Lietuvių tremtinių likimai Sibire: tarp atminties ir genocido
Šis straipsnis skirtas atskleisti tragiškus lietuvių tautos likimus, ištikusius sovietinės okupacijos metais, kuomet tūkstančiai žmonių buvo ištremti į atšiaurias Sibiro platybes. Remiantis išlikusių tremtinių liudijimais, laiškais, nuotraukomis ir istorine analize, siekiama atskleisti sovietinio režimo žiaurumą, tremties sąlygas ir lietuvių tautos dvasios stiprybę.
Trėmimų genezė ir mastas
Sovietų Sąjunga, nepaisydama 1920 m. liepos 12 d. pasirašytos Taikos sutarties ir 1926 m. Nepuolimo sutarties, 1940 m. birželio 15 d. įvykdė Lietuvos okupaciją. Maskva, suvokdama lietuvių tautos pasipriešinimą svetimai valdžiai, 1941 m. birželio 14-15 d. pradėjo masinius gyventojų areštus ir trėmimus į Sibirą bei kitus atokius Sovietų Sąjungos regionus.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, vien 1941 m. birželio trėmimuose nukentėjo 34 260 žmonių, tarp kurių buvo 1 626 kūdikiai, 2 165 vaikai nuo ketverių iki dešimties metų, 2 587 paaugliai ir net 427 senyvo amžiaus žmonės, vyresni nei septyniasdešimt metų. Didžiausią dalį tremtinių sudarė moksleiviai (6 378) ir ūkininkai (3 389). Taip pat buvo ištremta daug namų šeimininkių (1 865), tarnautojų (1 591), mokytojų (1 098), darbininkų (879), kariškių (622), studentų (416).
Trėmimai vyko naktimis, žmones išplėšiant iš namų, leidžiant pasiimti tik ribotą kiekį maisto ir drabužių. Jie buvo sugrūdami į prekių vagonus po 50-60 žmonių, užkalant langus ir paliekant tik mažus plyšius orui. Ilgos kelionės metu žmonės alpo nuo vandens, maisto ir gaivaus oro trūkumo, ypač vasaros karštyje. Vyrus atskirdavo nuo žmonų, o vaikus - nuo motinų. Daugelis silpnų ir ligotų, ypač kūdikių ir senelių, mirė kelionėje į Rusijos gilumą.
Masiniai trėmimai buvo atnaujinti ir antrosios sovietinės okupacijos metu, pradedant 1944 m. Iš viso nuo 1945 iki 1950 m. buvo įvykdyta trylika masinių trėmimų bangų.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų Duona" veikloje
Tremties sąlygos ir išgyvenimo drama
Tremtiniai buvo išvežti į Šiaurės Rusiją, Vakarų ir Rytų Sibirą, Kazachstaną ir Sovietų Tolimuosius Rytus. Kai kurie pateko net į Šiaurės jūros salas, kur klimatas itin atšiaurus. Dalį jų paliko atviruose laukuose be jokio pastogės, be tinkamų įrankių, kad galėtų iš rąstų, žemės ir samanų pasistatyti kokią nors apsaugą. Tai turėjo daryti plikomis rankomis.
Tremtinių gyvenimas buvo nepaprastai sunkus. Jie buvo naudojami miško ruošos darbuose, net žiemą, neaprūpinant tinkama apranga; anglies ir kitų mineralų kasyboje; naftos gręžiniuose; akmens skaldyklose; kelių ir geležinkelių tiesime; tunelių ir kanalų kasime; oro uostų statyboje. Jie netgi buvo naudojami kai kuriuose eksperimentuose, susijusiuose su pavojinga radiacija.
Vergų darbo stovyklų kaliniai turėjo iškęsti nuolatinį žiaurumą. Jie nuolat alko, neturėjo tinkamų drabužių ir pastogės. Darbo normos buvo labai didelės, o įrankiai - primityvūs. Pagrindinis maistas buvo juoda duona, o dienos davinys siekė 500-600 gramų, jei žmogus įvykdė darbo normą 100 procentų.
Ypač sunki buvo tremtinių padėtis Trofimovsko saloje. Keli šimtai vergų darbo stovyklų kalinių ir jų vaikų ten mirė per šaltas poliarines naktis. Kadangi žemė buvo nuolat įšalusi, jų kūnai gulėjo po sniegu šalia barakų sienų, durų ir ligoninės iki pavasario atlydžio. Daugelis tremtinių žuvo per smarkias Sibiro audras. Kai kurie, apimti nevilties, bandė pabėgti, bet buvo sugauti ir nužudyti.
Išlikusiųjų liudijimai ir laiškai
Šią knygą sudaro daugybė dokumentinių išlikusių tremtinių liudijimų, kuriems pavyko išgyventi ir pasiekti laisvąjį pasaulį. Taip pat pateikiamos ištraukos iš šimtų laiškų, kuriuos tremtiniai siuntė giminėms ir draugams, kartu su daugybe ištremtų lietuvių nuotraukų Sibire.
Taip pat skaitykite: Apie „Biržų duonos“ produkciją
Tolimame Sibire, Buriatijoje-Mongolijoje, Colano apylinkėse yra lietuvių kapinės, kur jie daugiausia buvo laidojami 1948-1957 m. Išvežtųjų vargus stengėsi savo atsiminimų knygose išsakyti B. Armonienė, E. Juciūtė, St. Rūkienė, Tautvaišienė.
Lietuvių tremtinių kapinės Azijoje, Buriat-Mongolijoje, liudija apie tragišką likimą. Viename paminkle iškaltas įrašas: „Mes esame iš gintarų krašto, iš garbingos gimtinės Lietuvos. Kas išskaitys vargus be rašto, ką iškentėjo didvyriai jos".
Genocido pripažinimas ir atminimo įamžinimas
Okupantai rusai bolševikai į Sibirą yra išvežę apie 300 000 Lietuvos žmonių. Maždaug kas dešimtas gyventojas buvo išvežtas iš mūsų tėvų žemės. Iš jų maždaug trečdalis mirė dėl nepakeliamų sąlygų vergų darbo stovyklose. Mirė iš bado, nuo šalčio ir iškankinti sunkiausių darbų.
Šie trėmimai, sąmoningai sukurtos nepakeliamos sąlygos, badas, šaltis ir sunkus darbas, lėmė didelį tremtinių mirtingumą ir prilygsta genocidui. Svarbu pabrėžti, kad net carų laikais per 40 spaudos draudimo metų į Sibirą tebuvo ištremta šiek tiek daugiau kaip 1000 knygnešių. Juk po didžiojo 1863 m. sukilimo iš Lietuvos tebuvo išvežta apie 2400 žmonių.
Šiandien privalome išryškinti tą baisiąją tragediją. Didžioji dalis medžiagos apie šį genocidą yra okupuotoje Lietuvoje, ir jos neįmanoma panaudoti, neįveliant žmonių į nelaimę. Tačiau, kad ir negausus skaičius, tų buvusių išvežtųjų yra pasiekęs laisvąjį pasaulį. Jų liudijimus čia ir pateikiame, kiek buvo įmanoma surinkti.
Taip pat skaitykite: Biržų Duonos tradicijos ir adresai
Juozas Prunskis: tremtinių atminimo įamžintojas
Juozas Prunskis (1907-?) - knygų autorius, laikraštininkas, redaktorius, gimęs Žvilbučiuose, Utenos apskrityje. Teologijos licenciatas, dirbęs įvairiuose lietuvių periodiniuose leidiniuose, vėliau pasitraukęs į JAV. Čikagoje redagavo "Draugą", "The Marian", "Laivą", buvo Amerikos Lietuvių Tarybos informacijų direktorius.
J. Prunskis aktyviai rinko medžiagą apie lietuvių tremtinius Sibire, susirašinėjo su lietuviais Amerikoje, Europoje ir Australijoje, atrinkinėjo laiškus ir nuotraukas. Jo pastangomis buvo surinkti šimtai laiškų nuo Sibiro tremtinių ir per 200 Sibire darytų nuotraukų. Šis darbas buvo labai sunkus, reikalavo didelės įtampos ir atsidavimo.
Netgi sulaukęs grasinimų dėl savo veiklos, J. Prunskis nenustojo rinkti ir publikuoti medžiagos apie lietuvių tremtinius, dedikuodamas savo darbą Sibire žuvusiam tėvui Juozui Prunskiui ir dėdėms kunigams.
tags: #birzu #duona #bandele #misko #letena #sudėtis