Žiedinių kopūstų 'Alpha' veislės auginimo ypatumai

Įvadas

Žiediniai kopūstai ( Brassica oleracea var. botrytis ) yra populiari daržovė, vertinama dėl savo maistinių savybių ir universalumo virtuvėje. Auginant žiedinius kopūstus, svarbu pasirinkti tinkamą veislę, atsižvelgiant į klimato sąlygas, dirvožemio tipą ir norimą derliaus laiką. 'Alpha' veislė yra viena iš populiariausių žiedinių kopūstų veislių, pasižyminti ankstyvumu, geru derlingumu ir atsparumu kai kurioms ligoms. Šiame straipsnyje aptarsime 'Alpha' veislės žiedinių kopūstų auginimo ypatumus, įskaitant sėjos laiką, daigų auginimą, sodinimą, priežiūrą ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų.

Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) principai auginant žiedinius kopūstus

Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijose pateikiami kopūstinių ( Brassica spp. ) daržovių, įskaitant žiedinius kopūstus, apsaugos būdai nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. GAAP svarbu žaladariai, turintys įtakos prekinei produkcijos išvaizdai (lapams, gūžėms, šakniavaisiams). Nors GAAP plačiai naudojami augalų apsaugos produktai, norima sumažinti jų naudojimą, maksimaliai išnaudojant kultūrines ir kitas nechemines priemones. Augintojai turi būti labiau apsišvietę ir įsitikinę jų svarbumu. Produktai turėtų būti tinkamai parenkami ir naudojami.

Sėklų paruošimas ir sėja

Sėti galima tik sveiką, ištirtą sėklą. Pirmenybė teikiama sėklų apdorojimui, nes tada sunaikinami su sėkla plintantys patogenai ir dirvos kenkėjai. Normali augalų sėjomaina padeda išvengti ligų kaupimosi augalų liekanose ir dirvoje. Pageidautina kopūstines daržoves auginti skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tai padeda išvengti nepageidaujamų žaladarių antplūdžio.

Daigų auginimas

Kopūstinės daržovės dažniausiai auginamos iš sėklų, kurios yra sėjamos daigyne arba į durpių briketus ir vazonėlius, o vėliau persodinamos lauke. Kartais iš karto sėjama sėjamąja. Produktai gali būti įterpiami į dirvą arba jais purškiami lapai. Purškimų skaičių galima sumažinti reguliariai stebint augalus, naudojant prognozavimo ir purškimo metodus, mažinančius produktų normas, kartu nesumažinant apsaugos nuo kenksmingų organizmų efektyvumo.

'Alpha' veislės ypatumai

'Alpha' yra ankstyva žiedinių kopūstų veislė, tinkama auginti tiek pavasarį, tiek rudenį. Ji pasižymi šiomis savybėmis:

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti su žiediniais kopūstais, pievagrybiais ir morkomis?

  • Ankstyvumas: Derlius nuimamas praėjus 60-70 dienų po daigų pasodinimo.
  • Gūžės: Gūžės yra baltos, tankios, apvalios formos, sveria 1-1,5 kg.
  • Atsparumas: Veislė atspari kai kurioms ligoms, tokioms kaip juodasis puvinys ir netikroji miltligė.
  • Universalumas: Tinka šviežiam vartojimui, konservavimui ir šaldymui.

Sėjos laikas ir daigų auginimas

Sėjos laikas priklauso nuo norimo derliaus laiko.

  • Pavasario derliui: Sėklos sėjamos vasario pabaigoje - kovo pradžioje daigams.
  • Rudens derliui: Sėklos sėjamos birželio pabaigoje - liepos pradžioje tiesiai į dirvą arba daigams.

Daigų auginimo procesas

  1. Sėklų paruošimas: Prieš sėją sėklas rekomenduojama pamirkyti šiltame vandenyje 15-20 minučių.
  2. Sėjos substratas: Naudokite specialų substratą daigams arba sumaišykite durpes su smėliu ir kompostu.
  3. Sėja: Sėklos sėjamos į 1-2 cm gylį, paliekant 2-3 cm tarpus tarp sėklų.
  4. Laikymo sąlygos: Daigai auginami šviesioje, vėsioje vietoje (15-18 °C temperatūroje).
  5. Priežiūra: Daigai reguliariai laistomi, bet neperlaistomi. Tręšiami kompleksinėmis trąšomis 2-3 kartus per auginimo laikotarpį.
  6. Pikavimas: Kai daigai užaugina 2-3 tikruosius lapelius, jie pikuojami į atskirus vazonėlius.
  7. Grūdinimas: Prieš sodinimą į dirvą daigai grūdinami, palaipsniui pratindinami prie lauko sąlygų.

Sodinimas į dirvą

Daigai į dirvą sodinami, kai praeina šalnų pavojus ir dirva įšyla iki 10-12 °C. Pavasario derliui daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, rudens derliui - liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje.

Sodinimo procesas

  1. Vietos parinkimas: Žiediniai kopūstai mėgsta saulėtas, nuo vėjo apsaugotas vietas.
  2. Dirvožemio paruošimas: Dirvožemis turi būti derlingas, purus, gerai drenuotas, neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (pH 6,5-7,5). Prieš sodinimą dirvožemis patręšiamas kompostu arba kompleksinėmis trąšomis. Rūgščias dirvas, prieš auginant kryžmažiedes daržoves, reikia pakalkinti. Dirvos pH turėtų būti mažiausiai 7.
  3. Sodinimo schema: Daigai sodinami 40-50 cm atstumu vienas nuo kito, tarp eilių paliekant 60-70 cm.
  4. Sodinimas: Daigai sodinami į duobutes, užpilant žemėmis iki pirmųjų lapelių. Pasodinus daigai gerai palaistomi.

Priežiūra

Laistymas

Žiediniai kopūstai mėgsta drėgmę, ypač gūžių formavimosi metu. Laistyti reikia reguliariai, bet ne per gausiai, kad nepradėtų pūti šaknys.

Tręšimas

Žiedinius kopūstus rekomenduojama tręšti 2-3 kartus per sezoną. Pirmą kartą tręšiama 2-3 savaitės po pasodinimo kompleksinėmis trąšomis, antrą kartą - gūžių formavimosi pradžioje, trečią kartą - 2-3 savaitės prieš derliaus nuėmimą.

Ravėjimas ir purenimas

Reguliariai ravėkite piktžoles ir purenkite dirvą aplink augalus. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir padeda išvengti ligų.

Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti žiedinius kopūstus?

Gūžių apsauga nuo saulės

Jei gūžės pradeda geltonuoti nuo saulės, jas reikia pridengti nulaužtais lapais.

Ligos ir kenkėjai

Žiedinius kopūstus gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai:

  • Kopūstų gumbas: Tai labai žalinga, plačiai paplitusi liga. Juo sirgti gali įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Šaknų gumbu sergančių augalų antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių.
  • Fomozė (sausas puvinys): Ligos sukėlėjas žiemoja augalų liekanose. Sėklų patogenai geriausiai išnaikinami sėklas beicuojant arba apdorojant kaštu vandeniu. Purškimai vegetacijos metu ne visada efektyviai apsaugo lapus ir stiebus nuo fomozės sukėlėjų. Būtina laikytis sėjomainos (į tą pačią vietą augalus sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų), neauginti daigų kasmet tame pačiame daigyne, sodinti tik sveikus daigus, naikinti kryžmažiedes piktžoles, šalinti ir naikinti ligotus augalus.
  • Netikroji miltligė: Netikroji miltligė yra paplitusi visų rūšių kopūstinėse daržovėse, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms, auginamiems po priedangomis, o mažiausiai - šakniavaisinėms daržovėms. Netikroji miltligė gali pažeisti augalus daigų stadijos, ypač kai susidaro palankios sąlygos: aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų. Smarkiai pažeistos žiedinių kopūstų galvos praranda prekinę vertę. Svarbiausia - kontroliuoti infekcijos pasirodymą daigyne, kartu išvengiant ankstyvų nuostolių ir ligos išplitimo lauke.
  • Baltosios rūdys: Albugo candida yra svarbus žiedinių ir lapinių kopūstų patogenas, kuris gali pažeisti ir kryžmažiedes piktžoles (Capsella bursa-pastoris). Drėgmė ant lapų yra viena pagrindinių sąlygų infekcijai plisti. Ypač smarkiai liga išplinta rudenį. Žiemoja oosporos infekuotų augalų liekanose. Baltųjų rūdžių infekcijos išvengti galima taikant sėjomainą, daigynui parenkant neužmirkusią, atvirą vietą, taip pat svarbu laiku užkirsti kelią infekcijos pradų kaupimuisi, t.y. šalinti ir naikinti infekuotus augalus ir jų liekanas, piktžoles. Auginti ligai atsparias veisles.
  • Juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae, A. brassicicola): šie mikromicetai pekininius bastučius, kaliaropes, baltagūžius, žiedinius ir briuselio kopūstus pažeidžia vegetacijos ir laikymo metu. Grybai plinta su sėkla, juos platina vėjas, lietus. Svarbus užkrato šaltinis yra kryžmažiedžių šeimos piktžolės ir sergančių augalų liekanos. Šiuo metu beveik nėra visiškai atsparių Alternaria spp. lapinių ir žiedinių kopūstų veislių, tačiau ropių veislės pasižymi didesniu atsparumu. Infekcijos galima išvengti beicuojant sėklas, reguliuojant aplinkos sąlygas daigyne, nuolat stebint augalų būklę lauke. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, reikia naudoti efektyvius fungicidus.
  • Kekerinis puvinys: Botryotinia fuckeliana (anamorfa - Botrytis cinerea) pažeidžia visas antžemines kopūstinių daržovių dalis. Kekerinio puvinio infekcijos išvengti galima naikinant infekuotų augalų liekanas, augalus sodinant tinkamais atstumais atviroje vietoje. Esant palankioms ligai plisti sąlygoms, prieš nuimant vėlyvųjų veislių kopūstus, skirtus sandėliavimui, reikia nupurkšti fungicidais.
  • Diegavirtė: Diegavirte serga visi kryžmažiedžių šeimos augalai. Liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Ligos išvengti galima laikantis augalų sėjomainos, dezinfekuojant daigynų žemę. Negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą dirvą. Raunant sodinimui, reikia iš karto išbrokuoti diegavirtės pažeistus daigus.
  • Kopūstiniai baltukai, kandys, amarai, spragės: Kenkėjai naikinami insekticidais arba biologinėmis priemonėmis. Agrotechnikos priemonės padeda sumažinti užkrato lygį. Tai kryžmažiedžių piktžolių, kuriose veisiasi kenkėjai, naikinimas, augalinių liekanų pašalinimas ir sunaikinimas, mitybos ir drenažo, kuris pagerina oro judėjimą, reguliavimas. Viena iš tinkamiausių priemonių pasipriešinti vietinių kenksmingų organizmų poveikiui yra atsparių veislių parinkimas.

Derliaus nuėmimas

Derlius nuimamas, kai gūžės pasiekia reikiamą dydį ir tankumą. Gūžės nupjaunamos su keliais dengiamaisiais lapais.

Taip pat skaitykite: Kaip marinuoti žiedinius kopūstus

tags: #žiediniai #kopūstai #alpha #veislė #auginimas

Populiarūs įrašai: