Marijampolės apylinkių aukštis virš jūros lygio ir įdomūs aukščio rekordai Lietuvoje
Marijampolės apskritis, įsikūrusi Lietuvos pietvakariuose, išsiskiria ne tik savo geografine padėtimi, bet ir reljefo įvairove. Nors didžioji apskrities dalis plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, pietvakarinis pakraštys siekia Sūduvos aukštumą, o šiaurinis - Užnemunės žemumą. Apskrities rytinėje dalyje driekiasi Šilavoto ir Veiverių kalvagūbriai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Marijampolės apskrities kraštovaizdžio ypatumus, aukščiausius ir žemiausius taškus Lietuvoje bei įdomiausius objektus, susijusius su aukščiu.
Marijampolės apskrities geografiniai ypatumai
Marijampolės apskritis užima 4463 km2 plotą ir ribojasi su Tauragės, Kauno ir Alytaus apskritimis, taip pat su Lenkija ir Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija). Apskričiai priklauso Šakių rajono, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybės. Reljefo įvairovė lemia skirtingus kraštovaizdžius ir gamtos sąlygas.
Apskrities teritorijoje teka didžiausios upės - Šešupė ir Širvinta, telkšo 24 valstybinės reikšmės ežerai (Vištytis, Paežerių ežeras, Žaltytis, Amalvas) ir 46 valstybinės reikšmės tvenkiniai (Antanavo hidroelektrinės, Marijampolės II, Stebuliškių). Miškingumas siekia 21,7 %, o didžiausi miškai - Kazlų Rūdos, Varnabūdės ir Buktos.
Aukščiausi ir žemiausi taškai Lietuvoje
Nors Marijampolės apskritis nepasižymi dideliais aukščiais, Lietuvoje yra keletas vietų, kur galima pajusti aukščio skirtumus. Aukščiausia Lietuvos vieta yra Aukštojas (arba Aukštasis kalnas), esantis Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Jo aukštis virš jūros lygio siekia 293,84 m. Šį aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai.
Žemiausia vietovė Lietuvoje yra Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Anksčiau manyta, kad ši vieta yra 1,3 m žemiau jūros lygio, tačiau 2007 m. tikslesniais matavimais nustatyta, kad jos aukštis yra 0,27 m žemiau jūros lygio.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
Aukščiausi ir įspūdingiausi objektai Lietuvoje
Lietuvoje galima rasti įvairių objektų, kurie stebina savo aukščiu ir įspūdingumu. Štai keletas iš jų:
Apžvalgos bokštai: Lietuvoje yra daugiau nei 30 apžvalgos bokštų. Aukščiausias iš jų - Birštono apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje, o pats bokštas siekia 51 metro aukštį. Labanoro apžvalgos bokštas, pastatytas 2015 metais, tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m. aukštyje. Kiti populiarūs apžvalgos bokštai yra Anykščių medžių lajų takas su 35 metrų aukščio bokštu ir Kirkilų apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją.
Atodangos: Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis - 260. Antroji pagal aukštį atodanga (58 m) taip pat yra Vilniuje - Plikakalnio atodanga, esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Medžiai: Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje. Aukščiausio maumedžio aukštis 49m., o amžius apie 160 metų. Seniausias ir storiausias Lietuvos medis yra Stelmužės ąžuolas, kuriam apie 1500 metų. Jo aukštis - 23 m.
Tiltai: Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m., yra Alytuje. Jo aukštis - 38,1 m, ilgis - 260 m. Ilgiausias automobilių tiltas yra Jurbarko tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis - 16 m. Lankupių tiltas per Minijos upę yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Bažnyčios: Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia Lietuvoje dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, statyta 1899 - 1909 m. Bokštų aukštis - 79 m.
Kiti įdomūs Lietuvos rekordai
Lietuva gali pasigirti ne tik aukščiausiais objektais, bet ir įvairiais kitais rekordais. Štai keletas iš jų:
- Akmenys: Barstyčių akmuo - didžiausias akmuo Lietuvoje. Jo ilgis - 13,4 m, aukštis - 3,6 m, plotis 7,5 m. Jis sveria apie 680 tonų. Gaidelio akmuo, stūksantis Neryje, yra didžiausias upių akmuo.
- Urvas ir duobė: Žalsvasis šaltinis Pasvalyje yra giliausias Lietuvos urvas, kurio gylis siekia 20 metrų. Velnio duobė Aukštadvario regioniniame parke yra giliausia Lietuvos duobė, siekianti 40 metrų gylį.
- Takai: Mūšos tyrelio pažintinis takas yra ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas Lietuvoje, kurio ilgis 3605,87 m.
Marijampolės apskrities istorija ir kultūra
Marijampolės apskritis turi turtingą istoriją. Pirmąkart Marijampolės apskritį po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo 1795 m. Užnemunėje sudarė Prūsijos valdžia. Apskritis priklausė Prūsijos karalystės Balstogės departamentui, Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, Rusijos imperijai priklausančios Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, Augustavo gubernijai ir Suvalkų gubernijai. 1950 m. Marijampolės apskritis pertvarkyta į Marijampolės rajoną. 2004 m. patvirtintas Marijampolės apskrities herbas.
Apskrityje gyvena įvairių tautybių žmonės: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kiti. Dauguma gyventojų yra katalikai, tačiau yra ir stačiatikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, sentikių, musulmonų ir kitų tikėjimų žmonių.
Pramonė ir žemės ūkis
Marijampolės apskrityje pagaminama 2,9 % Lietuvos pramonės produkcijos. Išplėtota maisto, gėrimų, tekstilės, baldų, chemijos, metalo, medienos apdirbimo pramonė. Taip pat veikia Antanavo vandens jėgainė.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
Žemės ūkio naudmenos užima 67,1 % apskrities teritorijos, iš jų 86,7 % - ariamoji žemė, 11,9 % - pievos ir natūralios ganyklos, 1,4 % - sodai ir uogynai.
Saugomos teritorijos
Marijampolės apskrityje yra saugomos teritorijos: Panemunių regioninis parkas, Vištyčio regioninis parkas, valstybiniai draustiniai (botaniniai zoologiniai, geomorfologinis, hidrografinis, kraštovaizdžio, pedologinis, zoologinis).
tags: #aukštis #virš #jūros #lygio #Marijampolė