Pietų pusrutulio jūrų žuvų rūšys: įvairovė ir ypatumai
Žuvys - vandens gyvūnai, turintys stuburą, žiaunas ir pelekus. Dauguma žuvų yra šaltakraujės, todėl jų kūno temperatūra gali skirtis keičiantis aplinkos temperatūrai, nors kai kurie dideli aktyvūs plaukikai, pavyzdžiui, baltasis ryklys ir tunas, gali išlaikyti aukštesnę kūno temperatūrą. Žuvys gali akustiškai bendrauti viena su kita, dažniausiai šėrimo, agresijos ar piršlybų metu. Jų galima rasti beveik visose vandens aplinkose, nuo aukštų kalnų upelių iki giliausių vandenynų bedugnių ir net gelmių. Per amžius žuvys vaidino svarbų vaidmenį kultūroje, tarnavo kaip dievybės, religiniai simboliai, meno, knygų ir filmų objektai.
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias žuvų rūšis, aptinkamas pietų pusrutulio jūrose, ir išnagrinėsime jų unikalias savybes, prisitaikymus bei ekologinę svarbą.
Įvairių žuvų rūšių apžvalga
Pasaulio vandenyne gyvena daugybė žuvų rūšių, prisitaikiusių prie įvairiausių sąlygų. Aptarsime keletą įdomiausių ir labiausiai paplitusių rūšių, gyvenančių pietų pusrutulio jūrose.
Plėšrios žuvys
Plėšrios žuvys minta kitais vandens gyventojais, pavyzdžiui, žuvimis, varliagyviais ir buožgalviais. Dažnai šios žuvys turi dantis, kurie padeda susidoroti su aukomis. Lietuvoje gyvenančių plėšrių žuvų rūšys: durklažuvė, paprastasis šamas, jūrinis ungurys, atlantinė menkė, atlantinė lašiša, vėgėlė, europinė lydeka, starkis, šlakis, margasis upėtakis, salatis, ešerys ir pūgžlys.
Keturdantės pūsliažuvės (Fugu)
Žuvys Fugu priklauso keturdantės pūsliažuvės šeimai (Tetraodontidae) ir yra plėšrios žuvys, gyvenančios šiltuose vandenyse visame pasaulyje. Jos gali išaugti iki 60 cm ilgio, tačiau dažniausiai būna mažesnės nei 30 cm. Keturdantės pūsliažuvės yra ypatingos tuo, kad gali išsipūsti, prisirydami vandens į skrandį.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Saulės žuvis (Mėnulžuvė)
Mėnulžuvė (Mola mola), dar žinoma kaip vandenyno saulė, yra didžiausia kaulinė žuvis pasaulyje. Ji gali išaugti iki 4 metrų ilgio ir sverti iki 2 tonų. Mėnulžuvės gyvena visuose tropiniuose ir subtropiniuose vandenynuose. Jų galima rasti prie vandens paviršiaus, tačiau jos taip pat gali pasinerti iki 600 metrų gylio. Mėnulžuvės yra ypatingos tuo, kad turi ploną, disko formos kūną. Jų galva yra maža, o akys yra išsidėsčiusios šonuose.
Buriažuvės
Buriažuvės (Istiophoridae) yra ešeržuvių (Perciformes) būrio žuvys, kurios paplitusios vandenynų atogrąžų zonoje. Jos yra nuo 2,5 iki 5 metrų ilgio ir gali sverti iki 900 kilogramų. Buriažuvės yra ypatingos tuo, kad yra greičiausios žuvys pasaulyje. Jos gali išvystyti iki 110 km/h greitį. Šis greitis padeda joms greitai gaudyti grobį, kuris dažniausiai yra kitos žuvys, kalmarai ar kiti jūrų gyvūnai.
Bangininis ryklys
Rhincodon typus yra didžiausia žuvis pasaulyje, galinti išaugti iki 18 metrų ilgio ir sverti iki 40 tonų. Ji gyvena tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse, nuo paviršiaus iki 100 metrų gylio. Bangininis ryklys yra ypatinga tuo, kad yra filtravimo žuvis. Ji minta planktonu, mažais žuvimis ir vėžiagyviais, kuriuos filtruoja iš vandens savo didžiule burna.
Endeminės žuvų rūšys
Kai kurios žuvų rūšys yra endeminės, o tai reiškia, kad jos aptinkamos tik tam tikroje geografinėje vietovėje. Pietų pusrutulyje yra keletas ežerų, kuriuose gyvena endeminės žuvų rūšys.
Tanganikos ežero ciklidai
Tanganikos ežeras yra vienas seniausių ir giliausių ežerų pasaulyje. Jame gyvena daugybė endeminių ciklidų rūšių, įskaitant Cyphotilapia frontosa. Ši rūšis išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Malavio ežero ciklidai
Malavio ežere taip pat gyvena daug endeminių ciklidų rūšių, pavyzdžiui, Jakobfreibergo akara ir geltonasis labidochromis. Jakobfreibergo akara - tai Malavio ežero ciklidas, priskiriamas „peacock“ ciklidų grupei. Geltonasis labidochromis - Malavio ežero ciklidas, priskiriamas Mbuna grupei.
Žuvų prisitaikymas prie aplinkos
Žuvys pasižymi nuostabiu fiziologiniu prisitaikymu prie savo aplinkos. Aptarsime keletą pavyzdžių.
Europinis ešerys
Europinių ešerių arealas apima gėlo vandens baseinus visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį. Žinoma, kad jų arealas siekia Kolymos upę Sibire į rytus.
Lynas
Ši rūšis savaime paplitusi visoje Europoje ir Azijos šiaurės vakarinėje dalyje. Paprastieji lynai dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0,5-1kg svorio, bet didžiausi individai gali užaugti iki 70 cm ilgio, ir iki 7,5 kg svorio. Ši rūšys pasižymi nuostabiu fiziologiniu prisitaikymu prie savo aplinkos.
Skraiduolės žuvys
Žuvis skraiduolė yra pelaginė žuvis, gyvenanti tropiniuose ir subtropiniuose vandenynuose. Ji gali išaugti iki 45 cm ilgio, tačiau dažniausiai būna mažesnė nei 30 cm. Žuvies skraiduolės yra ypatingos tuo, kad gali skristi. Jos turi labai ilgus krūtininius pelekus, kurie veikia kaip sparnai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Plekšnės
Plekšninės (Pleuronectidae) yra žuvų šeima, kuriai priklauso daugiau nei 90 rūšių. Jos yra plačiai paplitusios visame pasaulyje, tiek jūrose, tiek gėluose vandenyse. Jos yra ypatingos tuo, kad jų akys yra vienoje pusėje galvos. Ši savybė leidžia joms medžioti iš apačios, kur jos yra mažiau matomos plėšrūnams.
Purvo šokliai
Šios žuvys yra žinomos dėl savo gebėjimo išgyventi tiek vandenyje, tiek sausumoje ilgą laiką ir mėgstančios vaikščioti po purvą. Jų dydis svyruoja nuo 5 iki 30 centimetrų. Purvo žuvys naudoja savo krūtinės peleką vaikščioti ir šokinėti sausumoje, turi storą odą, kuri padeda išvengti išdžiuvimo.
Žuvis lašas
Ji yra giliavandenė jūros dugno žuvis. Ji gyvena 600-1200 metrų gylyje, kur slėgis yra kelis dešimtis kartų didesnis nei paviršiuje. Žuvis-lašas gali išaugti iki 60-70 centimetrų ilgio. Jos kūnas turi gleivėtą, mėsingą išvaizdą, kuri primena želės gabaliuką ir turi stiprų, nemalonų kvapą. Ši gleivė padeda žuviai išgyventi giliuose vandenyse, kur temperatūra yra žema ir nėra daug deguonies.
Žuvų piešiniai spalvinimui
Žuvų piešinukai spalvinimui, galima atsispausdinti. Žuvys dažniausiai dievina berniukai, nes juos tėvai dažnai vedasi žvejoti ir vaikai žuvis pažįsta. Žemiau pateikiami kelių žuvų rūšių piešiniai spalvinimui:
- Starkis (Sander lucioperca)
- Lydeka (Esox lucius)
- Skraiduolė žuvis (Exocoetidae)
- Šamas (Silurus glanis)
- Plekšnė (Pleuronectidae)
- Amūras (Ctenopharyngodon idella)
- Aukšlė (Alburnus alburnus)
- Karosas (Carassius carassius)
- Karšis (Abramis brama)
- Ešerys (Perca fluviatilis)
- Kilbukas (grūžlys, Gobio gobio)
- Kuoja (Rutilus rutilus)
- Lašiša (Salmo salar)
- Lynas (Tinca tinca)
- Meknė (Leuciscus idus)
- Raudė (Scardinius erythrophthalmus)
- Šapalas (Leuciscus cephalus)
- Saulės žuvis, Mėnulio žuvis
- Sykas (Coregonus lavaretus)
- Ūsorius (Barbus)
- Vėgėlė (Lota lota)
- Pacu žuvis (Piaractus brachypomus)
- Banginis ryklys (Rhincodon typus)
- Ančiuvis (Engraulidae)
- Purvo žuvys, Oxudercinae
- Žuvis lašas (Psychrolutes marcidus)
Žvejyba Lietuvoje
Lietuvos vandens telkiniai gausiai įžuvinti lydekomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Ignalinoje ir Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje ir Simne dirbtinai išveisti paauginti lydekaičių jaunikliai gausiai papildė šalies vandens telkinius.
tags: #pietu #pusrutulio #jurine #zuvis #rūšys