Paukščių lizdai ir kiaušiniai: ką svarbu žinoti?
Atėjus pavasariui, sugrįžę paukščiai pradeda veisimosi sezoną. Vieni peri inkiluose, kiti suka lizdus tankiuose krūmuose, treti būstus lipdo iš purvo prie namų pastogių. Kiekvienas paukštis renkasi jam tinkamiausią ir saugiausią vietą. Tačiau, kad ir kaip paukščiai stengtųsi, jiems ne visada pavyksta išvengti trikdžių ir nelaimių, kurias sukelia žmonės, plėšrūnai ar gamtos stichijos. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius paukščių lizdų aspektus, su kokiais iššūkiais susiduria paukščiai ir kaip elgtis radus paukščių jauniklius.
Kuriasi arčiau žmonių: priežastys ir ką daryti?
Gyventojai pastebi, kad paukščiai ėmė kurtis arčiau namų. Pavyzdžiui, vienų kieme antis kiaušinius sudėjo terasos vazone. Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus sako, kad antys neretai peri netikėtose vietose, dažnai šalia vandens telkinių, bet pasitaiko, kad įsikuria ir toliau.
„Kartais paukščiai įsikuria šalia žmonių ir sudaro jiems tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, musinukės, kielės, kregždės, žvirbliai peri pavėsinėse, įvairiuose sodybos pastatų užkaboriuose. Kai paukštis jau sudėjęs kiaušinius ar net išperėjęs jauniklius, jie yra saugomi įstatymų, negalima naikinti. Reikia leisti baigti perėti ir paukštis paliks lizdą. Taip atsitinka, jei grįžti iš kokių atostogų ar po ilgo laiko apsilankai sodyboje, randi tokių dovanų. Reikia bandyti netrikdyti paukščių“, - aiškina ornitologas.
Jei sparnuočių draugija nepageidaujama, imtis priemonių galima, kai paukštis dar nesudėjęs kiaušinių ir tik bando kurtis. „Jei pradėjo sukti lizdą, žmonės gali neleisti to daryti, - pridūrė jis. - Vis dėlto šį momentą sunku pastebėti.“
Ką daryti radus paukščio jauniklį?
Radę jauniklių jiems nebūdingoje vietoje, neskubėkite jų rinkti ir nešti namo. Taip paukšteliams galite padaryti meškos paslaugą! Tokiu atveju visada reikia labai gerai įvertinti esamą padėtį ir jaunikliui kylančią grėsmę. Jeigu aptikote sužeistą paukštį, reikėtų skambinti visą parą veikiančiu telefonu 8 686 44 828. Paukščiai savo jauniklius be globos palieka itin retai.
Taip pat skaitykite: Gamtos stebuklas: vyturio lizdai
Miestuose, radus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį, reikėtų pabandyti išsiaiškinti, ar tai jau lizdą palikęs, bet dar gerai neskraidantis jauniklis, ar iš lizdo netyčia iškritęs paukštelis. Strazdų, lakštingalų, startų jaunikliai lizdus palieka dar nemokėdami skraidyti. Lizdas dažnai pasidaro per ankštas gausiai šeimynai, ir paukščiukai, kuriuos vis dar maitina tėvai, palieka lizdą, bet toli nuo jo nenuklysta ir laikosi ant gretimų šakų. Pasitaiko, kad tokie mažyliai neišsilaiko dėl stipresnio vėjo ar patirties stokos ir nukrenta ant žemės. Tokiems nelaimėliams užtenka nedidelės pagalbos - juos reikia įkelti į tankesnį krūmą ar medį. Iškritusį iš lizdo jauniklį vis tiek stebi ir maitina tėvai. Įkeltą į gretimą medį jauniklį suaugę paukščiai susiras ir pamaitins.
Jeigu aptikote iš lizdo iškritusį, dar nesugebantį tupėti ant šakos ar dar neapsiplunksnavusį jauniklį, jį reikėtų įkelti atgal į lizdą. Bet tai labai rizikinga. Kartais geriau nerizikuoti savo sveikata ir nebandyti grąžinti į gūžtą paukštuko, o paimti jį globoti. Didelis pavojus bandant įkelti į lizdą iškritusį jauniklį kyla, kai paukštukai jau pakankamai dideli, iš dalies apsiplunksnavę. Kiti lizde esantys jaunikliai, išsigandę besiartinančio žmogaus, gali iššokinėti.
Pagalba nukritus kregždės lizdui
Nukritus kregždės lizdui su jaunikliais, paukštelius galima sudėti į indelį nuo sulčių, nedidelę dėžutę, gėlių vazonėlį. Prieš tai į indelį reikėtų pridėti seno lizdo liekanų, žolės, samanų, tiks ir minkštas rankšluostinis popierius. Indelį su kregždžiukais reikėtų bandyti pakabinti į tą pačią vietą, kur buvo lizdas. Jeigu tai neįmanoma, tada reikėtų stengtis padėti kuo arčiau buvusio lizdo.
Prisimename atvejį, kai stipraus lietaus paplauti po tiltu sulipdyti langinių kregždžių lizdai išmirko ir vienas po kito šleptelėjo ant žemės su juose augančiais jaunikliais. Tuo metu po ranka buvo kelios senos vinys ir darbinės kumštinės pirštinės. Pirštines įpjovėme iki pusės, prikišome patiltėje prirautos padžiūvusios žolės. Iš vinies padarytais kabliukais naująjį lizdą su jaunikliais prikabinome beveik į tas pačias vietas, kur buvo kregždžių lizdai. Iš pradžių kregždės ieškojo savo lizdų ir tūpė buvusių statinių vietoje, bet greitai išgirdo cypsint jauniklius pirštinėse ir ėmė juos lankyti bei lesinti. Taip sėkmingai pirštinėse išaugo ne viena kregždžiukų šeimyna.
Didžiųjų dančiasnapių jaunikliai mieste
Gegužės mėnesį Kaune galima išvysti Vilniaus gatve prabėgančią virtinę mažų geltonai ir juodai pūkuotų paukščiukų. Tai didžiųjų dančiasnapių arba didžiųjų ančių jaunikliai. Pritrūkus natūralių senų perėti tinkamų uoksų, šie paukščiai įsikuria senuose pastatuose, ventiliacijos angose, parkuose pelėdoms iškeltuose inkiluose. Išperėtus jauniklius tėvai vedasi iki artimiausio vandens telkinio. Išvydę šiuos paukščiukus, nepulkite jų rinkti! Apsidairykite, kažkur netoliese turėtų būti jų motina. Pamačius motiną, reikėtų pasišalinti per saugų atstumą, kad paukštis nebijotų ir jauniklius galėtų saugiai nusivesti iki vandens. Paukščių šeimyną netgi galima palydėti, laikantis saugaus atstumo.
Taip pat skaitykite: Iš gamtos mylėtojo perspektyvos
Kartais pabaidyta patelė palieka jauniklius ir išsigandusi nuskrenda. Tada jaunikliai pakrinka ir išsibėgioja kas kur. Jeigu vietoje, kur jaunikliai išsislapstė, nėra didelio eismo ar didelio praeivių srauto, patelė turėtų grįžti ir bandyti toliau vestis jauniklius. Bet kai jaunikliai išsibėgioja judrioje gatvėje, pėsčiųjų zonoje, o motinos jau nėra šalia, juos reikėtų surinkti ir nunešti iki vandens telkinio, kur tikriausiai motina juos ir vedėsi. Dančiasnapių jauniklius mielai priglaudžia ir kitos patelės.
Iškritę gandriukai: ką daryti?
Iš lizdo gandrų jaunikliai iškrinta dėl kelių priežasčių: dėl smarkaus lietaus padidėjus lizdo svoriui, lūžta atraminės šakos ir lizdas nukrenta, jaunikliai iš lizdo gali iškristi netyčia, kartais tėvai patys išmeta silpnesnį jauniklį, nes jiems per sunku rasti lesalo visiems išmaitinti. Tokius iškritusius gandriukus vertėtų bandyti įkelti atgal į lizdą. Jeigu jauniklis vėl iškrinta arba išmetamas iš lizdo, apie jį galima pranešti tuo besirūpinančiai tarnybai arba imtis globoti patiems.
Gandrus reikėtų lesinti kuo įvairesniu lesalu, sudarytu iš gyvulinės kilmės produktų. Jauniklius galima šerti kietai virtais kiaušiniais, žuvimi, mėsa, sliekais, konservuotu šunų arba kačių pašaru ir t. t. Tinka įvairi mėsa - jautiena, vištiena, kiauliena. Taip pat galima duoti varškės. Labiausiai gandriukai mėgsta žuvį. Iš pradžių jauniklius reikėtų šerti gausiai - duoti tiek, kiek jie sulesa. Vėliau, kai jaunikliai patys jau skraido, šerti reikėtų kas antrą dieną, dar po kelių dienų - kas trečią, po dviejų savaičių - kas ketvirtą, po to - kartą ar du per savaitę.
Nevisiškai sotus gandras pats ims ieškoti, kur dar gauti lesalo, eis į pievas, artimiausią kūdrą, griovį. Tuo metu laukuose knibždėte knibžda žiogų ir kitų vabzdžių, kurie sudaro 70 proc. gandro lesalo. Pamažu gandras turėtų atprasti nuo jį maitinusių žmonių ir prisijungti prie jau laukuose besibūriuojančių savo gentainių. Taip užauginsite sveiką jauniklį ir jo neprisijaukinsite. Rugpjūčio viduryje jis turėtų kartu su kitais laukiniais paukščiais patraukti į žiemojimo vietas Afrikoje.
Neretai namuose auginant gandriuką, padaroma lemtinga klaida - nemažinama duodamo lesalo. Tada jauniklis niekur neskrenda, nes gauna kasdien reikiamą kiekį lesalo ir nėra skatinamas pats ieškotis maisto, neišmoksta jo prasimanyti ir nenori niekur skristi.
Taip pat skaitykite: Lizdų higiena vištoms
Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendėte, kad jauniklis negali būti paliktas gamtoje, apie jį galite pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai jau minėtu telefonu 8 686 44 828 arba patys auginti.
Pagrindinės taisyklės auginant paukščių jauniklius
Auginant jauniklius, reikėtų žinoti kelias pagrindines taisykles. Radę paukščio jauniklį, jokiu būdu jo negirdykite! Paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Jie jauniklius lesina tokiu lesalu, kuriame vandens būna pakankamai. Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia lesalo, o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą lašelį vandens į snapą, vanduo pateks į trachėją, plaučius ir oro maišus.
Lesinti jauniklius reikėtų tai rūšiai pritaikytu lesalu. Dažniausiai į žmonių rankas pakliūva paukščiai vabzdžialesiai: strazdai, varnos, kovai, varnėnai, zylės, kregždės, musinukės, žvirbliai ir kiti sodo bei parko paukščiai. Vabzdžialesiams netinka nei batonas, nei kruopos. Visus juos galima lesinti gyvu lesalu: musės lervomis, miltkirmėlėmis, svirpliais, žiogais, sliekais. Jeigu gyvo lesalo neturite, tinka varškė, kietai virtas kiaušinis, smulkiai kapota jautiena (geriausia širdis), taip pat ištirpintas sausas kačių ėdalas. Galima duoti ir konservuoto kačių ėdalo. Varniniams paukščiams tinka ir virtos bulvės, įvairi mėsa, šunų ėdalas. Grūdlesiams geriau duoti brinkinto sauso kačių pašaro, sumaišyto su įvairiais grūdais.
Paukščiukams pradėjus patiems lesti, netrukus juos bus galima paleisti į laisvę, tik reikia sulaukti, kol jie visiškai apsiplunksnuoja ir ima lesti patys. Užaugintus jauniklius galima paleisti netoli tos vietos, kur jie buvo rasti.
Saugokime paukščių lizdus
Šalies ornitologai prašo gyventojų nelįsti prie aptiktų lizdų, jų neapžiūrinėti, nes po to aplink lizdą lieka numinta žolė ar aplaužytos šakos. Tokį lizdą lengvai pastebi plėšrūnai ir sunaikina jame esančius jauniklius bei kiaušinius. Be to, toks smalsumas žmonėms gali būti pavojingas. Kai kurie strazdai, žuvėdros neprašytą svečią nuo savo lizdų gena išmatų „lietumi“, bet pelėdos, plėšrieji paukščiai, gindami savo lizdą kartais žmogų puola ir savo aštriais nagais gali sunkiai sužaloti.
Kiaušinių perkėlimas ir lizdo trikdymas
Ornitologas sako, kad kiaušinių geriau neperkelti. Paukščiai ne visada gali perėti kitoje vietoje. „Kaip būna su kregždėm, kartais nutrupa jų lizdas nuo sienos, tada žmonės kokį krepšelį pritvirtina per metrą ar du, pasitaiko paukščiai sugrįžta. Arba jei žmonės daro remontą, negali laukti ir yra strazdo lizdas, jį kartais perkelia. Tačiau su antim sudėtinga, nes jos gali to lizdo nerasti“, - kalba pašnekovas.
Dengti širma lizdo taip jį atskiriant nuo terasos zonos, kurioje nori ilsėtis žmonės, G. Petkus taip pat nepataria: „Reikia žiūrėti, kokiais keliais atskrenda antis iki lizdo. Ar ras jį. Nes gali būti uždengtas jos takas. Taip pat kai žmogus pakeičia kažkokį aplinkos elementą paukštis gali nebegrįžti, nes nesijaus saugiai.“
Ančiukai ir kiaušinių lukštai
Ilona stebisi, kad kokį mėnesį ant dėties tupėjusi antis staiga dingo su visais kiaušiniais, neliko nė lukštų. Ančiukų moteriai taip ir neteko pamatyti. G. Petkus sako, kad ančiukai išsirita po 24 dienų, jie palieka lizdą iš karto, su patele keliauja link vandens telkinių, kieme nelieka: „Nebent spėji pamatyti tą patį momentą, kai jie išsirita, nes jie išeina iš karto.“ Anot jo, kiaušinių lukštus paukščiai gali sulesti, nes tai yra kalcio šaltinis, kai kurie sparnuočiai lukštus išneša iš lizdo patys. Pavyzdžiui, kai išsirita varnėnai, jie lukštus išnešioja po kiemus ir žmonės randa melsvų kiaušinių lukštų.
tags: #kieles #lizdai #su #kiausiniais #nuotraukos