Kiaušinio masę lemiantys veiksniai

Kiaušinis yra nepaprastai sudėtingas darinys, kuriame telpa potenciali gyvybė arba tiesiog maistingas produktas. Jo formavimasis - tai biologinis procesas, kuris priklauso nuo daugybės veiksnių. Tai ne šiaip mechaninis veiksmas, o hormonų, mitybos, aplinkos ir genetikos sąveika vištos organizme.

Kiaušinio sandara

Norint suprasti, kas lemia kiaušinio masę, būtina žinoti jo sandarą.

  • Lukštas: Išorinis kiaušinio apvalkalas, sudarytas iš kalcio karbonato. Lukštas turi poras, per kurias vyksta dujų apykaita. Lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės.
  • Polukštinės plėvelės: Dvi plonos plėvelės, esančios po lukštu, kurios saugo kiaušinį nuo bakterijų.
  • Oro pūslė: Tarpas tarp polukštinių plėvelių bukajame kiaušinio gale, kuris susidaro kiaušiniui vėstant.
  • Baltymas (albumenas): Skaidri, klampi masė, supanti trynį ir sauganti jį nuo pažeidimų.
  • Vytulai (chalazos): Baltymo dariniai, laikantys trynį kiaušinio centre.
  • Trynys (vitellus): Geltonas arba oranžinis rutulys kiaušinio centre, kuriame yra maistinės medžiagos. Trynio spalva priklauso nuo vištos mitybos.
  • Trynio membrana (vitellino membrana): Plona plėvelė, gaubianti trynį.

Kiaušinio formavimasis

Kiaušinio formavimasis vyksta vištos kiaušintakyje. Visas procesas nuo ovuliacijos iki kiaušinio padėjimo trunka apie 24-26 valandas.

Ovuliacija

Viščiukė išsirita turėdama dvi kiaušides, tačiau dažniausiai funkcionuoja tik kairioji. Kiaušidėje yra daugybė folikulų, kuriuose bręsta tryniai. Subrendus folikului, įvyksta ovuliacija - trynys patenka į kiaušintakį.

Piltuvėlis

Tai pirmoji kiaušintakio dalis, kurioje pagaunamas ovuliavęs trynys. Piltuvėlyje gali įvykti apvaisinimas, jei višta poravosi su gaidžiu.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai ir išskirtiniai vištienos skoniai

Baltyminė dalis

Šioje kiaušintakio dalyje trynys praleidžia apie 3 valandas. Čia susiformuoja didžioji dalis kiaušinio baltymo ir vytulai.

Sąsmauka

Sąsmaukoje formuojasi dvi polukštinės plėvelės, apgaubiančios baltymą. Taip pat kiaušinis pradeda įgauti savo ovalo formą.

Gimda (lukšto liauka)

Tai pati svarbiausia kiaušinio formavimosi stadija, trunkanti apie 18-22 valandas. Būtent čia vyksta kiaušinio lukšto formavimasis. Gimdoje kiaušinis yra "pumpuojamas" vandeniu ir mineralinėmis druskomis, o tada prasideda kalcifikacijos procesas - formuojasi tvirtas lukštas.

Makštis

Prieš pat dėjimą kiaušinis trumpam patenka į makštį, kur ant lukšto paviršiaus uždedamas paskutinis apsauginis sluoksnis - kutikulė.

Kloaka ir dėjimas

Galiausiai kiaušinis yra išstumiamas per kloaką. Po padėjimo vištos organizme gali prasidėti nauja ovuliacija ir visas ciklas kartojasi.

Taip pat skaitykite: Vištienos marinavimo patarimai

Hormonai ir šviesa

Kiaušinių dėjimo procesą reguliuoja hormonai, o svarbiausias išorinis veiksnys yra šviesos trukmė.

  • Hormonai: Estrogenai, progesteronas, liuteinizuojantis hormonas (LH) ir folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) yra atsakingi už kiaušinių dėjimo ciklą.
  • Šviesa (fotoperiodizmas): Ilgėjanti diena stimuliuoja hormonų gamybą, atsakingų už kiaušinių dėjimą.

Veiksniai, įtakojantys kiaušinių dėjimą

Kiaušinių dėjimo intensyvumas, kiaušinių dydis, kokybė ir reguliarumas priklauso nuo daugybės vidinių ir išorinių veiksnių.

Amžius

Jaunos vištaitės pradeda dėti maždaug 18-24 savaitę amžiaus. Dėjimo pikas pasiekiamas per pirmuosius dėjimo metus.

Veislė

Skirtingos vištų veislės buvo selekcionuotos skirtingiems tikslams. Specializuotos dedeklės veislės deda daugiau kiaušinių nei mėsinės veislės.

Mityba ir vanduo

Subalansuota mityba yra kritiškai svarbi. Dedančiai vištai reikia pakankamo kiekio baltymų, energijos, vitaminų ir mineralų. Ypatingas dėmesys skiriamas kalciui ir fosforui, kurie yra būtini tvirtam lukštui formuotis. Taip pat svarbus nuolatinis priėjimas prie švaraus geriamojo vandens. Mokslininkai teigia, kad vištos normaliai augtų, vystytųsi ir būtų produktyvios, joms reikalingas tam tikras maisto medžiagų kiekis, kurį jos turi gauti su lesalais. Vištoms reikalingi kombinuotieji lesalai, kurių sudėtyje yra visos reikalingos maisto medžiagos. Vištų produktyvumui turi reikšmės moksliškai pagrįstas normuotas lesinimas, atsižvelgiant į jų genetines savybes, produkciją ir laikymo sąlygas. Tinkamas lesinimas didina vištų vislumą, pagerina kiaušinių inkubacines savybes ir leidžia efektyviai panaudoti lesalus. Siekiant pagerinti vislumą, į lesalus dedamas aminorūgštis ir vitaminus. Vištų lesinimas priklauso nuo laikymo sąlygų ir jų lesinimo. Tėvinius pulkus reikia lesinti atsižvelgiant į jų padidėjusius poreikius, susijusius su kiaušinių dėjimu ir augimu. Mėsinių vištų tėvų pulkų lesalų struktūra turi būti tinkama. Vištų lesinimui gyvūninės kilmės lesalai, tokie kaip žuvų miltai, dėl kintamos higieninės būklės labai retai dedami į lesalus. Lesalų kiekis priklauso nuo vištų rūšies, amžiaus, jų svorio, lesalų drėgnumo, aplinkos oro drėgnumo bei temperatūros. Vištos vandens suvartoja dvigubai daugiau negu lesalų. Aplinkos temperatūrai pakitus, vandens poreikis gali padidėti dvigubai. Vandens stokai organizmas yra jautresnis negu lesalų trūkumui. Vištos be lesalo gali išgyventi 14 ir net daugiau dienų, o be vandens - vos kelias dienas. Tėviniam pulkui vandens temperatūra turi būti 10 - 12 °C. Manoma, kad mitybiniai faktoriai pirmiausiai įtakoja kiaušinių kokybę. Lukšto kokybei yra svarbūs kalcio, fosforo, vitamino D3, magnio, chloro kiekiai. Vištų lesinimui yra naudojami neorganinės kilmės mineraliniai lesalai. Sudarant lesalų receptūras, reikia žinoti bendrojo kalcio ir fosforo, surišto su fitino rūgštimi, kiekius. Didžiausias fosforo kiekis yra surištas su fitino rūgštimi. Šio fosforo yra sujungta su fitino fosforu. Fitatais skaidyti naudojamos mikrobiologiniu būdu pagamintos fitazės. Pastaruoju metu pradėta naudoti naujos kartos fitazė, kurios gamybai panaudotas kamienas Peniophora lycii. Kiaušinių kokybę įtakoja taip pat ir vitaminai. Vitaminai įtakoja ir viščiukų išeigą.

Taip pat skaitykite: Vištienos sparnelių receptai

Aplinkos sąlygos

  • Temperatūra: Optimali temperatūra vištoms dėti yra maždaug 15-25°C.
  • Stresas: Bet koks stresas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sustabdyti kiaušinių dėjimą.
  • Lizdai: Vištoms svarbu turėti saugias, ramias ir švarias vietas dėti kiaušinius.
  • Sveikata: Įvairios ligos gali neigiamai paveikti vištos būklę ir sumažinti kiaušinių dėjimą.
  • Perėjimas (broodiness): Tai natūralus instinktas, kai višta nustoja dėti kiaušinius ir pradeda juos perėti.
  • Šėrimasis (molting): Tai natūralus metinis procesas, kai višta keičia plunksnas ir nustoja dėti kiaušinius.

Kiaušinio masė

Kiaušinio masė priklauso nuo vištos svorio, produktyvumo ir lesalų maistingumo. Lesalų sudėtis iš dalies gali įtakoti kiaušinio dydį. Lesalų kiekybinis ir kokybinis parametrų pakeitimas turi būti daromas atsargiai ir įsitikinus, kad tai nepadarys neigiamo poveikio kiaušinių produkcijai. Kiaušinio dydžiui įtakos turi linoleno rūgštis, baltymai ir būtinosios aminorūgštys. Sumažinus minėtų medžiagų koncentraciją lesaluose arba pakeitus lesalų struktūrą, sumažės ir kiaušinio dydis. Svarbiausia aminorūgštis, veikianti kiaušinio svorį, yra metioninas. Vištoms senstant kiaušiniai didėja. Didžiausią svorį kiaušinis pasiekia būdamas 68 g. Realizuojant didesnio svorio broilerius, pagerėja skerdenos išeiga.

Kiaušinių anomalijos ir jų priežastys

Kartais vištos padeda kiaušinius, kurie skiriasi nuo įprastų.

  • Minkštas lukštas arba be lukšto ("guminiai" kiaušiniai): Dažniausiai tai rodo kalcio trūkumą mityboje.
  • Plonas arba trapus lukštas: Priežastys panašios kaip ir minkšto lukšto - kalcio, fosforo ar vitamino D trūkumas.
  • Dvigubas trynys: Dažniau pasitaiko jaunoms vištaitėms, kurių ovuliacijos ciklas dar nėra stabilus.
  • Netaisyklingos formos kiaušiniai: Gali būti sukelti streso, kiaušintakio uždegimo ar kitų reprodukcinės sistemos sutrikimų.
  • Kraujo dėmės: Mažos kraujo dėmelės ant trynio paviršiaus ar baltyme paprastai atsiranda dėl smulkaus kraujagyslės plyšimo kiaušidėje ovuliacijos metu.
  • Mėsos dėmės: Tamsesnės dėmelės, dažniausiai baltyme, yra maži audinio gabalėliai iš kiaušintakio sienelių, atsitiktinai patekę į kiaušinį jo formavimosi metu.
  • Kiaušinis kiaušinyje: Labai retas reiškinys, kai jau beveik susiformavęs kiaušinis grįžta atgal į kiaušintakį ir yra apgaubiamas naujais sluoksniais.

Kiaušinių ženklinimas ir kokybės reikalavimai

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:

  • 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
  • 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
  • 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
  • 0 - ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).

Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos. Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė - švarūs, nepažeisti, baltymas - švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos - neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų, jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius, ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g).

Svarbu žinoti

Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti. Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai. Todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve. Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu. Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais.

Galimybė užšaldyti

Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi. Galima užšaldyti visą kiaušinio masę arba atskirai baltymus ir trynius. Šaldant vien trynius, reikia pridėti druskos arba cukraus. Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti. Atšildytus kiaušinius galima naudoti tik termiškai apdorotuose patiekaluose.

Apie Vilniaus paukštyną

AB Vilniaus paukštynas veiklą pradėjo 1964 metais. Bendrovė visiakai atitinka Europos Sjungos reikalavimus ir yra įsikūrusi Rudaminoje, 12 kilometrų nuo Vilniaus. Čia gaminami broileris msos gaminiai ir paruoaiama per 80 tons broileris msos.

tags: #vistos #kiaušinio #masė #faktoriai

Populiarūs įrašai: