Kompleksiniai pietūs: nuo prancūziško rafinuotumo iki lietuviškos realybės
Vaikystėje girdėtos pastabos prie stalo, tokios kaip „Nevalgyk rankomis!“, „Nečepsėk!“ ir „Teisingai laikyk šakutę!“, dažnai formuoja mūsų supratimą apie tinkamas valgymo manieras. Tačiau ar tikrai garsus čepsėjimas arba valgymas rankomis visada yra necivilizuotas ir blogų manierų ženklas? Šiame straipsnyje panagrinėsime skirtingų kultūrų požiūrį į valgymo etiketo subtilybes, dienos pietų meniu įvairovę ir kainų pokyčius Lietuvoje.
Prancūziškas pietų rafinuotumas: pamokos nuo mažens
Prancūzijoje, kur lankiausi pas bičiulę, buvau nustebinta, kai jos aštuonerių ir dešimties metų dukterys vardijo visų prancūziškų sūrių subtilumus, meistriškai valdė peilį ir šakutę, elegantiškai lupo šviežios figos odelę ir pasakojo apie svarbiausią pertrauką jų mokykloje. Pasirodo, mokyklinė pietų pertrauka Prancūzijoje trunka net dvi valandas ir ji griežtai privaloma visiems mokiniams!
Pietums mokykloje visuomet patiekiamas tradicinis prancūziškas meniu: užkandis, karštas patiekalas, desertas ir bent trijų-keturių sūrių rinkinys. Vaikai privalo valgyti lėtai ir kultūringai, sėdėdami prie bendro stalo, naudodamiesi peiliu ir šakute. Minusą galima užsidirbti greičiau ne dėl neišmoktos pamokos, bet dėl blogų manierų prie stalo arba dėl nesuvalgyto pietų patiekalo. Po trijų surinktų minusų į mokyklą kviečiami tėvai, kurie turi raudonuoti klausydami, kaip blogai išauklėti jų vaikai.
Prancūzai ir britai laikomi lyderiais pasaulyje, kai kalbama apie stalo manieras. Dažnam suaugusiam amerikiečiui vis dar didelis iššūkis valgant peilį laikyti dešinėje rankoje, o šakutę - kairėje. Amerikiečiai net oficialiose vakarienėse visiškai nesidrovi pradžioje susipjaustyti kepsnį gabalėliais, o tada, sukeitę peilį ir šakutę vietomis, dešine ranka patogiai visą vakarą jį kramsnoti. Užtat taip prie stalo besielgiantį britą kažin ar sutiksite. Manierų prie stalo čia mokomi net patys mažiausieji, ir ne tik draudžiant ant stalo laikyti alkūnes! Užvis didžiausias iššūkis britams ir, beje, ne vien jiems - sugebėti elegantiškai valgyti sriubą. Didžiulė klaida, kurios vengti nuo mažens mokomi britų vaikai ir kurią daro dažnas mūsiškis - smakrą valgant pakabinti virš sriubos lėkštės, taip užstojant erdvę ir apribojant galimybę stalo kaimynams tarpusavyje bendrauti. Valgant sriubą dera tik šiek tiek priartinti apatinę nugaros dalį link stalo, tačiau galvą ir korpusą laikyti tiesiai. Tiesa, reikia nemažai pasipraktikuoti, norint neišlaistyti sriubos iš šaukšto, nes kelias nuo lėkštės iki burnos gerokai pailgėja.
Valgymas rankomis: Indijos tradicijos
Tačiau yra pasaulyje šalių, kur visi šie mokymai praranda prasmę, mat būnant ten reikia užvis kitokių įgūdžių. Pavyzdžiui, mokėti tinkamai maistą valgyti rankomis! Jei kada būsite pasodinti prie indiško stalo, nė nesivarginkite dairydamiesi šakutės ar šaukšto: Tradicinis indiškas maistas valgomas tik pirštais. Tačiau užvis svarbiausia Indijoje nesuklįsti: valgymui naudojama išskirtinai dešinė ranka. Ja paprastai atsilaužiamas gabalėlis indiškos duonos ir duoną sulenkus padaromas tarsi “šaukštelis”, kuriuo kabinamas tirštas padažas ar troškinys. Jei patiekiamas ryžių patiekalas, ryžiai imami suspaustais trimis pirštais, o nykštys naudojamas sužerti ryžius ir juos prispausti, padarant kietą |gumulėlį“, kurį vėliau reikia pamirkyti į tirštą curry padažą, dažniausiai patiekiamą kartu su ryžiais. Ir jei laižyti pirštus valgant vakarų visuomenėje nedera, tai Indijoje didelis netaktas, jei puotaujant rankomis maisto likučių lieka ant išorinės pirštų pusės.
Taip pat skaitykite: Aktualijos per pietus
Azijos valgymo ypatumai: pagaliukai ir garsus siurbimas
Korėjoje liesti rankomis maistą - tabu. Čia tenka gerokai pamiklinti rankas, norint dviem metaliniais pagaliukais į plonytį jūros dumblio lapą įsukti žalios žuvies arba maltos mėsos įdarą. Šiukštu Korėjoje valgant pagaliukais rodyti į kitą žmogų, jais pastumti dubenėlį ar įbesti lazdeles statmenai į ryžius. Tai pernelyg panašu į smilkalus, uždegtus kad pagerbti mirusiuosius.
Pakliuvę į restoraną Tailande, valgymui negausite nei pagaliukų, nei peilio. Iš abiejų lėkštės pusių bus padėti tik šaukštas ir šakutė. Didžiausias netaktas Tailande, kokį tik galite pademonstruoti, - jei maistą į burną dėsite šakute: ji reikalinga tik maistui pastumti į šaukštą.
Japonijoje, Kinijoje ar Vietname maistas valgomas kuo garsiau: išraiškingai siurbiami makaronai ir karšta arbata, čepsima ir niūniuojama, o tai pati aukščiausia ir būtina pasimėgavimo maistu išraiška. Tai taip pat ir padėka maistą pagaminusiam šefui. Galite tikėti, galite ne, bet japonų mokslininkai tvirtina, kad garsiai siurbiant ramen makaronus, jų skonis būna kur kas išraiškingesnis. Panašiai kaip degustuojant vyną, kuomet garsiai gargaliuojama įkvepiant oro per nosiaryklę. Taip kaip deguonis geriau atskleidžia vyno skonį, taip, sako, jis sustiprina ir japoniškų makaronų gardumą. Tačiau prieš įsismagindami čepsėdami ir siurbdami makaronus, apsidairykite aplink ir įsitikinkite, kad šalia nėra tų, kurie kenčia nuo sindromo, moksliškai vadinamo mizofonija.
Sumuštinis: nuo lošėjo užkandžio iki kosminio maisto
Kadangi sumuštinis yra toks patiekalas, kurio sudėtines dalis galima interpretuoti kaip tik nori, o ingredientų rasti bemaž visame pasaulyje, galima manyti, kad juo mėgautasi ir seniausiais laikais. Kaip ir blynais, apie kuriuos kalbėjau Užgavėnėms skirtoje laidoje. Tačiau maisto istorikai tokio standartinio sumuštinio, kokį dabar įsivaizduojame autoriumi skiria Džoną Montagu ketvirtąjį Erlą iš Sandvičų giminės.
Šis vyrukas buvo anglas ir labai mėgo lošti. Istorijoje pasakojama, kad 1762 ponas Džonas taip įsilošė, kad nuo stalo neatsitraukė beveik visą parą. Išalkęs, paliepė virėjui atnešti kažką, kas nepriverstų nutraukti žaidimo ir būtų sotu. Virėjas atnešė lošėjui paplėšytos mėsos tarp dviejų paskrudintų šviesios duonos riekių. Nuostabu! Šiam patiekalui sudoroti nereikėjo nei šakučių, nei peiliukų. Džonas griebė tuomet dar patiekalą be pavadinimo į vieną ranką, o kita žaidė žaidimą. Čia aišku visi laurai krenta tam gudriam virėjui, kurio nei vardo, nei pavardės nežinome, tačiau mintį pakišo lošėjas Džonas ir matyt istorija be jo, nebūtų buvusi tokia įdomi.
Taip pat skaitykite: Nuo garvežių iki ekspresų: Lietuvos traukinių kelias
Ne visi maisto istorijos tyrinėtojai sutinka su tuo, kad ponas Džonas yra sumuštinio išradėjas, nes panašios sudėties patiekalai buvo pastebėti ir anksčiau, daugiausiai Viduržemio jūros regione, kur mėsą su salotos lapu kišdavo į pitą. Tačiau pavadinimą ponas Džonas sumuštiniui davė ir to nenuneigsi. Tai yra tipinis pavyzdys, kad gastronomijoje taip pat galioja politinės galios principai, nes Džonas iš Sandvičų giminės buvo aukštuomenės politikas su daug vardų ir nebloga giminės istorija, o kas gi tas virėjas lošimo kambaryje, kurio net Vikipedijoje nėra…
Kurį laiką sumuštinio receptai nebuvo užrašinėjami jokiose receptų knygose. Taip nutiko todėl, kad Didžiojoje Britanijoje sumuštiniai kurį laiką buvo tik restoranuose patiekiamas patiekalas, o JAV XVIII amžiaus pabaigos virėjai nebuvo nusiteikę kopijuoti britų kulinarijos tendencijų, tačiau slapta šį patiekalą vis tiek gamino. Iki XIX amžiaus vidurio amerikiečiai priešinosi sumuštinius vadinti tokiu vardu. O pagrindinis angliško ir amerikietiško sumuštinio skirtumas buvo toks, kad europiečiai dėjo jautieną tarp duonos riekių, o amerikiečiai - tik kiaulienos kumpį.
Persikelkime į vėlesnius laikus. Turiu įdomią istoriją kaip sumuštinis pirmą kartą buvo valgomas kosmose. Primenu, kad toks maistas kaip sumuštinis bent 1965 metais kosmoso misijose buvo draudžiamas, nes trupa, daug vietos užima ir panašiai. Tačiau atsirado vienas nutrūktgalvis astronautas vardu Džonas Jangas, kuris slapčia įsinešė tikrą sūdytos jautienos sumuštinį į erdvėlaivį. Džono kolega Gasas vėliau pasakojo, kad žmogus tikrinęs astronautų maisto atsargas pražiūrėjo Džono vienintelį sumuštinį ir todėl jam jį pavyko įsinešti jį į laivą. Tą sumuštinį Džonas pirko Kokosų paplūdimyje kelios dienos prieš išskrendant į kosmosą. Vyrukas supakavo ir paslėpė sūdytos jautienos sumuštinį savo kostiumo kišenėje ir išsitraukė jį tada, kai kolega Gasas pasiskundė, jog jam nusibodo oficialiame meniu siūlomas maistas.
Dienos pietų kainos Lietuvoje: tarp išlaidų ir poreikių
Nuo Naujųjų augo minimali mėnesinė alga, didėjo degalų akcizai. Dalis darbuotojų per pietų pertrauką mėgsta pietauti kavinėse, restoranuose ar valgyklose. Nuo šių metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje siekia 1038 eurus popieriuje, tai yra apie 777 eurus į rankas. 2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvesta CO2 dedamoji. Bendras akcizų benzinui augimas numatytas 10,1 proc., dyzelinui - 26,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, akcizų augimas numatytas apie 22 proc.
Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros statistika, 2024 m. lapkritį Lietuvoje dienos pietūs su sriuba vidutiniškai kainavo 7,44 euro, tai 0,60 euro didesnė kaina nei 2023 m. lapkritį. Šiauliuose 2024 m. Ji minėjo, kad restoranų tinklas siūlo keturis savaitinius dienos pietų meniu, kuriuos nuolat keičia. „Metų pradžia ir taip pasižymi mažėjančiu vartojimu. „Didžiausią dalį sudaro produktų savikaina, bet jai daro įtaką ir sezoniškumas, vartojimas rinkoje, tiekėjų konkurencija tarpusavyje“, - kalbėjo J. „Daugiausia klientų atsiliepimų sulaukę patiekalai grįžta po kelių savaičių, tad jau turim klientų, kurie nekantriai laukia būtent tam tikro patiekalo ir tą dieną stengiasi ateiti anksčiau arba skambina ir prašo atidėti“, - teigė J. Daugiausia klientų atsiliepimų sulaukę patiekalai grįžta po kelių savaičių, tad jau turim klientų, kurie nekantriai laukia būtent tam tikro patiekalo ir tą dieną stengiasi ateiti anksčiau arba skambina ir prašo atidėti. J. Jis kalbėjo, kad pasiteisino Klaipėdos valdžios sprendimu pietaujantiems nuo 12.00 iki 14.00 val. Jis dalijosi ir restobare dienos pietų kainynais. Pavyzdžiui, nuo 11.30 val. iki 15 val. sriuba ir antras patiekalas kainuoja 7,60-8,60 euro. „Kol kas palauksime šiek tiek, matysime. Mūsų klientai ateina pasiimti maistą, mes nepristatinėjame. Bet ir prekių atsivežimas brango, nes brango ir benzinas. Vieną, kitą mėnesį matysime, kaip užbaigsime. Vieną, kitą mėnesį matysime, kaip užbaigsime. Nesame linkę nuolat kelti kainų.
Taip pat skaitykite: Vilniaus ir Kauno pietų gidai
S. „Neturiu laiko žiūrėti į konkurenciją. Gal ir kitur kainos panašios, bet porcija nelygu porcijai, o mūsų - didelės“, - kalbėjo S. Jos kavinėje vyrauja skirtingi patiekalai. Skelbiamame meniu nurodyta, kad, pavyzdžiui, už 4,40 euro galima nusipirkti balandėlius, cepelinus su mėsa, lazaniją, „Čičinsko“ kepsnį. „Kol kas ne, nesikeičia. Žiūrėsime, skaičiuosime. Klientai labiausiai mėgsta vištienos patiekalus. Dienos pietus užeigoje galima pavalgyti nuo 10 iki 17 val. Kaip nurodoma meniu, vištienos kepsnys su baravykų padažu įkainotas 4,50 euro, tokia pati kaina ir kiaulienos troškinio, naminių virtinių su varške. „Manau, kad per porą savaičių ar mėnesį. Labiausiai pasijautė [padidėjusios išlaidos] dėl augusio darbo užmokesčio. Taip pat ir žaliavos brango, gauname iš tiekėjų produktų ir vis brangiau viskas. „Visada žiūrime į klientų poreikius, ką labiau mėgsta, tą stengiamės dažniau daryti. „Gal [konkurentai] į mūsų kainas pasižiūrėdavo. Šiuo metu pastebėjau, kad mūsų kolegos kažkurioje kavinėje pakėlė kainas, o mes atsilikome, jie greičiau sureagavo. Tos tendencijos, manau, visur vienodos - vieni anksčiau sureaguoja, kiti vėliau, bet kai gauni sąskaitas iš tiekėjų arba reikia algas sumokėti, supranti, kad kažkas ne taip. Kad ir kaip nenorėtum kelti kainų, faktas, kad labai jautriai žiūri ir klientai - 10 centų pakeltą sriubos kainą visi mato ir jaučia“, - teigė V. Svetimų nesigvelbi, kad nebekelsime kainų ir visi pas mus subėgs. Supranti, kad jei to nedarysi, ilgai netempsi ir nebebus kur ateiti.
V. „Svetimų nesigvelbi, kad nebekelsime kainų ir visi pas mus subėgs. „Pinigais jie nepraranda, nes, pasižiūrėjus į statistiką, yra piniginis augimas. Aišku, jis infliacijos ir pabrangimo dėl PVM nepadengė, bet silpnesnės maitinimo įstaigos viena paskui kitą užsidaro. Spaudimo kainai yra - brangsta pieno produktai, duona, viskas, kas susiję su logistika. Kadangi viešojo maitinimo sektoriaus įmonės nėra labai didelės, tiekėjai jiems labai drąsiai kelia kainas. LRT.lt primena, kad maitinimo įstaigoms nuo 2024 m. sausio panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas - šiuo metu jis siekia standartinį 21 proc. P. „Praėjusiais metais buvo nusmukimas dėl sugrąžinto standartinio PVM, bet kaip tik apsisuko metai, tai klientas arba priprato, arba ne. Pirmoji sausio savaitė dar ne rodiklis, nes daug žmonių atostogavo, buvo ir vaikų atostogos. Žmonės turi psichologinę kainos ribą tarp 5-10 eurų, kurie valgo ne namuose paruoštą maistą. Arba jie pereina prie prekybos tinkluose paruošto maisto, arba nešasi sumušteką.
P. „Tai reiškia, kad žmonės ieško tų alternatyvų. Vis tiek žmogus yra nusistatęs kažkokį limitą pietums. Žmonės turi psichologinę kainos ribą tarp 5-10 eurų, kurie valgo ne namuose paruoštą maistą. Arba jie pereina prie prekybos tinkluose paruošto maisto, arba nešasi sumušteką. Tad ta psichologinė riba kainos prasme Vilniuje būna viena, Kaune - kita, Molėtuose - trečia“, - svarstė P. „Šiais metais 12 proc. kilo minimali alga, o restoranai yra tas sektorius, kuris yra vienas iš imliausių minimalios algos augimui. Tai darys didelį spaudimą restoranams kelti kainas. Realus pabrangimas bus labai simbolinis ir daugiausia minimalios algos augimo restoranai pasiims ant savo pečių.
Praėjusią savaitę pietų užsukusi į artimiausią kavinę prie darbo jiems išleidau beveik 9 eurus. Tiek man atsiėjo sriuba ir antras patiekalas. Suskaičiavau, kad ten pietaudama kasdien, t. y. per 5 darbo dienas išleisčiau 45 eurus, o per mėnesį, kurį sudaro 20 darbo dienų, - 180 eurų. Taigi minimumą uždirbantis žmogus, į rankas gaudamas daugiau nei 700 eurų, šiems dienos pietums per mėnesį išleistų ketvirtadalį savo atlyginimo. Tačiau 180 eurų yra nemaža suma uždirbantiems ne tik minimumą. Todėl nusprendžiau dienos pietums skirti vos 3 eurus per dieną ir pažiūrėti, ar už šią sumą įmanoma pavalgyti Vilniuje.
Dienos pietūs už 3 eurus: iššūkis Vilniuje
Pirmadienį apsilankiau kavinėje „Minutėlė“. Dar lauke mane pasitiko jos dienos pietų stendas. Sriuba kainavo 1,5 euro, o įvairūs patiekalai - 5-6 eurus. Supratau, kad už 3 eurus man išeis tik dvi porcijos sriubos. Tačiau užėjus į vidų padavėjas pasiūlė čeburekų ir įvairių bandelių su mėsa, jų kaina siekė 1,5 euro. Taip tądien tilpau į savo numatytą pietų biudžetą užsisakiusi sriubos ir čebureką. Pietūs buvo gana sotūs ir skanus. Beje, prie sriubos gavau ir duonos.
Antradienį pietauti nusprendžiau kepyklėlėje. Tačiau turėjau jas aplankyti bent kelias, kad ką nors rasčiau už 3 eurus. „Prezo“ kepyklėlėje radau sumuštinį su kalakutiena, teko šiek tiek viršyti savo biudžetą, nes sumuštinis kainavo 3,2 euro. Padavėja pasiūlė arbatos arba kavos, tačiau papildomi 2-3 eurai jau butų viršiję mano nustatytą sumą. Taigi, pietums valgiau tik sumuštinį. Jis buvo skanus, tačiau be šilto gėrimo gana sausas.
Todėl trečiadienį nusprendžiau padidinti savo biudžetą ir pietums išleisti 5 eurus. „Katpėdėlėje“ už 5,10 euro man išėjo jau netgi du patiekalai - sriuba ir vienas cepelinas. Šios dienos pietūs buvo skaniausi ir sočiausi. Taip pat kavinėje nemokamai galima atsigerti ir vandens.
Ketvirtadienį nusprendžiau savo dienos biudžetą vėl sumažinti iki 3 eurų. Tądien pigesnių pietų nuvykau ieškoti Kalvarijų turguje. Tačiau kavinių turguje neradau, tik užkandinę „Pilni žandai“. Jos darbuotoja pasiūlė rinktis iš dviejų rūšių bandelių su mėsa arba sūriu. Vienos bandelės kaina - 3 eurai. Pasirinkau bandelę su mėsa. Ir tada darbuotoja pasiūlė pirkti dvi už 4 eurus. Nors tai viršijo mano numatytą sumą, tačiau sutikau. Juk dvi bandelės reiškia sotesnius pietus. Bandelės buvo šiltos ir skanios. Šį kartą netrūko ir gėrimo, jas buvo galima valgyti ir neužsigeriant.
Penktadienį dar prieš prasidedant pietų pertraukai ieškojau kavinės, kurioje dienos pietūs atsieitų 3 eurus. Būtent tiek, kiek ir numačiau jiems skirti savaitės pradžioje. „Čeburekų vietelė“ dienos pietų metu siūlo čebureką ir sultinį už 3 eurus. Nuvykus į kavinę padavėja siūlė rinktis iš kelių rūšių čeburekų. Pasirinkau jį su vištiena, taip pat darbuotoja įpylė puodelį karšto sultinio. Šie pietūs man atsiėjo lygiai 3 eurus.
Taigi, pietų pasiūlymų už 3 eurus pavyko rasti dienos. Tačiau jų tikrai teko paieškoti. Įprastoje kavinėje už 3 eurus geriausiu atveju išeitų tiesiog dvi porcijos sriubos. Jeigu pietums numatytą sumą padidintume bent iki 5 eurų, jau išeitų ne tik sriuba, bet ir antras patiekalas. Todėl pietums kavinėse ir reikėtų skirti 5 eurus ar daugiau. O, jeigu valgyti kitur per brangu, reikėtų ieškoti alternatyvų ir pietus įsidėti iš namų.
Maisto kainų augimas ir jo įtaka dienos pietų meniu
Pasaulinės maisto kainos spalį pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėnesių pranešė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Kaip teigiama, FAO maisto kainų indeksas, kuris padeda stebėti mėnesinius tarptautinių maisto prekių krepšelio kainų pokyčius, praėjusį mėnesį pasiekė 127,4 punkto. Šis rodiklis yra 2 proc. didesnis nei rugsėjį ir didžiausias nuo 2023 m. balandžio, tačiau vis vien yra 20,5 proc. mažesnis, lyginant su 2022 m. kovą po Rusijos invazijos į Ukrainą pasiektu aukščiausiu tašku.
Anot duomenų, dėl sumažėjusios gamybos augalinio aliejaus kainos spalį padidėjo 7,3 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus. Cukraus kainos paaugo 2,6 proc., pieno produktų - 2,5 proc., o grūdų - 0,8 proc. Krito tik mėsos kainos, kurios buvo 0,3 proc. mažesnės, nei ankstesnį mėnesį.
Šie kainų pokyčiai tiesiogiai veikia dienos pietų meniu įvairovę ir kainas. Maitinimo įstaigos, siekdamos išlaikyti konkurencingas kainas, priverstos ieškoti pigesnių ingredientų arba mažinti porcijų dydžius.
tags: #ziniu #radijas #kompleksiniai #pietus #meniu