Kas yra tikros grumtynės?
Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas iš tikrųjų yra grumtynės, remiantis įvairiais kontekstais ir pavyzdžiais, pradedant politinėmis kovomis ir baigiant kasdieninėmis situacijomis. Aptarsime, kaip grumtynės pasireiškia skirtingose srityse, kokios jų priežastys ir pasekmės, bei kaip į jas reaguoti.
Politinės grumtynės
Politikoje grumtynės yra nuolatinis reiškinys. Pavyzdžiui, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė neigė, kad koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis užsiėmė šantažu, užsimindamas, kad gali nebalsuoti už Juozo Oleko kandidatūrą į Seimo pirmininkus. Tuo metu dėl Energetikos ministerijos vyko tam tikros grumtynės, nes prezidentas šiose pareigose norėjo išsaugoti dabartinį ministrą Žygimantą Vaičiūną, kurį į pareigas delegavo dabar jau koalicijoje nebedalyvaujanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Bet „Nemuno aušra“ tam priešinosi ir jokiais būdais nesutiko siūlyti Ž. Vaičiūno.
Politologė Rima Urbonaitė teigia, kad valdančioji koalicija verčiau imsis gynybinės pozicijos, nes „Nemuno aušros“ pozicija yra sustiprėjusi, o socialdemokratų pozicija sumažėjo. Anot jos, „Nemuno aušra“ dabar turi 19 mandatų, o trečiasis koalicijos partneris dabar turi mažiau mandatų, negu turėjo demokratai. Ir tarp tų mažiau mandatų dar kalbama apie 3-4, kurie gali būti visai nedrausmingi. Šis balanso pasikeitimas matomas ir naujojoje Vyriausybės programoje - atsiranda išplėstiniai teiginiai apie auditus, pasakojimai apie kažkokį keistą reguliavimą, kurio dar niekas negali paaiškinti, įskaitant pačią premjerę, apie visuomeninio transliuotojo nuomonių raiškos kažkokius vertinimo instrumentus, kažkokius matavimus.
Reitingų kova tarp TS-LKD ir LVŽS taip pat yra politinių grumtynių pavyzdys. Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, rinkimuose į Seimą už TS-LKD buvo pasirengę balsuoti 16,3 proc., o už LVŽS - 15,9 proc. Šių partijų reitingų pokyčiai per mėnesį buvo nežymūs ir neviršijo 3,1 proc. paklaidos. Liepą už TS-LKD būtų balsą atidavę 16,6 proc., o už LVŽS - 17 proc.
Politologė L. Bielinienė teigia, kad konservatoriai pastarąjį pusmetį demonstruoja ryžtingą, gana aiškiai motyvuotą veiksmų seką. Taip, pas juos viduje buvo tam tikra reorganizacija, bet ji vyko energingai, gana skaidriai. Taip, jie nesutaria su valdančiaisiais, tačiau jie kritikuoja juos nuosekliai. Visa tai sukūrė konservatorių vaizdinį kaip aiškiai suvokiamos, gerai pozicionuotos politinės jėgos. Tuo tarpu „valstiečių žaliųjų“ vadovybėje matomas nesusikalbėjimas tarp pagrindinių lyderių - Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio. Jie kalba skirtingus argumentus, kartais prieštaraujančius vienas kitam.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
L. Bielinienės teigimu, visuomenė negali suvokti ir identifikuoti „valstiečių žaliųjų“ atstovų Seime, nes realiai mes matome tris-keturis „valstiečius žaliuosius“, kurie kažką kalba ir komunikuoja su visuomene, visi kiti nematomi. Plius koalicijos būsenos irgi yra įtampoje ir nematyti pabaigos. Taigi visuomenėje „valstiečiai žalieji“ regimi daugiau kaip amorfinė struktūra, o ne politinė jėga, žinanti, ko nori, ir to siekianti.
Jeigu viena ar kita partija elgsis taip pat, tęs tą patį komunikacinį stilių (t. y. konservatoriai savo aiškiai apibrėžtu argumentų teigimu, ir „valstiečiai žalieji“ - savo neapibrėžtumu), tai mes matysime, kad tai dar nėra dugnas. Jeigu ir toliau taip tęsis, tai „valstiečiai žalieji“ ir toliau praradinės reitingus.
Nors partijų reitinguose tarp LVŽS ir TS-LKD regimos įtemptos varžytuvės, jos neatsispindi politikų ir visuomenės veikėjų vertinimuose. Vis dar neginčijamu lyderiu išlieka S. Skvernelis, už kurį rugpjūtį pasisakė 23 proc., o liepą - 23,7 proc. Jo artimiausias konkurentas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis rugpjūtį turėjo 7,8 proc., o liepą - 8 proc.
L. Bielinienė teigia, kad S. Skvernelis bando save pozicionuoti kaip tą, kuris nėra partijos narys arba veikia savarankiškai, nepriklausomai nuo partijos. Tai jam padeda išsaugoti savo reitingą. Kita vertus asmeninis S. Skvernelio komunikavimas su žiniasklaida, visuomene, bendravimas su politikais, yra pakankamai agresyvus ir savotiškai nuoseklus. Tai sukuria jo, kaip politiko, gana palankų įvaizdį visuomenės akyse.
Teisinės grumtynės dėl neliečiamybės
Seimo nario neliečiamybės bei pareigūnų prievartos prieš jį panaudojimo klausimu vieningos nuomonės neturi ir teisės ekspertai.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
M. Puidokas ketvirtadienį pareiškė, kad STT agentai prieš jį kabinete panaudojo smurtą - jį smaugė, įplėšė drabužius, iki kraujo subraižė ranką. Pareigūnai siekė paimti Seimo nario mobiliuosius telefonus. Krata M. Puidoko kabinete atlikta teisėsaugai vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus korupcijos.
Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad teiginys „Seimo nario asmuo yra neliečiamas“ nėra absoliutus. Asmens neliečiamybė ar Seimo nario imunitetas suteikiamas apsaugai nuo politinio persekiojimo, bet tikrai ne tam, kad asmuo jais piktnaudžiautų asmeninės naudos tikslais.
D. Žalimas pabrėžė, kad asmens neliečiamybė bet kuriuo atveju negali būti naudojama teisėtų paregūnų reikalavimų ignoravimui, nevykdymui ir priešinimuisi. Teisininkas pateikė kitą galimą pavyzdį - jeigu Seimo narys būtų pagautas neblaivus už vairo, pareigūnai galėtų panaudoti prievartą siekdami jį sustabdyti nuo tolesnio vairavimo.
Jei jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pareigūnai galėjo panaudoti tam tikras priemones, kitas klausimas - kokias priemones, ir ar proporcingai, jas naudojo. Jie galėjo naudoti prievartą, kad jų reikalavimas būtų įvykdytas, kitaip krata ar asmens apžiūra - nežinau, kas buvo sankcionuota, netenka prasmės, nes tokiu atveju kiekvienas prisidengs asmens neliečiamybe, o taip nukentės žymiai didesnis viešasis ir konstitucinis interesas veiksmingai tirti bet kokias nusikalstamas veikas.
D. Žalimas pažymi, jog imunitetas įsijungia kai kalbama apie įtarimų pareiškimą, ilgalaikių laisvę varžančių priemonių taikymą. Jei yra teisėta teismo sankcija atlikti tam tikrus veiksmus, Seimo narys turi jiems nesipriešinti.
Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti
Visiškai priešingos nuomonės laikosi Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, advokatas Remigijus Merkevičius. Anot jo, šiuo atveju turime matyti du skirtingus aspektus - teisėtumą ir proporcingumą. Profesoriaus (D. Žalimo - aut. past.) retorikoje girdime „teisėti reikalavimai“, „teisėta nutartis“. Tačiau Seimo nario imunitetas ir apibrėžia teisėtumo ribas. Paprastai kalbant, imunitetas ir pasako, koks vykdomosios valdžios institucijų elgesys yra teisėtas, o kas yra negalima.
Anot jo, Konstitucijos 62 straipsnyje nurodyta Seimo nario laisvė ir jos apsaugą bei Seimo nario asmens neliečiamybė, o šios dvi teisės, advokato teigimu, nors susijusios, turi savarankišką konstitucinį turinį. Paties KT doktrinoje yra pasakyta, kad Seimo nario imunitetas saugo Seimo narį ne tik nuo jo politinės veiklos laisvės, bet ir jį, kaip tautos mandato atstovą, nuo visų kitų valstybinių valdžių įsikišimo. Tai yra tam tikras valdžių balanso atributas.
Aš manyčiau, kad Seimo nario asmens neliečiamybė draudžia atlikti kratą Seimo nario biure ir kartu draudžia atimti iš jo tam tikrą komunikacinį įrenginį, kuris yra ir jo privačios, ir darbinės veiklos dalis. R. Merkevičius įsitikinęs, kad šioje istorijoje negalima kaip analogiją taikyti paskutinį KT nutarimą, kuriame diskutuotos teisėjų imuniteto ribos. Paprasto teisėjo imuniteto ribos yra kitokios ir jų paskirtis yra kitokia, negu Seimo nario, kuris yra tautos mandato turėtojas.
Savo ruožtu G. Žalimas atsakė, kad Konstitucija yra vientisas aktas ir nėra jokio pagrindo Seimo nario imuniteto traktuoti plačiau negu teisėjo ar KT teisėjo imuniteto. Nes KT ir kitų teisėjų imunitetai iš esmės yra vienodi - tai irgi seka iš paskutinio KT nutarimo. Manau, kad visiškai galima remtis analogija, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad Seimo narys vien dėl to, kad turi tautos atstovo teises, turi absoliučią asmens neliečiamybę. Tikrai negalima aiškinti Konstitucijos taip, kad Seimo nario biure negalima krata, kad negalima Seimo nario asmens apžiūra. Nėra jokio pagrindo išskirti Seimo narių iš teisėjų imuniteto pagal apimtį.
VU teisės profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė teigė, jog siekiant išsiaiškinti, kuri Seime įvykusio konflikto pusė yra teisi reikia žinoti kelis parametrus, pirmiausiai - kratos nutarimą, kas buvo teismo leista. Kadangi tai yra nežinoma, L. Meškauskaitės teigimu, situaciją galima interpretuoti labai įvairiai. Labai apmaudu, kad mūsų pareigūnai nenufilmavo šito proceso - tada mums būtų tikrai aiškiau, ar buvo taip, kaip teigia M. Puidokas, kad jis buvo smaugiamas. Man sunku tuo patikėti. Tačiau jeigu nėra to nufilmuota, ir jeigu bus remiamasi advokato filmuota medžiaga, tai yra vėlgi kita situacija.
Vis dėlto L. Meškauskaitė pabrėžė, kad reputacine prasme ši situacija, kada Seime „mušasi kaip du bernai kaimo šokiuose“, nėra tinkamas elgesys. Reputacine prasme yra labai blogai, kad tokie dalykai vyksta mūsų parlamente. Tai blogai ir Seimui, ir Lietuvai, ir kiekvienam, nes tai yra visiškai nedaramas incidentas. Kas dėl to kaltas - ar pareigūnai, ar Seimo narys, manau, laikas parodys.
L. Meškauskaitė pabrėžė, kad šiuo metu konstitucinė doktrina yra tokia, kad neliečiamybė neapima kratų. Todėl būtų nelogiška aiškinti, kad teisėjų atveju vienaip, o Seimo narių atveju ši doktrina neveiktų. Jei kalbėtume teoriniame lygmenyje, tai kiekvieno iš mūsų privatus gyvenimas neliečiamas - ne tik Seimo nario. Ir mano, ir kitų mobilieji telefonai yra tam tikra privatumo dalis. Tačiau turime nepamiršti, kad tuo atveju, kai žmogus daro nusikalstamą veiką arba kai yra įtarimų, kad jis tokią veiką daro, tai jis negali tikėtis privatumo.
Kiekviena teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama, o tas matas, vienetas, pagal kurį sveriame, yra proporcingumo principas. Kas buvo svarbiau - ar užkirsti kelią korupcinei veiklai, jei tikrai buvo kyšio davimas, ar svarbiau išsaugoti žmogaus privatumą.
Grumtynės dėl Dievo žodžio
Martynas Liuteris jautėsi pagautas didžiulio troškimo pažinti Dievą. Tad gi jis griebėsi? Jis intensyviai studijavo Bibliją, turėdamas karštą troškimą skaityti ir apmąstyti, ką skaito, ypač Pauliaus Laiško romiečiams, siekdamas perprasti apaštalo mintį. Liuteris studijavo labai intensyviai ir ilgai: "dieną ir naktį", nepaliaujant. Tai buvo tikros grumtynės! Ir Liuteris pagaliau pasiekė savo pastangų vaisius. Jis atrado naują dimensiją: kad tai gyvybiškai svarbu išganymui.
Liuteris suprato, kad studijuoti Bibliją reikia tam, kad būtum išgelbėtas, o ne pirma abstraktiems ar izoliuotiems mokslo tikslams, bet studijuojančiojo išganymu (o per jį ir kitų). Liuteris pabrėžė atkaklios analizės reikšmę ir prasmingumą. Jis sakė, kad "žmogus gyvens kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų" (Mt 4, 4), galėdamas stengtis suprasti Dievo žodį. Todėl jis tapo Rašto teologu.
Liuteriui Biblijos žodžių vartojimu bei įprastu taikymu trukdė suprasti taip sudominusią eilutę. Bet jis buvo kuo puikiausiai susipažinęs su Biblija. Liuteris teigė, kad visų pirma Dievo žodis turi neprilygstamą autoritetą ir viršenybę. Jis turėjo pats save interpretuoti, perskaičius kitas Biblijos vietas, kad rastų daugiau patvirtinimų savo interpretacijai. Jis atmetė bet kokius kitus autoritetus, tokius kaip popiežius ar Bažnyčios susirinkimai. Liuterio palikimo tyrinėtojas H. A. Obermanas teigė, kad Biblijos išmanymas yra visų teologų alfa ir omega.
Liuteris atkreipė dėmesį į "pasakymo sąsają", kuriomis ir šiaip naudojosi tyrinėdamas žodžių prasmes. Jis ėjo ne į save, o iš savęs, imtynių su Dievo žodžiu. Liuteris nepripažino jokių mistinių patirčių ir teigė, kad tie, kurie ieško regėjimų, yra Dievo niekintojai, nes jiems nepakanka Dievo žodžio.
Liuteris studijavo Bibliją ne tik intelektu, bet ir emocijomis. Jis pasijuto besąs "sutrikusios sąžinės", bet neapykantos. Sauso, bejausmio pragmatizmo - nė ženklo. Žmogaus pažinimas - emocionalus. Jis teigė, kad Biblija nėra paslaptingoji neperskaitoma knyga, bet kad jos ištarmės yra aiškios ir suprantamos. Taip nutiko ir Liuteriui su Pauliaus laišku. Jis dirbo stropiai su šiuo tekstu. Jo atsakomybė buvo ypatingai didelė.
Liuteris teigė, kad Šėtonas ir pasaulis trukdo mokytis ir daugiau skaityti. Todėl jis patarė melstis, skaityti, studijuoti, būti stropiems. Liuteris tapo reformatoriumi ir teologu. Jis teigė, kad "tik sunkumas išmoko pastebėti Žodį". Galima sakyti, kad studijavimas sykiu yra ir grumtynės su pačiu velniu.
Liuteris daugelį dalykų išvydo tikrai naujai. Tačiau neturėtume jo patyrimo traktuoti kaip vien subjektyvų. Jis liko ištikimas Biblijos tekstui ir Bažnyčios tradicijai. Jis Augustiną nepaprastai vertino. Liuteris nebuvo sprindį atitrauktas nuo tradicijos ir Bažnyčios. Tačiau yra pagundos būtent taip vertinti, ypač tarp evangelikų, kurie Bibliją vertina kaip autoritetą, grįstą ne Bažnyčioje, o jų asmeniškame sprendime bei valioje.
Liuteris teigė, kad kiekvieno pareiga pradėti nuo maldos, studijuoti Bibliją su pagarbia malda. Tačiau buvo ir tam nepritariančių evangelikų. Anabaptistų vedlys Hansas Denckas, manė visai kitaip. Jis teigė, kad vidinis žodis yra didesnis už išorinį Žodį, Šventąjį Raštą. Jis teigė, kad Biblijos liudijimas, tai nėra pats Dievo žodis, net ne Dievo žodis tikrąja prasme.
J. Kalvinas teigė, kad pastoracinės tarnystės ašimi turėtų tapti darbas su Knyga. Jis teigė, kad Dvasia tarpininkauja mums priimant knygoje paskelbtą Dievo žodį. Kalvinas klausė, ar Dievo žodis yra paverstas antraeiliu užsiėmimu, menkniekiu?
Kita pusė byloja apie tam tikrą Dievo žodžio paslaptį. Reikia grumtis ir jį nugalėti, kad išgautume tikrąją prasmę. Nes tai ne patikimo ar skonio klausimas. Net ir ne tradicijos.
Grumtynės dėl vietos po saule
Grumtynės gali vykti ir tarp žmonių, pavyzdžiui, dėl vietos po saule. DELFI vakar rašė apie maždaug 140 lietuvių, nusipirkusių kelionę per „Tez Tour“ ir išvykusių atostogų į Turkijos Bodrumo kurorte esantį „Thor by Alkoclar Exclusive“ viešbutį. Redakciją pasiekė skundai apie baisias sąlygas viešbutyje, varvančias lubas, nešvarą ir betvarkę kone visuose apgyvendinimo įstaigos kampuose. Šiąnakt dalis lietuvių, regis, išgyveno tikrą pragarą, kai kilus konfliktui viename viešbučio bare dalis personalo susimušė su tautiečiais.
Konfliktą filmavęs Marius tikino, kad kivirčas neva kilo, kai visą parą turinčiame dirbti viešbučio bare lietuviai apie 1 val. 30 nakties paprašė personalo įjungti muziką. Prasidėjo pykčiai iš turkų pusės, tada buvo smogta lietuviui, merginos gulėjo ant grindų, buvo tampomos už plaukų. Taip pat labai sunku vertinti, kas iš tikrųjų pradėjo konfliktą - ar aptarnaujantis personalas ar patys lietuviai.
Konflikte dalyvavęs Nedas tikino, kad konfliktas kilo, kai vienas darbuotojų pastūmė lietuvį: „Mes bandėme pasileisti muziką, bandėme įjungti, bet nepavyko. Tada mums pakvietė DJ turką ir taip išėjo, kad ateidamas jis pastūmė lietuvį - negaliu pasakyti specialiai ar ne. Tada prasidėjo riksmai, muštynės. Viena lietuvė nukentėjo nuo turkų, prašėme daktaro, bet sunkiai iškvietė. Šita naktis buvo košmaras, nusivylę ne tik viešbučiu ir aptarnavimu, bet ir turkų agresija. Su draugu patyrėme didelį stresą, mus apkaltino už nieką, laukėme dvi valandas, kol viską išsiaiškins policija, per prievartą buvome sodinami į policijos automobilį. Iš vieno turko gavome daug grasinimų. Iš tiesų mes nesupratome, ką jis sako, bet iš elgsenos ir rankų judesių supratome, kad tai grasinimas.“
Nedo tikinimu, jis su draugu į konfliktą nė nesivėlė, tik jį stebėjo, tačiau turėjo sėdėti kelias valandas policijos automobilyje „už nieką“. Panašiai kalbėjo ir kitas tautietis Jurgis: „Pastūmė turkas lietuvį - nuo to ir prasidėjo. Kai kurie administracijos darbuotojai irgi šoko ir merginai trenkė. Reikėjo daktarų apžiūros, ji buvo labai išsigandusi ir labai prastai jautėsi, verkė.“ Jurgio teigimu, policiją iškvietė administracija, lietuviai to padaryti nespėjo, nes buvo įsitraukę į konfliktą, jį filmavo, o ir nežinojo, kuriuo numeriu skambinti.
Konflikto sūkuryje atsidūrusi Gabija taip pat teigė, kad barnis kilo dėl to, kad lietuviai bare reikalavo muzikos. Mergina tvirtino stipriai nukentėjusi dėl kilusių grumtynių. „Iš tiesų net sunku nupasakoti viską. Patyriau ganėtinai nemažą šoką, nes mane gerai „atjungė“ ir tąsė po grindis. Aš tiesiog pasitaikiau ne laiku ir ne vietoje, tai matosi ir vaizdo įraše“, - sakė ji.
Taip pat keli poilsiautojai tikino, kad iš jų tą vakarą neva buvo pavogti pinigai. Nusivylę naktiniais įvykiais ir policijos požiūriu lietuviai teigė nedrįsę kreiptis į policiją, tačiau kreipėsi į „Tez Tour“ Bodrume atstovę. „Tiek gidė, tiek viešbučio personalas atviru tekstu davė suprasti, kad jūsų pačių reikalas tai ir niekas nieko nedarys“, - tikino lietuvis.
Po košmariškos nakties lietuviai iškart kreipėsi į „Tez Tour“ Bodrume atstovę, 10 val. ryto buvo suplanuotas susitikimas. „Atvažiavo, pasiūlė visus perkelti į kitą, prastesnį viešbutį su 50 eurų priemoka ir pasirašyti, kad neturime pretenzijų. Prašėme pirmu reisu išvykti namo, tačiau į mūsų prašymus nereagavo“, - teigia Marius.
Lietuviai akcentuoja, kad „Tez Tour“ sutinka perkelti į kitus viešbučius tik jei jie sutinka pasirašyti, kad kelionių agentūrai pretenzijų neturi.
Grumtynės robotų varžybose
Grumtynės vyksta ne tik politikoje ar tarp žmonių, bet ir robotų varžybose. Pavyzdžiui, Panevėžyje vykusiose „Robotų fiestoje 2022“ tarpusavyje kovojo virš 100 robotikos entuziastų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių nuo 7-erių iki 50 metų amžiaus.
„Robotų fiestoje“ dalyviai pirmiausia susikovė „Sumo“ ringuose su savo konstruotais LEGO ar savadarbiais „Mini sumo“ robotukais. Tikros robotų kovos vyko „Antweight“ rungties ringe, kuriame ginklais ir geležtėmis aprūpinti bei nuotoliniu būdu valdomi robotai bandė įveikti priešininkus. Specialioje „Folkrace“ trasoje varžėsi lenktyniniai ir autonomiškai judantys robotai, o visai šalia - „Linijos sekimo“ rungtyje - LEGO bei savadarbiai robotukai bandė kuo greičiau įveikti juodos linijos trasų vingius.
Grumtynės literatūroje
Grumtynės atsispindi ir literatūroje. Pavyzdžiui, Jurgitos Pelėdaitės knygoje „Kemsyno paslaptys“ veikia mitinės figūros, kurios grumiasi su tradicijos primestu gyvenimo būdu ar naujovėmis. Knygoje pasakojama apie kemsyno būtybes, kurios, susibičiuliavusios su berniuku Laimiu, tris vakarus atvirai pasakoja savo gyvenimo istorijas. Paaiškėja, kad, išskyrus Laimį, kemsyne visi turi atbūti bausmę. Būtybių prasikaltimai nevienodo masto, nulemti amžiaus, būdo, gyvenimo aplinkybių, o vienija juos siekis išpildyti kokį nors norą.
Istorija po istorijos užleidžia vietą gilesniam ir jautresniam žvilgsniui į prasikaltimo ir bausmės santykį. Mąslesniam skaitytojui gali kilti bemaž filosofinis klausimas, kaip netinkamo elgesio ir bausmės principas, kurio veikmę patyrė visi istorijų veikėjai, yra susijęs su teisingumu. Nehumanišką šio principo taikymą patyrė ir Laimio tėtis. Dėl nelaimingo atsitiktinumo, kada, belopydamas per audrą prakiurusį stogą, nukrenta nuo jo ant šventojo medžio šeivamedžio ir jį nulaužia, tėtį dievas Puškaitis įkalina savo požemiuose, o vėliau ragainoms liepia paversti medžiu.
Grumtynės su gamta
Žmogus nuolat grumiasi su gamta. Tai gali būti kova su stichinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip audros ar potvyniai, arba kasdienės pastangos prisitaikyti prie besikeičiančių orų sąlygų.
Antroje penktadienio pusėje šalį pasieks šaltesnių orų banga, o šeštadienį temperatūra kris dar labiau. Šiandien šalyje gūsingas vakarų vėjas dangumi gins debesis, kurie negailės kritulių. Tačiau antroje dienos pusėje vietomis galimi ir trumpi pragiedruliai. Vilniuje įdienojus oras sušils iki 3-4 laipsnių. Kauno apylinkėse numatomas lietus, temperatūra kils iki 4-5 laipsnių. Šiauliuose dangumi taip pat keliaus debesys, dulksnos lietus. Termometrai fiksuos 4-5 laipsnius šilumos.
Penktadienį numatoma visa puokštė kritulių, palaipsniui atšals. Pasisuks šaltas šiaurės vėjas. Vilniuje ir Kaune pirmoji paros pusė bus apniukusi, numatomi mišrūs krituliai. Naktį bus apie 1, ryte apie 4 laipsnius šilumos. Dienos metu jau teliks tik nulis laipsnių, snigs. Vakare dangus giedrinsis, šals. Šiauliuose, naktį ir ryte, numatomas sniegas, atšals iki -3-1 laipsnio. Įdienojus taip pat snyguriuos, termometrai fiksuos -2-0 laipsnių šaltuką. Pajūryje naktį pūs smarkus vėjas, gausiai snigs. Temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šilumos iki -2 laipsnių šalčio. Dienos metu vyraus apniukęs dangus, bus apie 0-1 laipsnį šilumos.
Šeštadienį daugelyje rajonų bus giedra. Protarpiais dangumi praplauks nedideli debesys, kurie pabers sniego. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Vilniaus ir Kauno apylinkėse, pirmoje paros pusėje, temperatūra nukris iki -5-4 laipsnių. Dienos metu bus apie 0-1 laipsnį šilumos, galimas nedidelis sniegas. Šiauliuose naktį bus giedra, ryte dangumi keliaus maži debesys. Tuo metu šals iki -5 laipsnių. Dieną vyraus permainingas debesuotumas, laikysis -1-0 laipsnių šaltukas. Pajūryje bus vėjuota. Nakties metu oras šils iki 1 laipsnio, galimi negausūs krituliai. Rytas išauš giedras, bus apie nulį.
Sekmadienio naktis daug kur bus giedra, šals intensyviau. Dieną pasisuks gūsingas pietvakarių vėjas, dangus apniuks, oras palaipsniui šils. Vilniuje ir Kaune nakties ir ryto valandomis šals iki -7-5 laipsnių. Dieną bus apie 2-3 laipsnius šilumos, numatomi krituliai. Šiauliuose, pirmoje paros pusėje, termometrai fiksuos -7-6 laipsnius šalčio. Įdienojus dangų gaubs debesys, snigs. Temperatūra svyruos tarp -2-0 laipsnių. Pajūryje naktį numatomas nedidelis debesuotumas, šals iki -2 laipsnių.
Remiantis www.gismeteo.lt orų prognozėmis, pirmadienį oras bus šiltesnis, tačiau dar daug kur saulę slėps debesys, trumpai palis. Antradienį prognozuojami saulėti ir šilti orai, dienos metu jau daug kur bus apie 6-7 laipsnius šilumos. Trečiadienį temperatūra kils dar aukščiau, pakvips tikru pavasariu.
tags: #kas #yra #tikros #grumtynės