Raudonųjų serbentų vyno gamyba namuose: receptai ir patarimai
Raudonieji serbentai - puikus pasirinkimas naminiam vynui gaminti. Iš jų galima pasigaminti tiek sausą, tiek saldų vyną. Nors sausi serbentų vynai ne visada patinka daugeliui, ypač moterims, būtent jie tinkami ilgiau laikyti. Palaikytas keletą metų, sausas raudonųjų serbentų vynas praranda rūgštumą, tampa aromatingas ir maloniai geriamas. Ilgainiui jo rubininė spalva gali tapti gelsva, o kvapų ir skonių puokštė dar labiau prasiplečia.
Serbentų parinkimas ir paruošimas
Raudonieji serbentai vynui renkami labai gerai prisirpę, sausą saulėtą dieną. Ant jų susikaupia pakankamai mielių, todėl vyną galima daryti be papildomo mielių įdėjimo. Dėl to uogų nereikia plauti.
Nors kai kuriems mintis apie vyną, kurio gaminimo procese dalyvavo kojos, gali atrodyti nepriimtina, arba kai norisi padaryti didesnius kiekius uogų greičiau, geriausia išeitis - uogų traiškytuvas. Daug paprasčiau išspausti sultis spaudyklėje. "Vitis.lt" asortimente yra buitinės ir pramoninės sulčių spaudyklės, įskaitant rankines sulčių spaudykles ir hidropresus.
Fermentacija
Indas užpildomas 2/3, paliekant vietos papildomam cukrui ir fermentacijai. Plastikiniai indai puikiai tinka pirminei vyno fermentacijai, nes juos lengva plauti, o kaina yra dvigubai mažesnė nei stiklinės taros. Šiuos plastikinius fermentacijos kibirus ir kitokią fermentacijos tarą galima įsigyti "vitis.lt".
Pirmasis laikymas vyksta fermentacijos taroje, uždarius sandariu dangčiu su išvestu į vandens indą vamzdeliu arba specialiu alsuokliu. Po pirminės staigios fermentacijos (5-7 dienos, laikant apie 18 laipsnių optimalioje temperatūroje), vynas ima skaidrėti, apačioje iškrenta nuosėdos. Vynas nupilamas vamzdeliu nuo nuosėdų, vėdinamas atviruose induose ir įdėjus dalį cukraus. Sekantis vėdinimas ir cukraus papildymas - po savaitės. Vėdinimas papildo vyną mielėms reikalingu oru ir atnaujina rūgimo procesą.
Taip pat skaitykite: Nealkoholinis Pina Colada
Filtravimas
Filtravimas naudojamas po pirminės fermentacijos. Mažiems kiekiams galima panaudoti piltuvėlius su filtrais, vidutiniams kiekiams - rankinius filtravimo komplektus su pompomis, o didesniems kiekiams verta įsigyti filtrus su elektrinėmis pompomis.
Brandinimas ir laikymas
Kai nustoja aktyvus rūgimas, vėl nusiurbiamas išskaidrėjęs vynas, juo pripildomas stiklainis, kad būtų kuo mažiau oro, reikalingo vystytis acto rūgšties bakterijoms. 3-4 mėnesius laikoma apie 15 laipsnių temperatūroje, pravėdinant kas 2-4 savaites.
Fermentuotą vyną išpilstome į stiklinius didelius butelius, ąžuolo ir nerūdijančio plieno statines. Po šio proceso iškrenta dar nuosėdų ir vynas dar nuskaidrėja. Šį nuskaidrėjusį vyną išpilstau į ąžuolines statines ir pastatau iki kito derliaus. Laikyti statinėje nereikėtų ilgiau 3 mėnesių. Vyną į butelius supilstau prieš kitą derlių, atlaisvindamas statines ir taip paruošdamas asotį šviežio vyno vyno šventei.
Butelius reikia sudėti į pastovią temperatūrą turintį, neperšalantį rūsį. Cukrus sudedamas per du arba tris kartus. Vyno buteliai gali būti užsukami arba su įspaudžiamais kamščiais. Butelius ir kamščius galima nusipirkti internetinėje "Vitis" parduotuvėje.
Slyvų vyno gamyba
Serbiškų kraštų lankytojai puikiai žino tokį gėrimą "Slivovica". Tai degtinė, pagaminta iš slyvų, kurioje gana stipriai jos ir jaučiamos. Tačiau slyvos taip pat tinkamos vyno gamybai.
Taip pat skaitykite: Receptai su alkoholiu: "Korys"
Iš 100 kilogramų slyvų galima pasidaryti apie 60 litrų sulčių. Sulčių rūgštingumas 0,6- 1,5 procento, cukringumas 2-7 procentai. Slyvos skintos saulėtą dieną, 5 dienos be lietaus. Geriausia jas skinti išdžiūvus rasai ir kad bent 3 dienas būtų nenulytos. Nukritusias reikia nuplauti, nes nešvarumai vėliau didins riziką acto ir pieno bakterijų aktyvesniam veisimuisi.
Pirmiausia nusprendus gaminti slyvų vyną iškilo sulčių išsunkimo problema. Juk slyvos kietos, o kai tik persirpsta, ima rūgti ir jau tiks ne slyvų vynui, bet geriausiu atveju "Slivovicai". Išspręsti problemą pavyko klasikiniu metodu, slyvas išspausti kojomis. Išspaudus jų išspaudas, taip vadinamą misą, užpyliau trečdaliu kiekio vandens. Po paros išsunkti masę buvo gerokai lengviau, pavyksta išspausti didesnį kiekį sulčių. Slyvų sultys yra saldžios ir dažniausiai neskiedžiamos. Jei sultys rūgštesnės, skiedžiama iki 0,5 litro litrui sulčių.
Į gautą sulčių ir vandens mišinį mielių nedėjau. Tačiau jei nujaučiate, kad jų trūks, reikia įdėti kultūrinių mielių. Kultūrinės mielės gali priduoti vynui naujų ir malonių skonių bei kvapų. Tačiau specialistai rekomenduoja, kad būtų naudojamos tos pačios rūšies vyninės mielės. Kaip visada universalumas (pavyzdžiui, visų galų meistrai) nėra pats geriausias pasirinkimas.
Cukraus vynui pagaminti reikės apie 2 kg/10 litrų sulčių ar skiestų sulčių. Geriausiai mielės dauginasi tuomet, kai sulčių cukringumas būna 17-18 procentų. Sultys su cukrumi ir mielėmis pilstomos į stiklainius, apie 2/3 - 4/5 tūrio. Sandariai uždaroma kamščiu, kuriame įstatomas vamzdelis, kuriuo pasišalins fermentacijos metu pasigaminusios dujos. Po dienos prasideda aktyvus, putojantis fermentacijos procesas. Geriausia, jei jis vyks apie 18 laipsnių temperatūroje. Proceso metu kyla sulčių temperatūra, jei jos pakyla daugiau kaip iki 25 laipsnių, stiklainį reikėtų ataušinti. Po 3-5 dienų aktyvus burbuliavimas pasibaigia, iškrenta nuosėdos. Sultys nuo nuosėdų nusiurbiamos, įmaišoma likusi dalis cukraus. Arba galima palikti kiek cukraus kitam kartui. Po kurio laiko vėl prasidės aktyvus rūgimo procesas.
Vynas turėtų būti vėdinamas supilant bedrumzlį vyną į atvirus indus ir juos pamaišant. Galima vėdinti nuleidus žarnelę iki dugno ir papučiant oro. Vėdinama kas 2 - 4 savaitės. Vynas vis dar burbuliuoja, bet gerokai rečiau nei pradžioje, tai truks dar 3-4 mėnesius. Laikyti reikėtų 15-16 laipsnių temperatūroje. Šiame laikotarpyje vyno stiklainyje turėtų būti pripildyta beveik iki pat kaklelio. Brandinamas taip vynas apie metus, jam pilnai nuskaidrėjus ir pasibaigus fermentacijai pilstomas į butelius. Ar vynas subrendo išbandoma supilsčius jį į kelis butelius ir pastačius patalpoje su 18 laipsnių temperatūra. Jei per keletą savaičių vynas nesusidrumstė ir neiškrito nuosėdos, jis jau paruoštas pilstymui. Išpilstoma į butelius, užkemšama kamščiu, galima užtepti vašku ar parafinu.
Taip pat skaitykite: Receptai: alkoholiniai desertai su medumi
Kaip ir visi vynai, slyvų vynas gali suactėti. Acto rūgštis, kaip ir pieno rūgštis vystosi, kai yra daug oro ir silpnai vyksta mielinis rūgimas. Pelijimas vyksta kai būna silpnas mielinis rūgimas.
Fermentacija ir rauginimas: naudingas procesas
Fermentacija nėra naujiena - naudojama Lietuvoje nuo senų senovės. Tradiciškai rauginami kopūstai ir agurkai, taip pat obuoliai, kriaušės, burokėliai, pomidorai. Rauginant pagerėja mitybinė vertė, t. y. padaugėja biologiškai aktyvių junginių, padidėja produktų virškinamumas. Lieka dideli vitaminų, ypač C, kuris reikalingas imunitetui, mineralinių medžiagų kiekiai. Daugelyje daržovių ir vaisių yra antimaistinių medžiagų, pvz., oksalatų, proteazių ir α-amilazių inhibitorių, lektinų, taninų, fitino rūgšties.
Fermentuotame maiste yra pieno rūgšties bakterijų, kurios daugindamosi apsaugo nuo nepageidautinų mikroorganizmų ir palaiko mikrobiologinį produktų stabilumą. Virškinimo trakte jos atlieka gerųjų bakterijų - probiotikų - funkciją, dalyvauja virškinimo procesuose. Valgant fermentuotus produktus stiprinama natūrali žarnyno mikroflora, slopinamas patogenų dauginimasis.
Rūgimo procesas - nestabilus. Pienarūgščio rūgimo bakterijos skaido sacharidus į pieno rūgštį gana žemoje temperatūroje, todėl kopūstus geriausia rauginti 18-22 °C, obuolius - 12-15 °C, agurkus ir pomidorus - 1-5 °C temperatūroje. Daugumai „gadintojų“ netinka rūgšti terpė, todėl svarbu, kad fermentuojami produktai kuo greičiau įrūgtų. Rūgšti aplinka ir valgomoji druska slopina puvimo bakterijas. Į fermentuojamus produktus druskos dedama tiek, kad jos būtų 1,5-2 %. Toks kiekis neslopina pienarūgščio rūgimo, tačiau pagerina fermentuojamų produktų skonį ir atlieka konservanto vaidmenį. Tam, kad nesidaugintų pelėsių grybai ir kai kurios mielės, fermentuojamus produktus būtina prislėgti, prispausti, jog prie jų nepatektų oro.
Fermentuojant daržoves ir vaisius, šalia pienarūgščių procesų vyksta alkoholinis rūgimas. Produktuose susikaupia 0,5-0,7 % etilo alkoholio. Reaguojant alkoholiams su rūgštimis, susidaro esteriai, dėl kurių rauginti produktai įgauna malonų aromatą.
Tara turi būti pagaminta iš medžiagų, kurios nereaguoja su maisto produktuose esančiomis rūgštimis. Tinka maisto produktams skirti plastikiniai indai, nerūdijančiojo metalo, emaliuotos (tik be įdaužų ir įskilimų), stiklinės ir medinės talpos. Statinaitės dažniausiai gaminamos iš ąžuolo, buko, liepos, drebulės. Svarbiausias reikalavimas - lengvai plaunami ir dezinfekuojami indai.
Fermentuoti sveikas ar smulkintas daržoves - šeimininkės pasirinkimas. Jeigu kopūsto gūžė ar žiedynas, burokėlis yra dideli, reikėtų supjaustyti į mažesnius gabalus. Paruoštas daržoves, ypač supjaustytas ar jų mišinius, pvz., kimčius, pirmiausia rekomenduojama pabarstyti druska ir palikti, kol išsiskirs skystis. Natrio chloridas sukelia augaliniuose audiniuose ląstelių plazmolizę. Išsiskiria sultys, kuriose yra ištirpusių sacharidų, azotinių, taip pat mineralinių medžiagų. Tai puiki terpė pieno rūgšties bakterijoms daugintis. Vėliau pjaustytų daržovių mišinį reikia gerai suslėgti, kad sultys visiškai apsemtų produktą. Jeigu daržovės nesmulkintos, išsiskyrusias sultis supilti ant fermentuojamų daržovių, sudėtų į tarą. Prireikus įpilti sūrymo. Ląstelių plazmolizė vyksta taip pat, tik procesas būna ilgesnis. Su druska palaikytos nepjaustytos daržovės susitraukia ir suminkštėja, sumažėja tūris, dėl to lengviau sutalpinti į tarą. Daržoves būtina suspausti, kad apsemtų sūrymas, ir paslėgti. Supjaustyti kopūstai dedami sluoksniais su druska ir kitais priedais, papildomai sumušant mechaniškai, kad greičiau išsiskirtų ląstelių sultys ir jų būtų daugiau.
Daržovės įrūgsta skirtingai, bet proceso greitis visada priklauso nuo aplinkos temperatūros. Kopūstai 18-22 °C aplinkoje rauginami 10-14 dienų. Kai įrūgsta, turi būti laikomi žemoje temperatūroje. Agurkus galima laikyti 18-22 °C temperatūroje 3-4 dienas, paskui dėti į šaldytuvą. Žiemai, kad ilgiau laikytųsi, agurkai ir pomidorai iškart nešami į vėsią patalpą ar dedami į šaldytuvą.
Prieskoninių žolelių ir lapų rinkinys - gaminančiojo pasirinkimas. Į kopūstus tradiciškai dedama smulkiai pjaustytų morkų, kmynų, smulkintų rūgščių obuolių ir spanguolių. Į agurkus, pomidorus ir kitas daržoves tinka pridėti įvairesnių žolelių ir krūmų ar medžių lapų. Naudojami tradiciniai priedai: česnakai, krapų šakelės, įvairūs pipirai, kmynai, krienai, truputis medaus… Aštresnį skonį suteikia imbieras, česnakai ar svogūnų laiškai, aitriosios paprikos. Smulkūs prieskoniai dedami į indo apačią, kad rūgstant daržovėms neiškiltų į paviršių ir nepradėtų pelyti. Medžių ar krūmų lapai pagerina skonį, aromatą ir apsaugo nuo nepageidaujamų mikroorganizmų. Ant dugno ir tarp daržovių įterpiama juodųjų serbentų, vyšnių lapų. Pirmiausia reikia nuskabyti kotelius, žoleles truputį pavytinti arba užšaldyti, kad suminkštėtų. Vėliau pažeisti jų struktūrą trinant tarp delnų arba susukant į vamzdelius. Taip atsiranda šiek tiek sulčių. Sutrintas žoleles sumaišyti, jei ruošiamas mišinys, arba išrūšiuoti į atskirus stiklinius indus. Svarbu, kad tarp suspaustų žolelių neliktų oro. Taip paruoštas žoleles laikyti šiltai ne trumpiau kaip parą, bet ne ilgiau kaip tris paras. Fermentuotos žolelės laikomos ne medžiaginiuose ar popieriniuose maišeliuose, o moliniuose ar stikliniuose sandariai uždarytuose induose. Taip arbata išsaugo aromatą ir vaistines savybes.
Prieskoniai ir pagardai kulinarijoje
Prieskoniniai augalai - tai įvairiausios žolelės, kurios ne tik pagardina maistą, bet ir suteikia savitą skonį bei aromatą gaminamam maistui. Prieskonius galima vartoti ne tik šviežius, bet ir džiovintus ar užšaldytus. Šiuo būdu išdžiovinti prieskoniniai augalai ir žolelės, gavę drėgmės, visiškai atskleidžia savo aromatą ir nepraranda prieskoninių savybių - išlieka tokios pat šviežios, kaip ką tik nuskintos. 10 g džiovintų žolelių atitinka 70 g šviežių.
Dauguma plačiai naudojamų prieskonių yra atvežtiniai. Įvairūs pipirai, kardamonas, vanilė, imbieras yra atkeliavę iš tolimiausių egzotiškų kraštų. Prieskoninės daržovės - salotos, špinatai, rūgštynės, krapai, salierai turi askorbininės rūgšties, karotino, B grupės vitaminų, piridoksino ir kt. rūgščių. Daug šiose daržovėse kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat gausu organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų.
Kokybę apibūdina forma, dydis, spalva, būdingi to pavadinimo prieskoniams. Jų aromatas ir skonis ne tik saviti, bet ir gerai išreikšti, be pašalinių kvapų ir skonio. Kai pavadinimų prieskonių kokybei būdingos ir tam tikros savybės: vanilės paviršiaus vaizdas, juodūjų ir kvapniųjų pipirų dydis, cinamono vamzdelių ilgis, lauro lapelių ūgliai su 2-3 lapeliais, gvazdikėlių pumpurų aliejingumas ir kt. Ši gvazdikėlių savybė patikrinama tokiu būdu :spaudžiant pumpurą pirštu pasirodo aliejus. Jie priimami partijomis. Vertinant prieskonius organoleptiškai, jie apžiūrimi ir degustuojami. Pašaliniams kvapams nustatyti prieskoniai trinami rankose ar užpilami karštu vandeniu ir tumet verdami. Skonis nustatomas ragaujant. Skonio savybės nustatomos pipirus užpylus verdančiu vandeniu ir po 5-10 min.
Apynys - dedamas į alų ir girą, taip pat į kitus gaiviuosius gėrimus. Ąžuolo lapai - geras prieskonis raugiant ar marinuojant agurkus. Bazilikas - sveikas ir naudingas prieskonis. Britkrėslė - po truputėlį dedama į sriubas. Builis - vitaminingas šviežias pagardas visiems mėsos, žuvies ir daržovių valgiams. Balinis ajeras - jo šakniastiebiai naudojami kaip imbieras. Čiobrelis - dedamas į mėsos patiekalus, sriubas, troškinius. Didžioji nasturtė -lapai ir žiedai vartojami salotoms, žiedų pumpurai ir sėklos actui. Daržinė aguona - dedama į bandeles, pyragus, baltą duoną. Laiškinis česnakas - vartojamas taip pat kaip ir rugštynės lapai. Garstyčių sėklos - daromos garstyčios, beriama į daržovių, agurkų, grybų konservus. Krapas - vitaminingas šviežias pagardas visiems mėsos, žuvies ir daržovių valgiams. Gelsvė - lapai naudojami sriuboms paskaninti. Kalendra - pirmiasiai naudojama kaip duonos prieskonis, bet tinka ir salotoms, kai kuriems mėsos gaminiams. Krienas - vartojamas ištisus metus, tinka prie žuvies ir mėsos valgių, padažams, konservavimui. Kadagio vaisiai - dedami į mėsos patiekalus, ruošiant žvėrieną, į raugintus kopūstus, gėrimus. Krūminis builis - šaknys dedamos į sriubas, troškinius. Kmyno lapeliai - dedami į sriubas. Kmyno sėklos - naudojami prie mėsos, paukštienos, žuvies, sriuboms, salotoms, gaminant sūrį. Raudonėlis - naudojamas mėsos patiekalams, salotoms, taip pat varškės patiekalams. Paprastoji kraujažolė - jauni lapeliai dedami į sriubas, troškinius, bet nedideliais kiekiais. Paprastasis kietis - žiedų pumpurai ir lapai tinka prie riebios mėsos. Petražolė - vitaminingas šviežias pagardas visiems mėsos, žuvies ir daržovių valgiams. Pastarnokas - galvutės ir laiškai tiek švieži, tiek džiovinti tinka sriuboms, troskiniams, salotoms. Mairūnas - sveikas ir naudingas prieskonis. Tinka visam maistui gardinti. Mėta - vartojama mėsos patiekalams, pirmiausiai avienai paskaninti. Juodojo serbento lapai - dedami į salotų actą, daržovių patiekalus, raugiant agurkus. Salieras - galvutės ir laiškai tiek švieži, tiek džiovinti tinka sriuboms, troskiniams, salotoms. Poras - galvutės ir laiškai tiek švieži, tiek džiovinti tinka sriuboms, troskiniams, salotoms. Šliaužiojanti tramžolė - susmulkintų lapų į salotų padažą, sriubas ir kt. Vaisinė agurklė - vartojami žali lapai ir stiebai. Paprastasis kietis - peletrūnas- vartojami malonaus kvapo ir gaivaus skonio jauni ūgliai su lapais. Iš šviežių žalumynų gaminamos salotos. Vartojamos paskaninti sriubas , padažus , mėsos kepinius, kiaušinių, daržovių patiekalus. Dera prie įvairių varškės patiekalų. Ypač tinka verdant marinatus, rauginant agurkus ir pomidorus. Lapai lieka aromatingi ir išdžiovinti. Daugiametis dašis - vartojama šviežie ar džiovinta žolė. Džiovinti dašiai verdami kartu su valgiu, o švieži dedami į paruoštus patiekalus. Tinka aromatizuoti ankštinių daržovių patiekalus, žuvį, salotas ir gaiviuosius gėrimus. Juozažolė - vartojami žali bei džiovinti juozažolės lapai ir žiedai. Tinka paskaninti mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus, sriubas ir tyres . Paprastasis kadagys- vartojamos prinokusios kadagio uogos. Melisa- melisos lapai kvepia panašiai kaip citrina, todėl jos švieži ir džiovinti lapai kaip prieskonis kartais vartojami vietoj citrinos. Melisos dedama į įvairias salotas, žuvies, grybų, paukštienos ir varškės patiekalus. Nasturtė - jos lapuose yra daug vitamino C, todėl jie vartojami ne tik patiekalams aromatizuoti, bet ir vitaminizuoti. Nasturtės žalių lapų. Žiedų pumpurų, nesubrendusių sėklų siūloma dėti į salotas, mėsos, kiaušinių, daržovių patiekalus. Jų dėti reikia į patiekalus reikia nedaug, nes yra specifinio aštraus skonio. Anyžiai- vartojamos jų sėklos. Cinamonas- tai džiovinta cinamoninių medžių -ievė. Jo yra keletas rūšių. Gvazdikėliai- vartojami džiovinti neišskleidę gvadikmedžio pumpurai. Vieni ar sumaišyti su cinamonu naudojami gaminti saldžius pateikalus: kompotus, kisielius, pudingus. Imbieras- naudojamos džiovintos šaknys. Jis gali būti baltasisi ir juodasis, - tai priklauso nuo paruošimo. Baltasisi- nuvalytos is saulėje išdžiovintos šaknys. Juodasis nevalytos, verdančiu vandeniu nuplikytos ir saulėje išdžiovintos šaknys. Daugiausiai vartojamas giras, alų, gaiviuosius gėrimus, saisainius, kompotus, pudingus, keksus, uogienes.
Pagardams priskiriamis - įvairios kilmės ir sudėties skonio produktai- garstyčios ir krienai, asndžika įvairūs padažai, maistinės rūgštys ir drukos.pagardų paskirtis panaši kaip ir prieskonių.
Pomidorų padažai - ruošiami iš koncentruotų pomidorų produktų - tyrių bei pastų ar iš šviežių prinokusių pomidorų su valgomąją druska, cukrumi, actu, prieskoniais ir priedais - aliejumi, obuolių tyre, citrinos rūgštimi ir kitais. Pomidorų padaž-ai gali buti orginalių pavadinimų. Kečiupas- jis ruošiamas iš pomidorų tyrės, cukraus, acto , valgomosios druskos, įvairių ( salirų, česnako, svogūnų) ekstraktų ir prieskonių. Koncervuojamas benzonine rūgštimi ar jos druska. Kečiupai- jie yra įvairaus skonio. Pomidorų padažai yra raudona, orandžinė arba avietinė vienalytė tiršta masė. Jiems būdinga aštrus rūgštokas skonis ryškus prieskonių aromatas.
Maistinės rūgštys . plačiausiai maisto prmonėje ir kulinarijoje vartojamos acto ir citrinos rūgštys. Acto rūgštis- gaunama surauginus siplną vandensstiprinti tirpalą arba vyną , taip pat iš medicinos. Rūgimą skatina grynos actoi rūgšties bakterijų kultūros, šios bakterijos rūgimo probuktams suteikia aromatą ir skonį. Iš acto rūgšties gaminamas actas ir jo esncija. Jie vartojami maisto mproduktams skatinti, marinatams ruošti ir produktams koncervuoti. Actas yra acto rūgšties vandenilinis tirpalas. Jis būna 6 9 ir 12 % stiprumo. Tai priklauso nuo acto rūgšties tkiekio. Actas, pagaminamas iš vaisių ar uogų vyno, yra šių pavadinimų: natūralus obuolių actas ( 6 ir 9%), vaisių actas (6%), vynuogių actas (4 ir 6%). Aromatizuotas actas yra yra organinių pavadinimų. Acto ir acto esencija - yra skaidrūs, bespalviai , be drumzlių ir nuosėdų skysčiai. Jie yra būdingo kvapo, kurio intensyvumas priklauso nuo act rūgšties konsistencijos.
Citrinos rūgštis - yra bespalviai ar tiek gelsvo atspalvio kristalėliai, kuriuose grynos citrinos rūgšties yra 99,5%. Ji gaunama iš cukraus tirpalų, kurie rauginami specialiais mikroorganizmais , sintetinančiais citrinos rūgštį. Ši maistinė rūgštis plačiai vartojama degtinės. Loikerio, neakloholonių ir konditerijos gaminių pramonėje.
Maistinės druskos - maisto produktams gaminti ir jiems koncervuoti plačiausiai vartojama valgomoji druska. Valgomoji druska- yra gamtinės kilmės beveik grynas kristalinis natrio chloridas. Valgomoji druska vartojama kaip maisto prieskonis ar jo konservantas. Jos reikšmė žmogaus organizmuididelė. Kai trūksta natrio chlorido, oda pasidaro sausa, kankina troškulys, raumenų kaulai, pablogėja mąstymas. Per daug jo vartojant, organizme kaupiasi vanduo, padideja kraujospūdis, prakaitavimas, sutrinka širdies vaikla. Valgomoji druska vartotina atsižvelgiant į fizinio darbo aktyvumą, sveikatos būklę, taip pat ir žmogaus amžių. Ši druska, vartojama nedideliais kiekiais, keičia maisto skonį, suteikia jam sūrų prieskonį.
tags: #alkoholinis #rugimas #kepiniai #receptai