Žuvys Pietų vandenyne: rūšys, ištekliai ir atsakingas vartojimas
Žuvys yra svarbi maisto raciono dalis daugeliui žmonių visame pasaulyje. Jos yra puikus baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis. Tačiau intensyvi žvejyba ir tarša kelia didelę grėsmę žuvų ištekliams. Daugiau kaip pusė pasaulio žuvies išteklių yra negrįžtamai išeikvoti, o dar beveik trečdalis - gerokai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų rūšių vandenynuose neliks jau šio šimtmečio viduryje.
Atsakingas žuvies vartojimas yra būtinas norint užtikrinti, kad ateities kartos galėtų mėgautis šiuo vertingu maisto šaltiniu. Vartotojai gali prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo rinkdamiesi žuvį, kuri yra sužvejota tausojančiais metodais, arba žuvį, kuri yra užauginta žuvų ūkiuose, kurie laikosi aplinkosaugos standartų.
Pagrindinės žuvų nykimo priežastys
Pagrindinės priežastys, dėl kurių nyksta žuvys, yra pergaudymas ir tarša.
Pergaudymas: Tai yra pagrindinė žuvų nykimo priežastis. Kai žvejojama daugiau žuvų, nei populiacija gali atsinaujinti natūraliai, žuvų ištekliai mažėja.
Tarša: Tarša taip pat daro didelę žalą žuvų ištekliams. Baltijos jūroje didėja negyvi, be deguonies plotai, į kuriuos nusileidę menkių ikreliai iškart žūva. Poveikį daro ir intensyvi laivyba, nes deginamas kuras nėra toks švarus, koks naudojamas automobiliams. Gauname įvairių sieros ir azoto oksidų, kurie aplinkoje jungiasi su organinėmis medžiagomis ir patenka į žuvis.
Taip pat skaitykite: Išteklių išsaugojimas Pietų Vandenyne
Atsakingas žuvies vartojimas
Lietuvos gamtos fondo specialistai parengė „Vadovą atsakingam žuvies ir jūros gėrybių vartotojui“, kuriame kai kurių žuvų rekomenduojama vengti, pavyzdžiui, pangasijos arba lašišos. Šis gidas leidžiamas ne vien Lietuvoje.
Globalizacija padarė savo ir į mūsų parduotuves atkeliauja daugybė žuvies, tiek užaugintos Viduržemio jūroje, tiek pagautos Ramiajame, Atlanto vandenyne. Mes nebegalime apsiriboti vien Baltijos jūra. Yra daug regionų, daug įvairių valdymo institucijų, yra ir prastai dirbančių valdymo institucijų. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, tokiuose kaip Somalis, niekas nieko nevaldo.
Statistika gąsdinanti: 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių išgaudoma daugiau, nei populiacijos galėtų atsinaujinti natūraliai.
Palaikomas toks populiacijos dydis, kad jos augimas būtų maksimalus (palaikomas didžiausias augimo greitis). Populiacijai neleidžiama tiek sumenkti, kad ji pradėtų mažėti nuo žvejybos poveikio. Vienai žuvų rūšiai ar ištekliams yra nustatomas bendras maksimaliai tausus laimikis ir paskui pagal susitarimus paskirstomas tarp visų šalių. Šitaip jau dvejus metus valdomi Europos ištekliai.
Net 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti. O dar trečdalis - pereikvoti. Rūšį išnaikinti labai sunku, bet sumažinti iki tokio lygio, kad ji vos gyvuotų, galima. 50 proc. pasiekė tą ribą, kai verslinė žvejyba nebeapsimoka. O kokia žala padaryta ekosistemai? Viskas, kas buvo mitybos grandinės viršuje, labai išgaudyta, todėl visa mitybos grandinė keičiasi. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje padidėję vasariniai dumblių žydėjimai, nes mes nugaudome žuvis, kurios maitinasi zooplanktonu, o zooplanktonas minta šiais dumbliais.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Baltijos jūros žuvų rūšys
Baltijos jūros silkė yra strimelė. Tai lygiai ta pati silkė, kuri gaudoma Norvegijoje, tik Baltijos jūroje dėl apysūrio vandens ir nepalankių sąlygų ji užauga daug mažesnė, todėl ir vadiname ne silke, o strimele. Tačiau lašiša ir šlakys - žuvys, dėl kurių abejojama. Su menkėmis vyksta įdomūs dalykai - jos pasidarė liesos ir ilgos. Nerimą kelia ir dar vienas dalykas - anksčiau buvo leidžiama gaudyti 38 cm ilgio menkes, o šiais metais jau - 35 cm. Tai irgi nelabai gerai, nes dydis buvo pritemptas prie dabartinės būklės, kuri nėra natūrali.
Pergaudymas ir tarša - dvi pagrindinės priežastys. Poveikį daro ir intensyvi laivyba, nes deginamas kuras nėra toks švarus, koks naudojamas automobiliams. Gauname įvairių sieros ir azoto oksidų, kurie aplinkoje jungiasi su organinėmis medžiagomis ir patenka į žuvis. Dėl to švedai nėščioms moterims ir vaikams nerekomenduoja per dažnai valgyti Baltijos jūros žuvį.
Atsakingo vartojimo principai
Baltija dabar tikrai geriausiai pagal visas rekomendacijas valdomas regionas, todėl, vertinant pagal tvarios žvejybos mastą, Baltijos žuvį rinktis galima. Kitais atvejais jau reikia domėtis, iš kur žuvis atkeliavusi. Jei parašyta „menkė“, reikia pasidomėti daugiau. Taip pat yra ir su jūros lydeka. Jei parašyta „jūros lydeka“, už šio pavadinimo gali slėptis bent septynios verslinės rūšys, kurios gali būti atvežtos.
Kartais geriau rinktis žuvį, užaugintą žuvų ūkiuose. Vienas iš pavyzdžių turbūt yra karpis. Lietuvoje populiarus ekstensyvus žuvies (būtent karpio) auginimas. Dažniausiai ten net ne vien karpiai, o visa polikultūra: vienos žuvys (plačiakakčiai) filtruoja dumblius, kitos (amūrai) išėda žoles, o karpiai rausia dumblą.
Atsargiai rinktis arba vengti rekomenduojama ir lašišas, nes jos maitinamos kitomis žuvimis.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Ženklinimas ir sertifikavimas
Jūrų valdymo taryba (angl. MSC) užtikrina, kad priegaudos yra minimalios arba iš viso nėra, kad gaudomos žuvys yra sveikos, kad užtikrinamas jų išteklių valdymas ir kontrolė.
Lietuvoje esu matęs iki 20 produktų. Dažniausiai tai žuvis skardinėse. Ant skardinės šono būna nedidelė mėlyna emblemėlė MSC. Tokią žuvį galime rinktis drąsiai.
Žuvų rūšys, kurių reikėtų vengti
Ungurys: Tai rūšis, kuri nyksta gana sparčiai, bet nėra bendro šalių sutarimo, kad jos žvejyba būtų visiškai uždrausta.
Tunas: Gana svarbi žvejybos pramonei ir labai vertinga žuvis, todėl tikrai niekas nesuinteresuotas mažinti jų sugavimus.
Jūrų ešerys: Lietuvoje dažnas jūrų ešerys, paprastai parduodamas šaltai rūkytas. Visi mano, kad tai Baltijos žuvis, bet iš tikrųjų ji dažniausiai sugaunama prie Norvegijos arba Islandijos krantų. Ši žuvis gyvena gana giliai, o visos giliai gyvenančios žuvys subręsta labai lėtai, todėl dažnai pagaunamos nespėjusios išneršti.
Plekšnės rūšys
Baltijos jūroje yra ne viena plekšnių rūšis. Prie savo krantų mes turime upinę plekšnę (kad ir kaip keistai tai skamba). Ją būtų galima rinktis drąsiai, tačiau ji dažnai papuola į tinklus kaip netikslinė žuvis. Bet tikrai reikėtų nesirinkti jūrinės plekšnės, pagautos pietų Baltijoje arba Šiaurės jūroje.
Žalingas žuvų gaudymo būdas
Tralavimas - jūrų ekosistemai ypač žalingas žuvų gaudymo būdas. Įsivaizduokite didelį maišą, kurio šonuose pritvirtinti po kelias tonas sveriantys svarmenys. Tai tempiama dugnu ir dažniausiai po tokio tempimo ant dugno faunos nebelieka - ji arba priverčiama bėgti, arba žūva. Taip sunaikinama natūrali buveinė, kur ta žuvis maitinasi, galbūt net neršia. Todėl siūloma dugniniais tralais pagautos žuvies iš viso nesirinkti.
Žuvys, kurias galima valgyti be sąžinės graužaties
Tai - visiems žinomi šprotai.
Pietų vandenyno žuvų rūšys
Pietų vandenynas, supantis Antarktidą, yra unikalus ir atšiaurus regionas, kuriame gyvena įvairios žuvų rūšys, prisitaikiusios prie ekstremalių sąlygų. Šiame vandenyne vyrauja žema temperatūra, didelis deguonies kiekis ir sezoninis ledo dygimas. Dėl šių sąlygų Pietų vandenyne susiformavo savita ekosistema, kurioje žuvys atlieka svarbų vaidmenį.
Pagrindinės Pietų vandenyno žuvų rūšys
Antarktinė sidabrinė žuvis (Pleuragramma antarcticum): Tai yra viena iš labiausiai paplitusių žuvų Pietų vandenyne. Ji yra svarbus maisto šaltinis kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, ruoniams, pingvinams ir paukščiams.
Ledjūrio menkė (Dissostichus mawsoni): Tai yra didelė plėšri žuvis, kuri gali užaugti iki 2 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 100 kg. Ji yra svarbus komercinis objektas, tačiau jos ištekliai yra mažėjantys dėl pergaudymo.
Baltasis nototenis (Notothenia rossii): Tai yra dar viena paplitusi žuvis Pietų vandenyne. Ji yra svarbus maisto šaltinis kitiems gyvūnams ir taip pat yra komercinis objektas.
Kriliai (Euphausia superba): Nors formaliai kriliai nėra žuvys, jie yra vėžiagyviai, tačiau jie yra svarbi Pietų vandenyno ekosistemos dalis. Kriliai yra pagrindinis maisto šaltinis daugeliui gyvūnų, įskaitant žuvis, ruonius, pingvinus ir banginius.
Grėsmės Pietų vandenyno žuvų ištekliams
Pietų vandenyno žuvų ištekliams kelia grėsmę pergaudymas, klimato kaita ir tarša.
Pergaudymas: Kai kurios žuvų rūšys, pavyzdžiui, ledjūrio menkė, yra pergaudomos, o tai kelia grėsmę jų ištekliams.
Klimato kaita: Klimato kaita gali paveikti Pietų vandenyno ekosistemą ir turėti neigiamos įtakos žuvų populiacijoms.
Tarša: Tarša, ypač plastiku, gali pakenkti žuvims ir kitiems gyvūnams Pietų vandenyne.
Žuvų maistinė vertė
Žuvies baltymai, o jų įvairių rūšių žuvys turi 6-27 proc, vertingi tuo, kad yra visaverčiai, t.y. juose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys, kurių žmogaus organizmas nesintetina, todėl turi gauti su maistu: lizinas, metioninas, triptofanas, leucinas, treoninas, izoleucinas, fenilalaninas, valinas. Be to, žuvų baltymai yra labai gerai (net iki 98 proc.) žmogaus organizmo įsisavinami. Žuvyje yra nedaug nebaltyminių azotinių medžiagų (amoniako, trimetilamino, šlapalo, histamino, laisvųjų aminorūgščių, pieno rūgšties, cholino ir kt.), nulemiančių žuvų skonį bei laikymą iki perdirbimo ar jau perdirbus.
Pagal riebalų kiekį žuvys yra:
- Liesos - riebalų sukaupia iki 2 proc. (lydeka, kuoja, saira, menkė ir kt.).
- Vidutinio riebumo - turinčios 2-5 proc. riebalų (šamas, sykas, lynas, baltasis amūras, karpis, plekšnė, tunas ir kt.).
- Riebios ir ypatingai riebios - turinčios 15-30 proc. ir daugiau riebalų (ungurys, lašiša, otas, pelamidė, skumbrė, seliava, erškėtinės žuvys ir kt.).
Ypač daug jūrų žuvys turi fluoro: 100 g žuvies mėsos jo sukaupta iki 400-1000 mg, jodo - 50-150 mg, bromo - 40-50 mg, kalcio - 20-120 mg, t.y. šių elementų randama maždaug dešimt kartų daugiau nei gyvulių mėsoje.
Žuvys yra netinkamos maistui, jei gyvena užterštuose vandenyse, kur yra sunkiųjų metalų druskų ar radioaktyviųjų junginių, arba yra maitinamos toksiškais pašarais. Ypač pavojingos yra įvairiais parazitais (kasiurbike, kaspinuočiais, nematodomis, cestodomis, trematodomis ir kt.) bei patogeniniais mikroorganizmais (salmonėlėmis, stafilokokais, botulizmo lazdele) ar žmogaus infekcinių ligų sukėlėjais (tuberkuliozės, vidurių šiltinės bakterijomis) užkrėstos žuvys.
Norvegiškos žuvys
Norvegija, dėl savo unikalios geografinės padėties ir šaltų, švarių vandenų, yra žinoma kaip viena iš svarbiausių žuvies tiekėjų pasaulyje. Jos pakrantės, besidriekiančios palei Atlanto vandenyną ir Arkties vandenyną, sudaro idealų habitatą įvairioms žuvų rūšims.
Pagrindinės Norvegijos žuvų rūšys:
- Lašiša (Salmo salar)
- Menkė (Gadus morhua)
- Sardinė (Clupea harengus)
- Skumbrė (Scomber scombrus)
- Plekšnė (Pleuronectes platessa)
- Jūros Ešerys (Sebastes norvegicus)
- Rausvakruostė Lašiša
Norvegijos žuvys yra ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Pagrindiniai privalumai:
- Omega-3 riebalų rūgštys: Daugelis Norvegijos žuvų, ypač lašiša, sardinės ir skumbrė, yra turtingos omega-3 riebalų rūgštimis, kurios yra svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai, smegenų funkcijai ir uždegiminių procesų mažinimui.
- Baltymai: Žuvis yra puikus baltymų šaltinis, kurie yra būtini raumenų augimui ir atstatymui, taip pat bendrai organizmo funkcijai.
- Vitaminai ir mineralai: Norvegijos žuvys yra turtingos vitaminais, tokiais kaip vitaminas D ir vitaminas B12, taip pat mineralais, tokiais kaip selenas ir jodas. Šie vitaminai ir mineralai yra svarbūs kaulų sveikatai, imuninei sistemai ir skydliaukės funkcijai.
Norvegija yra įsipareigojusi užtikrinti tvarią žvejybą ir žuvų išteklių valdymą. Šalis taiko griežtas kvotas, reguliavimus ir stebėsenos programas, siekiant apsaugoti žuvų populiacijas ir užtikrinti, kad žvejyba būtų vykdoma atsakingai. Norvegija taip pat investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant tobulinti žuvų auginimo praktiką ir sumažinti poveikį aplinkai. Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą.
Renkantis Norvegijos žuvį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Tvarumas: Ieškokite žuvies, kuri yra sertifikuota pagal tvarumo standartus, tokius kaip MSC (Marine Stewardship Council).
- Šviežumas: Patikrinkite žuvies šviežumą - ji turi būti bekvapė, o akys turi būti skaidrios.
- Kilmė: Įsitikinkite, kad žuvis yra iš Norvegijos, nes tai užtikrina aukštą kokybę ir atitiktį tvarumo standartams.
Žuvininkystė yra viena iš svarbiausių Norvegijos ekonomikos šakų. Šalis yra viena iš didžiausių žuvies eksportuotojų pasaulyje, o žuvies produktai sudaro didelę dalį Norvegijos eksporto pajamų. Žuvininkystės pramonė sukuria daug darbo vietų pakrančių regionuose ir yra svarbi šalies ekonomikos augimui.
Lietuvos gėlavandenių žuvų maistinė vertė
Žuvis yra labai vertingas maisto produktas, tačiau jūrinių ir gėlavandenių žuvų maistinė vertė labai skiriasi. Lietuvoje, kur galima įsigyti tiek Baltijos jūros, tiek vietinių gėlavandenių žuvų rūšių, svarbu žinoti kiekvienos žuvų rūšies naudą.
Jūros žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje, skumbrėje, silkėje ir menkėje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios atlieka svarbų vaidmenį palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą, skatinant smegenų veiklą ir mažinant uždegimus organizme.
Gėlavandenės žuvys, pavyzdžiui, lydekos, ešeriai, starkai, karpiai ir karšiai, paprastai turi mažiau riebalų nei jūrinės žuvys. Jos dažnai būna liesesnės, todėl tinka žmonėms, norintiems sumažinti suvartojamų riebalų kiekį. Šios žuvys yra geras baltymų šaltinis, padedantis išlaikyti raumenų masę ir skatinti atsigavimą.
Mūsų gėlavandenėse žuvyse taip pat yra svarbių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, fosforo, seleno ir kalio, kurie padeda normaliai raumenų funkcijai ir stiprina imuninę sistemą. Nors gėlųjų vandenų žuvyse yra mažiau omega-3 riebalų rūgščių nei jūrų žuvyse, jos turi kitų maistinių medžiagų, dėl kurių yra vertingos.
Visuomenės sveikatos specialistai ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žuvies valgyti bent 2-3 kartus per savaitę, t. y. apie 300-400 g per savaitę.
Žuvies rūšys pagal maistinę vertę:
- Lašiša, silkė, skumbrė (daug omega-3)
- Lydekos, zandartai, ešeriai (daug baltymų, mažai riebalų)
Norint gauti kuo daugiau naudos iš žuvies, svarbu ją ruošti sveiku būdu - kepti ant grotelių, skrudinti arba virti garuose.
Žuvų riebalai ir lieknėjimas
Gerieji riebalai - lieknėjimo sąjungininkai. Iš žuvies bei jūros gėrybių pasisavinami riebalai vadinami geraisiais arba kitaip - nesočiaisiais. Priešingai nei sotieji riebalai, jie organizmui teikia daug naudos: padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą ir normalią širdies funkciją, pasižymi teigiamu poveikiu akims ir nervinei sistemai, yra būtini smegenų veiklai ir vystymuisi.
Kuo iš žuvies ir jūros gėrybių gaunami riebalai naudingi lieknėjant? Išskirti galime bent tris svarias priežastis:
tags: #žuvys #Pietų #vandenyne #rūšys