Avienos inkstų nauda: visapusiškas požiūris į mitybą ir sveikatą
Aviena, dažnai nuvertinama mėsa, iš tiesų gali būti vertingas maisto produktas, teikiantis daug naudos sveikatai. Nors kartais ji apipinta stereotipais apie sunkų virškinimą ir specifinį kvapą, aviena, ypač gaunama iš patikimų ūkių, gali tapti svarbia sveikos mitybos dalimi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime avienos inkstų naudą, atsižvelgdami į mitybos aspektus, galimą riziką ir kitus vidaus organus, kurie gali būti įtraukti į subalansuotą mitybą.
Kas yra podagra ir kaip ji susijusi su mityba?
Podagra - tai sudėtinga artrito forma, pasižyminti staigiais, intensyviais sąnarių skausmo priepuoliais, paraudimu, patinimu ir jautrumu, dažniausiai paveikianti kojos nykštį. Ši liga atsiranda, kai kraujyje susikaupia per didelis šlapimo rūgšties kiekis, mediciniškai vadinamas hiperurikemija. Šlapimo rūgštis yra purinų, natūraliai esančių mūsų organizme ir tam tikruose maisto produktuose, skaidymo produktas. Kai šlapimo rūgšties koncentracija viršija normą, ji gali kristalizuotis ir kauptis sąnariuose, sukeldama aštrų uždegiminį atsaką. Nors istoriškai podagra buvo žinoma kaip „karalių liga“ dėl jos sąsajų su gausia mityba ir alkoholiu, šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia ir svarbų genetinių veiksnių vaidmenį.
Šiuolaikinės medicinos pažanga leidžia efektyviai valdyti podagrą, sumažinant priepuolių dažnumą ir intensyvumą. Ūminių priepuolių metu skausmui ir uždegimui malšinti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Ilgalaikiam gydymui skiriami medikamentai, mažinantys šlapimo rūgšties gamybą (pvz., alopurinolis, febuksostatas) arba didinantys jos išsiskyrimą iš organizmo. Tačiau efektyviam podagros valdymui gyvybiškai svarbūs ir gyvenimo būdo pokyčiai, ypač dieta sergant podagra.
Pagrindinis dietos tikslas - sumažinti purinų, kurie skyla į šlapimo rūgštį, suvartojimą. Dieta sergant podagra padeda sumažinti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje, tačiau retai kada vien tik dieta gali ją normalizuoti be medikamentų. Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nes nutukimas didina podagros riziką.
Asmenims, sergantiems podagra, rekomenduojama vengti:
Taip pat skaitykite: Raugintų kopūstų sriubos receptas
- Raudonos mėsos: ypač dideli jautienos, avienos, kiaulienos kiekiai.
- Alkoholio: ypač alus, kuriame yra daug purinų, ir stiprieji alkoholiniai gėrimai.
Sergant podagra, rekomenduojama valgyti:
- Daržoves: dauguma daržovių yra saugios ir naudingos.
- Vaisius: visi vaisiai yra naudingi. Ypač rekomenduojamos vyšnios, kurios, kaip įrodyta, gali padėti sumažinti podagros priepuolių riziką ir šlapimo rūgšties lygį.
Nors anksčiau egzistavo nuomonė, kad pomidorai gali provokuoti podagros priepuolius, naujausi moksliniai tyrimai paneigia šį mitą. Bendras sutarimas yra toks, kad pomidorai yra naudinga daržovė, turinti daug vitaminų ir antioksidantų, ir paprastai juos galima valgyti sergant podagra saikingais kiekiais, kaip subalansuotos mitybos dalį.
Avienos nauda ir rizika
Aviena yra lengvai virškinamas baltymų šaltinis, kuris nesukelia staigių insulino šuolių. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, sergantiems antrojo tipo diabetu ar tiesiog stebintiems savo svorį. Be to, aviena dažniausiai turi mažiau hormonų ir antibiotikų nei, tarkime, pramoniniu būdu auginta vištiena ar kiauliena. Šioje mėsoje gausu geležies, cinko bei vitamino B12 - šie elementai tiesiogiai palaiko skydliaukės, antinksčių veiklą, padeda plaukams ir nagams augti, o energijos lygis tampa stabilesnis. Joje taip pat yra konjuguotos linolo rūgšties (CLA) - natūralaus junginio, galinčio sumažinti riebalų kiekį kūne ir gerinti jautrumą insulinui. Jei avys buvo ganomos laisvai, jų mėsoje galima rasti net Omega-3 rūgščių. Saikingai vartojami sočieji riebalai būtini hormonų sintezei, tad jų vengti visiškai - nereikia.
Aviena gali būti ypač vertinga žmonėms, turintiems mažą feritino kiekį ar sergantiems mažakraujyste. Ji taip pat padeda atsigauti po gimdymo, ligų, ar esant nuolatiniam nuovargiui bei hormonų disbalansui. Jei norite mesti svorį, bet nenukentėtų raumenų masė - aviena irgi gali būti tinkamas pasirinkimas.
Svarbu ją paruošti teisingai - rinktis liesesnius gabalus, kepti orkaitėje, troškinti arba virti garuose. Valgant verta derinti su šviežiomis daržovėmis, žolelėmis ar fermentuotais produktais - tai padės geriau įsisavinti naudingas medžiagas.
Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?
Tačiau, jei sergate podagra - ši mėsa nėra rekomenduojama. Joje gausu purinų, kurie skyla į šlapimo rūgštį, o jos perteklius gali paaštrinti ligą. Taip pat reikėtų vengti, jei yra kepenų ar inkstų veiklos sutrikimų - aviena gana riebi ir baltyminga, o tai gali apsunkinti organų darbą. Net ir liesa aviena kai kuriems žmonėms sunkiai virškinama. Aviena - gana sunkiai virškinamas maistas, todėl ja nereikėtų piktnaudžiauti turintiesiems problemų su žarnynu ir skrandžiu. Nereikėtų tokios mėsos valgyti žmonėms, sergantiems kepenų, inkstų, tulžies pūslės ligomis, skrandžio opa arba gastritu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Seno gyvulio mėsoje būna daug sunkiai besilydančių riebalų, nors ir mažai cholesterolio.
Avies taukų nauda
Liaudies medicinoje avies taukai žinomi kaip gydomoji priemonė naudojama vidiniam ir išoriniam gydymui. Jais galima gydyti sumušimų mėlynes, nepūlingas žaizdas, nudegimus. Į avies taukų sudėtį įeina: vitaminas A, kuris būtinas medžiagų apykaitos gerinimui, vitaminas B, kuris mažina smegenų senėjimą - gerina atmintį, vitaminai D, E, K. Avių taukai giliai šildo, regeneruoja audinius, gerina kraujotaką, nuima skausmą.
Vartojant nedideliais kiekiais, jie gali padėti normalizuoti hormonų lygį. Taukai vartojami kosuliui, faringitui, bronchitui, slogai gydyti. Taukai šiuo atveju naudojami kompleksiškai - tiek tepimui, trynimui, tiek vidiniam naudojimui. Jei kamuoja stiprus kosulys ar gerklės skausmas, ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį ištirpusių taukų stiklinėje šilto pieno. Taip pat galite gerti žolelių ar spygliuočių arbatą su šiais taukais. Taip pat tai gali padėti kompleksiškai gydant bronchitą, plaučių uždegimą. Tokio gydymo metu galima daryti kompresus ir uždėti juos ant krūtinės.
Sąnarių skausmams šalinti naudojami tik nesūdyti avienos riebalai, kurie storu sluoksniu užtepami ant skaudamų kūno vietų ir papildomai apvyniojami maistine plėvele. Norint užtikrinti tinkamą efektą, rekomenduojama tą vietą dar apvynioti šiltu audiniu, paliekant visa tai kuo ilgesniam laikui. Kartą per kelias dienas seni riebalai pakeičiami naujais. Ir toliau laikyti kompresą. Avių taukai naudojami šiltu pavidalu.
Lydytuose avių taukuose yra daug vitamino B1. Tai reikalinga tiems, kurie nuolat dirba protinį ir sunkų intelektualinį darbą. Esant pakankamam vitamino kiekiui, pastebimai pagerėja atmintis ir gebėjimas analizuoti.
Taip pat skaitykite: Virtų grybų laikymo patarimai
Avienos riebaluose yra vitamino A, kuris aktyviai dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Naudojami karšti riebalai: rekomenduojama keliais sluoksniais sulankstytą marlę pamirkyti karštuose riebaluose ir uždėti ant lipomos. Tada reikia palaukti, kol kompresas atvės.
Nepatariama valgyti patiekalų, pagamintų iš ėrienos riebalų, sergant ateroskleroze, inkstų, kepenų ligomis, tulžies pūslės uždegimu. Tokį maistą draudžiama vartoti žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo. Patariama naudoti lėtiniam bronchitui, užsitęsusiam sausam kosuliui gydyti. Norėdami tai padaryti, išlydytais ėrienos riebalais rekomenduojama įtrinti krūtinę ir nugarą. Apdenkite maistine plėvele ir šiltai susivyniokite. Geriausia tokius kompresus daryti nakčiai. Išorinį pritaikymą rekomenduojama derinti su vidiniu naudojimu. Stiklinėje šilto pieno ištirpinkite 1 valgomąjį šaukštą ėrienos riebalų. Gerti patariama prieš naktį.
Subproduktai: vertinga mitybos dalis
Anksčiau žmonės maistui vartodavo visą gyvūno mėsą ir vidaus organus. Jei vartotume visas gyvūno ar paukščio dalis, tai būtų ir aplinką tausojantis, ir mums naudingesnis variantas. Filė mėsa yra brangesnė, be to, joje mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Įtraukiant į maisto racioną tiek filė ir karbonadą, tiek kepenis ir inkstus, galima puikiai subalansuoti gaunamų mikroelementų ir makroelementų kiekius.
Dažniau nei kartą per savaitę vartoti patiekalus iš organų nereikia, bet porą kartų per mėnesį suvalgyti kokią porciją kepenų bus tik į naudą.
Paukščių ir gyvūnų vidaus organai dar vadinami subproduktais. Pagal sudėtį ir skonio savybes jie vieni nuo kitų skiriasi, bet juos visus jungia didelė maisto medžiagų koncentracija.
- Kepenys yra organizmo valymo (detoksikacijos) ir sintezės centras. Kepenys net vadinamos natūraliu multivitaminų kompleksu. Daugiausia kepenyse yra vitamino A, kuris reikalingas ir sveikoms akims, ir uždegimo ligų rizikai mažinti. Be to, kepenyse esama folio rūgšties, geležies, chromo, vario ir cinko, o tai svarbu norint turėti sveiką širdį ir optimalią hemoglobino koncentraciją.
- Inkstai atlieka filtro funkciją nuo medžiagų apykaitos atliekų ir toksinų, kuriuos reikia pašalinti iš kraujo. Inkstuose taip pat yra gausu maisto medžiagų, be to, inkstuose esama ir omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių. Jos pasižymi uždegimą slopinamuoju poveikiu ir yra vertingos širdžiai.
- Širdis yra liesas ir vertingas organas. Joje gausu folio rūgšties, geležies, cinko, seleno, taip pat tai yra geras B grupės vitaminų šaltinis - širdies raumenyje rasite vitaminų B2, B6 ir B12. B grupės vitaminai, kurių esama organų audiniuose, pasižymi kardioprotekciniu poveikiu. Be to, širdis yra geras kofermento Q10 šaltinis, o tai stiprus antioksidantas, padedantis mažinti širdies ligų riziką.
- Smegenys yra gausus omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, bet jose taip pat yra ir kitų itin vertingų junginių, pavyzdžiui, fosfatidilcholino ir fosfatidilserino, kurie ypač svarbūs normaliam nervų sistemos funkcionavimui.
- Liežuvis yra geras cinko, geležies, cholino ir vitamino B12 šaltinis. Šis subproduktas rekomenduojamas žmonėms, kurie sveiksta po kokios nors ligos, taip pat moterims nėštumo metu.
Daugumoje subproduktų maistinių medžiagų koncentracijos yra daug didesnės nei raumenyse (didkepsniuose, filė, karbonaduose ir panašiuose mėsos gabaluose). Organai pasižymi didelėmis B grupės vitaminų koncentracijomis (ypač daug juose yra folio rūgšties ir vitamino B12), taip pat juose esama nemažai riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K bei mineralinių medžiagų (geležies, magnio, seleno ir cinko). Be to, subproduktai yra nepralenkiamas baltymų šaltinis, aprūpinantis žmogaus organizmą visomis nepakeičiamosiomis aminorūgštimis, kurių reikia optimaliam metabolizmo funkcionavimui užtikrinti.
Tačiau, subproduktai - maistinių medžiagų turtingi produktai, tačiau ne visada galima juos valgyti laisvai. Sergant podagra organuose gausu purinų turinčių medžiagų, todėl minėtų produktų nereikėtų valgyti dažnai. Nėščiųjų mitybai skiriamas ypatingas dėmesys, šiuo atveju valgyti organų produktų nerekomenduojama dėl didelės vitamino A koncentracijos, galinčios kelti grėsmę kūdikiui.
Geriausia subproduktus vartoti iš ekologinių ūkių. Jei gyvūnai gyveno stresinėmis sąlygomis, be judesių laisvės, vidaus organai taip pat gali būti suriebėję, dėl to ir galutinio produkto kokybė bus prastesnė.
Subproduktų įtraukimas į valgiaraštį gali padėti koreguoti kūno svorį ir paspartinti metabolizmą. Organų produktai teikia ilgesnį sotumo jausmą, nes juose daugiau baltymų. Dėl didelės baltymų koncentracijos subproduktai padeda ir padidinti, ir išsaugoti raumenų masę, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Subproduktai - geras cholino šaltinis, o tai nepakeičiamai svarbus junginys sveikiems raumenims, smegenims ir kepenims.
Nepradėkite keisti savo valgiaraščio nuo patiekalų iš kepenų ir inkstų. Pradedantiesiems patartina pirmiau įtraukti į maisto racioną neutralesnius organus, t. y. tokius, kurie neturi tokio specifinio skonio. Geras pirmas pasirinkimas - liežuvis ir širdis. Be to, svarbu įsiminti, kad organų produktų nereikia valgyti vienų. Juos galima ir reikia derinti su kitais produktais, tarkime, galima gaminti įvairių mėsų kombinacijas.
Prieskoninės žolelės: skonio ir sveikatos derinys
Šviežios prieskoninės žolelės ant palangės virtuvėje atlieka net kelias funkcijas: suteikia jaukumo, nereikia sukti galvos kuo pagardinti patiekalus, o jų nauda sveikatai nenuginčijama. Kiekviena prieskoninė žolelė turi savitą skonį, todėl jas gerai suderinus su maisto produktais atsiskleidžia unikalus skonis.
Keletas populiariausių prieskoninių žolelių:
- Krapai: Įprastas lietuviškas ir labai universalus prieskonis. Puikiai tinka avienai, vištienai, žuviai, bulvių, daržovių, kiaušinių patiekalams, salotoms ar duonai gardinti. Krapų preparatais mažinamas arterinis kraujo spaudimas, išplečiamos kraujagyslės, pagyvinama širdies veikla, skatinamas šlapimo išskyrimas.
- Bazilikas: Neatsiejamas italų virtuvės prieskonis, dažnai naudojamas ir Azijos šalių virtuvėse. Pasižymi aštriu kvapu, kartoku, silpnai salsvu skoniu. Šviežiuose bazilikų lapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, eterinių aliejų. Turi antioksidantinių ir antiseptinių savybių. Galima gydyti galvos skausmą, nervinį stresą, mažinti aukštą kūno temperatūrą, palengvinti atsikosėjimą.
- Raudonėlis: Italijoje - privalomas tikro pomidorų padažo ingredientas. Puikiai tinka kaip prieskonis salotoms, bulviniams, pupelių, mėsos patiekalams. Raudonėlis plačiai naudojamas medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti, nervų sistemą raminanti, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė.
- Mairūnas: Pasižymi stipriu, savotišku kvapu. Slovakijoje šis prieskonis itin mėgiamas. Naudojamas bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną. Naudojamas gydant kvėpavimo ir virškinimo organų susirgimus, kai skauda galvą. Liaudies medicinoje naudojamas gydyti nemigą.
- Petražolės: Vienas populiariausių prieskoninių augalų. Naudojamos kulinarijoje, farmacijoje, kosmetikoje. Ja gardinamos salotos, sriubos, mėsiški patiekalai. Petražolės gausios eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Ypač gausu vitaminų - C, B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo.
- Šalavijas: Dažniau naudojama gydymo tikslais. Kai prieskonis šalavijas puikiai dera mišiniuose su rozmarinu. Tinka geriau prie riebių kiaulienos, antienos, paukštienos, žvėrienos patiekalų. Šalavijo nuoviras stabdo prakaitavimą ir pieno liaukų veiklą. Jis vartojamas sumažinti pakilusią temperatūrą.
- Peletrūnas: Ši prieskoninė žolelė pasižymi labai maloniu kvapu ir kiek kartoku skoniu. Šviežias peletrūnas dedamas į salotas, mėsos ir žuvies patiekalus, į sriubas, barščius, kiaušinių patiekalus. Taip pat naudojamas aromatizuoti vynus ir likerius.
- Čiobrelis: Čiobrelių šakelės dedamos į sriubas ir padažus, puikiai tinka mėsos ir paukštienos, žuvies patiekalams. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Pagrindinis gydomasis čiobrelių komponentas - timolis pasižymi antiseptinėmis, dezinfekuojančiomis savybėmis prieš grybelius.
Dukano dieta: baltymų pagrindu paremta mityba
Dukano dieta yra baltymų vartojimu paremta mityba, kurią sukūrė Pierre Dukan‘as, Prancūzijos mitybos specialistas ir dietologas. Šiame mitybos metode yra 100 patiekalų, iš kurių net 72 yra gyvūninės kilmės ir tik 28 augalinės kilmės.
Dukano mitybos režimas prasideda be jokių angliavandenių, išskyrus avižų sėlenas, kurių galima suvartoti labai mažai. Taikant Dukano metodą negalima valgyti keptų riebaluose kiaušinių ir kepsnių, kas yra leidžiama Atkinso dietoje. Laikantis Dukano metodo, maistas turi būti liesas, turtingas baltymais.
Dukano dieta yra paremta keturiomis fazėmis, kurios eina viena po kitos:
- Atakos fazė: Šios fazės metu, reikia valgyti daug baltymų turintį maistą, kuriame yra mažas riebalų kiekis. Maistas turi būti kepamas arba verdamas be jokių papildomų riebalų, tam puikiai tinka kepimas ant grilio. Taip pat patariama kiekvieną dieną suvartoti šiek tiek avižų sėlenų, taip sotumas bus jaučiamas ilgiau. Šios fazės metu rekomenduojama gerti daug vandens. Šios fazės metu negalima vartoti maisto produktų, kurių nėra tarp 72 išvardintųjų. Šios fazės metu, galite valgyti bet kiek ir bet kada. Ši fazė turi trukti 1-10 dienų, atsižvelgiant į tai, kiek svorio norite numesti per visas keturias fazes.
- Kaitaliojimo fazė: Šios fazės metu, turite turite laikytis Atakos fazės plano, tačiau ši fazė skiriasi tuo, kad galite į savo mitybą įtraukti daugiau daržovių kiekvieną dieną. Šią fazę reikia daryti trisdešimt dienų norint numesti 4,5 kg.
- Įtvirtinimo fazė: Buvo sukurta tam, kad išvengtumėte svorio sugrįžimo į pradinę stadiją. Ši fazė turi veikti pagal tikslų laiką - dešimt dienų kiekvienam numestam kilogramui. Šios fazės eigoje, turite laikytis tų pačių taisyklių kaip Kaitaliojimo fazėje (įtraukiant 2 valgomuosius šaukštus avižų sėlenų kiekvieną dieną), bet dabar galite valgyti daržoves kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną taip pat galite įtraukti dvi pilno grūdo duonos riekeles. Įtvirtinimo fazės periode, po truputį į savo maisto racioną galite įtraukti liesą ėrieną, kiaulieną ir šiek tiek krakmolingo maisto. Prie krakmolingo maisto, šioje fazėje prisideda ir vadinamasis šventinis maistas (cheat meals). Tai reiškia, jog galima valgyti bet ką vieno valgymo metu.
- Finalinė fazė: Efektyvi viso gyvenimo fazė, kuri laiko jus numetusį svorį. Daugumą laiko galite valgyti įprastai, bet kiekvieną ketvirtadienį turite valgyti vien tik baltymus, kurie leidžiami Atakos fazėje. Taip pat galite sportuoti, nes viršsvoris jums nebetrukdys. Per dieną skirkite bent 20 minučių vaikščiojimui arba sportui.
Laikantis Dukano dietos rekomenduojama gerti vitaminų kompleksus, bet savaime aišku, vitaminų gavimas iš maisto yra daug naudingesnis ir sveikesnis būdas nei iš tablečių.
Dukano dieta yra visiškai nesubalansuota ir prieštarauja visiems sveikos mitybos principams, kurie susiformavo per ilgą laiką. Staigus svorio kritimas atakos fazėje atsiranda dėl to, kad sumažėja vandens kiekis kūne. Avižų sėlenų valgymas kiekvieną dieną taip pat nėra labai sveikas dalykas. Avižų sėlenos turi fitatų, kurie gali stipriai sumažinti geležies ir cinko pasisavinimą. Dėl kontroliuojamo daržovių ir vaisių kiekio, gali atsirasti didesnė tikimybė susirgti vėžiu arba širdies ligomis.