Biržų duonos bėgimas: istorija, tradicijos ir šventės
Biržų kraštas nuo seno garsėja duonos kepimo tradicijomis. Radvilų laikais įkurtoje Biržų kunigaikštystėje, greta kitų amatininkų cechų, atsirado ir duonkepystės amatas. Duona visuomet buvo svarbi žmogaus mitybos dalis, todėl duonkepiai kūrė savo vietovės legendą, pasakojimą ir istoriją. Šiandien viena žinomiausių Biržų krašto kepyklų yra UAB „Biržų duona“, turinti ilgą ir įdomią istoriją.
„Biržų duonos“ ištakos ir raida
„Biržų duonos“ istorija siekia 1953 metus, kai buvo įkurtas „Biržų pramonės kombinatas“, priklausęs Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo metu kepykloje veikė trys žarijinės krosnys, kūrenamos malkomis ir dyzeliniu kuru. 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 m. rugpjūčio 1 d. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminta 40 tonų produkcijos. Nuo 1995 m. balandžio 3 d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Šiandien „Biržų duona“ yra moderni kepykla, tačiau išlaikanti tradicijas ir vertybes. Prieš įeinant į parodų salę, vos tik pravėrus muziejaus duris, pirmiausia pasitinka duonos kvapas - parodos erdvės tikrai neįmanoma sumaišyti su kitomis ekspozicijomis. Dideli duonos kepalai - vieni iš pagrindinių parodos eksponatų, kuriančių ir vaizdą, ir kvapą, ir įvaizdį. Ar esate ragavę visą šiuo metu siūlomą „Biržų duonos“ produkciją, padės susigaudyti didžiulis plakatas, kuriame išvysite šios dienos kepyklos gaminius. Saldusis „Biržų duonos“ maketas (N. Kurganovės kūrinys) yra parodos centrinė ašis. Jame labai gerai atsispindi tai, kas šiais metais, praėjus 70 metų nuo veiklos pradžios, yra „Biržų duona“ - tai ne tik kepykla, bet ir saulės elektrinė, bitynas.
Kurganovų šeimos indėlis
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą.
V. Kurganovas prie kepyklos vairo stojo 1996 metais, tuo metu ji priklausė taip vadinamai „Lietkoopsąjungai“ ir vos alsavo. „Niekas arba mažai kas tikėjo, kad Kurganovams pavyks. Grįžtant į tą laikotarpį, kai pradėjau vadovauti kepyklai 1996 metais, pamenu, kad nė viena kepykla, priklausiusi „Lietkoopsąjungai“, kurios buvo visuose rajonuose, neišgyveno. Kai mūsų šeima įsigijo kepyklą, sūnus Andrius pradėjo joje dirbti iškart po pirmojo studijų kurso, tad vieną iš mūsų sėkmės akcentų laikau tai, kad „Biržų duona“ yra šeimos verslas. Be abejo, sėkmę kuria visi kepykloje dirbantys žmonės, o pačioje pradžioje mums padėjo tai, kad įsigijome kepyklą „su vardu“, jau žinomą kaip skanios duonos gamintoją. Kai dar dirbau vadinamoje konservų gamykloje, vis žiūrėdavau į šalia esančios kepyklos pastatą ir galvodavau, koks jis gražus. Gyvenime, matyt, kartais užtenka tik pagalvoti, o paskui viskas susidėlioja taip, kaip reikia“, - pasakojo V. Jo sūnus Andrius antrino tėčiui: „Darbuotojai yra pati didžiausia sėkmė ir dovana mums, įmonės savininkams. Išgyventi šiais konkurencijos laikais padeda lankstumas ir kūrybiškumas.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų Duona" veikloje
Firminės parduotuvės ir asortimento plėtra
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000-aisiais atnaujinome. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės mūsų produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turime apie 10 draugų parduotuvių.
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles.
Apdovanojimai ir dizaino svarba
Nuo 2001 metų „Biržų duona“ yra pelniusi ne vieną respublikinį ir tarptautinį apdovanojimą už gaminių kokybę, už tvarumą ir inovacijas, gaminių pakuočių dizainą. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
2010 m. gavome „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010 m. 2011 m. pradėjome glaudų bendradarbiavimą su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių.
Tradicijos ir inovacijos
Itališkų duonos lazdelių idėja kilo nuo mėsmalės, tiksliau, sausainių, kuriuos kepdavo močiutės ir mamos, per mėsmalę išsukusios tešlą. Kai sugalvojome, kad išsuktos tešlos juostelės gali būti ir apvalios, ir nesaldžios, su technologais skridome į Italiją pasidomėti, kaip kepamos itališkos duonos lazdelės. 2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą.
Taip pat skaitykite: Apie „Biržų duonos“ produkciją
2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėjome modernizuoti gamybą, sumontavome naujas krosnis, valdomas roboto. Bet išlaikydami savo vertybes, neatisakėme ir tradicinės duonos kepimo technologijos. Iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų. Biržų duona - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turime net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.
„Biržų kilometrai“: bėgimas, įkvėptas duonos
Nuo 2014 m. pirmasis rugpjūčio šeštadienis Biržams tapo draugiškiausia diena! Tai ta diena, kai visi biržiečiai ir miesto svečiai išbėga į duona kvepiančias Biržų gatves, kai miesto šventė nepalieka nė vieno namuose, o trombonų garsai ir besilabinančios šypsenos nepalieka abejingų ir visus kviečia stoti prie „Biržų km” starto linijos bei susipažinti su Šiaurės Lietuva bėgimo ritmu. 2014 metais suorganizavome pirmąjį bėgimą Biržuose. Prie starto linijos stojo kiek daugiau nei 400 dalyvių. Tradiciją tęsiamia kiekvienais metais ir džiaugiamės, jog bėgimas pritraukia vis daugiau svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet žmonės specialiai važiuoja ir iš užsienio, kad dalyvautų mūsų bėgime.
2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: Sucré kepinių namus. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. Sucré kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.
Aplinkosauga ir inovacijos
2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. „Tausojami gamtiniai ištekliai ir atsinaujinanti energija - visų socialiai atsakingų įmonių prioritetas. Tai neturi būti tik skambūs žodžiai, todėl įmonėje ėmėmės pertvarkos įdiegdami naują modernią šiluminės energijos taupymo technologiją. Dėl naujosios technologijos karštas oras ir garai, atlikę savo tiesioginę funkciją kepimo krosnyse, atiduoda likusią šiluminę energiją, kuri kaupiama akumuliacinėse talpose karšto vandens pavidalu. Karštas vanduo naudojamas tiek tiesiogiai gamybai - ruošiant tešlos plikinius, tiek ir su gamyba susijusiems procesams - taros plovimui, darbuotojų buitinėms patalpoms.
2018 m. atnaujintas pagamintos produkcijos sandėlys. Įdiegta moderni sistema, kurios pagalba galime atrinkti produkciją 1300 parduotuvių kiekvieną parą. Tai be galo svarbu, ypatingai, kai gaminių krepšelį sudaro virš 200 įvairių rūšių gaminių, o pardavimo kanalai varijuoja nuo firminių skyrių iki didžiųjų prekybos tinklų. Nors įmonė šiandien trečia Lietuvoje tarp šviežios duonos kepėjų, vis dar nenustojame kūrę naujus skonius, neatsisakome rankų darbo produkcijos, stengiamės išpildyti visus, net ir individualius klientų užsakymus bei stačia galva neriame į kūrybiškus ambicingus projektus. Kiekvienas užsakymas, kiekvienas klientas yra svarbus. Kiekviena idėja yra vertinga.
Taip pat skaitykite: Biržų Duonos tradicijos ir adresai
Begliuteniai gaminiai ir tarptautiniai sertifikatai
Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtėme. Stebėdami tarptautinę rinką ir gyvendindami į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarėme begliutenį cechą. Gaminių be glitimo asortimentas Biržų duonoje nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai. 2019 m. pasiekėme mums labai svarbaus tikslo ir nuo šiol galime puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu. „FSSC 22000“ yra patvirtinta kaip standartinė Visuotinės maisto saugos iniciatyva (GFSI) ir yra priimama didžiųjų Europos maisto produktų mažmenininkų.
Saulės jėgainė ir bitynas
2020 m. pavasario laukėme kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys mums reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengėme 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatėme unikalią menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliaciją, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
2021 m. O ši paslauga suteikė galimybę klientams užsisakyti gardumynų tiesiai į namus iš bet kurio šalies kampelio. Ši internetinė parduotuvė ypatingai padeda patenkinti nišinės mitybos klientų norus, kadangi produktai atitinkantys spec. 2021 m. Įkūrėme bityną šalia Biržų duonos saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendinome 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi mūsų krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.
2022 m. Kepyklos kieme įrengėme patį tikriausią zero waste Biržų duonos daržą! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko Biržų duonos kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravome.
„Biržų kilometrai 2023“
Pagrindinėje LBT XII etapo pusmaratonio rungtyje tarp moterų nugalėjusi Inga Cimarmanaitė („Million Steps“) finišavo per 1 val. 27 min. 22,5 sek. Tuo tarpu 10,5 km bėgime tarp moterų greičiausia buvo Rūta Cimarmanaitė. Jos laikas - 47 min. 17,3 sek. „Pradėjau bėgti ramiai, nenorėjau perspausti, o paskutiniame rate dar pavyko pagreitėti. Kad esu pirma - sužinojau tik finišo tiesiojoje, buvo tikrai netikėta. Esu šiek tiek apleidusi bėgimą, rezultatas nėra aukštas, bet vertinant pasiruošimą rezultatas mane tenkino, - džiaugėsi R. Cimarmanaitė. - Biržai mano gimtasis miestas, todėl jame bėgti man ypač gera. Trasa nenuobodi, vis keičiasi danga, o takas palei ežerą ypač vaizdingas. Bėgimas išsiskiria ne tik trasa, bet ir vietiniais rėmėjais - Biržų duonos prizai, duonos kepalas vietoj taurės (šypsosi, - red.
Pusmaratonio distanciją Biržuose greičiausiai įveikė vilnietis Tomas Gudas - 1 val. 16 min. 8,3 sek. 10,5 km bėgime nugalėjo šiaulietis Faustas Marcinkevičius („Stadija“) - 36 min. 10,4 sek. „Nuo pat pirmų metrų turėjau su treneriu aptartą planą, tad jo ir laikiausi. Vietos neakcentavome, tikslas buvo tam tikras laikas, tad jo ir siekiau bėgimo trasoje. Plano išpildymą vertinčiau septynetu, nes pasiektas rezultatas labai nedžiugino, bet pergalė nuotaiką tikrai pakėlė. Biržų kilometrų bėgime norėjau sudalyvauti gan senai, tad šio starto tikrai laukiau ir likau maloniai nustebintas. Trasa galbūt ir ne iš pačių greičiausių, bet į gražiausių sąrašą, manau, tikrai patenka. Kaip išskirtinumą įvardinčiau bėgimą ežero pakrante, nors siekiant maksimalaus rezultato pasigrožėti vaizdais gan sudėtinga, bet būtent šis įsimins ilgam“, - įspūdžiais dalinosi F.
Bendra LBT įskaitoje po XII etapų pirmauja P. Kovarskas (3920 tšk.). Moterų lyderių trejetą sudaro G. Iš viso realiuose bėgimuose Biržuose dalyvavo daugiau nei 500 sportininkų. Dar virš 100 dalyvių dalyvavo virtualiame „Biržų kilometrų“ bėgime. Jie virtualioje apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo loterijų, o 20 laimingųjų atiteko rėmėjų dovanos. LBT XIII etapas vyks jau rugpjūčio 15 dieną, kai vyks „Šilalės miesto bėgimas“.
Biržų miesto šventė
Šį savaitgalį Biržai šventė. Nuvilnijo tris dienas trukusi tradicinė Biržų miesto šventė „Biržai - sostinė mano“. Buvo prasmingų diskusijų, šokių ir žaidimų, provokuojančių susitikimų, sportinio entuziazmo, daug muzikos ir mugės šurmulio. Nepaisant lietaus, išsipildė visos organizatorių idėjos. Vienas garsiausių šiuolaikinių išeivijos menininkų Aidas Bareikis ir poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis Biržų miesto šventę atidarė pristatydami savo kūrinius, nepalikusius abejingų nei J. Meko, nei Biržų gerbėjų. Iš Niujorko į Biržus atvykęs menininkas miesto šventės dalyviams pristatė instaliacijų, papildytų tapyba, parodą „Omeny“, kuri iki pat dabar vyko tik kartą, 2019-aisiais Vilniuje, galerijoje „Vartai“. Aidas Bareikis, beje, yra kilęs iš Klausučių kaimo Biržų rajone. Po parodos, Biržų pilies arsenalo salėje poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis pristatė savo filmą „Jono Meko antologija“, po kurio abu kūrėjai dalijosi prisiminimais ir įžvalgomis. Filme garsusis naujojo Amerikos kino pradininkas J. Mekas pasakojo savo biografiją, išdėstė kūrybinius kredo, požiūrį į avangardinį ir holivudinį kino meną, betarpiškose eseistinėse išpažintyse "kamerai" mąstė apie amžinąsias žmogiškąsias vertybes. Filme buvo gausu paties J.
Tuo metu mažieji biržiečiai ir jų tėveliai Biržų kultūros centre stebėjo J. Miltinio dramos teatro spektaklį „Mažasis princas“ - prancūzų lakūno ir rašytojo Antuano de Sent Egziuperi pasaką, tapusią tikra literatūros vaikams (ir ne tik vaikams!) klasika. 1943 m. parašyta istorija apie berniuką, kilusį iš nykštukinio asteroido, keliaujantį po visatą ir susitinkantį su keisčiausiais jos gyventojais, jautriai ir žaismingai palietė visiems ir visada aktualias vienatvės, draugystės, meilės ir netekties temas. Tądien nebuvo pamirštas ir jaunimas bei komedijos mėgėjai. Į Biržus atvyko Lietuvoje gerai žinomi „Stand-up“ komedijos atstovai „Com.Unija“. Jie šmaikščiai ir su ironija pašiepė šiuolaikinį gyvenimo būdą, netikras vertybes, stereotipus. Šeštadienį jau nuo 8 val. ryto Biržų centre šurmuliavo tradicinė šventinė mugė, sutraukusi amatininkus, tautodailininkus ir prekybininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Biržų pilies kieme vyko viduramžių riterių turnyras. Žvangantys ginklai, azartas, žvengiantys žirgai nepaliko abejingų! Besidominčių senovine keramika, papuošalų gamyba, maistu laukė profesionalūs amatininkai, o žolininkė Adelė Karaliūnienė gydė nuo visų ligų! Nosį ir gomurį kuteno malonūs kepamos mėsos kvapai ir skoniai, norintys galėjo paragauti tikro naminio biržietiško alaus. Turizmo gatvėje buvo galima susipažinti su biržiečių siūlomais maršrutais ir įdomiausiais tradiciniais bei naujais objektais, taip pat pamatyti, ką įdomaus siūlo kitų miestų Lietuvos turizmo centrai. Biržų turizmo ir verslo informacijos centras biržiečiams ir miesto svečiams siūlė nemokamą kelionę „Pažintis su Biržų kraštu“.
Kaip ir kasmet, Miesto šventės metu Biržuose startavo tradicinis bėgimas „Biržų kilometrai“. Šiemet dėl Biržų mieste remontuojamo Kęstučio gatvės tilto keitėsi bėgimo trasa - ji driekėsi pėsčiųjų tiltu per Širvėną. Šiame jau tradiciniu tapusiame bėgime dalyvauja šimtai bėgikų - ne tik nuolat sportuojantys ir tituluoti sportininkai, bet ir patys mažiausieji bei senjorai. Dėl pasikeitusio maršruto šiemet dalyvių laukė kiek ilgesnės distancijos nei ankstesniais metais - bėgikai galėjo rinktis 4,2 km (buvo 3,5 km), arba 12,6 km (buvo 10,5 km) trasas. Ištvermingiausieji tradiciškai išmėgino jėgas, bėgdami pusmaratonį (21, 0975 km). Mažiausiesiems, 2-7 metų vaikams, buvo paruošta speciali 400 metrų trasa.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos salėje vyko iškilmingas Savivaldybės tarybos posėdis, skirtas Biržų rajono savivaldybės pasiekimams ir veiklos rezultatams pristatyti, Biržų rajono savivaldybei nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Antano Macijausko premijai įteikti. Jame dalyvavo Tarybos nariai, Savivaldybės vadovai ir daug garbingų svečių. Į posėdį atvyko Biržų rajono savivaldybės garbės piliečiai Donatas Balčiauskas, Algirdas Butkevičius, Algirdas Pranas Garbauskas, šviesaus atminimo Manto Kvedaravičiaus mama Banguolė Kvedaravičienė ir jo dukra Tėja. Taip pat dalyvavo Savivaldybės miestų - partnerių delegacijos iš Lenkijos Respublikos Didžiosios Lenkijos Grodzisko bei Tčevo savivaldybės, Latvijos Respublikos Bauskės ir Aizkrauklės savivaldybių delegacijos ir karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Aukštaitis“ delegacija, Ukrainos Rivnės gubernatoriaus pavaduotojas Alexander Nesterov ir Rivnės miesto mero patarėja Olha Jaciuk. Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis, Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas ir Algirdas Sysas. Ne vieną kadenciją Lietuvos Respublikos Seime Biržams atstovavęs Viktoras Rinkevičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius su žurnalistų delegacija ir kiti garbingi svečiai. Posėdis buvo pradėtas Lietuvos valstybės himnu. Po to žodį tarė ir maldą sukalbėjo Biržų Švento Jono Krikštytojo katalikų parapijos klebonas Jonas Morkvėnas ir Biržų evangelikų reformatų parapijos klebonas Rimas Mikalauskas. Į sceną atsiimti Biržų rajono garbės piliečio ženklo, skirto šviesaus atminimo Mantui Kvedaravičiui, buvo pakviesta Manto mama Banguolė Kvedaravičienė ir jo dukra Tėja. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. Iškilmingo posėdžio metu taip pat buvo įteikti Radvilų žymens apdovanojimai. Radvilų žymeniu apdovanojami labiausiai Biržų kraštui nusipelnę žmonės ir organizacijos už verslo, kultūros ir meno, sporto, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir kitus Biržų kraštui reikšmingus pasiekimus. Posėdžiu metu taip pat buvo įteikta iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo Antano Macijausko premija. Ji įteikta publicistui Edmundui Ganusauskui už knygą „Ekscelencija, monsinjoras ir…“ (leidėjas „Santara“). Praėjusiais metais išleistoje knygoje autorius pasakoja apie ypatingus žmones, kuriuos, jo žodžiais, jam buvo leista sutikti ir ne vienus metus artimai bendrauti. Tarp jų - dailininkas, dvasininkas, kosmonautas, fenomenalus plaukikas, generolas, aktorius, alpinistai, oro baliono pilotas ir kiti iškilūs, daug nuveikę žmonės. Įtaigiu stiliumi parašytoje knygoje autorius ne tik jautriai atskleidžia vidinį savo herojų pasaulį, bet ir profesionaliai įsigilina į kiekvieno jų veiklos esmę. Pagal tradiciją ir steigėjų įsipareigojimą laureatui įteiktas Stasio Makaraičio sukurtas medalis, 1000 eurų prizas ir A. Vakarop Pilies kieme prasidėjo Didysis šventinis koncertas. Po šventinių Biržų rajono savivaldybės vadovų, svečių ir delegacijų sveikinimų koncertą pradėjo solisto Audriaus Rubežiaus ir pučiamųjų grupės koncertas „Šalis, kuri tave užaugino“. Pučiamųjų grupė ir puikia aktoryste, improvizacija, išskirtiniu talentu pasižymintis dainininkas Audrius Rubežius sugebėjo uždegti visus. Po jo gera muzika ir puikia nuotaika miesto šventę papuošė biržiečių gyvo garso grupė „Viga ir grupė“. Grupės nariai Rimantas Baltrušaitis, Vigilija Frankienė, Vidmantas Galeckas, Alvidas Kavaliauskas ir Gvidas Staniulis. „Viga ir grupė“ jau spėjo sukaupti nemažą repertuarą ir pelnyti populiarumą ne tik Biržų rajone, bet ir už jo ribų. Grupė biržiečiams pristatė labai įvairų repertuarą: nuo retro iki roko dainų. Kiek sutemus scenoje pasirodė grupė „Man-go“, o po jų publiką kaitino Vidas Bareikis su grupe. Po įnirtingų riterių kovų ir audringo koncerto sekmadienį Biržų miesto šventės renginiai prasidėjo šaškių varžybomis Biržų miesto taurei laimėti. Pagrindinėje įskaitoje surinkęs 9 taškus iš 11 galimų nugalėjo Valdemaras Veršulis iš Anykščių. Antrasis, pustaškiu mažiau surinkęs, liko Algirdas Urbonas iš Mažeikių. Trečiasis - Jūras Ragauskis iš Šiaulių. Biržiečių žaidėjų įskaitoje daugiausia taškų surinko Titas Aleksiūnas, antras liko Stasys Gintautas, trečias - Petras Plepys. Veteranų įskaitoje nugalėjo Rimantas Dinius (Šiauliai), antras liko Algimantas Bagdonavičius (Panevėžio r. Šilagalys), trečias - Rimgaudas Mendelis (Šiauliai). 11 val. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios paminint Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, kurio gimimo 100-metį minime šiais metais. 12 val. pamaldos vyko ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje, kur buvo meldžiamasi už Biržus ir biržiečius. Popiet Biržų pilies rūmų antrojo aukšto arkadoje vyko tradicinis „Biržų senrⅰu“ konkurso baigiamasis renginys, kuriame skambėjo ne tik geriausieji haiku apie Biržus, bet ir buvo paskelbti bei apdovanoti nugalėtojai. Idėjos autorė - Rugilė Audenienė. Dienai įsibėgėjus, į baltai pasipuošusį Biržų pilies kiemą kvietė jaunimas. Širdingai dėkojame organizatoriams, idėjų generatoriams ir visiems viešai nematomiems, bet labai reikalingiems talkininkams. Ačiū šventės rėmėjams už supratimą, už patriotizmą. Šventės organizatoriai: Biržų rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų kultūros centras, Biržų švietimo pagalbos tarnybos atviras jaunimo centras, Biržų turizmo ir verslo informacijos centras, Biržų r. kūno kultūros ir sporto centras, Biržų miesto seniūnija, konkurso „Biržų haiku“ organizatoriai.
tags: #birzu #duonos #begimas #istorija