Kaip atpažinti sugedusios žuvies požymius: išsamus vadovas
Žuvis yra maistingas ir sveikatai palankus maisto produktas, turtingas baltymais, vitaminais ir omega-3 riebalų rūgštimis. Vis dėlto, žuvis yra greitai gendantis produktas, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti, ar ji vis dar tinkama vartoti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį perkant šviežią, šaldytą ar rūkytą žuvį, taip pat patarsime, kaip tinkamai ją laikyti ir paruošti.
Šviežios žuvies požymiai
Renkantis šviežią žuvį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Žvynai: Žvynai turi būti prigludę prie žuvies kūno, nestyroti į šalis, nebūti sudžiūvę ar lipnūs, pasidengę drumzlinomis gleivėmis. Kokybiškos žuvies žvynai šiek tiek blizga, o jų spalva nėra išblukusi. Jei ant žuvies kūno pastebite dėmeles ar patamsėjimus, tai gali reikšti, kad žuvis nebuvo tinkamai laikoma. Pablukę, vietomis iškritę žvynai taip pat gali kelti abejonių dėl produkto šviežumo.
- Galva: Apžiūrėkite žuvies galvą. Jei žuvis parduodama be galvos, įvertinti jos kokybę bus sunkiau. Jei žuvis parduodama su galva, pirmiausia įvertinkite jos akis: jos turi būti skaidrios ir šiek tiek iššokusios į priekį. Jei akių vyzdžių spalva drumsta ir jie išsausėję, tai yra vienas iš požymių, kad žuvis nėra šviežia. Atkreipkite dėmesį į žiaunas - tai pirma dalis, kuri greičiausiai genda žuvyje. Jei žuvis šviežia, žiaunos bus suglaustos (užsivėrusios), o jų spalva bus ryškiai raudona arba švelniai rausva. Jei jos tamsios arba geltonos, neverta rizikuoti savo sveikata, nes siūlomas produktas greičiausiai nėra kokybiškas.
- Kūnas ir mėsa: Žuvis turi būti stangri, jos kūnas - elastingas, be jokių pažeidimų ar įtrūkimų. Jei paspaudus žuvį lieka nedidelis įdubimas, tai yra prastos kokybės, pasenusios žuvies požymis. Jei perkate žuvies filė, atkreipkite dėmesį į spalvą - ji turi būti tolygi per visą žuvies kūną. Žuvies mėsa turi būti pakankamai minkšta, be pastebimų išsausėjimų ar gleivių.
- Kvapas: Jei tai yra jūrinė žuvis, ji ir turėtų kvepėti jūra. Sugedusi žuvis dažnai skleidžia amoniako kvapą, tačiau bet koks žuviai nebūdingas kvapas turi sukelti įtarimų. Geriausias būdas patikrinti žuvies kvapą - pauostyti ją žiaunų srityje.
- Kiti būdai: Yra ir kitų, liaudiškų žuvies šviežumo patikrinimo būdų. Vienas iš jų - įmesti žuvį į kibirą su vandeniu. Jei ji skęsta, vadinasi, yra šviežia, jei kyla į paviršių - sugedusi. Kitas būdas - į nedidelę įpjovą žuvyje įkišti lakmuso popierėlį ir stebėti rezultatą: jei rūgštinė reakcija įvyksta, vadinasi, žuvis šviežia, jei ne - produktas nekokybiškas.
Kaip atskirti, ar žuvis buvo užšaldyta?
Jei žuvis dar niekada nebuvo užšaldyta, jos žvynai bus labai tolygiai išsidėstę ant kūno, šiek tiek gleivėti ir melsvos spalvos. Gleivės neturėtų lipti prie rankų ir turi būti tolygiai pasiskirsčiusios per visą žuvies ilgį. Vieta prie žiaunų neturėtų būti padengta gleivėmis. Šviežia žuvis turėtų būti blizgi ir turėti jai būdingą jūros, ežerų ar upės kvapą, taip pat būti stangri ir elastinga.
Į ką atkreipti dėmesį perkant gyvą žuvį?
Perkant gyvas žuvis, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jos plaukioja vandenyje. Sveika žuvis plaukios tolygiai ir nugarą didžiąją laiko dalį laikys šiek tiek virš vandens. Jei žuvis ligota, ji bus šiek tiek pasvirusi į šoną. Ilgą laiką žuvį laikant nešvariame vandenyje, ant jos gali susidaryti grybeliniai dariniai, todėl prieš pirkdami atidžiai apžiūrėkite žuvį. Įvertinkite visus anksčiau minėtus kriterijus - žuvies akių skaidrumą, žuvies kūną, spalvos tolygumą, žvynų blizgesį ir žiaunų spalvą.
Šaldytos žuvies pasirinkimas: kaip nesumokėti už vandenį?
Ne visas žuvis įmanoma tiekti šviežias dėl sudėtingos logistikos ir sezoniškumo. Tokiais atvejais žuvis yra šaldoma. Pagrindinis šaldytos žuvies trūkumas yra vadinamojo ledo glazūros perteklius, dėl kurio po atšildymo produkto svoris gali sumažėti trečdaliu. Tinkamai užšaldyta žuvis iš pradžių atšaldoma iki 0 laipsnių temperatūros, o tuomet užšaldoma gerokai šaltesnėje minusinėje temperatūroje. Tokiu būdu žuvis apsaugoma nuo drėgmės pertekliaus, ją atitirpinus ir pagaminus nejuntamas specifinis aitrus kvapas.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai žvėrienos receptai
- Etiketė: Jei pakuotėje pačios žuvies apžiūrėti nėra galimybės, atidžiai perskaitykite etiketę. Įprastai šaldytą žuvį geriausia suvartoti per šešis mėnesius, tad atkreipkite dėmesį, prieš kiek laiko žuvis buvo užšaldyta ir kiek dar galios.
- Išvaizda: Jei turite galimybę apžiūrėti pačią žuvį, įvertinkite jos pelekus, uodegą ir glazūrą. Pelekai ir uodega turi būti nepažeisti, neaplūžinėję, nepakrypę į šoną. Jei pastebite pažeidimus, greičiausiai žuvis nebuvo tinkamai transportuojama arba šaldytuve guli jau ganėtinai ilgai. Žuvies kūnas turi būti lygus, be pastebimų įdubimų. Jei žuvis glazūruota (dažniausiai - filė), glazūra turi būti permatoma, priminti ploną stiklo sluoksnį. Storas šerkšno sluoksnis gali reikšti, kad žuvis buvo netinkamai laikoma ar transportuojama.
- Polifosfatai: Kai kurie gamintojai, norėdami išsaugoti drėgmę transportavimo ir laikymo metu, į žuvį deda polifosfatų. Sveikatai tai neturėtų pakenkti, tačiau nusipirkę tokią žuvį galite nusivilti, nes didelę dalį svorio sudarys ne pati žuvis, o vanduo.
Rūkytos žuvies pasirinkimas
- Karštai rūkyta žuvis: Neturi būti ryškiai geltonos spalvos, nes tai rodo, kad gamintojas naudojo specialias priemones, o ne rūkė žuvį. Būdinga spalva karštai rūkytai žuviai - nuo tamsiai auksinės iki rudos. Tikra rūkyta žuvis kvepia ugnimi bei maloniu deginto medžio kvapu. Ant žuvies odos neturi būti dėmelių, įdubimų ar kitokių pažeidimų. Paviršius turi būti švarus, o aromatas neturėtų sukelti jokių įtarimų. Geros kokybės karštai rūkyta žuvis lengvai atsiskiria nuo kaulų ir stuburo, o žuvies mėsa turėtų būti lengvai pleišėjanti.
- Šaltai rūkyta žuvis: Turėtų būti auksinio atspalvio, sausu paviršiumi. Jei paviršius drėgnas, spalva išblukusi ir turi pilkšvų atspalvių, žuvis greičiausiai bus sugedusi. Apžiūrėkite žuvies pilvą: jis turi būti tvirtas, neįplyšęs. Pauostykite žuvį - aromatas turi būti malonus, aiškiai juntamo dūmo kvapo.
Kaip išsirinkti kokybišką silkę?
Silkė labiausiai vertinama dėl joje esančių omega-3 riebiųjų rūgščių, tad kuo riebesnė silkė, tuo ji vertingesnė. Silkės riebumas priklauso nuo metų laiko, kada ji buvo sugauta. Riebiausios silkės gaudomos liepos ir rugpjūčio mėnesiais, taip pat nuo gruodžio iki pat balandžio. Pagrindinis silkės šviežumo rodiklis yra žiaunos. Patikrinkite jų spalvą ir kvapą: žiaunos turėtų būti tamsiai raudonos ir elastingos, neaitraus kvapo. Pati silkė turėtų būti melsvos plieno spalvos, tolygaus paviršiaus, tvirta. Įdubęs pilvas ir gelsva spalva įspėja apie netinkamas laikymo sąlygas. Jei perkate ne visą silkę, o tik silkės filė, atkreipkite dėmesį į tekstūrą: ji neturi būti subliuškusi, paspaudus turėtų atgauti savo formą.
Kokią žuvį rinktis ir kiek jos suvartoti?
Pagal naudą žuvis galime skirstyti į dvi grupes - riebesnes ir liesesnes. Riebesnės žuvys turi daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, o liesesnės - daugiau baltymų. Žmogaus organizmui reikia ir riebalų, ir baltymų, todėl rekomenduojama mitybos racioną paįvairinti skirtingų grupių žuvimis. Neapsiribokite vienos rūšies žuvimi, stenkitės praplėsti racioną. Bent retkarčiais pasilepinkite ir jūros gėrybėmis - jose taip pat daug naudingųjų medžiagų.
Remiantis Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijomis, žuvies ar silkės turėtume valgyti 2-3 kartus per savaitę, o viena porcija sverti turėtų 150 g. Jei žmogus nemėgsta žuvies ar jos nesuvalgo pakankamai, jis turėtų vartoti žuvų taukus, kad gautų pakankamai omega-3 riebalų rūgščių.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja dietologė B. Jarašūnė pataria nevalgyti stambių plėšriųjų žuvų, tokių kaip rykliai ar kardžuvės, ypač vaikams, nėščiosioms ar žindančioms moterims, nes tokios žuvys linkusios kaupti gyvsidabrį ir kitas toksiškas medžiagas. Gydytoja rekomenduoja rinktis žuvį iš stambaus vandens telkinio, pavyzdžiui, Atlanto vandenyno, nes iš mažų jūrų, tokių kaip Baltijos jūra, arba atvežtos iš Kinijos, žuvys gali būti labiau užterštos.
Kaip paruošti žuvį?
Gydytojai pataria rinktis šviežią žuvį ir vengti rūkytos ar sūdytos. Įvairiai apdoroti žuvį ir pagardinti geriausia patiems. Virkite vandenyje, garuose, troškinkite, kepkite orkaitėje (atvirai ar susuktą į foliją), švelniai pakepkite ant ugnies. Jei kepate žuvį keptuvėje, nepadauginkite aliejaus ir nevoliokite jos kiaušinyje, miltuose ar džiūvėsiuose.
Taip pat skaitykite: Kaip teisingai marinuoti žvėrieną?
Kaip nenusipirkti pagedusios žuvies?
Labai svarbu nusipirkti šviežią žuvį. Šviežią ar atšaldytą žuvį reikia rinktis ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal kvapą - ji neturi skleisti nereikalingo, pagedusio kvapo. Atšaldytos žuvies oda turi būti blizgi ir stangri, gleivės - skaidrios, o pelekai ir uodega - neapdžiuvę ir nesusiklijavę. Žiaunos turėtų būti kuo raudonesnės, o akys - išsipūtusios ir skaidrios.
MB „Žuvainė“ bendraturtis Adomas Kliukas sako, kad nors šviežios žuvies akys turi būti skaidrios, kartais žmogus gali apsigauti, nes akys gali pabalti nuo ant sandėliuojamų žuvų pilamo ledo. Kitas būdas patikrinti, ar žuvis yra šviežia - ją paspaudus pirštu. Jeigu paspaudus oda kyla į viršų, jokių įspaudų ar duobučių nelieka, vadinasi, viskas gerai. Kai mėsa tampa minkšta, ji nebeatšoka - vadinasi, žuvis jau negera.
„Šturmų švyturio“ žuvies restorano šeimininkas Česlovas Žemaitis teigia, kad žuvis turi kvepėti vandens telkiniu: jūrinė žuvis turi kvepėti jūra, gėlo vandens žuvis - gėlu vandeniu su įvairiais ten dominuojančiais augalais. Taip pat jis pataria žuvį paliesti - jei ji yra standi, ne sugniužusi kaip skuduras, tai irgi yra požymis, kad viskas yra gerai.
Alternatyva uoslei - elektroninė nosis
Jei nesate tikri dėl savo uoslės, galite pasinaudoti lietuvių sukurtu išradimu - „Elektronine nosimi“. Ji veikia dujinių jutiklių pagrindu ir parodo, ar galima pasirinktą produktą valgyti. Tiesa, „Elektroninė nosis“ pritaikyta tirti tik termiškai neapdorotus šviežius produktus.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir modernūs makaronų receptai
tags: #zveriena #ar #mesa #nesugedusi #pozymiai