Velykų pietų žaidimai ir tradicijos: nuo senovės iki šių dienų
Kai gamta pabunda iš žiemos miego, ateina laikas vienai ryškiausių metų švenčių - Velykoms, kurios suburia šeimas prie bendro stalo ir bendrų pramogų. Pirmieji pavasario saulės spinduliai, bundanti gamta ir ilgai lauktas šiltesnis oras sukuria tobulą aplinką bendravimui ir linksmybėms lauke. Lietuviškos Velykos išsiskiria unikaliais žaidimais, kurie praktikuojami tik šios šventės metu ir sukuria ypatingą atmosferą.
Velykos - pavasario atbudimo šventė
Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių - šv. Velykomis.
Kintanti Velykų data
Tikriausiai net ir patys mažiausi pastebi, kad Velykos - kilnojama šventė, kurios data kasmet kinta, anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22, vėliausiai - balandžio 25 dieną.
Pagoniškos Velykų šaknys
Velykos, kaip ir daugelis mūsų švenčiamų švenčių, turi pagoniškas šaknis, tačiau atėjus krikščionybei ši šventė buvo šiek tiek pakeista.
Per Velykas pabunda vėlės
Senovėje buvo tikėta, kad atėjus pavasariui nubunda ne tik gamta, bet ir anapusinis pasaulis, prisikelia vėlės (iš čia ir kilęs šventės pavadinimas). Vėlės klajoja iki pirmojo perkūno, kuris tarsi priverčia jas grįžti atgal ir vėl pasinerti į ramybę.
Taip pat skaitykite: Idėjos Velykų stalui
Velykų tradicijos ir žaidimai
Nuo seniausių laikų išsaugotos margučių ridenimo tradicijos iki šiuolaikinių velykinių estafečių - visos šios pramogos gyvuoja tik trumpą pavasario laikotarpį, tačiau palieka neišdildomus įspūdžius visam metui. Apie Velykų tradicijas DELFI Vaikai kalbėjosi su Utenos vaikų lopšelio - darželio „Želmenėlis“ muzikos mokytoja eksperte Elena Kiškiene. Taip pat apie dabartines šeimų tradicijas ir velykinius vaikų žaidimus paprašėme papasakoti ir mamų.
Tradiciniai Velykų žaidimai
„Senovėje konkrečiai Velykoms labai mažai tų žaidimų buvo. Jei oras geras, vaikai lakstydavo lauke, įprastus žaidimus žaisdavo, gaudynes įvairias, slėpynes, jei šalta, namuose būdavo. Aš ir pati vaikystėje velykinių žaidimų nežaidžiau“, - prisimena muzikos mokytoja. „Vienintelė pramoga būdavo margučių ridenimas. O knygose dar galima rasti pasakojimų apie sūpuokles, ratelius, kuriuos suaugę vesdavo“. Ekspertė pamini Velykę bobutę, kurios vaidmenį atlikdavo tėvai, ji palikdavo paslėptus gražiau nudažytus kiaušinius, o vaikams būdavo darbas juos surasti. „Darželyje su vaikais mes ritinėjame kiaušinius, einam ratelius, kurie tinka pavasariui, pavyzdžiui „Pasėjau žilvitį“, „Gegutytė tupi“. Dar sūpuoklėm suptis būdavo Velykų atributas“, - pasakoja E. Kiškienė. „Nuo Velykų jau pakabindavo sūpuokles. Tik dabar ši pramoga nėra kažkuo labai ypatinga, nes suptis vaikai gali ištisus metus“. Paklausta apie velykinio supimosi prasmę E. Kiškienė paaiškina, kad supimas, judesys aukštyn, kilimas reiškia pavasarinį nubudimą, skatinimą augti, stiebtis į viršų. „Tai mes kartais mažesnius pasupam ant rankšluosčių, kad vaikai sveiki, didesni augtų“, - sako mokytoja ekspertė. „Tai panašu į sūpuokles, tik kitaip“. „Apskritai Velykos - religinė, rami, naminė šventė. Tam ir skirtos kelios dienos, kad žmonės švęstų su savo artimaisiais“, - pastebi E. Kiškienė.
Žaidimai, kurie gali tapti kiekvienos šeimos velykine tradicija
Visos kalbintos pašnekovės vieningai paminėjo žaidimą, be kurio Velykos neįsivaizduojamos - tai margučių ridenimas. Tačiau kiti išvardinti žaidimai kiekvienoje šeimoje kitokie. Tad dalinamės smagiais ir visą šeimą įtraukiančiais Velykų žaidimais, kad nereikėtų šventinio laiko praleisti tik prie stalo. „Mūsų šeimoje yra kelios žaidimų tradicijos, kurių dalį iš savo mamos perėmė mano mama, o dabar jau ir aš iš jos“, - sako Berta Garuckė, tinklaraščio „Cukrinis avinėlis“ autorė. „Velykų rytas dažniausiai prasideda šokoladinio margučio paieškomis. Kiekvieną kartą mama juos paslepia pačiose netikėčiausiose vietose ir kartu su sese, dabar jau ir su dukrele, skubame jų ieškoti“. Moteris džiaugiasi, kad, nors ji jau ir suaugusi, bet ši tradicija vis dar labai svarbi. „Žinoma, nei vienos Velykos neapsieina ir be margučių daužymo“, - pasakoja B. Garuckė. „Šis žaidimas dar kitaip vadinamas margučių bukynėmis, kai vienas žaidėjas kiaušinį laiko rankoje, o kitas daužia. Taip išsiaiškinama, kurio žaidėjo margutis stipresnis“. Moteris akcentuoja ir gero oro įtaką žaidimams. „Jei Velykos būna šiltos, tuomet visi skubame į gamtą, kur traukiame margučius, išdėliojame juos didesniu atstumu ir lekiame lenktynių, kas greičiau ir daugiau jų surinks į savo pintinėles“, - pasakoja Berta Garuckė. „Taip pat kartais darome margučių estafetes - kiekvienas šeimos narys į šaukštą įsideda po margutį ir lenktyniaujame, kuris greičiau pasieks finišo liniją jų neišmetęs“. Dviejų berniukų mama Ieva pasakojo, kad šeimoje įprasta ieškoti velykinio kiškio dovanėlių. Iš mamos perimtas užsiėmimas - iš anksto paruošti ir paslėpti susuktus lizdelius, kur tarp margučių dar įdedama ir dovanėlių vaikams. „Šv. Velykos mano vaikystės atsiminimuose visada pripildytos saulės. Gal buvo ir kitokių, bet atmintyje liko tik saulėtos“, pasakoja dviejų vaikų mama Laura. „Kadangi augau kaime - tai ir Velykų žaidimai-pramogos buvo paprastos. Močiutė sakydavo, kad svarbiausia per Velykas vaikams pasisupti ant sūpuoklių. Nes tada ne tik jie patys, bet ir viskas tuose namuose augs. Tad tekdavo ilgai tėtį kalbinti, kad jis surastų laisvą akimirką ir vėl po žiemos poilsio pakabintų sūpuokles“. Pasisupus svarbu aplankyti kaimynus, prisimena Laura. Jau gerokai po pietų, kad visi spėtų pavelykaut po mišių, moteris pasakoja, eidavo kiaušiniauti. „Tuščiomis neidavom. Priskindavome pamiškėje baltų plukių ir nešdavome dovanų. Už tai gaudavome margintų kiaušinių. O kai parsitempdavom pilna krepšį namo - ridendavom“. Taip pat moteris pasakoja ir apie margučių slėpynes ir jų paiešką. „Šis žaidimas gali būti patobulinamas ir pridedama papildomų sąlygų. Pavyzdžiui, išslapstyti margučius namuose ar kieme ir paskirti kiekvienam dalyviui po atskirą paieškų teritoriją. Arba išslapstyti po vienodą kiekį skirtingų spalvų kiaušinių ir kiekvienam dalyviui pasakyti, kokios spalvos kiaušinius jis turi surinkti“, - vardina Laura. „O žaidimų žaidimas visom progom - Lobio paieška“, - priduria moteris. „Dirbdama mokykloje esu mokiniams organizavusi margučių lobių paieškas. Įvairiose mokyklos vietose išslapsčiau po margutį ir nuorodą, vedančią tolyn (lobio link). Užuominos eiliuotos. Vaikams smagu spėlioti kur jos veda. O paskutiniame taške - šiuolaikiškas lobis - šokoladinių kiaušinukų puodas“, pasakoja Laura. Taip pat ji pateikia ir kitokių šio žaidimo variantų mažyliams ir suaugusiems. „Lobių ieškoti galima ir su mažais vaikais namuose. Nuorodose ne eiliuoti tekstai, o paveikslėliai. Jei žaidimas skirtas suaugusiems, tereikia paimti vietovės žemėlapį ir tiesiog žymėti kito kiaušinio buvimo vietą“.
Margučių ridenimas
Margučių ridenimas - tai vienas seniausių ir mėgstamiausių lietuviškų Velykų žaidimų, gyvuojantis jau kelis šimtmečius. Žaidimo esmė paprasta, bet įtraukianti - kiekvienas žaidėjas ridena savo margutį nuo nedidelio nuožulnaus kalnelio ar specialiai paruošto lovio. Laimi tas, kurio margutis nusiridena toliausiai arba lieka nesudužęs po susidūrimo su kitais. Seniau žmonės tikėjo, kad margučių ridenimas simbolizuoja pavasario atėjimą ir žemės pažadinimą po žiemos miego. Šiandien šis žaidimas išlieka populiarus tiek kaimo sodybose, tiek miesto butuose, kur kalnelis gali būti įrengtas improvizuotai - naudojant knygą ar lentelę. Kieno kiaušinis po susidūrimo išlieka sveikas, tas ir laimi. Šiam tradiciniam žaidimui lietuviai ruošiasi itin atsakingai - ieško stipriausių kiaušinių, juos atsargiai verda ir margina. Senbuviai pasakoja, kad kai kurios šeimos turi savo paslaptis, kaip išsirinkti stipriausius kiaušinius: žiūri į lukšto storumą, formą ar net bando atpažinti pagal vištų veislę. Žaidimas dažnai vyksta prie Velykų stalo ir sukelia daug emocijų bei juoko.
Margučio lobis
Margučio lobis - vienas iš šiuolaikiškesnių, bet jau tapusių tradiciniu lietuviškas velykinių žaidimų, ypač pamėgtas vaikų. Suaugusieji prieš žaidimą paslepia kieme, sode ar namo viduje dažytus kiaušinius ar šokoladinius margučius, kuriuos vaikai turi surasti. Dažnai margučiai slepiami įvairaus sudėtingumo vietose, priklausomai nuo vaikų amžiaus - mažesniems paliekami matomesnėse vietose, o vyresniems tenka pasukti galvą ieškant gudriai paslėptų lobių. Žaidimas skatina smalsumą, pastabumą ir sukuria tikrą nuotykio atmosferą.
Taip pat skaitykite: Šakočio receptai
Kiškio uodega
Velykų simbolis kiškis tapo įkvėpimu šiam linksmam žaidimui, kuris visada sukelia daug juoko. Žaidimas „Kiškio uodega” reikalauja tiek vikrumo, tiek geros orientacijos erdvėje - vienas žaidėjas su užrištomis akimis bando prisegti popierinę uodegą prie kiškio plakato. Prieš užrišant akis, žaidėjui leidžiama apžiūrėti, kur kabo plakatas, tačiau vėliau jį pasuka kelis kartus aplink savo ašį, sukeldami šiokią tokią painiavą. Kiti dalyviai gali padėti nurodydami kryptį - „šilta”, „šalta”, „aukščiau”, „žemiau” - taip įtraukdami visus į bendrą veiklą.
Kiaušinio nešimas šaukšte
Kiaušinio šaukšte nešimas - tai tikras rankų tvirtumo ir koordinacijos išbandymas, tapęs tradicine Velykų pramoga lietuvių šeimose. Žaidimo taisyklės paprastos - dalyviai į šaukštą įsideda margutį (arba žalią kiaušinį, jei nenorima gadinti gražiai išmarginto) ir turi nueiti tam tikrą atstumą jo nenumesdami. Kas nugriūna ar išmeta kiaušinį, turi pradėti iš naujo. Šeimos dažnai sukuria sudėtingas trasas su kliūtimis - reikia perlipti per suoliuką, apeiti kėdę ar net eiti atbulomis. Vaikai kartais laiko šaukštą dantyse, o ne rankose, kas dar labiau apsunkina užduotį.
Margučio perdavimas
„Margučio perdavimas” - tai komandinis žaidimas, kuris moko ne tik vikrumo, bet ir bendradarbiavimo. Žaidėjai išsirikiuoja eilute arba ratu ir perduoda margutį iš rankų į rankas be jokių pagalbinių priemonių. Dažniausiai žaidimas vyksta su muzika - kol skamba melodija, margutis keliauja, o muzikai nutilus, margutį laikantis žaidėjas turi atlikti kokią nors užduotį: padainuoti dainelę, pašokti „kiškio šokį” ar pasakyti eilėraštį. Jei kiaušinis iškrenta ant žemės, žaidimas prasideda iš naujo, todėl visi dalyviai turi būti itin atidūs.
Didžiausias margutis
Nors tradiciškai margučiai marginami ant tikrų kiaušinių, šiuolaikinėse lietuvių šeimose atsirado ir linksmas žaidimas „Didžiausias margutis”. Dalyviai varžosi, kas greičiau pripūs balioną ir jį papuoš kaip margutį. Tam naudojami įvairūs markeriai, lipdukai, blizgučiai ar net siūlai. Vertinamas ne tik dydis, bet ir kūrybiškumas bei originalumas. Tėvai ir seneliai dažnai pasakoja vaikams apie tradicinių margučių simboliką, o vaikai savo ruožtu sukuria visiškai naujus, modernius raštus. Žaidimo pabaigoje visi balionai-margučiai sustatomi į bendrą ekspoziciją, ir šeima balsuoja už gražiausią ar originaliausią.
Velykinės estafetės
Velykinės estafetės - tai aktyvių žaidimų rinkinys, kuris puikiai tinka didelėms šeimoms ar giminės susibūrimams per Velykas. Dalyviai suskirstomi į komandas ir varžosi įvairiose užduotyse: šokinėja su pritvirtintomis kiškio ausimis, neša margučius šaukštuose, ridena kiaušinius nosimi ar bėga su krepšeliais pilnais margučių. Kiekviena estafetės atkarpa turi velykinį elementą - tai gali būti velykinio krepšelio pildymas, kiškio šuoliai ar net kiaušinių ieškojimas pagal užuominas. Šeimos dažnai sukuria savas tradicijas ir kasmet papildo estafetes naujomis užduotimis.
Taip pat skaitykite: Lietuviškos Velykų tradicijos
Kiaušinių mėtymas į taikinį
Šis žaidimas tapo populiarus pastaraisiais dešimtmečiais, kai atsirado daugiau plastmasinių ar putplasčio kiaušinių, kuriuos galima naudoti vietoj tikrų. Žaidimo metu dalyviai mėto tokius kiaušinius į specialiai paruoštą taikinį - tai gali būti paprastas krepšys, spalvotas plakatas su skylėmis ar net kiškio formos taikinys. Taškų skaičius priklauso nuo pataikymo tikslumo - centras vertas daugiausia taškų. Norint apsunkinti žaidimą, dalyviai gali mėtyti vis didesniu atstumu, užsimerkę ar net stovėdami nugara į taikinį. Šeimos su mažais vaikais dažnai supaprastina taisykles - leidžia vaikams stovėti arčiau, o taikiklio skylės būna didesnės.
Kiškio lenktynės
„Kiškio lenktynės” - tai energingas žaidimas, kuris skatina fizinį aktyvumą ir sukelia daug juoko tarp žiūrovų. Dalyviai apsirengia improvizuotais kiškio kostiumais ar bent jau užsideda ausytes, o kartais net prisiriša „uodegėles”. Lenktynės vyksta šokinėjant maišuose - taip imituojamas kiškių šokinėjimas. Trasa gali būti tiesi arba su posūkiais ir kliūtimis, priklausomai nuo žaidėjų amžiaus ir patyrimo. Ypač linksma, kai lenktynėse dalyvauja visos šeimos nariai - nuo mažiausių iki senelių. Lietuvos kaimuose šis žaidimas kartais tampa tikru spektakliu, kai dalyviai ne tik lenktyniauja, bet ir stengiasi kuo tiksliau imituoti kiškio judesius.
Margučių daužymas
Tai tradicinio kiaušinių daužymo žaidimo variacija, kuri tapo atskiru žaidimu su savomis taisyklėmis. Dalyviai ridena savo margučius vienas prieš kitą ant specialiai paruoštos plokštumos. Margučiai turi susidurti, ir laimi tas, kurio margutis po susidūrimo lieka sveikas arba mažiau pažeistas. Šis žaidimas Lietuvoje turi gilias tradicijas - seniau kaimuose buvo tikima, kad stiprų margutį turintis žmogus bus sveikas ir stiprus visus metus. Šeimos dažnai ruošiasi šiam žaidimui iš anksto - ieško vištų, kurios deda kiaušinius su storesniais lukštais, specialiai juos verda, kad būtų tvirtesni.
Margučių piešimo konkursas
Margučių piešimo konkursas - tai tradicinis, bet nuolat atsinaujinantis velykinių žaidimų klasikas. Dalyvių amžius neribojamas - nuo mažiausių vaikų iki senelių, visi kviečiami parodyti savo kūrybiškumą marginant kiaušinius. Šeimos dažnai iš anksto paruošia skirtingas marginimo priemones - vašką, skutinėjimo įrankius, dažus, lipdukus, blizgučius. Tradiciniuose lietuviškuose margučiuose dominuoja geometriniai raštai, augaliniai motyvai ir simboliai, tačiau šiuolaikiniuose konkursuose vis dažniau matomi originalūs, netikėti sprendimai - nuo personažų iš animacinių filmų iki sudėtingų 3D efektų.
Velykų viktorina
Velykų viktorina - tai ne tik pramoginis, bet ir edukacinis žaidimas, kuris padeda geriau pažinti lietuviškas Velykų tradicijas. Vyresnieji šeimos nariai paruošia klausimus apie Velykų papročius, simboliką, margučių raštus ir jų reikšmes, liaudies dainas ir net patiekalus. Klausimai pritaikomi pagal dalyvių amžių - vaikams paprastesni, o suaugusiesiems - reikalaujantys gilesnių žinių. Viktorina dažnai vyksta po šventinių pietų, kai visa šeima susiburia prie stalo. Kartais klausimai papildomi praktinėmis užduotimis - reikia atpažinti margučių raštus, atkartoti velykinius šokius ar padainuoti tradicinę dainą.
Velykų kryžiažodis
Velykų kryžiažodis - tai ramus, bet įtraukiantis žaidimas, kuris puikiai tinka lietingo velykinio savaitgalio vakarui. Šeimos nariai kartu sukuria teminį kryžiažodį, kuriame slepiasi su Velykomis ir pavasariu susiję žodžiai - margutis, verbos, Velykų bobutė, lalaunikai, papartis ir kiti lietuviški Velykų simboliai bei tradicijos. Kryžiažodžiai gali būti įvairaus sudėtingumo - paprastesni vaikams ir sudėtingesni suaugusiesiems. Dažnai žaidimą paįvairina laiko elementas - nustatomas konkretus laikotarpis, per kurį reikia išspręsti kryžiažodį.
Margučio apsauga
„Margučio apsauga” - tai šiuolaikiškas, bet jau populiarumą įgavęs velykinis žaidimas, kuris sujungia kūrybiškumą ir inžinerinį mąstymą. Žaidėjai gauna žalią kiaušinį ir įvairias medžiagas - putplastį, kartoną, balionus, šiaudelius, lipnią juostą, vatos ir pan. Jų užduotis - sukurti apsaugą kiaušiniui, kad numetus jį iš tam tikro aukščio (dažniausiai nuo stalo ar net antro aukšto), jis išliktų sveikas. Šeimos žaidžia šį žaidimą prieš Velykas, kad išsiaiškintų, kas sugeba geriausiai apsaugoti trapų kiaušinį.
Atspėk margučių skaičių
Šis paprastas, bet azartiškas žaidimas puikiai tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Skaidraus stiklo indas pripildomas spalvotų saldainių kiaušinukų ar tikrų mažų margučių, ir žaidėjai turi atspėti tikslų jų kiekį. Kiekvienas dalyvis užrašo savo spėjimą ant lapelio, ir arčiausiai teisingo skaičiaus pataikęs žmogus laimi visą indą arba kitą simbolinį prizą. Žaidimas dažnai tampa tikru iššūkiu - dalyviai bando įvertinti indo dydį, saldainių sluoksnius ir tarpus tarp jų. Šis žaidimas ypač populiarus Velykų šventėse, kuriose dalyvauja daug žmonių - mokyklose, bendruomenių renginiuose ar didelėse šeimos šventėse.
Velykų lobio paieška
Velykų lobio paieška - tai modernesnis margučių ieškojimo žaidimo variantas, kuriame dalyviai turi sekti užuominas ir nurodymus, kad surastų paslėptą lobį. Lobis gali būti krepšelis su margučiais, velykiniais saldainiais ar kitomis velykinio laikotarpio gėrybėmis. Užuominos dažnai būna susijusios su Velykų simbolika - kiškiais, viščiukais, margučiais, verbomis. Jos gali būti pateikiamos eilėraščių forma, mįslėmis ar net nuotraukomis. Šis žaidimas ypač patinka vaikams, kuriems patinka nuotykiai ir galvosūkiai. Tėvai gali pritaikyti užuominų sudėtingumą pagal vaikų amžių - mažesniems paprastesnes, o vyresniems - reikalaujančias daugiau loginio mąstymo.
Kiaušinio gaudymas
Kiaušinio gaudymas - tai koordinacijos ir reakcijos žaidimas, kuriame dalyviai poromis mėto kiaušinius (dažniausiai virtus, bet kartais naudojami ir plastikiniai) vienas kitam. Po kiekvieno sėkmingo metimo ir pagavimo žaidėjai žengia po vieną žingsnį atgal, taip didindami atstumą tarp savęs. Laimi ta pora, kurios kiaušinis išlieka nesudužęs ilgiausiai, nepaisant vis didėjančio atstumo. Šis žaidimas dažnai organizuojamas lauke, gražiu pavasario oru. Jis reikalauja ne tik tikslumo, bet ir švelnumo - per stipriai mestas kiaušinis gali sudužti net ir pataikius tiesiai į rankas. Žaidimas sukelia daug juoko, ypač kai kiaušiniai pradeda dužti ir taškytis.
Vištos ir kiškiai
„Vištos ir kiškiai” - tai linksmų estafečių žaidimas, kuriame dalyviai pasidalija į dvi komandas: vištų ir kiškių. Kiekviena komanda turi atlikti skirtingas temas atitinkančias užduotis - „vištos” gali rinkti grūdus (pupas ar žirnius) šaukštais, o „kiškiai” - šokinėti per kliūtis ar rinkti morkas. Komandos nariai dažnai pasipuošia atitinkamais aksesuarais - vištos užsideda karūnėles ar snapus, o kiškiai - ilgas ausis. Žaidimo metu komandos varžosi tarpusavyje, o laimi ta, kuri greičiau įveikia visas užduotis. Šis žaidimas ypač populiarus tarp vaikų, kuriems patinka persikūnyti į gyvūnus ir imituoti jų elgesį.
Kiaušinio balansas
Kiaušinio balansas - tai precizijos ir kantrybės reikalaujantis žaidimas, kuris gali būti žaidžiamas keliais būdais. Vienas iš variantų - dalyviai ant galvos nešioja margutį (dažniausiai virtą), stengdamiesi nueiti kuo ilgesnį atstumą jo neišmesdami. Senovėje buvo tikima, kad per pavasario lygiadienį (kuris dažnai būna netoli Velykų) tai įmanoma padaryti lengviau dėl ypatingo žemės ir mėnulio išsidėstymo. Nors moksliškai tai nepatvirtinta, žaidimas vis tiek populiarus ir sukelia daug azarto. Šeimos dažnai varžosi, kas ilgiausiai išlaikys stovintį kiaušinį arba kas nueis toliausiai su kiaušiniu ant galvos.
Margučių simbolika
Pagonybėje kiaušinis turi ypatingą, sakralinę reikšmę - tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Kiaušinių marginimas augalais. Kiaušiniai buvo marginami natūraliais, augaliniais dažais - žibuoklių žiedai suteikė švelniai melsvą spalvą, ąžuolo žievė - juodą, svogūnų lukštai - tamsiai rudą ir t.t. Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę. Stebuklingi margučiai. Pagonys tikėjo, kad kiaušiniai turi magiškų galių - kiaušinių duodavo valgyti sergantiems, ką tik pagimdžiusioms moterims buvo kepama puri, saldi kiaušinienė moliniame indelyje (beje, ši kiaušinienė - tradicinė palankynų, gimdyvės ir naujagimio lankymo, dovana), kiaušinius glausdavo prie skaudamų vietų, sunkiai gyjančių žaizdų, žalius kiaušinius gerdavo pastoti norinčios moterys. Buvo manoma, kad margintų Velykų kiaušinių stebuklingos savybės dar didesnės.
Margučių raštų prasmės
Pagal mitologinę pasaulėžiūrą iš kiaušinio atsirado pasaulis, todėl marginant jį ir stengiamasi atspindėti pasaulį. Senovėje buvo tikima, kad marginimas dar labiau sustiprina galias, kurios yra kiaušinyje. Kiaušinio smaigalys simbolizuoja dangų, bukasis galas - žemę. Kiekvienas margučio ornamentas taip pat turi savo prasmę, todėl margindami galime pasirinkti ženklus pagal tai, ko norime palinkėti, o senovinius margučius galime skaityti kaip tam tikrą žinutę, kurią mums perduoda margintojas. Labai svarbūs augaliniai motyvai marginime - gyvybės medis, kaip ir saulė, reiškia amžiną gyvybės atsinaujinimą, raštus sudarančius paukštelių pėdutės ar paukštelis - gyvybės ir laimės simbolis. Kryžius simbolizuoja visas pagrindines kryptis. Svastika - energijos, judėjimo, ugnies, Saulės ženklas. Spiralės - tai žalčiai, simbolizuojantys gyvybingumą. Kvadratas - žemės stabilumo ženklas. Jį sudaro du trikampiai. Vienas jų gali būti smaigaliu į viršų - tai dangus, kalnas, gyvybės simbolis, kito smaigalys nukreiptas žemyn - tai žemė, moteriškasis pradas. Taip pat labai svarbūs augaliniai motyvai ir įvairiais pavidalais vaizduojamas gyvybės medis.
Margučių žaidimai ir apeigos
Margučiai žadino gyvates. Kiaušinių žaidimai mūsų protėviams buvo ne tik linksma pramoga, bet ir dar vienas magiškas ritualas. Senovėje buvo tikima, kad kiaušinyje slypi gemalu pasivertusios gyvatės, o kiaušinį žaidimo metu pramušus jos išlįsdavo ir šliauždamos pažeme budino augaliukus, tarsi kvietė juos greičiau dygti ir žaliuoti.
Vakare iš surinktų margučių berneliai išrinkdavo margučių karalienę ir visam kaimui paskelbdavo, kuri mergelė gražiausiai margina.
Jeigu iš kiaušinio atsiranda visa gyvybė, kad jai padėtume atsirasti, turime kiaušinį pramušti. O kad gyvybe pasidalintume su žeme, kuri po žiemos pavargusi, kiaušinį ridename. Tokiu būdu žemei perduodame energiją, kuri glūdi kiaušinyje. Juk norime, kad viskas sužaliuotų, sužydėtų, gerą derlių duotų. Žinoma, neapsieita per šventę be bernelių ir mergelių žaismo. Čia į vėl į pagalbą ateidavo kiaušiniai. Berneliai susirinkdavo vaišes giedodami apeigines dainas šeimininkams ir, svarbiausia, netekėjusioms mergelėms, į kurias dairėsi. „Dovanok margučių porą, gausi vyrą gražų, dorą, jei neduosi mums margučių, neturėsi nė vaikučių“, - dainuojama vienoje tokioje dainoje. Vakare iš surinktų margučių berneliai išrinkdavo margučių karalienę ir visam kaimui paskelbdavo, kuri mergelė gražiausiai margina.
Kitos Velykų tradicijos
Be žaidimų ir margučių, Velykos turi ir daugiau tradicijų, kurios iki šių dienų išliko svarbios.
#
tags: #Velykų #pietų #žaidimai #tradicijos