Vaisiaus vandenų kiekio nukrypimai: priežastys, diagnostika ir valdymas
Vaisiaus vandenys atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir nėštumo eigai. Šie vandenys, sudaryti iš filtruotos motinos kraujo plazmos, apsaugo vaisių nuo išorės poveikių, leidžia jam laisvai judėti, apsaugo virkštelę nuo prispaudimo, užtikrina normalų plaučių vystymąsi, palaiko pastovią kūno temperatūrą ir leidžia spręsti apie nėštumo eigą. Normalus vaisiaus vandenų kiekis nėštumo metu kinta, didžiausią kiekį pasiekdamas 37-38 nėštumo savaitę (1000-1500 ml) ir vėl sumažėdamas iki 800-1000 ml. Nukrypimai nuo šio normos - tiek sumažėjęs, tiek padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis - gali reikšti įvairias problemas ir reikalauja atidaus stebėjimo bei tinkamo valdymo.
Sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis (oligohidramnionas)
Oligohidramnionas diagnozuojamas, kai vaisiaus vandenų tūris sumažėja iki 500 ml ar mažiau trečiajame trimestre. Šis sutrikimas nustatomas ultragarsiniu tyrimu, įvertinant vaisiaus vandenų tūrį ir indeksą (mažesnis kaip 8 cm). Esant gerokai sumažėjusiam vandenų kiekiui, vandenų indeksas gali būti mažesnis nei 5 cm.
Priežastys
Sumažėjusį vaisiaus vandenų kiekį gali lemti įvairūs veiksniai:
- Motinos ligos: Preeklampsija, hipertenzinė liga, infekcinės ligos (toksoplazmozė, citomegalija, mikoplazminė infekcija, lytiškai plintančios infekcijos), pernešiojimas, lėtinės motinos ligos (tonzilitas, inkstų, ginekologinės ligos).
- Vaisiaus inkstų ir šlapimo takų raidos ydos: Funkciniai sutrikimai, dėl kurių sumažėja pirminio šlapimo kiekis.
- Lėtinis deguonies nepakankamumas: Dėl placentos funkcijos nepakankamumo, kai trūkstant deguonies, pirmiausia aprūpinami gyvybiškai svarbūs organai (širdis, smegenys), o inkstai ir plaučiai kenčia nuo deguonies stygiaus ir negali pagaminti reikiamo kiekio vandenų.
Diagnostika
Sumažėjusį vaisiaus vandenų kiekį gali įtarti gydytojas, jeigu nėščiosios gimdos dydis atsilieka nuo normalaus, sumažėja vaisiaus aktyvumas. Tiksliau sutrikimas nustatomas ultragarsu, skaičiuojamas vaisiaus vandenų tūris ir indeksas.
Pasekmės
Dėl mažo vandenų kiekio gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, per anksti subręsti placenta, sukelti vaisiaus plaučių, sąnarių pakitimų, atsirasti skeleto ir veido deformacijų. Sumažėjęs vandenų kiekis ypač pavojingas antrajame nėštumo trimestre (18-26 savaitę) ir gali baigtis nėštumo nutrūkimu, vaisiaus arba naujagimio žūtimi. Dėl mažo vandenų kiekio iškyla pavojus užspausti virkštelę, padidėja infekcijos prasiskverbimo į vaisiaus organizmą rizika.
Taip pat skaitykite: Minkštimas: išsamus vadovas
Valdymas
Sumažėjus vaisiaus vandenų kiekiui, būtina nustatyti priežastį ir stebėti vaisiaus būklę. Gydymo taktika priklauso nuo nėštumo trukmės ir vandenų sumažėjimo laipsnio. Jei tai atsitiko iki 28 nėštumo savaitės, moterį reikia visapusiškai ištirti (hormoniniai, biocheminiai ir ultragarsinis tyrimai), kad būtų nustatyta vaisiaus būklė. Trečiojo trimestro pabaigoje gali būti rekomenduojamas ankstesnis gimdymo sužadinimas. Gydymas gali apimti kraujotakos tarp gimdos ir placentos gerinimą bei medžiagų apykaitos procesų placentoje skatinimą. Jei įmanoma, gydoma ir pagrindinė liga, sukėlusi sutrikimą. Gydymo metu maždaug kartą per savaitę atliekamas ultragarsinis tyrimas, kas tris dienas tiriama kraujotaka "motinos-placentos-vaisiaus" sistemoje, kiekvieną dieną tiriamas vaisiaus širdies darbas.
Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas)
Polihidramnionas diagnozuojamas, kai vaisiaus vandenų kiekis viršija 1,5-2 litrus. Šis sutrikimas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus polihidramnionas išsivysto staiga ir sukelia nėščiajai diskomfortą (dusulys, silpnumas, tinimai, padažnėjęs pulsas), o lėtinis vystosi pamažu ir moteris spėja priprasti prie padidėjusios gimdos.
Priežastys
Padidėjusį vaisiaus vandenų kiekį gali lemti:
- Motinos ligos: Cukrinis diabetas, infekcinės ligos.
- Rezus konfliktas: Kai motina yra Rh neigiama, o vaisius Rh teigiamas.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Vaisiaus vystymosi sutrikimai: Nervinio vamzdelio defektai, virškinimo sistemos sutrikimai.
- Vandens pūslės sienelės ląstelių veiklos sutrikimas: Dėl nėščiosios infekcijų (chlamidiozė, mikoplazmozė, citomegalijos infekcija, sifilis, ūmios kvėpavimo takų infekcijos).
- Vaisiaus negalėjimas ryti vaisiaus vandenų: Dėl nervinio vamzdelio raidos ydų ar sutrikus vandenų cirkuliacijai vaisiaus virškinimo sistemoje.
Diagnostika
Apie vaisiaus vandenų pagausėjimą galima spręsti iš didesnio nei įprastai nėščiosios pilvo. Gimda būna įsitempusi, o vaisius sunkiai apčiuopiamas. Pagrindinis tyrimas - ultragarsu, kurio metu nustatomas vaisiaus vandenų padidėjimo lygis. Taip pat atliekami biocheminiai, hormoniniai, imunologiniai ir genetiniai vaisiaus vandenų tyrimai, vaisiaus kraujo tyrimas (paimant kraujo iš virkštelės), siekiant nustatyti vaisiaus vystymosi sutrikimus.
Pasekmės
Dažniausia polihidramniono komplikacija - priešlaikinis gimdymas ir neišnešiotas nėštumas. Vandenų "turtingos" nėščiosios dažnai gimdo gana sunkiai, joms būdingi per silpni gimdos susitraukimai, gimdymas gali užsitęsti. Bėgant gausiems vaisiaus vandenims iš gimdos gali iškristi virkštelė, per anksti atsisluoksniuoti placenta.
Taip pat skaitykite: Vaisiaus svoris: priežastys ir rizikos
Valdymas
Nėščioji dažniausiai tiriama ligoninėje, norint nustatyti ligą sukėlusias priežastis. Jei reikia sukelti gimdymą, gydytojui tenka vandenų pūslę pradurti specialiais instrumentais. Siekiant užkirsti kelią kraujavimui, po gimdymo mamytei skiriama gimdą sutraukiančių vaistų.
Genetinių tyrimų svarba
LSMUL Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė atkreipia dėmesį į genetinių tyrimų svarbą nustatant galimas vaisiaus chromosominių anomalijas. Nors patikra galima visoms nėščiosioms, Lietuvoje remiamasi padidintos rizikos veiksnių metodika. Chromosominių anomalijų patikra rekomenduojama moterims, kurioms gimdymo metu bus 35-eri ir daugiau metų, kurių vyrams yra 42 metai ir daugiau, kurios yra gimdžiusios arba nutraukusios nėštumą dėl vaisiaus raidos ydų, pagimdžiusios vaiką su chromosomine patologija, jeigu ji ar vaiko tėvas serga paveldima liga, buvę du ir daugiau persileidimų, jeigu ultragarsu matomi pakitimai, jeigu atliko kraujo tyrimą ir jis rodo padidintą riziką, buvo paveikta teratogeninių veiksnių.
Genetinių tyrimų rūšys
- PRISCA tyrimas: Kombinuotas testas, kurio metu atliekama ultragarsinė patikra ir imamas kraujas bei tiriami du biocheminiai žymenys. Šio tyrimo patikimumas - 90-95 proc.
- NIPT tyrimas: Neinvazinis prenatalinis tyrimas, kurio metu imamas mamos kraujas ir tiriama vaisiaus DNR. Šio tyrimo patikimumas - apie 99 proc.
- Invaziniai tyrimai (choriono gaurelių biopsija, amniocentezė): Tiksliai atskleidžia vaisiaus kariotipą ir leidžia nustatyti chromosomines anomalijas 100 proc. patikimumu. Tačiau šie tyrimai susiję su nedidele persileidimo rizika.
Sprendimų priėmimas nustačius anomalijas
Nustačius chromosomines anomalijas, kiekvienas atvejis yra labai individualus ir sprendžiamas atsižvelgiant į situaciją. Organizuojamas gydytojų konsiliumas, pacientė yra konsultuojama specialistų ir tik tuomet pasirenkamas vienas ar kitas variantas.
Taip pat skaitykite: Apie vidinį išgydymą
tags: #vaisiaus #vandenu #virs #normos #priezastys