Augalinės mitybos galimybės Lietuvoje: nuo „Baltų dramblių“ iki štrudelių
Jei gyvenate užimtą miestietišką gyvenimą, tikėtina, kad kavinėse valgote ne ką rečiau nei namie. Laimei, maitinantis augalų pagrindu, nebūtina eiti vien į vegetariškus ir veganiškus restoranus. Vis daugiau net ir prie auGalybės nespėjusių prisijungti restoranų turi veganiškų patiekalų! Šiame straipsnyje apžvelgsime augalinės mitybos galimybes Lietuvos restoranuose, vegetariškus restoranus Vilniuje ir panagrinėsime legendinės kavinės „Balti drambliai“ istoriją bei dabartinę situaciją.
Augalinės mitybos galimybės Lietuvos restoranuose
Valgymas mieste tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Augalinės mitybos šalininkams Lietuvoje atsiveria vis daugiau galimybių. „Tuščių narvų“ aktyvistų vykdoma kampanija „auGalybė“ derasi su restoranais, kad jų valgiaraščiuose atsirastų daugiau skanesnio ir įvairesnio augalinio maisto. Iniciatyva daugiausia apima restoranus ir kavines sostinėje ir Kaune, bet jau pasiekė ir kitus Lietuvos miestus.
Net jei restoranas dar neprisijungė prie „auGalybės“ iniciatyvos, nenusiminkite, nes vis daugiau net ir prie auGalybės nespėjusių prisijungti restoranų turi veganiškų patiekalų! Pavyzdžiui, vilniečių ir klaipėdiečių pamėgtame bare „Bukowski“ yra veganiškų dešrainių ir suktinių, daugelis kitų barų taip pat nevengia veganiškų užkandžių, drąsiai galime rekomenduoti ir Azijos virtuvės restorano „Kinza“ augalinius patiekalus, picerijos ima naudoti veganišką sūrį (pvz. „Casa La Familia”, „Jurgis ir Drakonas”), be to, netgi kai kuriose kebabinėse jau atsiranda galimybių gauti falafelių kebabą ir išsirinkti veganišką padažą.
Jei aiškiai pažymėto auGalingo patiekalo meniu nematai, improvizuokite: galbūt ant makaronų su daržovėmis galima paprašyti nebarstyti parmezano ar kitaip lengvai pakeisti neveganišką patiekalą veganišku? Taip pat rekomenduojama atsisiųsti „auGalingos mitybos gidą“.
Ekologiški produktai: pasirinkimas ir iššūkiai
Jau nemažai metų pasaulis sprendžia dilemą: kaip maitintis - ekologiškais ar paprastais produktais? Pastarieji - pigesni, jų nusipirksi be vargo, užtat pirmieji - brangūs, tačiau sveiki. Ekologiški produktai brangesni nei paprasti, tačiau, anot pašnekovės, nelygu, su kuo palyginsi ir už ką mokėsi. Pavyzdžiui, rafinuotas ir nerafinuotas aliejus - tai du visiškai skirtingi produktai. Rafinuota ir nerafinuota druska - tas pat. Todėl ir kaina skiriasi.
Taip pat skaitykite: Kopūstų palyginimas
G.Azguridienei dirbti tą darbą įdomu: „Man smagu rasti gerų daiktų ir jų pasiūlyti žmonėms. Ir pačiai jais pasinaudoti malonu. Nuo kai kurių dalykų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, netgi esu priklausoma. Tą aliejų vežame iš Italijos. Kai jis arba basmačiai ryžiai namie baigiasi, sakau, kad nėra ką valgyti." Moteris teigė, kad ekologiškų produktų suvalgoma mažiau. Jeigu valgysi ekologiškų dribsnių košę, nereikės jos pagardinti puse litro sirupo.
Pašnekovės įsitikinimu, sunkiai Lietuvoje, taip pat visoje Europoje, surastume realių, o ne tariamų ekologiškų produktų. Lietuvoje nėra prasmės šnekėti apie ekologišką maistą.„Mūsų rinka šiandien yra tokia, kad ja ne itin galima pasitikėti. Užsienyje viskas patikimiau, žmogus už savo prekę garantuoja savo autoritetu. Pas mus to dar nėra, - sakė A.Zuokienė. Geriausia, jei gali turėti savo daržą ir pats užsiauginti daržovių.„Prie ekologiško maisto nesu prisirišęs, Tymo turgelyje nusiperku tik duonos. Vasarą valgau daržoves - iš draugų, giminių ir parduotuvių, - pasakojo V.Vitkauskas.
Ekologiškai besimaitinančių žmonių bendruomenė
Ar yra Vilniuje kokia draugija, vienijanti ekologiškai besimaitinančius žmones? Dalis tokių žmonių, kaip pastebėjo Guoda, pažįstami per jogą, nes jogoje mityba svarbu, žmonės mokosi sveikai ruošti patiekalus, susitinka pavalgyti tose pačiose kavinėse, kurių Vilniuje mažai. Vienose valgiai ekologiški, vegetariški, kitose gaminami pagal Ajurvedą. Tai - „Žaliasis bambukas”, „Radharanė”, „Balti drambliai”, taip pat žalio maisto restoranas „Rawraw”.
Vegetariški restoranai Vilniuje
Šiandien apie 10 proc. viso pasaulio gyventojų yra vegetarai. Todėl, natūralu, kad sostinėje (ir ne tik) atsiranda ir vis naujų vegetariškų restoranų. Kokie jie? Ką ten rasite?
- „Vegcafe“: restoranėlius sostinėje rasite net du. Vienas jaukiai įkurtas mažoje Augustijonų gatvelėje, o kitas - praeivių dažniau matomoje Totorių gatvėje. Abu jie turi skirtingus interjerus, ir meniu, tačiau, be abejo, juos sieja skanus ir išradingas vegetariškas maistas.
- „Holigans“: tai pirmasis Vilniuje vegetariškas bistro su puikia pasiūla. Dažnai ten sutiksi ne tik šiuolaikinius sveiko maisto bangą gaudančius hipsterius, bet ir tėvus, savo vaikus nuo mažens mokančius valgyti burokėlį vietoj čipso. Todėl „Holigans“ siūlo ne tik platų pagrindinių patiekalų pasirinkimą, bet ir spalvingus, viliojančius veganiškus desertus.
- „Rose Hip“: Veganiškas bistro buvo atidarytas tik šią žiemą, tačiau jau spėjo nudžiuginti daugumą šios maisto kultūros gerbėjų, ypač po kelių kitų vegetariškų restoranų uždarymo. Nors „Rose Hip“ meniu patiekalai gan paprasti (burgeriai, suvožtiniai, salotos ar humuso dubenėliai), tačiau tikrai neprasti. Pavyzdžiui vietoje įprasto vegetariškiems burgeriams tofu sūrio, ar portobelo grybo šis bistro jų įdarus paįvairino duoniavaisiu, lešių paplotėliu ir kitais augaliniais gardumynais.
- „ZATAR falafel & hummus“: Kavinių ir restoranų nestokojančioje Vokiečių gatvėje vegearams taip pat derėtų nepraleisti progos užsukti į šią vietą.
- „Casa La Familia“: Rūdninkų g. esanti vegetariška picerija - tai dar viena įdomi opcija šios kultūros maisto mėgėjams. Čia akį džiuginą šiltas ispaniško stiliaus interjeras ir malonus aptarnavimas.
Įmantrių ir paprastų, vegetariškų ir veganiškų, o taip pat ir mišrių vietų Vilniuje pavalgyti vis gausėja. Tai ypač džiugina, nes jie lavina mūsų skonius, pažindina su rečiau valgomais, tačiau ypač naudingais vaisiais ir daržovėmis, plečia mūsų akiratį ir supratimą. Siūlome jas išbandyti ir tiems, kurie jau propaguoja šią mitybą ir tiems, kam tiesiog smalsu.
Taip pat skaitykite: Juodų baltų desertų receptai
„Balti drambliai“: praeitis ir dabartis
VMGonline.lt pakalbino virš 10 buvusių ir esamų darbuotojų, kurie papasakojo, kas vyksta už „Baltų dramblių“ durų. Pirmoji vegetariško maisto kavinė „Balti drambliai“ savo veiklą pradėjo 2002-aisiais. Alternatyvios vietos įkūrėjas Aivaras Cibulskas ją puoselėjo 16 metų, tačiau galiausiai 2017 m. vystytą verslą pardavė, o šiandien vadovauja kavinei „Štrudelinė“. 2018 m. žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie „Baltų dramblių“ problemas. Tuomet istorijose figūravo „Baltų dramblių“ vadovo Mariaus Letkausko vardas. Tas pats žmogus minimas ir visų VMGonline.lt kalbintų pašnekovų.
Atlyginimų vėlavimas ir bylinėjimasis dėl skolų
Virš 10 asmenų, dirbusių ar tebedirbančių „Baltuose drambliuose“, tikina, kad atlygio už darbą laiku nesulaukdavo. Jų teigimu, algos vėluodavo savaitę, dvi, o kartais ir ilgiau. Be to, darbuotojams neretai būdavo išmokama ne visa suma - keliasdešimt ar keli šimtai eurų už viso mėnesio darbą.
Kaip pasakoja kavinėje dirbusi Eglė Česnakavičiūtė, iš darbo ji išėjo dar 2017 m. spalį, tačiau algą gavo tik kitų metų vasarį. „Turi būti naglas, kelti sąlygas, kad atlyginimą gautum kasdien, kad neturėtų, kur dėtis. Kitaip nebus sumokėta. Specialiai nekelia ragelio, ignoruoja žinutes. Iš tiesų, labai skaudu matyti mylimą vietą mirštančią, buvome kaip šeima“, - pasakoja mergina.
Panašia patirtimi dalijasi ir pernai kavinėje dirbęs Laurynas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu - red.) „Alga visada vėluodavo. Paprašius bent 20 eurų, nes nėra už ką maisto nusipirkti, jis (Marius Letkauskas - aut. past) išsijuokdavo, kad yra trukdomas dėl tokios juokingos sumos, tačiau pavedimo teko ir kelias savaites laukti.“
Ilgametis „Baltų dramblių“ darbuotojas Justinas (pavardė redakcijai žinoma - red.), kurį laiką ėjęs vyriausiojo administratoriaus pareigas, sako, kad nors su juo buvo atsiskaityta iki galo, pinigus gavo ne iš karto: „Į darbo inspekciją dėl savo atlyginimo nesikreipiau, nes man jis buvo išmokėtas. Su Mariumi sutarėme, kad jis man jį išmokės dalimis, daviau laiko ir galiausiai atgavau savo dalį. Gaila, tačiau ne vienas patikėjęs jo žodžiu ir nesikreipęs į inspekciją dėl savosios kovoja iki šiol.“
Taip pat skaitykite: Kodėl kiaušiniai skirtingi?
Kavinėje tebedirbanti Meilė (vardas pakeistas pašnekovės prašymu - red.) pasakoja, kad jau kurį laiką gauna vos po keliasdešimt ar kelis šimtus eurų per mėnesį. „Čia su daug kuo neatsiskaitė. Kai kuriuos išvarė, kai kurie patys išėjo, skolos didelės. Jau ir man nemažą sumą skolingi“.
Savo istoriją atskleidžia ir beveik metus renginių organizavimu „Baltų dramblių“ kavinėje užsiėmęs Ugnius (pavardė redakcijai žinoma - red.). „Nuolat matėsi, kad yra problemų, pavyzdžiui, dažnai trūkdavo produktų, darbuotojai skųsdavosi vėluojančiomis algomis, prasta komunikacija su kavinės vadovu. Dėl to vykdavo nuolatinė personalo kaita, ateidavo nepatyrę žmonės, prastėdavo virtuvės darbas bei svečių aptarnavimas, darbe jautėsi slogi atmosfera bei mažėjanti darbuotojų motyvacija“, - prisimena pašnekovas.
Neapsikentęs darbuotojas pateikė ultimatumą - arba alga bus mokama laiku, arba jis išeis iš darbo. Tačiau ši priemonė buvo veiksminga tik kurį laiką ir galiausiai vyras priėmė sprendimą išeiti.„Darbdavys liko skoloje už pusantro mėnesio darbo, taip pat neatsiskaitė už nepanaudotas atostogas. Į žinutes ir skambučius dažniausiai neatsakinėjo, todėl kreipiausi į Darbo ginčų komisiją, kuri priteisė skolą. Darbdavys jų sprendimą apskundė teismui, pateikdamas melagingus įrodymus ir dalinai suklastotus kasos išlaidų orderius, taip pat nutylėdamas dalį buvusio susitarimo. Vėliau dar ir į Darbo ginčų komisiją kreipėsi, neva ne jie man, o aš jiems likau skolingas“, - pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, bylinėjimosi procesai iš ieškovo pusės buvo nuolatos vilkinami - posėdžiuose darbdavio atstovai nepasirodydavo ir papildomų įrodymų nepateikdavo. „Galiausiai bylą, kainavusią daug laiko ir nervų, man pavyko laimėti ir įrodyti savo tiesą, tačiau pinigų iki šiol nesu atgavęs. Jokia komunikacija tarp manęs ir įmonės vadovo šiuo metu nevyksta“.
Kitos problemos ir vadovo komentarai
Anot pašnekovų, pasiteiravę apie vėluojančius atlyginimus, jie girdėdavo skirtingus paaiškinimus - nėra pinigų, nebuvo apyvartos, reikia atsiskaityti su tiekėjais. Ne vienas darbuotojas pasakoja, kad pinigai būdavo panaudojami neaiškioms reikmėms.
„Pavyzdžiui, atėjo neva naujas savininkas Žydrūnas Laugalys, kuris, kaip pats sakė, nebuvo oficialiai įdarbintas, ir visada imdavo pinigus iš kasos, o mėnesio gale tiesiog nurašydavo tuos pinigus. Nei kur, nei kaip jie būdavo naudojami, niekas nežinojo, bet kai reikėdavo mokėti darbuotojams, būdavo sakoma, kad pinigų nėra“, - prisimena iš „Baltų dramblių“ neseniai išėjusi Samanta (vardas pakeistas pašnekovės prašymu - red). Jai pritaria ir dar neseniai „Baltuose drambliuose“ dirbęs Antanas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu - red). „Prie manęs yra išėmę pinigų iš kasos ir kai paklausiau, kam juos ima, man atsakė, kad darbuotojai algą išmokėti. Tačiau, mano žiniomis, jos tie pinigėliai nepasiekė“.
Dabartinė kavinės darbuotoja Meilė pasakoja, kad pinigai ir produktai neretai keliauja į kitus kavinės valdytojų restoranus. „Čia užsakymus daro, kai atveža, dokumentus pasirašo, o užsakymai į kitą vietą eina“. Keli pašnekovai mini neaiškias sąsajas su Tilto gatvėje esančiu restoranu „Senoji pasaga“. Pasak pašnekovų, kavinę slegia ir skolos tiekėjams, dažnai trūksta produktų, darbuotojams tenka ir patiems eiti jų pirkti į parduotuvę.
Pakalbinus daugiau nei 10 buvusių ir esamų darbuotojų, paaiškėjo, kad jie buvo įdarbinami bent į 4 skirtingas įmones: UAB „Pietryčių srautas“, UAB „Ebaltas“, UAB „Torino“ ir UAB „Arbonita“. Kai kurių sutartyse buvo įrašytos visiškai su darbu kavinėje nesusijusios pareigos.
VMGonline.lt susisiekė su „Baltų dramblių“ vadovu M. Letkausku. Jis pripažįsta, kad vėlavimų būta ir tikina, kad šią problemą beveik išsprendė, tačiau neigia, kad dalis darbuotojų, net ir išėję iš darbo, atlyginimų nesulaukė. „Nei vienas nedirbo už dyką ir net daugiau - pasiimdavo iš kasos beveik kasdien. Toks nusileidimas ir mūsų kaltė, tiesiog nenorėdavom prarasti darbuotojų, nes naujus surasti nelengva, apmokyti užtrunka ir kainuoja. Nemokamai dirbančių nėra, tai išsigalvojimas“. Jo teigimu, algos vėluodavo dėl darbuotojų kaltės. „Viską dengėm iš savo pinigų, nes baras neuždirbdavo pakankamai dėl tvarkos trūkumo. Paskutinė problema, kurią baigiame spręsti - sugedusio visais atžvilgiais kolektyvo pakeitimas. Tai jau beveik atlikta ir matomi akivaizdūs pasikeitimai kokybės, higienos, tvarkos klausimais“.
Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas
Kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, dėl „Baltuosius dramblius“ valdančios įmonės „Pietryčių srautas“ nuo 2018 m. sausio yra gauti 2 prašymai nagrinėti darbo ginčus bei 5 pranešimai pagal viešąjį interesą, kurių pagrindu jau atliktas vienas inspektavimas. „Pirmojo inspektavimo metu nelegalaus ar nedeklaruoto darbo atvejai nenustatyti, kitas tyrimas vyksta šiuo metu“.
Augančio populiarumo priežastys
Anksčiau buvęs tik mažos idėjinės grupelės poreikis, augalinės kilmės maistas tapo toks populiarus, jog norint jo gauti dienos pietums veganiškose ir vegetariškose kavinėse ir restoranuose neretai tenka pastovėti ir eilėje. Kodėl ši nauja tendencija tokia gaji?
Restoraną „Alive“ atidariusi ir jau penktos augaliniu maistu besiremiančios maitinimo įstaigos savininkė Goda Sivilevičiūtė mano, jog vegetariško ir veganiško maisto populiarumą lemia į Lietuvą žengiančios vakarietiško gyvenimo būdo tendencijos. „Augant pajamoms, žmonės dažniau gaili savo laiko gaminti valgyti ir mieliau renkasi kokybišką maistą kavinėse ir restoranuose. Vis labiau norima kokybiškai praleisti laiką, plėsti akiratį. Kurį laiką Vilniuje buvo vienintelė vegetariška kavinė „Balti drambliai“, o kitose maitinimo įstaigose vegetariškų patiekalų beveik nesiūlydavo. Tačiau ne tik veganai ar vegetarai, bet ir visavalgiai žmonės ieško įvairovės, nori išmėginti kažką naujo“, - pasakojo jau 16 metų vegetare esanti Goda. Būtent noras sukurti sveiko ir įdomaus maisto alternatyvą ne tik žmonėms, kurie atsisako mėsos, bet kiekvienam, prisidėjo prie „Alive“ idėjos.
„Galbūt vegetariški restoranai iš tiesų tapo tendencija ar mada. Tačiau, atmetus etines vegetariško ar veganiško gyvenimo būdo pasirinkimo priežastis, ji rodo, kad populiarėja sveika gyvensena, tad jeigu tai ir mada, tai iš tiesų gera mada“, - optimistiškai mano G. Sivilevičiūtė.
„AuGalybės“ atstovės spaudai ir gyvūnų teises Lietuvoje ginančios organizacijos „Tušti narvai“ strateginės grupės narės Gabijos Enciūtės teigimu, įvairių aplinkosauginių ir gyvūnų teisių organizacijų veikla, nukreipta į mėsos vartojimo mažinimą bei visuomenės sveikatos gerinimą, smarkiai prisidėjo prie veganiškos ir vegetariškos mitybos bumo, tačiau tai lėmė ir augantis ekologiškų idėjų palaikymas. Be to, mokslininkai bei maisto pramonės atstovai supranta, jog išmaitinti augančią pasaulio populiaciją ateityje bus vis sunkiau.
Pasak „Vegfest LT“ organizatorės Ventės Viteikaitės, veganizmas Lietuvoje plinta taip pat sparčiai, kaip ir visame pasaulyje. „Atsiranda vietų, kur ir mėsiški restoranai į meniu įtraukia veganiškų patiekalų. Dabar žmonės vėl gali išeiti, nes tikrai žinau tokių, kurie niekur neidavo, nes tiesiog nebuvo kur. Padėtis gerėja - prieš porą metų restorane paklausus apie veganišką alternatyvą padavėjai gūžčiodavo pečiais, o šiandien įvyksta mažiau tokių nesusipratimų. Kitas dalykas - veganiškų barų daugėja ir mes beveik pasivijome Varšuvą, kuri yra laikoma Rytų Europos veganų rojumi. Jeigu taip sparčiai populiarės veganizmas, gal ir juos pralenksime“, - pokyčiais džiaugiasi Ventė, kurios organizuojamas ir Vilniuje išpopuliarėjęs augalinio maisto festivalis „Vegfest LT“ keliasi į Kauną - rugsėjo 16 d.
tags: #baltieji #drambliai #pietūs