Baltagūžių kopūstų auginimas: išsamus vadovas
Kopūstai (Brassica oleracea) - tai bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis, viena iš labiausiai paplitusių ir seniai vartojamų daržovių pasaulyje. Kopūstai lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų ir klimato zonų, todėl yra plačiai auginami. Jie vertinami dėl atsparumo šalčiui, gero transportavimo, didelio derlingumo ir ilgo laikymo (ypač vėlyvųjų veislių).
Kopūstų rūšys ir jų ypatybės
Visos kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi savo chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus. Pagrindinės kopūstų rūšys:
- Baltagūžiai kopūstai: Labiausiai paplitę Lietuvoje, vertinami dėl vitamino C, B grupės vitaminų, natrio ir geležies. Jie geriausiai auga, kai yra 17-19 °C šiluma, mėgsta drėgmę ir derlingą dirvą.
- Raudongūžiai kopūstai: Reiklūs drėgmei ir derlingai dirvai, tačiau atsparesni ligoms ir kenkėjams. Jie dera vėlai rudenį ir gerai laikosi per žiemą.
- Savojos (garbanotieji) kopūstai: Jų lapai gofruoti, susiraukšlėję, švelnesnio skonio. Turi daug baltymų ir medžiagų, stimuliuojančių organizmo augimą.
- Ropiniai kopūstai (kaliaropės): Formuoja stiebagumbius, kurių skonis panašus į baltagūžio kopūsto šerdies, bet švelnesnis ir saldesnis. Pakenčia šviesos trūkumą ir perkaitimą.
- Briuselio kopūstai: Ypatinga kopūstų rūšis, auginama dėl šoninių ūglių - mažų, tamsiai žalių gūželių. Juose daug kalio ir baltymų.
- Žiediniai kopūstai: Būna įvairių spalvų (balti, geltoni, žali, violetiniai). Reikalauja daugiausia dėmesio auginant, nes esant nepalankioms sąlygoms gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus.
- Brokoliai: Giminingi žiediniams kopūstams, labai maistingi, turi daug vitaminų A, B, kalcio ir seleno.
- Lapiniai kopūstai: Populiarūs Vakarų ir Šiaurės Europoje, turi du kartus daugiau ląstelienos ir baltymų negu baltagūžiai kopūstai. Nebijo šalnų ir šalčių.
- Pekino kopūstai: Sudaro standžiai susuktas cilindro formos gūželes, dažniausiai naudojami salotoms.
- Kinų kopūstai: Panašūs į lapkotinius burokus, turi tamsiai žalius verpsto formos lapus su ryškia balta sultinga gysla.
Tinkamos dirvos parinkimas ir paruošimas
Kopūstai mėgsta vandenį praleidžiančią, sunkesnę drėgną dirvą. Tinkamai parinktoje dirvoje gūžiniai kopūstai bus derlingesni ir kokybiškesni. Svarbu, kad dirva nebūtų užmirkusi ir joje būtų gausu organinių medžiagų. Gūžiniai kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, humusingas (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrintas dirvas. Dirvos rūgštingumas pH 6,5 - 7. Priesmėlio dirva paprastai parenkama ankstyviems kopūstams, kadangi dėl greito augimo produkcija tampa netinkama laikyti (mažai sausųjų medžiagų). Laikyti skirti gūžiniai kopūstai auginami sunkesnėse priemolio dirvose.
Dirva kopūstams suariama rudenį. Parenkant kopūstams dirvą, labai svarbu, kad ji nebūtų užmirkusi. Joje turėtų būti gausu organinių medžiagų, kadangi pakankamas jų kiekis gerina dirvos struktūrą, apsaugo nuo trąšų ir mineralų išplovimo. Pavasarį į dirvą skirtą gūžinių kopūstų auginimui įterpiama mineralinių trąšu. Azotu (N) tręšiama 140-170 kg/ha norma, o vėlyvoms kopūstų veislėms ir skirtoms perdirbti - 170-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1-2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma kopūstinėms daržovėms yra 50-70 kg/ha, kalio (K2O) - 180-280 kg/ha.
Daigų auginimas ir sodinimas
Į lauko dirvą gūžiniai kopūstai yra sodinamos daigais. Daigai, gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose), polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei kopūstinės daržovės auginamos šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes, sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Gūžinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų. Vėlyvųjų veislių kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Kopūstų sėklos sėjamos 1 cm gylyje, esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - po 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C temperatūrą dieną ir naktį. Gūžinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele.
Taip pat skaitykite: Kopūstų maistinės savybės
Tinkamai išauginti ir užgrūdinti kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Norint užtikrinti gerą daigų kokybę, reikia sėti kokybiškas sėklas. Daigams auginti naudoti paruoštus substratus. Daigai neturi augti tankiai. Optimali sėjos schema - 4x4 cm arba 5x5 cm. Daigų auginimo metu turi būti pakankamai šviesos.
Ankstyvųjų kopūstų daigus reikia sodinti 70 x 30-35 cm atstumu, vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai sodinami 70 x 40-50 cm atstumu, o vėlyvųjų kopūstų lapija - didesnė, todėl jie sodinami rečiau - 70 x 60 cm atstumu. Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo.
Priežiūra
Svarbiausi gūžinių baltųjų kopūstų priežiūros darbai yra dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, kaupimas, laistymas, papildomasis tręšimas ir kova su ligomis bei kenkėjais. Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2).
Norint išauginti gerą kopūstų derlių dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus.
Prigiję ir sustiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pridėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų.
Taip pat skaitykite: Kaip užauginti baltagūžius kopūstus?
Tręšimas
Didžiausi gūžinių kopūstų derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pradėję sukti gūžes, - tręšiami trečią kartą.
Ligos ir kenkėjai
Kopūstus puola daug kenkėjų ir ligų. Nuo kryžmažiedžių spragių gelbsti medžio pelenai, nuo kopūstinės musės - dažnas dirvos purenimas. Kopūstinio drugio vikšrus ir kiaušinėlius naikinkite mechaniškai, o nuo šliužų po augalais pribarstykite kiaušinio lukštų.
Dažniausios kopūstų ligos:
- Juodoji kojelė (diegavertis)
- Kopūstų šaknų gumbas
- Kopūstų juodligė
- Pilkasis pelėsis
Pagrindiniai kopūstų kenkėjai:
- Kopūstinis baltukas
- Ropinis baltukas
- Kopūstinis pelėdgalvis
- Kopūstinis amaras
- Kopūstinė kandis
- Pavasarinė kopūstinė musė
- Kopūstinis gumbauodis
- Spragės
- Šliužai
- Grambuoliai
- Kurkliai
- Vasarinė kopūstinė musė
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pažastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antrasis derlius. Vėlyvųjų veislių kopūstai šalčio nelabai bijo - pakenčia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir suaugusios gūžės, kurios ir kertamos.
Taip pat skaitykite: Baltagūžių kopūstų veislių vadovas
tags: #baltaguziai #kopustai #auginimas