Aukštis virš jūros lygio ir jo įtaka klimatui
Įvadas
Klimatas - tai ilgalaikis orų režimas tam tikroje vietovėje. Klimatą formuoja daugybė veiksnių, o vienas svarbiausių - reljefas, ypač aukštis virš jūros lygio. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip reljefo aukštis virš jūros lygio veikia klimatą.
Žemės reljefo įtaka klimatui
Žemės reljefas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių klimato skirtumus įvairiose pasaulio vietose. Tai, kaip žemės paviršius išsidėstęs, daro didelę įtaką oro temperatūrai, drėgmei, kritulių kiekiui ir vėjų krypčiai. Senovės Graikijoje manyta, kad oras priklauso tik nuo saulės platumos ir vietos virš horizonto. Tačiau šiandien, tobulėjant mokslui, žinome, kad klimatą formuoja daugybė skirtingų veiksnių, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka reljefui.
Aukščio virš jūros lygio reikšmė
Aukštis virš jūros lygio yra vienas iš svarbiausių reljefo veiksnių, turinčių įtakos klimatui. Didėjant aukščiui, temperatūra mažėja. Pakilus kas tūkstančiui metrų virš jūros lygio, oro temperatūra nukrenta maždaug 7 laipsniais. Tai lemia atstumas nuo pagrindinio šildymo šaltinio - žemės paviršiaus - ir padidėjęs šilumos nuostolis dėl radiacijos. Teritorijos išdėstymas nedideliame aukštyje suteikia švelnias žiemas ir pagyvina vasaros karščius, o kalnuotieji regionai, atvirkščiai, patiria dideles šalnas ir vasaros vėsą. Kalnuotose vietovėse, esančiose daugiau nei 4000 metrų virš jūros lygio, visada karaliauja šaltis.
Kalnų grandinių poveikis krituliams
Kalnų grandinės veikia kritulių pasiskirstymą. Dideli reljefo tipai daro ypatingą poveikį drėgmei ir yra kliūtis vėjams, todėl oro masės sunkiau prasiskverbia į žemai esančius regionus. Kai drėgnas vėjas iš vandenyno pakyla virš kalnuotos vietovės, jis prisideda prie debesų susidarymo. Ant kalnų šlaitų, dėl kurių oro srautas šiltesnis, gali susidaryti daugiau kritulių.
Vėjų krypties įtaka
Kalnų grandinėse oro srautai nukrypsta nuo savo pradinės krypties, patenka į siaurus koridorius tarp kalnų ir lemia vietinės apyvartos susidarymą - ledynų ir kalnų slėnių vėjus. Tai gali turėti įtakos vietiniam klimatui ir oro sąlygoms.
Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga
Jūrų ir vandenynų įtaka klimatui
Jūros ir vandenynai taip pat daro didelę įtaką klimatui. Virš vandenynų, didelių vandens telkinių ir jų pakrantėse susidaro jūrinis klimatas, žemynų vidinėse dalyse - žemyninis klimatas. Dėl atmosferos cirkuliacijos jūrinio klimato savybių turi ir žemynai, o žemyninio klimato savybių - vandenynų dalys prie sausumos.
Vandenyno srovių poveikis klimatui
Vandenyno srovės perneša šilumą iš vienų pasaulio regionų į kitus. Šiltosios srovės šildo pakrantes, o šaltosios - vėsina. Tai daro didelę įtaką pakrančių klimatui.
Klimato tipai
Klimato tipai - tai klimato juostoje esančios teritorijos, kurios skiriasi drėgnumu ir sezoniniais temperatūros skirtumais. Jūrinis, žemyninis ir pereinamasis klimato tipai skiriami atsižvelgiant į tai, kokios oro masės - jūrinės ar žemyninės - vyrauja teritorijoje. Jūrinio ir žemyninio klimato tipai labiausiai pasireiškia vidutinių platumų klimato juostoje Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos žemynuose. Atogrąžų klimato juostai būdingiausias žemyninis klimato tipas, ypač Afrikos, Azijos ir Australijos žemynuose. Paatogrąžių (subtropinėje) klimato juostoje išskiriamas viduržemio pajūrio klimato tipas, kuriam būdinga karšta ir sausa vasara, vėsi ir drėgna žiema. Pietų, Pietryčių ir Rytų Azijos klimatui daug įtakos turi sezoniniai vėjai musonai. Jie daro didelį poveikį drėgnojo ir sausojo laikotarpių trukmei.
Drėgnas ir sausas klimatas
Drėgnas klimatas būdingas vietovėms, kuriose iškrinta daug kritulių. Sausas klimatas būdingas vietovėms, kuriose iškrinta mažai kritulių. Reljefas gali turėti įtakos tiek drėgno, tiek sauso klimato formavimuisi.
Klimato kaita ir jos įtaka žemės ūkiui
Žemės ūkio produkcijos gamyba priklauso nuo aplinkos klimato sąlygų ir naudojamų gamybos technologijų. Klimato kaita gali pakeisti pagrindinių produkcijos gamybos procesų eigą, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje numatomos sausesnės ir karštesnės vasaros. Viena didžiausių problemų, kalbant apie klimato kaitos poveikį žemės ūkiui, yra ta, kad jis nevienodas vertinant vietiniu ar regioniniu mastu. Viename regione gali tvyroti sausra, o kitame - nenustojančios liūtys. Mokslininkai numato, kad Centrinėje Europoje vasaros bus karštesnės ir sausesnės, vidutinė oro temperatūra iki 2050 m. gali pakilti 2 °C, o iškrintančio lietaus kiekis vasaros laikotarpiu sumažėti 15 procentų. Taip pat bus daugiau dienų, kurių metu temperatūra pakils daugiau nei +30 °C.
Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai
Klimato kaita ir gyvulininkystė
Tyrimais nustatyta, kad pieninės ir mėsinės galvijininkystės ūkiai išskiria daugiau nei 70 proc. visų gyvulininkystės sektoriaus šiltnamio dujų kiekio, tačiau mažai žinoma apie pačių gyvulininkystės ūkių jautrumą ir pažeidžiamumą vykstant klimato atšilimui. Kitaip nei gamybos sistemos, kurios veikia tik uždarose patalpose, gyvulininkystės ūkiai yra tiesiogiai ir netiesiogiai veikiami supančio klimato, dėl kintančių aplinkos sąlygų, naudojamų ganyklų bei pašarų gamybos.
Gyvulių patiriamas šilumos stresas
Pagrindiniai tiesioginiai klimato kaitos veiksniai, darantys įtaką gyvulių fiziologiniams poreikiams, gerovei, sveikatingumui ir reprodukcijai, yra kylanti vidutinė aplinkos temperatūra ir orų permainos. Šiluminį stresą keliančių dienų, kai vidutinė juntama aplinkos temperatūra, kurią lemia oro temperatūros ir santykinio aplinkos drėgnio santykis, pakyla aukščiau nei +34 °C ir sukelia stiprų diskomfortą organizmui, skaičius per metus irgi daugėja. Galima manyti, kad pieno gamybos savikaina gali padidėti ir dėl pokyčių pašarų gamybos procese ir dėl gyvulių reprodukcinių savybių kitimo.
Dėl aukštesnės aplinkos temperatūros dažnai sutrinka karvių lytinis ciklas - ruja būna trumpesnė ir mažiau intensyvi, dėl to sunkiai pastebima. Taip pat sutrinka folikulų vystymosi procesas, kuris lemia sunkesnį oocitų vystymąsi iki vaisingo kiaušinėlio. Aukšta aplinkos temperatūra neigiamai veikia embriono gebėjimą prisitvirtinti gimdoje, todėl per karščius padidėja jo mirtingumo tikimybė.
Klimato kaita veikia žolynus
Žoliniai pašarai yra laikomi ekonomiškai naudingu pieno gamybos proceso pagrindu, tačiau klimato kaitos pokyčiai turi įtakos žolynų ir kitų augalų augimui, taip netiesiogiai veikdami gyvulininkystės ūkių veiklą. Remiantis žemės ūkio statistikos duomenimis, visoje Europoje daugiametės pievos ir ganyklos sudaro apie 33 proc. visų gamybai naudojamų žemės ūkio naudmenų ir 11 proc. sudaro naujai atsėtos pievos bei kukurūzai, auginami pašarui ariamoje žemėje.
Kaip visuotinio atšilimo išraiška, sausros laikotarpis ir jos pasikartojimo dažnumas, taip pat ir lietaus lokalizacija regioniniu mastu, turi didelės įtakos žolės ir kitų augalų augimui, pašarų gamybos procesui. Žolynų sudėties ir augalų augimo greičio pokyčiai gali daryti poveikį pašarų maistinei vertei, virškinamumui ir pasisavinimui atrajotojų virškinamajame trakte.
Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai
Dėl klimato kaitos poveikio augalų augimui mažėja pagaminamų pašarų kiekis ir prastėja kokybė. Kylanti aplinkos temperatūra lemia greitesnį žolynų brendimą, vystymąsi ir augimą. Pailgėjęs augimo sezonas gali būti naudingas, ypač daugiamečiams augalams, nes sudaro ilgesnio ganymo sezono galimybes ir pievas galima šienauti daugiau kartų, tačiau tai įmanoma tik iškrintant pakankamai kritulių.
Norint, kad esant aukštesnei aplinkos temperatūrai žolynas augtų greičiau - būtinas vanduo. Vienam pievų ir ganyklų biomasės dydžio vienetui jo reikia daugiau nei daugeliui ariamoje dirvoje auginamų žemės ūkio augalų. Dėl paprastai mažesnio žolynams reikiamo pasiekti aukščio, ganyklų žolės sunaudoja mažiau vandens nei pievose pašarams gaminti auginamos žolės. Šiltėjant klimatui, didėja sausrų tikimybė. Tokiose vietovėse augalai negauna pakankamo vandens kiekio, todėl norint išlaikyti žolynų derlingumą vyraujant sausrai reikia tausoti ganyklas ir mažinti ganymo intensyvumą. Vandens trūkumas lemia ir greitesnį augalų brendimą, dėl kurio žolynų sausų medžiagų virškinamumas būna mažesnis nei fiziologiškai jaunesnių augalų. Esant sausrai ir aukštai aplinkos temperatūrai, tokios situacijos galima išvengti žolynus pjaunant anksčiau.
Keičiantis klimatiniams parametrams - kylant vidutinei aplinkos temperatūrai, kintant iškrintančių kritulių kiekiui, susidaro nauji veiksniai, darantys įtaką gyvulių produktyvumui, kurie veikia tiesiogiai - padidėjus gyvulių stresui dėl karščio, ar netiesiogiai - pakitus žolynų ir kt. žolinių pašarų sudėčiai ir kokybei.
Klimato tyrimai
Klimato būklė tiriama atliekant meteorologinius matavimus iš dirbtinių žemės palydovų, sausumos ir jūrų meteorologijos stotyse, laivuose, lėktuvuose, aerologijos, radiolokacijos stotyse; tai sudaro Globalinę meteorologinių stebėjimų sistemą. Meteorologiniai duomenys kaupiami, apdorojami ir saugomi trijuose pasauliniuose meteorologijos centruose (Vašingtone, Maskvoje, Melburne), keliose dešimtyse regioninių specializuotų meteorologijos centrų ir nacionaliniuose meteorologijos centruose. Stebėjimų metodika, standartizacija ir rezultatų platinimu rūpinasi Pasaulinė meteorologijos organizacija (būstinė Ženevoje).
tags: #aukštis #virš #jūros #lygio #įtaka #klimatui