Skaitymo nauda ir reikšmė: kodėl verta skaityti knygas?

Dažnai girdime, kad skaityti yra naudinga, tačiau ar kada nors įsigiliname į tai, kokią konkrečią naudą mums teikia šis užsiėmimas? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus, kodėl skaitymas yra svarbus ir reikšmingas kiekvienam žmogui. Atrodo, kad skaitymas išgyvena renesansą: knygos visur! Didelės ir mažos bibliotekos, interneto ir fiziniai knygynai, prekybos centrai, blusturgiai - vietos, kuriose galite įsigyti geros literatūros. Skaitymo madą bando įvesti tinklaraštininkai ir apžvalgininkai.

Skaitymo svarba šiuolaikiniame pasaulyje

XXI amžiaus jaunuolis, neįskaitant privalomosios mokyklos literatūros, vis rečiau į rankas paima knygą. Tai yra visiškai normalus reiškinys gyvenant IT amžiuje, kuriame didžiąją dalį laiko praleidžiame internetinėje erdvėje. Dažniausia neskaitymo priežastis yra laiko stoka arba knygos, kuri „užkabina“ neradimas. Tačiau, radus tinkamą, užčiuopus savo mėgstamą knygų žanrą, atsiranda begalės laiko ir troškulio skaitymui.

Tačiau tie, kurie nėra dideli knygų gerbėjai, nesupranta apsėstųjų skaitymu. Jie girdi, kad skaityti naudinga, tačiau gūžčioja pečiais. Tikrai ne, nes skaitymas nėra vien tik malonumas. Jis naudingas fizinei bei psichinei sveikatai. Kartais psichologinės būsenos gerinimas daug svarbesnis už knygų suteikiamas žinias ar literatūrinę vertę.

20 priežasčių, kodėl verta skaityti knygas

Štai 20 faktų, kodėl reikia skaityti knygas:

  1. Žodyno plėtimas: Knygų skaitymas plečia žodyną. Skaitydami ne kartą susidursite su žodžiais ar išsireiškimais, kurie jums nežinomi. Tai paskatins pasidomėti jų reikšme ir taip lavinti savo kalbą. Dauguma naujų žodžių greitai integruojasi į kasdienį žodyną ir turtina kalbą.
  2. Skaitymo įgūdžių tobulinimas: Skaitymas lyg treniruotė - kuo daugiau skaitote, tuo sklandžiau tą darote. Aktyvūs skaitytojai dažnai girdi nusistebėjimų dėl didelio perskaitomų knygų kiekio. Romanas per dieną? Tačiau prisiminkite vaikus, kurie pradėdami skaityti jungia raides į žodį, o vėliau žodžius į sakinius. Šis procesas ilgas ir sunkus. Visgi, ilgainiui smegenys išmoksta atpažinti matomą informaciją - pamatę žodį mes jį iš karto suvokiame, o ne jungiame po vieną raidę. Taigi, kuo daugiau skaitome, tuo sklandžiau tai pavyksta.
  3. Bendro išprusimo didinimas: Skaitymas didina bendrą išprusimą. Yra daugybė literatūros, kuri suteikia mums naujų žinių. Pavyzdžiui, šiuo metu ypač madingos mokslo populiarinimo knygos, kuriose autoriai nesudėtingai aiškina pačius įvairiausius dalykus.
  4. Bendravimo įgūdžių lavinimas: Skaitydami jūs tampate geresniu pašnekovu. Vos prieš keletą mėnesių populiari pokalbių tema buvo naujausia Kristinos Sabaliauskaitės knyga. Įsitraukti į diskusijas galima ilgam! Šios temos apima viską. Tiek patį skaitymą, knygų turinį, rašytojų gyvenimą bei apdovanojimus.
  5. Išminties ugdymas: Knygos daro jus išmintingesniais. Išmintis dažniausiai ateina su patirtimi. Daug kūrinių paliečia moralines, etines, gyvenimiškas, santykių temas, iš kurių visada rasime, ko pasimokyti. Ar jau skaitėte Ezopo pasakėčias?
  6. Atsikratymas išankstinių nuostatų: Skaitymas padeda atsikratyti išankstinių nuostatų ir klaidingo vertinimo. Kartais mes įsivaizduojame, kad apie tam tikrus dalykus žinome viską, deja, vėliau tenka pripažinti, kad tiesa buvo kiek kitokia nei manėme. Vienintelis būdas atsikratyti klaidingų įsitikinimų yra išlaikyti atvirą protą ir būti pasirengusiam nuolat mokytis naujų dalykų. O skaitymas čia groja tikrai ne paskutiniu smuiku. Žmonės, nuolat skaitantys knygas, susikuria galingą žinių duomenų bazę.
  7. Smegenų stimuliacija: Skaitymas stimuliacija ir mankština smegenis. Skaitymas yra smagi veikla daugeliui žmonių, tačiau jis taip pat duoda naudos psichinei sveikatai bei mąstymui. Ši stimuliacija ugdo protą ir ypač tą smegenų dalį, kuri atsakinga už susikaupimą ir kritinę analizę. Skaitydami mes šiuos gebėjimus galandame panašiai, lyg galąstume peilį.
  8. Alzheimerio ligos prevencija: Skaitymas padeda užkirsti kelią Alzheimerio ligai. Šis punktas sustiprina skaitymo naudą vyresniame amžiuje.
  9. Streso mažinimas: Skaitymas mažina stresą ir įtampą. Dėmesys rašytiniam žodžiui padeda negalvoti apie nerimą keliančius dalykus. Atitraukdami mintis, leidžiate sau atsipalaiduoti. Kaip gi tas skaitymas mažina stresą? Jo metu smegenys iš karto perkelia jus į kitą pasaulį. Atsivertę knygą, pradėsite sutelkti dėmesį ne į savo stresą, o į žodžius bei siužetą. Skaitydami vos šešias minutes per dieną galime streso lygį sumažinti net 68% procentais.
  10. Motyvacija: Knygos motyvuoja. Yra tūkstančiai motyvacinių populiariosios psichologijos knygų, kurios tik ir laukia skaitytojų. Jos sukurtos tam, kad tiesiog įkvėptų mums gerinti savo gyvenimą. Tokio pobūdžio skaitiniai padeda patikėti, kad sunkus darbas atsiperka. Jei kiti žmonės išsikapstė iš sudėtingos situacijos, tai pavyks ir jums. Įkvepia ir romanai.
  11. Gebėjimo susikaupti ugdymas: Skaitymas ugdo gebėjimą susifokusuoti. Šiandieninėje kasdienybėje pilna įvairių trukdžių ir mes nuolat pametame mintį, atsitraukiame nuo darbų, nieko nespėjame. Nuolat šokinėjame tarp vienos ir kitos veiklos. Šiame beprotiškame pasaulyje knygos gali užkirsti kelią blaškymuisi ir išmokyti sutelkti dėmesį. Skaitymas reikalauja nuolatinio dėmesio vienam dalykui.
  12. Bendruomeniškumo skatinimas: Skaitymas suburia bendruomenes. Esate vieniši? Nesusirandate draugų? Skaitykite! Šis pomėgis padeda užmegzti glaudesnius socialinius ryšius. Be to, nuolat organizuojami įvairūs knygų klubai. Tai vyksta net didesnėse bendrovėse, visai nesusijusiose su literatūra, pvz, IT korporacijose.
  13. Puiki veikla intravertams: Skaitymas yra puiki veikla intravertams. Visgi, jei bendruomenės netraukia ir norite likti vieni, jums vis tiek reikia pasikrauti emocinės energijos. Be to, knyga vienišiams yra vienas iš saugių pabėgimo kelių, kuomet esate apsupti nepažįstamų žmonių, pavyzdžiui parke ar kavinėje, nenorite bendrauti, bet nežinote, ką veikti.
  14. Kultūros ir istorijos pažinimas: Knygos padeda geriau suprasti įvairių šalių kultūrą ir istoriją. Su istorinėmis knygomis, žinoma, viskas aišku. Su tomis, kurios aprašo realią keliautojų ar vietinių patirtį, irgi aišku. Bet net ir grožinė literatūra gali būti nepaprastai edukacinė. Štai keli autoriai pradžiai: Isabel Allende padės pažinti įvairias ispanakalbes šalis. Colleen McCullough - tiems, kurie domisi Australija. L.J.
  15. Draugystė: Knygos gali atstoti draugą. Tą ypatingai patvirtina patyčių patyrę vaikai, kurie neretai pabėgimą randa knygų pasaulyje. Taip, tai nesprendžia problemos, tačiau padeda rasti paguodą.
  16. Moralinių ir etinių vertybių permąstymas: Knygos priverčia permąstyti moralinius ir etinius dalykus.
  17. Rašymo įgūdžių gerinimas: Skaitymas gerina rašymo įgūdžius. Tie, kurie rašo bet kokius tekstus, tikrai žino skaitymo naudą. Be to, knygos padeda išgryninti asmeninį stilių.
  18. Vaizduotės ir empatijos lavinimas: Skaitymas lavina vaizduotę ir empatiją. Prisiminkite visus literatūrinius pasaulius, į kuriuos esate panirę, ir veikėjus, su kuriais susidūrėte skaitydami romanus. Pradėdami skaityti knygą jūs dar neturite jokio paveikslėlio galvoje. Tačiau baigdami jau lengvai galite „matyti“ vaizdus. Vaizduotė yra galingas įrankis, kuris bus naudingas įvairiais gyvenimo atvejais, bet to didinama ir empatija.
  19. Atsakymų paieška: Knygos padeda rasti atsakymus.
  20. Atsikratymas nuobodulio: Skaitytojai nenuobodžiauja. Nuobodu? Nėra ką veikti? Interneto knygynas Patogupirkti.lt užtikrina, kad atradę skaitymo džiaugsmą šių žodžių nebeištarsite. Viena priežastis ta, kad skaitymas nenusibosta, juk nuolat varijuojame įvairaus sudėtingumo knygomis.

Skaitymo nauda jaunam žmogui

Ką skaitymas teikia jaunam žmogui? Visų pirma, svarbu suvokti bendrą skaitymo naudą. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog skaitymas skatina smegenų ląsteles veikti - galvoti. Nesvarbu, kokią knygą žmogus skaito, tai darydamas lavina vaizduotę, gerina gramatinius įgūdžius, praturtina savo žodyną. Skaitymas prisideda prie komunikacijos lavinimo įgūdžių, neretai skaitymas netgi suteikia ramybės ir pilnatvės jausmą.

Taip pat skaitykite: Patarimai dėl skaitymo lempos virš lovos

Dažniausiai jaunimą traukia detektyvai ir psichologiniai trileriai, o tiksliau - įtampa, baimę keliantys įvykiai ir dėmesį prikaustantis siužetas. Geriausiai žinomi ir labiausiai skaitomi yra skandinaviški trileriai. Daugelis mano, kad tokio žanro skaitiniai žmogui nieko neteikia, tačiau ši mintis yra klaidinga. Be anksčiau minėtų aspektų, šio žanro knygos gali tapti būtent tuo kabliuku, kuris padės pamilti skaitymą. Tiek detektyvai, tiek psichologiniai trileriai įtraukia į siužetą. Noras sužinoti, kas įvyks toliau, skatina skaityti neatitraukiant akių. Šios knygos skatina pastabumą, akylumą, smalsumą - norą sužinoti galutinį rezultatą. Kartais skaitytojas randa tiek daug bendro tarp veikėjo ir savęs, jog turi galimybę apžvelgti savo poelgius, veiksmus iš šalies, o tai padeda žmogui augti ir skleistis kaip asmenybei. Viena iš populiariausių detektyvinių knygų rašytoja yra Nora Roberts, jos bestseleriai skaitomi lengvai, įtraukia nuo pačio pirmojo puslapio.

Antrasis labai platus žanras, kurį mėgsta skaitantis jaunimas - grožinė literatūra. Tai įvairaus pobūdžio knygos, nuo trumpų pasakojimų iki ilgiausių romanų. Tokias knygas dažniausiai yra lengva skaityti. Tai gali būti įvairūs meilės romanai, paauglių išgyvenimai. Šis žanras labai priimtinas jauniems žmonėms, nes jie gali susipažinti su kitų šalių jaunimo kasdienybe, sužinoti, kas yra tikroji meilė, ką reiškia sirgti įvairiomis ligomis jauname amžiuje. Skaitytojas lengvai gali įsijausti į pagrindinio veikėjo būseną, netgi susigyventi su juo. Tokio žanro knygos dažnai turi sukurtus filmus. Visai nebloga idėja pažiūrėti filmą ir tada perskaityti knygą, taip būtų lengviau suvokti, jog dažniausiai knyga yra geresnė nei filmas. Kodėl? Nes skaitydami knygą savitai įsivaizduojame veikėjus, jų paveikslus, charakteristikas, o filmuose aktorių pasirinkti negalime.

Skaitymas kaip terapija

Knygų skaitymas gerina mūsų susikaupimą, atmintį, ugdo empatiškumą, bendravimo įgūdžius. Tai ne tik puikus ir prasmingas laiko praleidimas, kartu vienas iš metodų įveikti patiriamą stresą, gerina mūsų psichinę sveikatą. Mokomės skaitydami, taip renkame žinias, kurias paskui įtvirtinti reikia įgūdžių.

Galima diskutuoti, ar biblioterapija ir terapinis skaitymas yra sinonimai, ar šie terminai reiškia skirtingus patyrimus. Lietuvos biblioterapijos asociacijos narė, biblioterapijos praktikė bei pirmosios Lietuvoje biblioterapijos knygos autorė dr. Daiva Janavičienė sako, kad jai biblioterapijos terminas tikslesnis, tačiau abu jie kone sinonimai. Jos teigimu, „biblioterapija apibūdina tam tikro dokumento skaitymą ar naudojant kitą gilinimosi į turinį metodą, kuomet teikiama pagalba asmeniui. Biblioterapija skirstoma į klinikinę, reabilitacinę ir rekreacinę. Skaitymas iš esmės žmogui teikia rekreacinę, edukacinę naudą“. Tyrėjos teigimu, „biblioterapijos nauda kildinama iš gilias istorines šaknis turinčio fakto, kad užrašas virš įėjimo į senovės biblioteką Egipte skelbė, kad tai „sielos vaistinė“.

Moksliniai tyrimai rodo, jog bent 30 minučių skaitymas gali sumažinti kraujospūdį, pulsą ir sumažina psichologinį stresą. Margaret E. S. Forrest analizuoja, kad terapinio skaitymo nauda gali būti įvairi. Iš esmės, terapinis skaitymas gali būti suprantamas kaip „terapinis atrinktos literatūros naudojimas kartu su terapeutu“. Dr. D. Janavičienės teigimu, „biblioterapija yra pagalba žmogui per gilinimąsi į tekstus. Šis terminas žinomas jau daugiau nei 100 metų, o metodo kilmė siejama su faktais iš senovės istorijos. Mokslinės studijos rodo, kad terapinis skaitymas naudingas ne tik patiriant stresą ar ieškant atsakymų į gyvenimo dilemas. Terapinis skaitymas gali būti sėkmingai naudojamas, siekiant padėti vaikams bei suaugusiems, kurie susiduria su įvairiais gyvenimo pokyčiais, pavyzdžiui: išsiskyrimu, tėvų skyrybomis, įvaikinimu ar globa. Bei problemomis, kaip pavyzdžiui, esant dėmesio sutrikimui, negaliai, turint sveikatos problemų ir pan.

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

Geštalto terapijos praktikės Sonatos Lygnugarienės teigimu, „terapinis skaitymas gali būti naudingas daugeliui žmonių. Terapinis skaitymas gali būti kaip saviterapija. Unikalumas slypi tame, kad trumpas tekstas leidžia tyrinėti save kaip dvasinę asmenybę, pažvelgti į slapčiausias sielos gelmes. Todėl terapinio skaitymo užsiėmimai orientuoti į savęs pažinimą bei dvasinį augimą“.

Štai autorės Forrest teigimu, mokslinė studijų analizė parodė, jog terapinis skaitymas dažniausiai analizuojamas kaip pagrindinis arba papildomas depresijos įveikos metodas, kuris itin svarbus psichinės sveikatos stiprinimui. Tokiais sėkmės atvejais dažniausiai kalbama apie klinikinę biblioterapiją, kuomet medicinos specialisto vedamas skaitymas naudojamas papildomai greta taikomo gydymo, kognityvinės elgesio terapijos bei kitų metodų.

Skaitymas ir šiuolaikinis gyvenimas

Pastaruoju metu vis daugiau laiko atima socialiniai tinklai ir naujienų portalai, o gaunamos žinios tampa itin fragmentuotos. Prie tokios dinamikos pripratęs šiuolaikinis žmogus vis sunkiau išlaiko dėmesį, pavyzdžiui, nelabai sugeba skirti visą vakarą skaitymui, nepasitikrindamas žinučių ar naujienų telefone. Virtualaus pasaulio mados dažnai formą iškelia aukščiau už turinį, todėl knygos kartais tampa interjero dekoracijomis ar viešai publikuojamų nuotraukų puošmenomis. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi įamžintomis akimirkomis su knyga prie baseino, skaitiniu prie rytinio kavos puodelio ar reportažais iš knygų mugių. Tačiau krūvos leidinių dažnai taip ir laukia, kol bus ne tik perversti ar nufotografuoti, bet ir perskaityti.

Skaitymo poveikis empatijai ir socialiniams ryšiams

Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį. Mokslininkai netgi aiškinosi, ar „Hario Poterio“ knygų serija gali pagerinti mokinių požiūrį į visuomenėje stigmatizuojamas grupes. Eksperimento metu dalyviai skaitė šios knygos ištraukas apie diskriminaciją. Skaitydami jie kardinaliai pakeitė savo požiūrį į įvairias atskirtį patiriančias grupes: nuo imigrantų iki homoseksualių asmenų. Gebėjimas perskaityti kitų žmonių mintis ir jausmus, nujausti psichinę būseną yra svarbiausias empatijos elementas, padedantis kurti darnius socialinius ryšius.

Skaitymo svarba vaikams

Skaityti naudinga nuo ankstyvos vaikystės. 2014 m. Tyrimo vadovas Stuartas J. Ritchie mano, kad į šiuos rezultatus ypač turėtų atkreipti dėmesį pedagogai, edukologai. Mokslininkas pabrėžia, kad vaikai, kurie nesulaukia pakankamai pagalbos ir dėmesio mokydamiesi skaityti, gali prarasti ir kitus skaitymo teikiamus pranašumus vėlesniame amžiuje. Žinoma, geriausia priemonė užkrėsti vaiką skaitymu - patiems tai daryti namie ar kelionėje. Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu skaityti garsiai.

Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?

Emorio universiteto tyrėjai atliko kitą tyrimą, norėdami išsiaiškinti ilgalaikį ir trumpalaikį romanų skaitymo poveikį smegenų jungtims. Eksperimento metu dalyviai devynias dienas iš eilės skaitė Roberto Harriso knygą „Pompėja“. Pirmas penkias dienas dalyvių smegenys buvo skenuojamos rytais, pailsėjus. Tada jiems buvo pateikta užduotis devynias dienas skaityti po vieną knygos skyrių (maždaug po 30 psl.). Skaityti paprašyta vakarais, o smegenys ir toliau buvo tiriamos rytais. Kad patikrintų, ar dalyvis tikrai skaitė, tyrėjai jam užduodavo klausimų apie turinį. Tyrimas atskleidė, kad įsijautimas į romaną pagerina smegenų sąveikas ir funkcionalumą. Skaitymas leido įsijausti į kito žmogaus vaidmenį ir išlaisvinti vaizduotę. Panašiai kaip vizualizacijos, padedančios sportininkams įtvirtinti konkrečius judesius. Tyrėjai pastebi, kad pokyčiai smegenyse lieka ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo. Tai rodo, kad romanas išties gali padėti įsikūnyti į herojus.

Skaitymas ir karjera

Skaitymas gali keisti ne tik požiūrį, nuostatas, stengiantis panašėti į mylimus herojus, bet ir praturtinti žodyną. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą. Apsiskaitę, iškalbūs ir daug žinių įvairiomis temomis sukaupę darbuotojai turi didesnę tikimybę būti paaukštinti. Dažniausiai karjeros laiptais tokie žmonės kyla greičiau nei skurdesnį žodyną ir menką literatūros, mokslinių naujienų ar pasaulinių įvykių supratimą turintys kolegos. Be to, skaitymas yra itin veiksmingas būdas išmokti naujų kalbų, nes negimtakalbiai gali greitai suprasti skirtingus žodžius pagal kontekstą. Be to, skaitymas leidžia jaustis labiau užtikrintai.

Skaitymo įtaka smegenų veiklai ir senėjimui

Vieno eksperimento metu studentų paprašyta paskaityti trumpą grožinio kūrinio ištrauką arba negrožinę esė, po kurios buvo vertinamas jų emocinio užtikrintumo bei stabilumo poreikis. Nustatyta, kad skaičiusieji grožinį kūrinį jautė mažesnį norą pašalinti dviprasmiškumą ir padaryti konkrečias, nebūtinai racionalias išvadas. Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina (tyrime dalyvavo 294 žmonės, kurių vidutinė gyvenimo trukmė - 89 metai. Pats tyrimas vykdytas likus maždaug šešeriems metams iki mirties). Protinės veiklos vengę dalyviai silpo daug sparčiau - kognityvinius įgūdžius prarado net 48 proc. greičiau. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija.

Skaitymas ir psichologinė gerovė

Skaitymas apie drąsius, ryžtingus herojus motyvuoja ir pačius siekti tikslų, įkvepia įgyvendinti planus, tobulėti, drąsiau veikti. Įprotis skaityti taip pat padeda lengviau susikaupti. Skaitant visas dėmesys nukreipiamas į istoriją, o aplinkinis pasaulis pamirštamas. Todėl rekomenduojama ryte prieš darbą (ar pakeliui, jei važiuojate viešuoju transportu) 15-20 minučių skirti skaitymui - šis įprotis padės išlaikyti dėmesį ir darbe. Be to, kaip teigia mokslininkas Keithas Oatley, grožinė literatūra padeda susitapatinti su skirtingais veikėjais ir geriau suvokti savo socialinę patirtį realiame gyvenime taip, kaip kompiuterinės simuliacijos padeda išmokti valdyti lėktuvą ar prognozuoti orus. Apskaičiuota, kad vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų.

Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą. Per šešias minutes skaitymo tyloje tyrimo dalyvių širdies ritmas sulėtėjo, o raumenų įtampa sumažėjo net 68 procentais. Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas, nes protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Pasak tyrimo vadovo dr. Davido Lewiso, kad ir kokias knygas skaitome, įsitraukimas į siužetą padeda pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, įtampos ir pasinerti į fantazijų pasaulį. Tai ne tik būdas prasiblaškyti, bet ir aktyvus vaizduotės įtraukimas.

Skaitymas suteikia laimės ir gerina gyvenimo kokybę. Tuo įsitikinę net 75 proc. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos dalyvių. San Fransisko universiteto mokslininkai nustatė, kad dalykų, orientuotų į potyrius (knygos, sporto inventorius, vaizdo žaidimai, muzikos instrumentai ir pan.) įsigijimas suteikia beveik tiek pat laimės, kiek pinigų leidimas kitokiai patirčiai (kelionėms, koncertams, vakarienėms, pramogoms). Abi šios sritys didina gerovės jausmą, tačiau skirtingais būdais. Gyvenimo potyriai stiprina priklausymo ir bendrystės su kitais žmonėmis jausmą, o patirtį kuriantys produktai stiprina jau turimus ir padeda lavinti naujus įgūdžius.

Reguliarus knygų skaitymas ne tik padeda išlaikyti jaunas ir funkcionalias smegenis, likti šviesaus proto iki gilios senatvės, bet ir gali pailginti gyvenimo trukmę iki dvejų metų. Mokslininkai ištyrė, kad tie, kurie skaitė bent pusvalandį per dieną, gyveno dvejus metus ilgiau nei tie, kurie knygų neskaitė. Jeilio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad suaugusieji, kurie teigė skaitantys daugiau nei 3,5 valandos per savaitę, per 12 metų stebėjimo mirė 23 proc. Skaitymas ekranuose ir ryški šviesa vakare gali trukdyti užmigti, tačiau popierinės knygos - puiki vakaro rutinos dalis, padedanti nusiteikti poilsiui.

#

tags: #skaitymo #nauda #ir #reikšmė

Populiarūs įrašai: