Žvejyba Pietų Norvegijoje: Geriausios Vietos ir Patarimai
Lietuviai, būdami žvejų tauta, vis dažniau renkasi Norvegiją kaip pagrindinę žvejybos kryptį. Norvegija garsėja ne tik įspūdingais fjordais, kalnais ir gamtos grožiu, bet ir žuvingais vandenimis. Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausias žvejybos vietas Pietų Norvegijoje, pateiksime naudingų patarimų ir informacijos, padėsiančios suplanuoti sėkmingą žvejybos kelionę.
Kodėl Norvegija?
Norvegija yra viena iš gražiausių Šiaurės Europos šalių, kurią verta aplankyti. Ši šalis garsėja savo įspūdingais fjordais, kalnais, vandens kritimais ir gamtos grožiu. Norvegijos miestai taip pat yra verti dėmesio, nes jie yra pilni istorijos, kultūros ir architektūros. Kelionė į Norvegiją gali būti ne tik nuostabi, bet ir iššūkis. Norvegija gali būti brangi ir reikalauti daug laiko, kad pamatytumėte viską, ko norite, tačiau tai yra verta pastangų.
Vis dėlto, patys geriausi lašišų gaudymo taškai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje yra būtent Norvegijoje. Tą išbandė jau ir ne vienas lietuvis. Arktiniai kalnų upių vandenys gali padovanoti ir 15 ar net 30 kg sverečius laimikius.
Norvegijos Gamta: Fjordai, Kalnai, Jūra ir Salos
Puikus pasirinkimas apsilankyti Norvegijoje yra mėgautis šalies gamta. Norvegijos gamta yra įvairi ir nuostabi, taigi tikrai yra ką pamatyti. Norvegijos gamta yra gausi kalnų, fjordų, jūros, salų, bedugnių ir akmenų.
Fjordai ir Kalnai
Fjordai yra viena iš Norvegijos gamtos puošmenų. Geirangerio fiordas yra vienas iš žymiausių Norvegijos fjordų. Tai yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, kuris žavi savo vaizdingu kraštovaizdžiu. Be to, Jotunheimen nacionalinis parkas yra vienas iš didžiausių Norvegijos kalnų parkų. Tai yra ideali vieta keliautojams, norintiems išbandyti savo kelią per Norvegijos kalnus.
Taip pat skaitykite: Efektyvios Žvejybos Strategijos
Jūra ir Salos
Norvegija taip pat garsėja savo jūros ir salų kraštovaizdžiu. Jūros pakrantė yra ilga ir vaizdinga, o salos yra įvairios ir nuostabios. Svalbardo salos yra viena iš tokių vietų. Tai yra puiki vieta stebėti jūros gyvūnus, tokius kaip banginių ir ruonių. Be to, Lofotų salos yra dar viena žinoma Norvegijos salų vieta, kuri žavi savo vaizdingu kraštovaizdžiu ir puikiu žvejybos būdu.
Bedugnės ir Akmenys
Norvegijos gamta yra taip pat žinoma dėl savo bedugnių ir akmenų kraštovaizdžio. Tai yra puiki vieta, kur galima pamatyti įspūdingus akmenų ir bedugnių formavimus. Be to, ledynai yra dar vienas Norvegijos gamtos stebuklas, kuris žavi savo vaizdingu kraštovaizdžiu.
Geriausios Žvejybos Vietos Pietų Norvegijoje
Žvejyba Norvegijoje palanki dėl gilių fjordų ir ilgų pakrančių, kurios siūlo unikalią žvejybos vietų įvairovę. Čia galima rasti seklias pakrantės vietas su smėlėtu dugnu, kurios jungiasi su giliomis fjordų vietomis. Toliau į šiaurę, už Bergeno ir šiauriau, pakrančių vandenys tampa vis gilesni, o mažų salelių vis daugėja. Už didžiulių Stado miesto rifų driekiasi riba tarp Šiaurės ir Norvegijos jūrų. Keliaujant toliau į šiaurę ir rytus, Norvegija siejasi su Barenco jūra. Šioje vietoje randama daug didelių žuvų. Lyginant su kitais pasaulio vandenynais, ši vieta pasižymi bene vienu iš didžiausių žuvų tankumu.
- Bergenas ir apylinkės: Netoli Bergeno galite pažvejoti ar tiesiog smagiai praleisti laiką su šeima ir draugais.
- Hitros sala: Hitros saloje ir jos apylinkėse populiari žvejyba. Hitra - įspūdingo dydžio Norvegijos sala, esanti į pietus nuo Lofoteno netoli įėjimo į Trondheimo fjordą.
Upės ir Ežerai
Apskritai Norvegija yra žuvies turtingų upių rekordininkė - šalyje jų yra net 450! Be Namseno upės, galite mėgautis lašišų žvejyba Surnos, Sundal, Gaulos, Verdal upėse. Stambiais individais garsėjančioje Altos upėje kasmet sugaunama daugiau nei 22 kilogramus sveriančių lašišinių šeimos atstovų. Gėlavandenės žvejybos gerbėjai turėtų vykti į Namseno upės apylinkes - čia gaudomos puikios lašišos.
Fjordai
Norvegijos fjordai dėka savo grožio yra žinomi visame pasaulyje. Fjordai - siauros jūros įlankėlės tarp uolų, susidariusios pasitraukus ledynams. Norvegijoje jų priskaičiuojama virš 1100 vienetų. Dauguma fjordų lengvai pasiekiami automobiliu ar laivais ir daugiausiai jų rasite vakarinėje Norvegijos pakrantėje. Jie turi pasakišką kraštovaizdį, kurį sudaro statūs uolų skardžiai, fantastiški kriokliai ir unikali gamta.
Taip pat skaitykite: Patarimai apie baltyminius kukuliukus
- Geirangerio fjordo: Šis fjordas laikomas tikra Norvegijos brangenybe. Jis yra pats garsiausias ir paslaptingiausias pakrantės slėnis šalyje, perteikiantis klasikinio fjordo peizažą. 15 kilometrų ilgio ir 600 metrų gylio Geirangerio fjordas yra įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jį supa nuostabios žaliuojančios kalvos, o tarp jų tyvuliuoja sodriai mėlynas vanduo.
- Sognės fjordas: Didžiausias ir giliausias Norvegijoje yra Sognės fjordas, kurio ilgis siekia daugiau nei 200 kilometrų, o gylis - net 1300 metrų. Fjordas yra apsuptas milžiniškų uolų, kurios iškyla vietomis iki 2000 metrų. Šis fjordas yra apie 170 kilometrų nuo Bergeno.
- Lysės fjordas: Netoli Stavangerio, vos už 40 kilometrų į rytus, rasite Lysės fjordą. Jis yra visai nedidelis, palyginus su kitais, tik 42 kilometrų ilgio. Nepaisant dydžio, fjordas kiekvienais metais sulaukia daugybės turistų, kurie jį paverčia labai populiaria turistine vieta.
- Hardangerio fjordas: Tai antras Norvegijoje ir trečias pasaulyje pagal dydį fjordas, kurio ilgis siekia net 179 kilometrus. Hardangerio fjordą puošia vaismedžių sodai, kurių grožis labiausiai atsiskleidžia pavasarį, sužydėjus medžiams. Jo statūs uolėti krantai ir įspūdingi kriokliai sukuria nepakartojamą vaizdą.
- Oslo fjordas: Šis fjordas yra pietinėje Norvegijos dalyje. Jis ne toks įspūdingas kaip kiti, esantys vakarinėje Norvegijos pakrantėje fjordai, tačiau tikrai turintis ką parodyti. Oslo fjordas puikiai tiks pirmai pažinčiai su šalies fjordais, ypač jei čia atvykote labai trumpam laikui.
- Nordės fjordas: Šeštas pagal ilgį Norvegijoje ir besitęsiantis net 106 kilometrus yra Nordės fjordas. Jis vilioja turistus savo gražiu kraštovaizdžiu, istorinėmis vietomis ir įvairiomis pramogomis. Čia sezoniškumo nėra, nes bet kuriuo metų laiku rasite ką nuveikti.
Žuvų Rūšys Norvegijoje
Norvegijos pakrančių vandenyse aptinkama daugiau nei 200 žuvų ir vėžiagyvių rūšių. Įvairios tiek pačios žuvies rūšys, tiek jos gaudymo būdai.
Norvegijoje menkės yra viena iš dažniausiai pasitaikančių žuvų rūšių. Gelsvapelekė plekšnė gali būti iki 40 cm ilgio ir 1 kg svorio. Didydis jūrų drakonas gali užaugti daugiau nei 40 cm ilgio. Atlantiniai otai gali užaugti iki 3 m ilgio ir sverti daugiau nei 200 kg. Jūros lydekos čia gali būti iki 2 metrų dydžio ir sverti apie 45 kilogramus. Skumbrė užauga iki 66 cm ir 3,5 kg. Juodžuvė gali būti iki 120 cm ilgio. Paprastoji vilkžuvė siekia iki 125 cm ilgio ir 20 kg svorio ribą.
Licencijos ir Taisyklės
Žvejybai gėlame vandenyje reikalinga licencija („fiskekort“) - ši taisyklė yra griežta ir galioja visiems vandens telkiniams - upėms, ežerams, upeliams. Tokio dokumento buvimas yra reguliariai stebimas ir tikrinamas, todėl nebandykite apeiti šios taisyklės - pažeidėjams bus skirta nemenka bauda. Kiekvienoje vietovėje yra nustatytas minimalus žuvų dydis, kurią galima sugauti. Galioja įrankių ir žvejybos įrangos dezinfekcijos reikalavimai, kurie taikomi kitose šalyse žvejybai naudotiems įrankiams.
Yra keletas gana patogių būdų įsigyti žvejybos licenciją. Žvejybos leidimus parduoda specializuotos organizacijos ir žemių, kuriose yra vandens telkinys, savininkai. Svetainėje galite įsigyti reikiamą licenciją specialiame skyriuje. Daugelyje žvejybos ir sporto parduotuvių galima įsigyti licenciją vietoje. Svarbus momentas yra tai, kad visos licencijos galioja griežtai apibrėžta vieta, todėl perkant reikėtų pasiaiškinti, kur tiksliai ketinate žvejoti. Beje, licencija gali suteikti teisę žvejoti net ne visame ežere, o tik dalyje telkinio, tad būkite atidūs. Žvejybos licencija turi galiojimo laiką, jam pasibaigus žvejoti negalima.
Žvejybai jūroje atskirų leidimų nereikia, pastaruoju metu tik ribojami kiekiai, kuriuos galima išsivežti. Tai dažniausiai ir riboja pagautos žuvies kiekius.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Svarbu! Iš Norvegijos leidžiama išsivežti 10 kg žuvies ar žuvies produktų. Jei žvejojote registruotoje žvejybos bazėje, galite išsivežti iki 20 kg žuvų ar žuvies produktų (be trofėjaus).
Patarimai Žvejybai Norvegijoje
- Planavimas: Nesvarbu, ar keliaujate savarankiškai, ar su kelionių agentūra, svarbu gerai suplanuoti savo kelionę. Susidarykite dominančių objektų sąrašą ir atsižvelkite į galimus orų pokyčius.
- Apranga: Būkite pasiruošę staigiems orų pokyčiams ir pasiimkite su savimi ir šiltus drabužius. Tinkami kalnų batai ir striukė nuo vėjo ir lietaus tikrai pravers.
- Įranga: Pasirūpinkite tinkama žvejybos įranga. Jei planuojate žvejoti dažnai, apsimoka įsigyti savo įrangą. Priešingu atveju, galite išsinuomoti vietoje.
- Valtis: Valtis ir namelius reikėtų rezervuoti iš anksto. Dažniausiai galutinėje žvejybos vietoje rezervuojamas namelis savaitei.
- Maistas: Jei norite sutaupyti, maistą ruoškite patys. Pasiimkite reikalingų produktų iš namų arba įsigykite vietoje.
- Transportas: Į salas galima papulti lėktuvu, keltu ir net kruiziniu laivu, bet, kad ir kaip benuvyktumėt, vis tiek automobilis bus reikalingas. Visą salyną galima tiesiog per dieną pravažiuoti automobiliu, o pačios populiariausios vietos išsidėsčiusios 150 kilometrų atkarpoje.
- Alkoholio įvežimas: Alkoholinius gėrimus į šalį gali įsivežti asmenys nuo 20 metų ir vyresni. Įsivežti į šalį galima 1 litrą stipriųjų gėrimų, 3 litrus vyno, 2 litrus alaus.
Apgyvendinimas
Norvegijoje pakankamai gerai išvystytas kempingų tinklas, todėl tikrai rasite kur apsistoti važiuojant kemperiu. Susirašinėjant su namelių ir kempingų savininkais, galima užsisakyti ir valtį. Valtys retai nuomojamos, jei nenuomojamas namelis. Tačiau paieškojus tikrai surasite. Namelio Norvegijoje nuomos kaina savaitei prasideda nuo 600 eurų. Kainą gali didinti papildomos paslaugos, namelio įrangos kokybė. Populiariose vietose sezono metu nameliai dažniausiai būna rezervuoti prieš pusmetį.
Transportas
Dažniausiai žvejų kompanijos į Norvegiją važiuoja išsinuomavę mikroautobusą. Didesnei kompanijai gerokai sumažėja kelionės išlaidos. Tačiau važiuojant šiuolaikiniu mikroautobusu jos ir taip būna nedidelės. Iš Lietuvos į Norvegijos Šiaurę dažniausiai keliaujama per Suomiją. Keltu persikeliama iš Talino į Helsinkį, bilietais verta pasirūpinti iš anksto, ir palei Botnijos įlanką, vėliau palei Torniojoki upę, kylama iki Šiaurinės Norvegijos.
Žvejybinė Įranga
Susipirkti naują žvejybinę įrangą žuvų gaudymui Norvegijoje kainuos gana daug. Pirkti su atsarga verta Lietuvoje, nes Norvegijoje žvejybinė įranga kelis kartus brangesnė. Žvejybai surenkamas komplektas pilkerių, guminukų ir sistemėlių. Pilkerių reikėtų bent po 3-4 kiekvienai svorio kategorijai, nuo mažų mėtomų, iki vertikalios žvejybos 600 g pilkerių. Daugelyje žvejybos vietų dugnas akmenuotas ir pilkerių labai daug prarandama. Patys „einamiausi“ yra 400-600 g pilkeriai, kurių kartais per dieną galima prarasti net kelis vienai meškerei.
Jūrinių sistemėlių prarandama kiek mažiau nei pilkerių, bet 5-10 pasiruošti reikėtų. Gana universaliai dirba raudonos spalvos ilgų „pipirų“ sistemėlės. Įvairių dydžių aktinijos yra dažniausia menkių pilkerių praradimo priežastis.
Klimatas
Norvegijos klimatui didelę įtaką duoda Golfo srovė, yra daug švelnesnis nei rodo šalies vietą. Pakrančių vandenys niekada neužšala, ir retais atvejais sukelia problemų vidaus laivybai. Yra jūrinis klimatas, vidutiniškai šilta, šalies vidurys, pietuose ir baigiasi dalyje šiaurės, vidutinė liepos temperatūra yra 14 ° C, į pietus iki 18 ° C, 10 ° C šiaurinėje šalies dalyje. Turėtumėt būti pasirengę staigiems orų pokyčiams ir pasiimti su savimi ir šiltus drabužius.
Valiuta
Norvegijos valiuta yra krūna (NOK), kurios simbolis yra „kr”. Ši valiuta yra laikoma viena iš stipriausių pasaulyje, o jos vertė dažnai priklauso nuo naftos kainų.
tags: #žvejyba #pietų #Norvegijoje #geriausios #vietos