Vaismedžių ir Vaiskrūmių Sodinimas: Patarimai ir Gudrybės
Pavasaris - tai metas, kai gamta bunda ir mes vis dažniau krypstame į ją. Tai puikus laikas pasisodinti vaismedžių ir vaiskrūmių, kurie po kelerių metų atsidėkos skaniomis dovanomis, o gražiai sutvarkytas sodas džiugins akį. Norint, kad sodinukai prigytų ir gerai derėtų, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir patarimų.
Tinkamos Vietos Parinkimas
Vaismedžiams ir vaiskrūmiams parinkite tinkamą vietą. Labiausiai tinka pakilesnio reljefo vietos, nes jose nebūna per šlapia. Šaltas oras žiemos ir šalnų metu nukeliauja į žemesnes vietas, todėl vaismedžiai auga sveikesni ir derlingesni. Vaismedžių ir vaiskrūmių nereikėtų sodinti į daubas, nes jose dažniausiai būna per šlapia ir per šalta. Šaltą žiemą augalai gali pašalti arba iššalti, o pavasario šalnos pakąsti žiedus, dėl ko augalai taps ligoti. Reikliausi yra persikai, abrikosai, trešnės ir vyšnios.
Dirvožemio Paruošimas
Labai gerai, kai sodui skirtame plote yra išnaikintos daugiametės piktžolės, dirva patręšta, suarta ir prieš sodinimą sukultivuota. Jei tenka sodinti į prastesnę vietą, pavyzdžiui, veją, dirvožemį reikia paruošti. Į žemę galima įmaišyti neutralizuoto durpių substrato arba komposto. Mažiau derlingus dirvožemius patartina patręšti mineralinėmis trąšomis. Į vieną sodinimo duobę reikėtų berti 100-150 g superfosfato ir 50-100 g kalio sulfato. Tinka ir kompleksinės trąšos, kuriose yra mažai (iki 5 %) azoto ir daug fosforo bei kalio, pvz., NPK 5-15-20. Azotu tręšti reikia kiek vėliau, po sodinimo praėjus maždaug mėnesiui. Šilauogės gerai auga ir dera tik rūgščiame dirvožemyje. Jei dirvožemis yra neutralus arba šarminis, sodinimo vietą reikia paruošti. Ant dugno galima papilti 5-10 cm rupaus smėlio arba žvyro sluoksnį. Sodinimo duobes substratu užpilti reikėtų iš anksto, kad jis gerai suslūgtų.
Atstumai Tarp Augalų
Tarp vaismedžių ir vaiskrūmių sode reikia palikti tarpus, atsižvelgiant į sodo augalų rūšį, veislę, poskiepį ir auginimo būdą. Tarp vyšnių ir slyvų, priklausomai nuo veislės, paliekami 2-3 m tarpai, avietės sodinamos 0,3-0,5 m atstumu, šilauogės, rankomis skinti skirti serbentai ir agrastai ‒ kas 1-1,5 m. Bus labai svarbu , kad pasodinti medžiai ne tik nemestų šešėlio ant kaimyno sodo, bet kad netrukdytų įruošti lysves tarp vaismedžių ir nemestų šešėlio ant kitų augalų.
Sodinimo Laikas
Pavasarį vaismedžius ir vaiskrūmius geriausia pasodinti iki vegetacijos pradžios. Augalai turėtų būti pasodinti iki vegetacijos pradžios, kitu atveju, jau pumpurus sukrovęs medis ar krūmas, gali sunkiau prigyti ar būti mažiau atsparus nepalankioms oro sąlygoms. Taigi tinkamiausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį - kovo-balandžio mėnesiai. Sodinant į per šlapią dirvą, sugadinama jos struktūra ir pabloginamos šaknų augimo sąlygos. Vėliau, sodinukams sulapojus, augalai sunkiau prigyja ir labiau nukenčia nuo pastaraisiais metais dažnai pasitaikančių sausrų.
Taip pat skaitykite: Receptai be grilio
Sodinukų Priežiūra Prieš Sodinimą
Iki sodinimo augalų šaknis reikia saugoti nuo išdžiūvimo. Jas patartina sudrėkinti ir įkišti į platų polietileninį maišą arba apvynioti polietileno plėvele. Itin rūpestingai reikia elgtis su pradėjusiais sprogti sodinukais. Jei parsivežtų augalų negalima iškart pasodinti, juos reikia prikasti. Nupirktų vaismedžių šaknis , pervežant į sodinimo vietą, reikia suvinioti į drėgną skudurą. Jei nupirktų vaismedžių , vaiskrūmių nežadate tuojau pat sodinti, apkaskite juos drėgnomis žemėmis. Apkasdami žiūrėkite , kad žemės užpildytų tarpus tarp šaknų. Iškasama didesnė duobė, kad tilptų augalo šaknys, ir užkasamos žemėmis.
Sodinimo Technika
Sodinamų vaismedžių šaknys duobėje turi pasiskleisti kiek galima vienodžiau į visas puses. Aplūžusias ir per ilgas šaknis reikia nukirpti, kad neužsilenktų. Sodinukas statomas ant duobės dugne padaryto kauburėlio. Pasodinto vaismedžio ar vaiskrūmio šaknys turi būti gerai apgultos žemių. Kad nepažeistumėte šaknų, tuščius tarpus rankomis pripildykite žemių. Supilta į duobę žemė aplink sodinuką gerai suminama nepažeidžiant jo šaknų ar kamieno. Aplink pasodintą medelį padaroma vadinamoji lėkštė laistymui . Jos kraštai paliekami aukštesni. Medelis pririšamas prie kuolo ir gausiai paliejamas, kad žemės sušlaptų net žemiau šaknų zonos. Baigus sodinti, reikia palieti. Kuo didesnės duobė buvo iškasta, tuo daugiau reikia vandens.
Sodinimo Gylis
Obelų, kriaušių, vyšnių ir trešnių sodinukai su sėkliniais poskiepiais sodinami iki šaknies kaklelio. Į skėstašakes (kaukazines) skiepytas slyvas reikia sodinti truputį giliau skiepijimo vietos. Taip pasodinti medeliai išaugina mažiau poskiepio atžalų. Kuo ilgesnė poskiepio dalis paliekama virš žemės, tuo žemesni auga medeliai. Serbentai ir agrastai sodinami giliau ‒ jų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme. Taip pasodinus susiformuoja vešlesni vaiskrūmiai, jie būna ilgaamžiškesni, išaugina daugiau pakaitinių stiebų.
Mulčiavimas
Mulčiavimas sudaro palankesnes drėgmės sąlygas, dygsta mažiau piktžolių. Tam geriausiai tinka durpės. Pasodintų vaismedžių pomedžiai mulčiuojami durpėmis, perpuvusiu mėšlu, pjūvenomis, organinėm atliekom arba ne visai paruoštu kompostu.
Genėjimas
Įsigijus vienamečius skiepus be vainiko (šoninių ūglių), viršūnę virš pumpuro reikia patrumpinti maždaug 90 cm aukštyje. Jei sodinukai su vainiku yra 70-90 cm aukščio, jų viršūnė patrumpinama apie 50-60 cm virš aukščiausiai esančio šoninio ūglio. Labai ilgi šoniniai ūgliai taip pat šiek tiek patrumpinami. Vainiko pirmajame aukšte vaismedžiams reikalingos 3-5 šakos. Jei šoniniai ūgliai auga stačiai į viršų, juos patartina atlenkti į horizontalią padėtį ir pririšti virvele prie kamieno apačios arba atraminio kuolo. Šakoms įgavus norimą augimo kryptį, virvelė atrišama. Agrastų ir serbentų ūgliai trumpinami, virš žemės paliekant 2-3 pumpurus. Iš jų išaugs stiprūs ūgliai, vaiskrūmis bus vešlesnis. Pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius reikia genėti. Jei sodinukai be vainikėlių, patariama nukirpti viršūnę virš pumpuro maždaug 80-90 cm aukštyje nuo žemės. Sodinukų, kurių šakelės yra 60-70 cm aukštyje, genėti nereikia. Agrastų ir serbentų ūgliai patrumpinami paliekant virš žemės 2-3 pumpurus.
Taip pat skaitykite: Kalėdiniai imbieriniai sausainiai: geriausi receptai
Apsauga
Pasodintą medį pririšti prie kuolo reikia taip, kad jis ant jo nepakibtų.Pasodinus žemę duobėje vis dar šiek tiek slūgsta. Kuolai turi būti be žievės, dėl kenkėjų , dar geriau galus impregnuoti, kad tarnautų ilgiau. Ilgis priklauso ne tik nuo vaismedžio aukščio, bet ir nuo dirvožemio. Rudenį pasodinti vaismedžiai labai nukenčia nuo pelėnų. Vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį, dar neišsprogus pumpurams, reikėtų nupurkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų. Sodinukai būna jautrūs ir mažiau atsparūs, tad juos patariama profilaktiškai nupurkšti fungicidu, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus nuo ligų gerai apsaugo fungicidai „SCORE 250 EC“ (2 ml į 10 l vandens), bei „TOPAS 100 EC“ (5 ml į 10 l vandens).
Dirvožemio Rūgštingumas
Visiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams labiau tinka nerūgščios dirvos. Ten kur stinga kalkių - kaulavaisiai auga blogiau.
Specifiniai Vaiskrūmių Sodinimo Patarimai
Serbentai ir Agrastai
Taip pat pavasarį , kaip ir rudenį sodiname ir naujus serbentų ir agrastų krūmus. Serbentai ir agrastai pakenčia pusšešėlį, tačiau kur kas geriau dera auginami atviroje saulėtoje vietoje. Todėl nereikėtų jų sodinti labai arti jaunų vaismedžių. Augančio vaismedžio vainikas didėja, o pavėsyje atsidūrusių uogakrūmių derlius gerokai sumažėja. Geriausiai geltonųjų, raudonųjų serbentų krūmus sodinti 1,5 m atstumu. Juoduosius serbentus reikėtų auginti 2 m atstumo tarpais.
Avietės
Avietynui tinkamiausia yra atvira, saulėta ir mažiau gaunanti pavasarinių šalnų vieta. Taip pat turi būti neužmirkstanti dirva. Mėgsta labiau lengvesnes negu sunkias dirvas. Avietės geriausiai auga humusingoje, daug maisto medžiagų turinčioje , silpnai rugščioje ph 5,6 dirvoje. Lengvose dirvose , kur plonas derlingas ariamasis sluoksnis, auginamas avietes reikia gausiai laistyti. Nuo gegužės iki uogų sirpimo pradžios labai svarbu ,kad avietėms netruktų drėgmės, nes uogos bus smulkios ir derlius negausus. Drėgmę gerai saugo mulčas. Aviečių derlius būna didesnis, kai dirva apie augalus mulčiuojama organinėmis medžiagomis. Mulčiavimui tinka durpės, pjūvenos, nupjauta vejų žolė, šiaudingas mėšlas, medžio žievės. Mulčiuotos avietės rečiau serga žievėplaiša. Avietės gali būti sodinamos eilėmis , tarp augalų paliekant 0,5m , o tarp eilių 1,50 m atstumus. Sodiname avietes rudenį arba ankstyvą pavasarį. Sodinukai sodinami negiliai. Sodinant svarbu, kad šaknies kaklelis atsidurtų 2 cm po žeme. Žemė apie pasodintą augalą gerai apspaudžiama , paskui palaistoma ir dirva mulčiuojama. Pradžioje reiks išravėti piktžoles, vėliau krūmai gražiai sutankėja ir natūraliai apsisaugo nuo piktžolių.
Šilauogės
Tręšiant vienam kvadr. Šilauogėms auginti ruošiamas substratas iš rūgščių durpių, papuvusių pjūvenų, susmulkintų žievių, pridedant žemių. Patogiausia auginti sodinant eilėmis. Kasama tranšeja apie 70-80 cm pločio ir apie 40 cm gylio. Šilauoges galim sodinti rudenį arba pavasarį. Geriausiai tinka 2-3 metų sodinukai. Svarbu sodinti gerai palaistytus krūmelius. Šilauogių derlius gausesnis bus, jei sodinsite kelias skirtingas veisles. Svarbu parinkti vietą, kad pavasarį nepasemtų vanduo, nes tai gali jas pražudyti. Sodinama kas 1-1,2 m . Sodinant daugiau krūmų tinka sodinti eilėmis tarp eilių paliekant apie 2-3 metrus. Pasodinus būtina palaistyti. Svarbu dažnai laistyti, kol šaknelės iš vazono substrato išaugs . Tai trunka apie 1-1,5 mėnesio. Tai ypač atsakingas momentas. Pasodintus šilauogių krūmus svarbu mulčiuoti pjuvenomis, nupjauta vejų žole, smulkintomis pušų žievėmis ir rugščia durpe.
Taip pat skaitykite: Kaip numesti svorio sveikai
Populiariausi Vaismedžiai
Populiariausi vaismedžiai mūsų šalyje jau ne vienerius metus išlieka panašūs - obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Tiesa, šiltėjantis klimatas vaismedžių „madas“ šiek tiek pakoreguoja ir vis daugiau sodininkų renkasi išmėginti tokius vaismedžius kaip abrikosai ar persikai ir visai sėkmingai juos augina bei sulaukia gausaus derliaus.
Duobės Paruošimas
Daugelio vaismedžių sodinimas yra panašus. Duobės, į kurią sodinsite vaismedį, dydis priklauso ne tik nuo paties medelio dydžio bet ir nuo dirvos, kurioje jis augs. Jeigu žemė nėra itin derlinga, verta iškasti didesnę duobę, kad medelis lengviau prigytų ir galėtų iš dirvožemio pasiimti daugiau jam reikalingų maisto medžiagų. Optimalus duobės vaismedžiams diametras - apie 80 cm, gylis - 50 cm, vaiskrūmiams atitinkamai - 40 cm ir 25 cm. Jei sodinate tik keletą sodinukų tai pakanka paruošti tik sodinimo vietą. Sodinimo duobės gylis ir plotas priklauso nuo vaismedžio ar vaiskrūmio formos. Duobes vaismedžiams iškasti ir pagerinti reikia iš anksto . Duobės skesmuo turi būti mažiausiai apie 100 cm . Uogakrūmiams paprastai užtenka 50 cm , kurios gilis 50cm-60 cm . Jos dugnas purenamas kastuvu .Kasant duobę, viršutinis kultūrinis dirvos sluoksnis ir po juo esantis paprastai pilamas į skirtingas krūvas, kurios taip ir paliekamos iki medelio sodinimo. Jei sodinate augalus rudenį, paruošus duobę, iškastoji žemė sumaišoma su humusu ir maisto medžiagomis tuojau pat supilama atgal į duobę. Kasam taip, kad duobės centre susidarytų kauburėlis pastatom sodinuką taip , kad pasiskleistų šaknys.
Tręšimas Sodinant
Duobės užpildui rekomenduojama naudoti kokybišką kompostinę žemę - tam puikiai tiks „Agrochemos“ „Kompostinė žemė“, kuria užpylus vaismedžio ar vaiskrūmio šaknis, augalas gaus jo augimui ir vystymuisi reikalingų mineralinių trąšų ir mikroelementų, kuriais praturtinta „Kompostinė žemė“. Jeigu dirvožemis yra smėlingas, į kompostinę žemę galima įmaišyti „Agrochemos“ „Universalaus“ durpių substrato ir šiuo mišiniu užpilti augalo šaknis. Į duobę su žemių mišinių rekomenduojama įberti ir porą saujų kompleksinių mineralinių trąšų. Lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Vasara“, kuriose subalansuotos makro ir mikro maisto medžiagos, užtikrina optimalų augalų aprūpinimą lengvai ir greitai įsisavinamais maisto elementais, didina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, palankiai veikia augalų augimą ir derliaus formavimąsi, efektyvios bręstančiam derliui ir jo kokybei. Paprastai pirmaisiais metais pilno tręšimo daugiamečiams augalams nereikia, tačiau reikia atsižvelgti į augalo būklę ir aplinkos sąlygas. Jeigu augalas pakankamai nesutvirtėja, prieš šaltąjį sezoną, vasaros pabaigoje galima jį patręšti nedideliu kiekiu tų pačių trąšų, kurias naudojote sodinant augalą.
Laistymas Sodinant
Sudėjus žemių mišinį, į duobę įpilamas kibiras vandens, kad augalas nepritrūktų drėgmės. Pasodinus vaismedį ar vaiskrūmį, sodinuką reikėtų dar kartą palaistyti. Vasarą sodinuką gausiai palaistyti reikia bent kartą į savaitę. Svarbu dažnai laistyti, kol šaknelės iš vazono substrato išaugs . Tai trunka apie 1-1,5 mėnesio. Tai ypač atsakingas momentas.
Šaknų Priežiūra Sodinant
Sodinant vaismedį itin svarbu neužlenkti jo šaknų, nes jis gali neprigyti. Jeigu jos per ilgos ir į duobę netelpa - geriau jas apkarpyti. Taip pat žemėje reikia nepalikti oro tarpų, tad po kiekvieno žemės sluoksnio, supilto į sodinuko duobę, žemę reikia gerai pamindyti ar suploti kastuvu. Ant duobės viršaus užpilamas derlingas daržo žemės sluoksnis, likęs iškasus duobę.
Atstumai Tarp Vaismedžių ir Vaiskrūmių
Šiltamėgiams augalams, tokiems kaip abrikosai, slyvos, persikai reikėtų parinkti saulėtą vietą, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Atstumai tarp vaismedžių priklauso nuo jų veislės - optimalus atstumas tarp vaismedžių 4-5 m, tarp vaiskrūmių - 1-2 m.
tags: #vaiskrūmių #sodinimas #patarimai