Varnėnų lizdai su kiaušiniais: iš gamtos mylėtojo perspektyvos
Varnėnų lizdai su kiaušiniais - tema, aktuali kiekvienam gamtos mylėtojui. Šiame straipsnyje panagrinėsime varnėnų gyvenimo būdą, lizdų ypatumus ir kaip galime padėti šiems paukščiams išsaugoti savo populiaciją.
Pažintis su varnėnais
Paprastasis varnėnas (Sturnus vulgaris) - Lietuvoje gerai žinomas paukštis. Apie 80 proc. varnėnų įsikuria inkiluose, kiti įsitaiso stogų plyšiuose, uoksuose, medžių drevėse. Tai margas ir gražus paukštis, tačiau kai siaubia vyšnias, pavirsta piktu ir bjauriu špoku. Minta įvairiais vabzdžiais, vabaliukais, sliekais, skanauja sėklas, uogas, obuolius ir kitokį augalinį maistą. Mūsų šalyje sutinkamas kovą-lapkritį, žiemoja retai.
Varnėnų lizdai: kur ir kaip jie įrengiami?
Varnėnai yra lanksčiai prisitaikantys paukščiai, todėl lizdus suka įvairiose vietose. Dažniausiai jie renkasi:
- Inkilus: Tai populiariausia varnėnų lizdavietė, ypač ten, kur trūksta natūralių uoksų.
- Stogų plyšius ir ertmes: Varnėnai gali įsikurti po stogų skardomis, plyšiuose tarp sienų ar kitose pastatų konstrukcijų ertmėse.
- Medžių uoksus ir dreves: Natūralūs uoksai medžiuose taip pat tinkami lizdavietėms, ypač senesniuose medynuose.
Lizdui varnėnai naudoja įvairias medžiagas: sausą žolę, šakeles, plunksnas, popieriaus skiauteles ir kitas rastas medžiagas. Lizdo vidų iškloja minkštesniais dalykais - plaukais, vilna, pūkais.
Kiaušiniai varnėnų lizde
Varnėnų patelės deda nuo 4 iki 7 melsvų arba žalsvų kiaušinių. Peri patelė apie 11-13 dienų. Išsiritę jaunikliai yra priklausomi nuo tėvų, kurie juos maitina vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Jaunikliai lizdą palieka po 3 savaičių, tačiau tėvai juos dar kurį laiką prižiūri ir maitina.
Taip pat skaitykite: Gamtos stebuklas: vyturio lizdai
Kaip galime padėti varnėnams?
- Iškelti inkilus: Jei norite pritraukti varnėnus į savo sodą ar kiemą, iškelkite jiems tinkamą inkilą. Inkilas turėtų būti 20-25 cm skersmens, su 5 cm skersmens landa.
- Saugoti senus medžius: Senuose medžiuose su uoksais varnėnai gali rasti natūralias lizdavietes.
- Vengti pesticidų: Pesticidai naikina vabzdžius, kurie yra pagrindinis varnėnų maistas.
- Neardyti lizdų: Jei radote varnėnų lizdą, jokiu būdu jo neardykite.
- Lesinti šaltuoju metų laiku: Žiemą varnėnus galite lesinti sėklomis, grūdais ar uogomis.
Paukščių stebėjimas: hobis, kuris praturtina gyvenimą
Aktyviau domėtis paukščiais galima pradėti įsigijus Remigijaus Karpuškos knygą "Paukščių stebėjimas". Joje rasite profesionalių patarimų, kaip stebėti paukščius, atskirti skirtingas jų rūšis. Taip pat galima užsirašyti į specialius kursus. Tai gali būti išvykos pavasarį - rudenį į įvairius mūsų šalies miškus, parkus, stebėti ir mokytis atpažinti sparnuočius.
Jei ketinate pradėti stebėti paukščius, pirmiausia atidžiau apžiūrėkite savo kiemą, sodą ar šalia esantį parką. Savo telefone galite turėti visų Lietuvos paukščių balsų įrašus - tai labai praverčia mokantis. Patogu turėti žiūronus ar fotoaparatą - pagal nuotrauką bus paprasčiau identifikuoti paukštį.
Net paprastas sparnuočių stebėjimas ilgainiui tampa savotiška liga - nekantriai lauki, kada prasidės pavasaris, tėviškėn sugrįš išskridę paukščiai, prasidės perėjimo metas.
Kiekvienas gyvas padaras turi teisę į savo vietą pasaulyje
Kiekvienas gyvas padaras turi tokią pačią teisę, kaip ir mes, užimti savo vietą pasaulyje, kiekvienas vaidina svarbų vaidmenį mitybos grandinėje, o kiekviena rūšis - savaime saugotinas dalykas. Norėtųsi, kad žmonės brangintų savo kaimynus - nenaikintų lizdų, o sunaikinę - įrengtų alternatyvią vietą perėti ir auginti jauniklius. Norint nustatyti, ar paukštis peri kokiame nors pastate, reikia pastabumo, paukščių identifikavimo įgūdžių, jų biologijos ir elgsenos supratimo pagrindų. Perėjimas tikėtinas, jei paukštis pastebimas giedantis, neramiai besielgiantis, dažnai lankantis konkrečią vietą - tikėtina, lizdavietę, nešantis šakeles lizdui ar maistą jaunikliams, arba jei matytas lizdas su kiaušiniais.
Gegužę - liepą ne tik miestų parkuose, bet ir soduose reikėtų vengti kirsti, genėti, retinti tankius medžius, krūmus, ardyti šakų krūvas - juose gali būti paukščių lizdai. Daugelis mažųjų giesmininkų per sezoną išveda dvi vadas, todėl giesmes galime girdėti ir pavasarį, ir vėliau - vasarą. Susukę lizdą ir sudėję kiaušinius paukščiai prityla, tarsi pradingsta. Radus jauniklį, jei jis apsiplunksnavęs, liesti jo nereikėtų - palikite ten, kur buvo. Dažniausiai jo tėvai kažkur netoliese. Beje, inkilus galima statyti ne tik pavasarį, bet ištisus metus. Naujame namelyje paukščiai neskuba apsigyventi - tik po metų kitų, kai inkilą išvėdina vėjas, sušildo saulė ir jis tampa gamtos dalimi. Renkantis inkilą, svarbu atsižvelgti, kur jis bus kabinamas ir pritaikyti konkrečiai paukščių rūšiai.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių įvairovė
Jei norite padėti paukščiams ir juos prisikviesti į svečius, galite juos lesinti. Daryti tai reikia protingai - nepradėti lesinti per anksti rudenį, kol žiema neprasidėjo. Geriausia lesinti šaltuoju metu, kai sparnuočiams sunku rasti maisto. Jei jau pradėjote, lesinti reikia kiekvieną dieną - įpratinti lesykloje rasti maistą, jie nesivargina jo ieškoti kitur, tad, nustojus maitinti, gali žūti. Sparnuočiams prasimaitinti padeda ir augalai. Aplink namus pasodinkite derlių duodančių medžių, krūmų: putinų, šermukšnių, šaltalankius, šeivamedžių, gudobelių, raugerškių, lazdynų, ąžuolų, vienvyčių vijoklių - jų uogos ir vaisiai vilioja paukščius.
Paukščių globa: ką daryti radus jauniklį?
Atėjus pavasariui sugrįžusiems paukščiams prasideda sunkus ir įvairiausių įvykių kupinas veisimosi sezonas. Vieni peri inkiluose, kiti suka lizdus tankiuose krūmuose, treti būstus lipdo iš purvo prie namų pastogių. Kiekvienas paukštis renkasi tinkamiausią ir, kaip jam atrodo, saugiausią būstą. Bet kad ir kaip paukščiai stengtųsi, jiems ne visada pavyksta išvengti trikdymo ir nelaimių, kurias sukelia žmonės, plėšrūnai ar gamtos stichijos.
Radę jauniklių jiems nebūdingoje vietoje nepulkite jų rinkti ir nešti namo. Taip paukšteliams galite padaryti meškos paslaugą! Tokiu atveju visada reikia labai gerai įvertinti esamą padėtį ir jaunikliui kylančią grėsmę. Jeigu aptikote sužeistą paukštį, reikėtų skambinti visą parą veikiančiu telefonu 8 686 44 828. Paukščiai savo jauniklius be globos palieka itin retai.
Miestuose, radus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį, reikėtų pabandyti išsiaiškinti, ar tai jau lizdą palikęs, bet dar gerai neskraidantis jauniklis, ar iš lizdo netyčia iškritęs paukštelis. Strazdų, lakštingalų, startų jaunikliai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti. Lizdas dažnai pasidaro per ankštas gausiai šeimynai, ir paukščiukai, kuriuos vis dar maitina tėvai, palieka lizdą, bet toli nuo jo nenuklysta ir laikosi ant gretimų šakų. Pasitaiko, kad tokie mažyliai neišsilaiko dėl stipresnio vėjo ar patirties stokos ir nukrenta ant žemės. Tokiems nelaimėliams užtenka nedidelės pagalbos - juos reikia įkelti į tankesnį krūmą ar medį. Iškritusį iš lizdo jauniklį vis tiek stebi ir maitina tėvai. Įkeltą į gretimą medį jauniklį suaugę paukščiai susiras ir pamaitins.
Jeigu aptikote iš lizdo iškritusį dar nesugebantį tupėti ant šakos ar dar neapsiplunksnavusį jauniklį, jį reikėtų įkelti atgal į lizdą. Bet tai labai rizikinga. Kartais geriau nerizikuoti savo sveikata ir nebandyti grąžinti į gūžtą paukštuko, o paimti jį globoti. Didelis pavojus bandant įkelti į lizdą iškritusį jauniklį kyla, kai paukštukai jau pakankamai dideli, iš dalies apsiplunksnavę. Kiti lizde esantys jaunikliai, išsigandę besiartinančio žmogaus, gali iššokinėti.
Taip pat skaitykite: Lizdų higiena vištoms
Nukritus kregždės lizdui su jaunikliais, paukštelius galima sudėti į indelį nuo sulčių, nedidelę dėžutę, gėlių vazonėlį. Prieš tai į indelį reikėtų pridėti seno lizdo liekanų, žolės, samanų, tiks ir minkštas rankšluostinis popierius. Indelį su kregždžiukais reikėtų bandyti pakabinti į tą pačią vietą, kur buvo lizdas. Jeigu tai neįmanoma, tada reikėtų stengtis padėti kuo arčiau buvusio lizdo.
Gegužės mėnesį Kaune galima išvysti Vilniaus gatve prabėgančią virtinę mažų geltonai ir juodai pūkuotų paukščiukų. Tai didžiųjų dančiasnapių arba didžiųjų ančių jaunikliai. Pritrūkus natūralių senų perėti tinkamų uoksų šie paukščiai įsikuria senuose pastatuose, ventiliacijos angose, parkuose pelėdoms iškeltuose inkiluose. Išperėtus jauniklius tėvai vedasi iki artimiausio vandens telkinio. Išvydę šiuos paukščiukus nepulkite jų rinkti! Apsidairykite, kažkur netoliese turėtų būti jų motina. Pamačius motiną reikėtų pasišalinti per saugų atstumą, kad paukštis nebijotų ir jauniklius galėtų saugiai nusivesti iki vandens. Paukščių šeimyną netgi galima palydėti laikantis saugaus atstumo. Kartais pabaidyta patelė palieka jauniklius ir išsigandusi nuskrenda. Tada jaunikliai pakrinka ir išsibėgioja kas kur. Jeigu vietoje, kur jaunikliai išsislapstė, nėra didelio eismo ar didelio praeivių srauto, patelė turėtų grįžti ir bandyti toliau vestis jauniklius. Bet kai jaunikliai išsibėgioja judrioje gatvėje, pėsčiųjų zonoje, o motinos jau nėra šalia, juos reikėtų surinkti ir nunešti iki vandens telkinio, kur tikriausiai motina juos ir vedėsi. Dančiasnapių jauniklius mielai priglaudžia ir kitos patelės.
Iš lizdo gandrų jaunikliai iškrinta ir ant žemės atsiduria dėl kelių priežasčių: dėl smarkaus lietaus padidėjus lizdo svoriui lūžta atraminės šakos ir lizdas nukrenta, jaunikliai iš lizdo gali iškristi netyčia, kartais tėvai patys išmeta silpnesnį jauniklį, nes jiems per sunku rasti lesalo visiems išmaitinti. Tokius iškritusius gandriukus vertėtų bandyti įkelti atgal į lizdą. Jeigu jauniklis vėl iškrinta arba išmetamas iš lizdo, apie jį galima pranešti tuo besirūpinančiai tarnybai arba imtis globoti patiems. Gandrus reikėtų lesinti kuo įvairesniu lesalu, sudarytu iš gyvulinės kilmės produktų. Jauniklius galima šerti kietai virtais kiaušiniais, žuvimi, mėsa, sliekais, konservuotu šunų arba kačių pašaru ir t. t. Tinka įvairi mėsa - jautiena, vištiena, kiauliena. Taip pat galima duoti varškės. Labiausiai gandriukai mėgsta žuvį. Iš pradžių jauniklius reikėtų šerti gausiai - duoti tiek, kiek jie sulesa. Vėliau, kai jaunikliai patys jau skraido, šerti reikėtų kas antrą dieną, dar po kelių dienų - kas trečią, po dviejų savaičių - kas ketvirtą, po to - kartą ar du per savaitę. Nevisiškai sotus gandras pats ims ieškoti, kur dar gauti lesalo, eis į pievas, artimiausią kūdrą, griovį. Tuo metu laukuose knibždėte knibžda žiogų ir kitų vabzdžių, kurie sudaro 70 proc. gandro lesalo. Pamažu gandras turėtų atprasti nuo jį maitinusių žmonių ir prisijungti prie jau laukuose besibūriuojančių savo gentainių. Taip užauginsite sveiką jauniklį ir jo neprisijaukinsite. Rugpjūčio viduryje jis turėtų kartu su kitais laukiniais paukščiais patraukti į žiemojimo vietas Afrikoje.
Neretai namuose auginant gandriuką, padaroma lemtinga klaida - nemažinama duodamo lesalo. Tada jauniklis niekur neskrenda, nes gauna kasdien reikiamą kiekį lesalo ir nėra skatinamas pats ieškotis maisto, neišmoksta jo prasimanyti ir nenori niekur skristi. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendėte, kad jauniklis negali būti paliktas gamtoje, apie jį galite pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai jau minėtu telefonu 8 686 44 828 arba patys auginti. Auginant jauniklius reikėtų žinoti kelias pagrindines taisykles. Radę paukščio jauniklį jokiu būdu jo negirdykite! Paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Jie jauniklius lesina tokiu lesalu, kuriame vandens būna pakankamai. Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia lesalo, o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą lašelį vandens į snapą vanduo pateks į trachėją, plaučius ir oro maišus. Lesinti jauniklius reikėtų tai rūšiai pritaikytu lesalu. Dažniausiai į žmonių rankas pakliūva paukščiai vabzdžialesiai: strazdai, varnos, kovai, varnėnai, zylės, kregždės, musinukės, žvirbliai ir kiti sodo bei parko paukščiai. Vabzdžialesiams netinka nei batonas, nei kruopos. Visus juos galima lesinti gyvu lesalu: musės lervomis, miltkirmėlėmis, svirpliais, žiogais, sliekais. Jeigu gyvo lesalo neturite, tinka varškė, kietai virtas kiaušinis, smulkiai kapota jautiena (geriausia širdis), taip pat ištirpintas sausas kačių ėdalas. Galima duoti ir konservuoto kačių ėdalo. Varniniams paukščiams tinka ir virtos bulvės, įvairi mėsa, šunų ėdalas. Grūdlesiams geriau duoti brinkinto sauso kačių pašaro, sumaišyto su įvairiais grūdais. Paukščiukams pradėjus patiems lesti, netrukus juos bus galima paleisti į laisvę, tik reikia sulaukti, kol jie visiškai apsiplunksnuoja ir ima lesti patys. Užaugintus jauniklius galima paleisti netoli tos vietos, kur jie buvo rasti.
Šalies ornitologai prašo gyventojų nelįsti prie aptiktų lizdų, jų neapžiūrinėti, nes po to aplink lizdą lieka numinta žolė ar aplaužytos šakos. Tokį lizdą lengvai pastebi plėšrūnai ir sunaikina jame esančius jauniklius bei kiaušinius. Be to, toks smalsumas žmonėms gali būti pavojingas. Kai kurie strazdai, žuvėdros neprašytą svečią nuo savo lizdų gena išmatų „lietumi“, bet pelėdos, plėšrieji paukščiai, gindami savo lizdą kartais žmogų puola ir savo aštriais nagais gali sunkiai sužaloti.
tags: #varnėnų #lizdai #su #kiaušiniais