Žmogaus kiaušialąstės susidarymas: nuo gametogenezės iki apvaisinimo

Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Dauginimasis yra fundamentalus gyvybės procesas, užtikrinantis rūšies išlikimą ir genetinės informacijos perdavimą iš kartos į kartą. Žmogaus dauginimasis yra lytinis, reikalaujantis dviejų tipų lytinių ląstelių - gametų: vyriškos (spermatozoido) ir moteriškos (kiaušialąstės). Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime žmogaus kiaušialąstės susidarymo procesą, pradedant nuo lytinių ląstelių susidarymo (gametogenezės) mejozės būdu, hormoninės reguliacijos, iki apvaisinimo ir galimų nevaisingumo gydymo būdų.

Nevaisingumo problema ir šiuolaikinės gydymo galimybės

Med. dr. teigimu, nevaisingumas yra skaudi problema, su kuria susiduria apie 10-15% šeimų (5, 13, 18). Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nevaisingumo gydymo metodai pastaruoju metu sparčiai tobulėja, tačiau dalis Lietuvos gydytojų-praktikų dar turi ribotas galimybes susipažinti su šios medicinos srities pasiekimais. Kadangi į UAB “Eugenijos ginekologijos klinika” kreipiasi nevaisingos šeimos iš visos Lietuvos, kurios dažnai yra buvę gydytos daugelyje gydymo įstaigų, norėtume pasidalinti savo samprotavimais apie dažniausiai pasitaikančius nepagrįstai naudojamus tyrimo bei pasenusius gydymo būdus, kurie prieštarauja šiuolaikiniam požiūriui į endokrininę reprodukcinės sistemos reguliaciją ir nevaisingumo gydymą.

Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų.

Nevaisingumo tyrimo ir gydymo etapai

  1. Specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan.
  2. Tyrimai:
    • Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
    • Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.
  3. Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas.
  4. Pagalbinis apvaisinimas:
    • Kiaušidžių stimuliacija. Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.
    • Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI). Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.
    • Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. in vitro fertilization, IVF). Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu. Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas.
  5. Nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė nėščiosios priežiūra.

Kiaušialąstės susidarymo procesas (Oogenezė)

Oogenezė - tai moteriškų lytinių ląstelių (kiaušialąsčių) susidarymo procesas, kuris prasideda dar moters embriono vystymosi metu ir tęsiasi iki menopauzės. Šis procesas yra sudėtingas ir griežtai reguliuojamas hormonų.

Pradinės lytinės ląstelės ir jų migracija

Ankstyvoje embriono stadijoje pradinės lytinės ląstelės (PGC) susidaro už gemalo ribų. Vėliau jos migruoja į besivystančias kiaušides. Pasiekusios kiaušides, PGC pradeda diferenciaciją į oogonijas.

Taip pat skaitykite: Pietų krašto žmogaus bruožai

Oogonijų dauginimasis ir mejozės pradžia

Oogonijos intensyviai dauginasi mitozės būdu, didindamos būsimų kiaušialąsčių skaičių. Prieš gimimą oogonijos pradeda mejozę - ląstelės dalijimosi procesą, kurio metu chromosomų skaičius sumažėja per pusę. Oogonijos, pradėjusios mejozę, vadinamos pirmojo eilės oocitais.

Mejozės sustabdymas ir folikulų formavimasis

Pirmojo eilės oocitai sustabdomi mejozės profazės stadijoje. Kiekvienas oocitas apsuptas plokščiųjų epitelinių ląstelių, sudarydamas primordinį folikulą. Moteris gimsta turėdama ribotą skaičių primordinių folikulų, kurių skaičius varijuoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono.

Folikulų augimas ir oocitų brendimas

Nuo brendimo pradžios (puberteto) kiekvieną mėnesį tam tikras skaičius primordinių folikulų pradeda augti. Augant folikului, aplink oocitą esančios ląstelės (granulės ląstelės) dauginasi ir tampa kubinės formos. Folikulas transformuojasi į pirminį folikulą.

Toliau augant folikului, aplink oocitą susidaro skaidri zona (zona pellucida), sudaryta iš glikoproteinų. Granulės ląstelės toliau dauginasi, formuodamos kelis sluoksnius. Folikulas tampa antriniu folikulu. Tarp granulės ląstelių atsiranda skysčio pripildytos ertmės, kurios vėliau susilieja į vieną didelę ertmę - antrumą. Folikulas tampa terciariniu arba antraliniu folikulu.

Ovuliacija ir mejozės užbaigimas

Prieš ovuliaciją, veikiant liuteinizuojančiam hormonui (LH), pirmojo eilės oocitas užbaigia pirmąjį mejozės dalijimąsi, susidarant antrojo eilės oocitui ir pirmajam poliniam kūneliui. Antrojo eilės oocitas pradeda antrąjį mejozės dalijimąsi, tačiau jis sustabdomas metafazės stadijoje.

Taip pat skaitykite: Ne vien duona...

Ovuliacijos metu folikulas plyšta, ir antrojo eilės oocitas išstumiamas iš kiaušidės. Jei įvyksta apvaisinimas, antrojo eilės oocitas užbaigia antrąjį mejozės dalijimąsi, susidarant subrendusiai kiaušialąstei (ovum) ir antrajam poliniam kūneliui.

Hormoninė reguliacija

Kiaušialąstės susidarymą reguliuoja sudėtinga hormonų sistema, kurioje dalyvauja hipotalamas, hipofizė ir kiaušidės.

Hipotalamo-hipofizės-kiaušidžių ašis

Hipotalamas išskiria gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną (GnRH), kuris stimuliuoja hipofizę išskirti folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH). FSH stimuliuoja folikulų augimą ir estrogenų gamybą kiaušidėse. LH stimuliuoja ovuliaciją ir progesterono gamybą geltonkūnyje.

Estrogenų ir progesterono vaidmuo

Estrogenai skatina gimdos gleivinės (endometriumo) proliferaciją, ruošiant ją apvaisinto kiaušinėlio implantacijai. Progesteronas stabilizuoja endometriumą ir palaiko nėštumą.

Kiaušialąstės apvaisinimas

Apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, kai spermatozoidas prasiskverbia pro kiaušialąstės apvalkalus (corona radiata ir zona pellucida) ir susilieja su kiaušialąstės membrana. Susiliejus spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliams, susidaro zigota - pirmoji naujo individo ląstelė.

Taip pat skaitykite: Ilgaamžiškumo paslaptys

Galimos problemos ir gydymo būdai

Ovuliacijos sutrikimai

Ovuliacijos sutrikimai yra viena iš dažniausių nevaisingumo priežasčių. Šiuos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant hormonų disbalansą, policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS) ir kt.

Gydymas priklauso nuo priežasties. Gali būti skiriami vaistai, stimuliuojantys ovuliaciją, tokie kaip klomifeno citratas arba gonadotropinai.

Kiaušintakių pažeidimai

Kiaušintakių pažeidimai gali užkirsti kelią spermatozoidams pasiekti kiaušialąstę arba apvaisintam kiaušinėliui patekti į gimdą. Kiaušintakių pažeidimus gali sukelti infekcijos, endometriozė arba chirurginės operacijos.

Gydymas gali apimti chirurginę korekciją arba apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).

Kiaušialąsčių kokybės problemos

Kiaušialąsčių kokybė mažėja su amžiumi. Prastos kokybės kiaušialąstės gali būti sunkiau apvaisinamos arba gali lemti embriono vystymosi sutrikimus.

Šiuo atveju gali būti rekomenduojamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) su donoro kiaušialąstėmis.

Šiuolaikiniai tyrimai ir perspektyvos

Siekiant geriau suprasti žmogaus kiaušialąsčių ir spermatozoidų sandarą bei pagerinti gausėjančių nevaisingų porų ir asmenų gydymą, šias ląsteles užauginti laboratorinėmis sąlygomis mokslininkai bando jau seniai. Bet lig šiol tai atlikti pavyko tik su tokiais gyvūnais kaip pelės. „Su pelių audiniais dirbti neįtikėtinai lengva,“ - sako naujajam darbui vadovavusi Evelyn Telfer iš Edinburgh universiteto. Žmogaus audinys gerokai skiriasi ir nėra toks paprastas. Taip iš dalies yra dėl daugybės kiaušinėlį supančių pagalbinių ląstelių, apsunkinančių priėjimą ir darbą su juo, paaiškino ji.

Telfer komanda šią kliūtį įveikė ne vienus metus tobulindama savo techniką ir derindami tinkamas kiaušialąstės augimo sąlygas. Procedūra pradedama nuo mažo kiaušidžių gabalėlio, paimto iš 10 savanorių moterų per Cezario operaciją. Tada komanda ieško vadinamųjų „pirminių folikulų“ - mažų struktūrų, kurios gali sukurti kiaušinėlį. Moterys gimsta, turėdamos visus folikulus. Dauguma jų lieka neaktyvūs per visą moters gyvenimą, bet kai kurie pradeda augti ir per ovuliaciją išskiria kiaušinėlį. „Žmonių kiaušinėliai prieš pradėdami augti, gali išbūti 40 metų,“ - sako Telfer.

Visiškai subrendę Pirminiai folikulai sudedami į maisto medžiagų turtingą skystį, kur pradeda augti. Nėra kokio nors specialaus, augimą pradedančio ingrediento, tvirtina Telfer. Ji tikra, kad vystymosi aktyvavimui pakanka vien paties kiaušidžių dalies atskyrimo. Tai sutampa su japonų mokslininkų grupės atradimais, kurie iš esmės atskirdavo dalį moters kiaušidžių ir paskui ją įsodindavo atgal, taip padidindami jų vaisingumą.

Tada Telfer su kolegomis išskyrė atskirus kiaušinėlius iš kiekvieno folikulo, ir stengėsi įtikinti juos užaugti iki tinkamo dydžio, kokio jie būtų per ovuliaciją. Kai kuriems kiaušinėliams tai nepavyko, o dalis vystėsi iki visiškos brandos. Komanda matė, kad kiaušinėliai jau pasirengę būti apvaisinti, nes juose įvyko pagrindinis ląstelės pasidalijimas (mejozė) ir chromosomų skaičius sumažėjo per pusę.

Galutinis rezultatas - didelė kiaušialąstė, turinti 23 nesuporuotas chromosomas - pasirengusi susijungti su spermos ląstele - ir daug mažesnis citoplazmos burbuliukas, kuriame kitos chromososmos, vadinamasis polinis (redukcinis) kūnelis. Jie paprastai suskaidomi moters kūne. Iš 310 pirminių folikulų, pradinę eksperimento stadiją išgyveno 87. Iš šių komandai pavyko gauti 32 visiškai subrendusius kiaušinėlius. Visas procesas truko 21-22 dienas.

Šie kiaušinėliai techniškai yra pasirengę būti apvaisinti sperma. Komandai kol kas to atlikti neleidžiama, bet prašymą ji jau pateikė. Jei tokiu būdu bus gauti sveiki embrionai, ši technika galėtų būti naudojama įvairiam nevaisingumo gydymui.

Klaidingi įsitikinimai ir pasenę gydymo metodai

Vis dar pasitaiko gydytojų, kurie nevaisingumą bando „gydyti“ sėdimomis vonelėmis su jūros druska, homeopatiniais vaistais, įvairiomis mikroklizmomis, fermentais, žvakutėmis su ichtiolu, dilgėlių arbata, alijošiaus ekstrakto (extr. Aloes) ir pan. injekcijomis, vitaminais E, C, A, B1, B2, B6, elektroforeze su vitaminais, įvairiomis fizioterapinėmis procedūromis, makšties prasiplovimas su soda, makšties „vonelėmis“ su įvairiausios sudėties mišiniais ir pan. Tokie „gydymo“ metodai neturi nieko bendro su šiuolaikiniu požiūriu į nevaisingumą ir jį sukeliančius mechanizmus. Nėra jokių rimtesnių mokslinių tyrimų, kurie įrodytų kokį nors minėtų „metodikų“ efektyvumą.

Moteriškų lytinių hormonų estrogenų vartojimas menstruacinio ciklo pradžioje

Retkarčiais vis dar pasitaiko, kai kiaušidžių funkcijos stimuliacijai vartojami moteriški lytiniai hormonai-estrogenai.

Gestagenų skyrimas ne laiku

Gestagenų (progesterono, norkoluto ir pan.) skyrimas nuo 13-os, 14-os, 16-os ir pan. ciklo dienos yra klaidingas, nes ovuliacija nebūtinai vyksta ciklo viduryje. Ji įvyksta 12-14 dienų prieš sekančias mėnesines. Jeigu ciklas pailgėjęs, ovuliacija gali vykti 18-ą, 22-ą ar net vėlesnę ciklo dieną.

Chorioninio gonadotropino skyrimas per anksti

Chorioninis gonadotropinas stimuliuoja androgenų sintezę folikulų apvalkalų ląstelėse. Jeigu chorioninis gonadotropinas (ovidrel, ovitrelle, pregnyl ir pan.) paskiriamas kol preovuliacinis folikulas dar pakankamai nesubrendęs, folikuluose ima vyrauti androgeninė terpė, sutrinka estrogenų gamyba bei FSH ir LH receptorių gamyba. Tai blokuoja ovuliaciją ir sukelia folikulų atreziją. Ovuliacijos stimuliacijai chorioninio gonadotropino skyrimas pateisinamas tik tada, kai kiaušidėse yra preovuliacinis folikulas. Jį galima diagnozuoti echoskopiškai. Tokiu atveju chorioninis gonadotropinas skiriamas vienkartine didele doze, o ovuliacija įvyksta po 12-38 val.

Policistinių kiaušidžių sindromo gydymas operaciniu būdu be indikacijų

Štein-Leventalio sindromas, taip pat dar vadinamas policistinių kiaušidžių sindromu, policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu. Ultragarsiniai tyrimai parodė, kad policistiniai kiaušidžių pakitimai randami 75% moterų su bet kurios kilmės ovuliacijos sutrikimais, taip pat 25% sveikų vaisingų moterų su normaliais ovuliaciniais ciklais. Todėl ultragarsinio tyrimo metu matomi policistiniai kiaušidžių pokyčiai toli gražu ne visada yra ligos požymis.

Kiaušidžių rezekcija dažnai sukelia sąaugas ir nevaisingumą (18, 21), o jos gydomasis poveikis pasireiškia tik tada, kai anovuliacijos priežastis yra kiaušidžių viduje gaminamų androgenų perteklius. Policistiniai kiaušidžių pakitimai nebūtinai rodo, kad yra ovuliacijos sutrikimai. Kai ovuliacija sutrikus, policistiniai kiaušidžių pakitimai neretai yra šių pakitimų pasekmė (1, 12, 13, 20, 21, 24), o ne priežastis, todėl vien tik operacijos ar echoskopinio tyrimo metu rasti policistiniai kiaušidžių pakitimai be papildomų klinikinių bei hormoninių tyrimų turi labai menką klinikinę reikšmę. Šiuo atveju kylinė kiaušidžių rezekcija, diatermokoaguliacija ar išgarinimas lazeriu dažnai nėra efektyvūs, nes ovuliacijos sutrikimą sukėlė ne ne per didelė androgenų gamyba kiaušidėse (1, 12, 13, 20, 21).

Kiaušintakių prapūtimai ir hidrotubacijos

Kiaušintakių prapūtimų ar hidrotubacijų metu nustatytas kiaušintakių pratekamumas turi labai menką diagnostinę reikšmę, nes visai neatspindi kiaušintakių funkcinio pilnavertiškumo. Ši procedūra yra skausminga ir susijusi su tam tikra komplikacijų (uždegiminių, endometriozės išsivystymo) rizika. Gydomosioms hidrotubacijoms dažnai naudojami fermentų tirpalai (lidazė, tripsinas, chimotripsinas ir kt.) dirgina kiaušintakių gleivinę bei pilvaplėvę, todėl patys gali sukelti aseptinį kiaušintakių bei pilvaplėvės uždegimą ir sukelti sąaugas bei kiaušintakių pakenkimą ir nevaisingumą. Dėl šių priežasčių kiaušintakių prapūtimai bei hidrotubacijos jau seniai nenaudojamos nei kiaušintakinio (t.y.

Estrogenų koncentracijos tyrimas be aiškios klinikinės reikšmės

Estrogenų koncentracija kraujyje labai greitai kinta, todėl estrogenų koncentracijos tyrimas paprastai vartojamas tik kontroliuojamos kiaušidžių perstimuliavimo atvejais, kai pagal ryte nustatytą estogenų koncentraciją tą pačią dieną parenkama gonadotropinų dozė. Jeigu neįmanoma estrogenų tyrimo atsakymo gauti tą pačią dieną ir pagal ją koreguoti gydymą, šis tyrimas neturi praktinės reikšmės, nes kitą dieną hormoninė kiaušidžių situacija (t.y.

"Seksas pagal grafiką"

“Seksas pagal grafiką”- bandymas turėti lytinius santykius tik “vaisingomis dienomis”. Anksčiau klaidingai manyta, kad susilaikymas ir retesni lytiniai santykiai gali pagerinti spermos kokybę. “Seksas pagal grafiką” bei vaisingų dienų skaičiavimas sukelia nereikalingą emocinę bei partnerių tarpusavio santykių įtampą, gali sumažinti lytinių santykių dažnumą ir mažina pastojimo tikimybę.

Pastojimo atidėjimas po hormoninės kontracepcijos vartojimo

Pastojimo atidėjimas po hormoninės kontracepcijos vartojimo, siekiant, kad „organizmas išsivalytų“ yra klaidinga taktika, kadangi nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad hormoninei kontracepcijai vartojami lytiniai hormonai turėtų kokią nors neigiamą įtaką būsimam vaisingumui bei būsimų vaikų sveikatai.

Išvados

Žmogaus kiaušialąstės susidarymas yra sudėtingas procesas, kuris yra griežtai reguliuojamas hormonų. Sutrikimai šiame procese gali lemti nevaisingumą. Šiuolaikiniai tyrimo ir gydymo metodai leidžia sėkmingai spręsti daugelį nevaisingumo problemų. Svarbu vengti pasenusių ir nepagrįstų gydymo metodų bei pasikliauti moksliškai įrodytais metodais.

tags: #Žmogaus #kiaušialąstės #susidarymas

Populiarūs įrašai: