia pasitikėjimą žaliavos kokybe.

Vištų auginimas namuose

Vištų auginimas namuose tampa vis labiau populiarus. Tai ne tik būdas turėti šviežių kiaušinių, bet ir galimybė prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo. Tačiau prieš pradedant auginti vištas, būtina žinoti pagrindines taisykles ir reikalavimus, užtikrinančius tiek paukščių gerovę, tiek jūsų atitiktį įstatymams.

Pirmieji žingsniai: planavimas ir pasiruošimas

  • Teisinis reglamentavimas ir vietos savivaldos reikalavimai: Pirmiausia, išsiaiškinkite, ar jūsų gyvenamojoje vietovėje leidžiama laikyti vištas. Daugelis miestų ir savivaldybių turi konkrečius įstatymus, reguliuojančius paukščių auginimą gyvenamuosiuose rajonuose. Tai gali būti apribojimai dėl vištų skaičiaus, gaidžių laikymo draudimas, atstumai nuo kaimyninių sklypų ir triukšmo lygio reikalavimai.
  • Vištidės įrengimas: erdvė, saugumas ir komfortas: Vištidė turi būti saugi, patogi ir atitikti vištų poreikius. Vištidės dydis priklauso nuo vištų skaičiaus. Paprastai vienai vištą reikėtų skirti bent 0,5-1 kvadratinį metrą ploto viduje ir 1-2 kvadratinius metrus ploto lauke, kur vištos galėtų laisvai vaikščioti. Vištidė turi būti gerai vėdinama, kad būtų išvengta drėgmės ir amoniako kaupimosi, kurie kenkia vištų sveikatai. Taip pat svarbu užtikrinti gerą apšvietimą, ypač žiemą, kai trūksta natūralios šviesos.
  • Vištų veislės pasirinkimas: dedeklės, mėsinės ar dekoratyvinės? Vištų veislės skiriasi pagal kiaušinių dedeklių skaičių, mėsos kokybę ir atsparumą ligoms. Svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas jūsų regione. Kai kurios veislės geriau prisitaiko prie šalto klimato, o kitos - prie karšto. Taip pat atsižvelkite į savo patirtį. Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis atsparesnes ir mažiau reiklias veisles. Įsigykite vištas iš patikimų šaltinių - veislynų ar ūkininkų, kurie gali garantuoti paukščių sveikatą ir veislės grynumą.

Vištų priežiūra: kasdieniai darbai ir reikalavimai

  • Mityba: subalansuotas maistas ir švarus vanduo: Vištoms reikia subalansuoto maisto, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Galima naudoti specialius vištų lesalus, kuriuose yra visos reikalingos medžiagos. Taip pat galima papildomai duoti grūdų, daržovių, vaisių ir žalumynų. Svarbu užtikrinti, kad vištos visada turėtų švaraus ir šviežio vandens.
  • Sveikatos priežiūra: vakcinacija, dehelmintizacija ir profilaktika: Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligų požymių - apatijos, sumažėjusio apetito, pakitusios išmatų konsistencijos ar kvapo, plunksnų slinkimo, kvėpavimo problemų. Jei pastebėjote ligos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Laikykitės vakcinacijos ir dehelmintizacijos (kirminų naikinimo) programos, kurią rekomenduoja veterinarijos gydytojas.
  • Elgesio stebėjimas ir socialinė harmonija: Vištos yra socialūs gyvūnai, todėl svarbu užtikrinti, kad jos galėtų bendrauti tarpusavyje. Stebėkite vištų elgesį, ar nėra agresijos požymių - peštynių, plunksnų plėšimo, atskirties nuo grupės. Jei pastebėjote agresijos, pabandykite nustatyti priežastį - per mažai erdvės, konkurencija dėl maisto ar vandens, naujų vištų įvedimas į grupę.
  • Kiaušinių rinkimas ir sandėliavimas: Rinkite kiaušinius kelis kartus per dieną, ypač karštomis dienomis, kad jie nebūtų perkaisti ir užteršti. Prieš sandėliuojant, nuvalykite kiaušinius nuo purvo ir plunksnų sausu skudurėliu. Nerekomenduojama plauti kiaušinių vandeniu, nes tai gali pažeisti apsauginę plėvelę ir padidinti bakterijų patekimo riziką.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti

  • Per mažas vištidės plotas ir nepakankama higiena: Per mažas vištidės plotas sukelia stresą vištoms, didina agresijos riziką ir palengvina ligų plitimą. Nepakankama higiena sudaro palankias sąlygas bakterijų, parazitų ir pelėsių dauginimuisi. Reguliariai valykite vištidę, dezinfekuokite ją ir užtikrinkite gerą vėdinimą.
  • Netinkama mityba ir vandens trūkumas: Netinkama mityba silpnina vištų imuninę sistemą, mažina kiaušinių dedeklių skaičių ir blogina kiaušinių kokybę. Vandens trūkumas sukelia dehidrataciją, stresą ir gali sukelti ligas. Duokite vištoms subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Užtikrinkite, kad vištos visada turėtų švaraus ir šviežio vandens.
  • Ignoravimas ligos požymių ir vėlyvas kreipimasis į veterinarijos gydytoją: Ignoruojant ligos požymius, liga gali greitai išplisti ir užkrėsti visas vištas. Vėlyvas kreipimasis į veterinarijos gydytoją gali sumažinti gydymo efektyvumą ir padidinti vištų mirtingumą. Reguliariai apžiūrėkite vištas, ar nėra ligos požymių. Jei pastebėjote ligos požymių, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Vištų dedeklių laikymo būdai

  • Ant grindų: Taip laikomos vištos gali būti išleidžiamos į lauką arba ne. Kad vištidėje tilptų daugiau paukščių, gali būti įrengtos lentynos. Ši laikymo sistema dar vadinama alternatyviąja.
  • Tradiciniuose narvuose: Taip laikyti vištas nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo uždrausta.
  • Pagerintuose narvuose.

Vištidžių įrengimo ir paukščių laikymo reikalavimai

  • Patalpa turi būti gerai ir vienodai apšviesta. Svarbu, kad neliktų tamsių kampų.
  • Lizduose neturi kilti skersvėjų. Įėjimas į lizdus turi būti gerai matomas.
  • Kad vištos priprastų dėti lizduose, pageidautina dėjimo periodo pradžioje apšviesti lizdų vidų.
  • Dėjimo periodo pradžioje kraiko storis neturi viršyti 2 cm. Šviesus kraikas labiau tinka negu tamsus.
  • Lesyklas ir girdyklas reikia įrengti arti lizdų 2-3 m atstumu. Netoli įrengtos girdyklos privilioja vištas prie lizdų.

Patyrę paukštininkai rekomenduoja įrengti konteinerius su smėliu ar pelenais kieme arba pačioje vištidėje. Tai leidžia paukščiui „maudytis“, taip atsikratant parazitų.

Patarimai ką tik įsigytiems viščiukams

  • Viščiukai turi patekti į šiltą aplinką.
  • Užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai).

Vakcinacija ir sveikatos priežiūra

Siekiant užtikrinti vištų sveikatą ir produktyvumą, labai svarbu laikytis vakcinacijos programos. Vakcinacija padeda apsaugoti vištas nuo įvairių infekcinių ligų, kurios gali sukelti didelius nuostolius paukštininkystės ūkiams.

Vakcinacijos schemos

Vakcinacijos schemos gali skirtis priklausomai nuo regiono, paukščių amžiaus, auginimo sąlygų ir vyraujančių ligų. Tačiau yra keletas pagrindinių vakcinų, kurios dažniausiai naudojamos broilerinių vištų vakcinacijai:

  • Niukaslio liga: Viščiukai vakcinuojami nuo Niukaslio ligos. Revakcinacija atliekama 14 dienų ir 18-22 savaičių amžiaus. Vakcinuojamos aerogeniniu būdu, injekcijomis po oda, raumenis bei sugirdoma su vandeniu.
  • Mareko liga: Mareko ligą sukelia onkogeniniai herpes virusai. Vakcinacija nuo Mareko ligos yra labai svarbi, nes ši liga gali sukelti didelį mirtingumą.
  • Infekcinis bronchitas: Vakcinuojama nuo infekcinio bronchito 5-7 dieną. Revakcinacijos atliekamos 9-10 savaičių amžiaus.
  • Salmoneliozė: Viščiukai vakcinuojami nuo salmoneliozės.
  • Infekcinis encefalomielitas: Vakcinuojama nuo infekcinio encefalomielito 21-24 dieną.
  • Infekcinis bursitas (Gamboro liga): Ši liga pažeidžia imuninę sistemą, Fabricijaus bursą, B limfocitus ir sukelia limfinių folikulų atrofiją.

Vakcinų tipai ir naudojimo būdai

Paukštininkystėje naudojama labai daug gyvų ir inaktyvuotų vakcinų, kurios tarpusavyje yra derinamos, taip pat sudaromi vakcinacijos planai. Vakcinos gali būti skiriamos įvairiais būdais:

  • Per snapus ar akis.
  • Aerogeniniu būdu.
  • Injekcijomis (į raumenis arba po oda).
  • Sugirdoma su vandeniu.

Svarbu atlikti revakcinacijas

Viščiukai įgyja atsparumą daugeliui infekcinių ligų po vakcinacijos, todėl norint, kad vakcinos tikrai būtų veiksmingos, reikia atlikti revakcinacijas.

Dažniausiai pasitaikančios ligos

Be vakcinacijos, svarbu žinoti apie dažniausiai pasitaikančias vištų ligas ir jų simptomus, kad galėtumėte laiku imtis priemonių.

  • Niukaslio liga: Sukelia hemoraginius pakitimus visame žarnyne. Labai užkrečiama liga, sukelianti didelį gaištamumą.
  • Infekcinis bursitas (Gamboro liga): Pažeidžia Fabricijaus bursą, limfinio audinio ląsteles, gali sukelti viduriavimus, inkstų pažeidimus, vystymosi sutrikimus.
  • Mareko liga: Sukelia limfomas visceraliniuose organuose, raumenyse ir odoje, taip pat neoplastinius arba limfoproliferacinius nervų sustorėjimus.

Ligos plitimo būdai

Ligos gali plisti įvairiais būdais:

  • Per įkvepiamą orą.
  • Per kvėpavimo takų išskyras.
  • Per skerdieną.
  • Per išmatas.
  • Per lavonus.
  • Per aptarnaujantį personalą.
  • Transporto metu.
  • Per apyvokos daiktus ir kt.

Ligos poveikis

Ligos gali paveikti įvairius organus ir sistemas:

  • Kvėpavimo takus.
  • Virškinamąjį traktą.
  • Kraujo apytakos organus.
  • Nervų sistemą.
  • Imuninę sistemą.

Pašarų svarba

Lesalo maistinės medžiagos yra reikalingos gyvybiniams procesams palaikyti, masės priaugimui bei kiaušinių susidarymui. Lesalų suvartojimas priklauso nuo vištos masės, dėjimo intensyvumo, aplinkos temperatūros, jos apsiplunksnavimo, lesalo energetinės vertės, genotipo bei sveikatingumo.

Aliejai ir riebalai vištų mityboje

Vištų mityboje svarbi pašarinė žaliava yra aliejai ir riebalai, kurie yra fiziologinis poreikis riebalų rūgštimis. Lipidai (riebalai) labai svarbūs karotinoidų, riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimui bei riebalų skilimo tarpinių produktų rezorbcijai pagerinti.

Nepakeičiamos riebalų rūgštys, tokios kaip linolo, linoleno ir oleino, kurios yra nepamainomos mityboje, atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje. Vištos jų pačios nesintetina ir jas privalu gauti su maistu.

Riebalų kokybė ir sandėliavimas

Riebalų ir aliejų kokybę sąlygoja jų sandėliavimo sąlygos. Esant aukštai sandėliavimo temperatūrai, patenkant tiesioginiai dienos šviesai, nenaudojant įvairių antioksidantų, riebaluose vyksta oksidaciniai procesai. Aliejų skaldymą gali sukelti ir pašarinėse žaliavose esantys fermentai, pvz., sojos rupiniuose esanti lipoksidazė. Skylant neutraliems riebalams susidaro laisvosios riebalų rūgštys.

Trumpos ir vidutinio ilgumo riebalų rūgštys sąlygoja skonio ir kvapo pasikeitimą, kas neigiamai įtakoja lesalų suvartojimą. Kuo didesnis riebalų rūgšties nesotumo laipsnis, tuo oksidacija greitesnė. Pvz., riebalų rūgščių oksidacijos intensyvumas yra toks: stearino, oleino, linolio, linoleno atitinkamai 1:100, 1:200, 1:1200, 1:2400.

Riebalų oksidacijos metu yra sunaikinami vit. A, D, E, karotinas ir karotenoidai. Riebalų oksidacinius procesus stabdo sintetiniai antioksidantai, kaip BHT, BHA, etoksikvinas bei natūralūs antioksidantai - vitaminai E ir C, selenas.

Seleno ir vitamino E svarba

Selenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, nes nukenksmina laisvuosius radikalus, saugo organizmą nuo oksidacinio poveikio, įeina į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį. Kadangi šis mikroelementas nesintetinamas organizme, jis turi būti gaunamas su lesalais. Seleno trūkumas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus:

  • Išsivysto imunosupresija.
  • Sumažėja skydliaukės aktyvumas.
  • Prasideda kasos degeneraciniai procesai.
  • Viščiukams išsivysto eksudacinė diatezė.
  • Gali prasidėti kepenų nekrozė, raumenų distrofija.
  • Sąnarių ligos.

Vitaminas E pasižymi antioksidaciniu efektu, nes stabdo radikalų susidarymą vykstant lipidų oksidaciniams procesams. Taip pat jis pasižymi antitoksiniu poveikiu ląstelių medžiagų apykaitoje, slopina kepenų nekrozę ir raumenų degeneracinius procesus. Ląstelių membranose stabdo fosfolipidų oksidaciją, yra gana stiprus ryšys tarp vitamino E ir seleno. Jis stabdo peroksidų skilimą ir didina gliutadionio peroksidazės kiekį tirpioje ląstelės dalyje.

Saulėgrąžų aliejus

Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame pasaulyje. Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į saulėgrąžų aliejaus sudėtį, kuri gali sąlygoti lipidų oksidacinių procesų intensyvumą, netgi bloginti kiaušinių maistinę vertę.

tags: #broileriu #vakcinacijos #schema #kiausiniu #dedeklems

Populiarūs įrašai: