Gyvasis vanduo: vidinio išgydymo kelionė
Šis straipsnis skirtas panagrinėti vidinio išgydymo programos „GYVASIS VANDUO“ reikšmę ir poveikį dalyvių gyvenimams. Remiantis asmeninėmis patirtimis ir liudijimais, siekiama atskleisti, kaip ši programa padeda žmonėms įveikti priklausomybes, atkurti santykius, atrasti tikėjimą ir priimti save.
Atsiveriant savęs pažinimui ir Dievo meilei
Dalyviai vieningai teigia, kad programa „GYVASIS VANDUO“ suteikė jiems galimybę pažvelgti į savo vidų giliau, atpažinti savo problemas ir nuodėmes, kurios, pasak jų, yra dažnos. Tai leido jiems patirti pasitikėjimą ir laisvę kalbėti, būti savimi. Daugelis dalyvių teigia, kad tapo drąsesni ir atviriau bendrauja su artimaisiais.
Vienas iš dalyvių teigė, kad Dievas jį išgydė iš sunkių priklausomybių. Kitas dalyvis, dalyvavęs programoje su žmona, pasidalijo, kad tai suteikė jų šeimai didesnę laisvę atvirai bendrauti ir pažinti vienas kitą. Jie tęsia kovą su likusiomis priklausomybėmis, melsdamiesi ir prašydami užtarimo. Dalyviai pabrėžė atvirumo grupelėse ir didelio palaikymo su nuoširdžia pagalba svarbą.
Dievo veikimas pasireiškė per konkrečius būdus teikti pagalbą: siuntė žmones, kurie padėjo įvardyti ir atpažinti netvarką gyvenime ir padeda išlipti iš įsisenėjusių mechanizmų konstruktyvaus bendravimo būdu. Dalyviai patyrė ašarų malonę, aiškumą, pasikeitė suvokimas apie save ir kitus.
Programa padėjo iš naujo atrasti Bažnyčios gyvenimą - iš naujo ją atrado per Kristaus kūno bendrystę. Iš naujo atrado ir pamilo Dievo galią gydyti per žmones, jų pasidalinimus. Po programos dalyviai jaučia, kad į savo trūkumus ir privalumus ėmė žvelgti blaiviau, trūkumai nebeatrodo perdėtai dideli, o privalumai - „blaivesni“, suvokia juos kaip Dievo dovaną.
Taip pat skaitykite: Reikšmės paieškos
Itin vertinga buvo pradžia - malda už protėvius ir savo šaknis. Tai laisvina. Dalyviai tęsia pradėtą dvasinę kelionę kasdienėje maldoje. Stengiasi atskirti dvasias - kas iš piktojo, o kas iš Dievo ir pagal Jo norus atkeliauja. Mokosi skaityti krikščionišką literatūrą (anksčiau jos stipriai vengė), nes tiki, kad ten gali rasti labai naudingų dalykų. Ypač naudingas ir tikras malonių metas buvo šlovinimo laikas. Dalyviai dėkoja už galimybę Dievą sutikti taip gyvai. Taip pat buvo labai naudingas grupelių laikas - labai daug išmoko klausydamiesi kitų moterų pasidalinimų.
Atleidimo galia ir santykių atkūrimas
Atleidimas yra svarbi vidinio išgydymo dalis. Vienas iš didžiausių programos dalyvių pasiekimų buvo galimybė ramiai, be jokio širdies skausmo atleisti tėvui. Tai yra didžiulis pasiekimas, nes visada Dievo prašydavo, kad padarytų jį negyvą, troško tėvo mirties. O dabar net du kartus už jį pasimeldė! Programa padėjo šiek tiek pakeisti požiūrį į save - nelaikyti savęs š…, - esu Dievo vaikas su nuopuoliais ir pakilimais. Pradėjo atleisti žmonėms, nelaikyti pykčio, nes suprato, kaip man tai kenkė. Pradėjo į viską žiūrėti paprasčiau ir, svarbiausia, pasitikėti Juo, nepasilikti vienai užsidarius. Labai naudinga buvo skaityti programos knygelę.
Dievas pradėjo, padėjo ir vis dar padeda ypatingai santykiuose su mama. Ypač skausmingai išgyveno ir vis dar išgyvena „virkštelės nukirpimą“, tad programos metu patikėjo galinti būti nepriklausoma nuo mamos, jos nuomonės ir kad mano nuomonė, nors ir kitokia nei jos, iš esmės negriauna mudviejų santykių. Tapo drąsesnė ir labiau pasitikinti savimi, dažniau drįstanti išreikšti savo nuomonę, manau visa tai leis vis labiau ir labiau gyti.
Šioje programoje iš arčiau pamatė savo kieme gulinčius ne vietoje akmenukus, kuriuos pakėlus ir apžiūrėjusi maldoje, kartu su Jėzumi tas duobes lygindavo. Programa pakeitė požiūrį į save, padėjo pamatyti kas esu ir lengviau bei tvirčiau žengti žingsnius, susijusius su savimi pačia. Pradėjo kitaip žvelgti į atrastus gyvenimo akmenukus. Suprato, o gal net reiktų sakyti - įtvirtino ir leido Jėzui prisiliesti prie mano žaizdų, sužeidimų ir juos tvarkyti. Labai džiaugiasi, kad galėjo dalyvauti šioje programoje ir mano, kad ją turėtų praeiti kiekvienas.
Programa praplėtė žinias apie santykius, stengiasi vis dažniau išklausyti žmoną, ieškoti momentų, kada ji yra pasiruošusi išgirsti. Pagerėjo santykis su vyrais ir savo tėvu. Tikėjosi stipresnių išgyvenimų, bet atrodo Dievas veikė labai švelniai ir pamažu. Programos metu sugebėjo atleisti tėčiui bei paleisti jo pasirinkimus. Taip pat vis iš naujo ir iš naujo kovoti dėl skaistumo, tiek savo, tiek santykiuose. Stengiasi skirti daugiau laiko Dievui ir maldai. Svarbiausia buvo užtarimo malda ir realus jos poveikis gyvenime. Labai džiaugėsi dėl grupelės vadovių konkrečių „gyvų“ žodžių, padrąsinimų.
Taip pat skaitykite: Kaip mėgautis desertais ir išlikti sveikiems
Savęs pažinimas ir dvasinis augimas
Dalyviai teigia, kad programos metu daugiau sužinojo apie save ir apie tam tikrų savo poelgių „šaknis“ bei priežastis. Galėjo atvirai papasakoti apie savo bjauriausias nuodėmes, dar geriau suprato savo padėtį ir nuodėmingumą. Labiau suprato, kas kliudo eiti pirmyn, kokios yra mano tikrosios žaizdos. Labai daug padrąsinančių įvykių, vaizdinių, situacijų, labai akivaizdžiai patvirtinusių Dievo vedimą. Labai džiaugiasi šia programa - tai viena iš didžiausių dovanų mano gyvenime!
Nežino, ar būtų ištvėrusi savo gyvenimą ir situacijas, jei ne programa, - kassavaitinių susitikimų laukdavau kaip išganymo. Įvyko susitaikymas su mama, atleidimas jai ir priėmimas, tokios, kokia ji yra. Važiuodavo pas mamą su malda ir prašydavau Viešpaties buvimo šalia. Pradėjo dažniau melstis esant problemiškiems pokalbiams, apėmus pykčiui ar kai kažkas įžeidžia. Atradau drąsos, pasitikėjimo savimi, gebu išreikšti savo nuomonę. Suprato, kad gali daugelį dalykų ir situacijų atiduoti Dievui. Programa pakeitė santykį su mama, tėčiu - santykis tapo atviras, abipusiai supratingas, toliau vyksta gijimo procesas. Dėkoja Dievui ir atiduodu Jam tas situacijas, kurių negali pati išspręsti. Buvo naudinga pažvelgti į save ir savo vidų giliau. Buvo ir yra labai svarbu, kad grupelės vadovų dėka, patyriau regėjimus. Tai mane labai suartino su Jėzumi. Be galo džiaugiasi, kad tai patyriau. Man tai svarbu. Vertingos šlovinimo giesmės, kurios įvesdavo į vakaro programą. Labai svarbūs grupelės vadovų pasidalijimai. Ypatingi maldos vakarai prie Didžiojo Kryžiaus, kur vyko labai gilios, prasmingos vadovų vedamos maldos. Jos nepakartojamos. Paskatino ieškoti galimybės dalyvauti rekolekcijose, skaityti religinę literatūrą. Naudingi buvo liudijimai ir paskaitos. Klausantis mokymų ir liudijimų, mokiausi kaskart vis labiau kreipti žvilgsnį į Jėzų. Labai daug atpažinau, kas manyje yra. Buvo svarbus atsigręžimas į vaikystę, tėvus, santykius… pradėjau žengti žingsnį į asmenį, su kuriuo nesinori bendrauti.
Dievas pakeitė visą mano gyvenimą - per programos laikotarpį patyriau visą pokyčių paletę, kokią tik įmanoma patirti. Neįmanoma visko surašyti, bet dabar tikrai žinau, kad Dievas mane labai myli. Patyriau Jo begalinę meilę, kaip Jo sukurtas, lauktas, numylėtas vaikas - kaip JO dukra. Supratau, kad Jis mane tokią netobulą ir sukūrė, tokią, kuri gali suklysti ir Jis nepyksta, bet myli. Programa padėjo ne tik atleisti, bet ir paleisti, nes ilgą laiką jaučiau didelį pyktį savo skriaudėjams. Pakvietė eiti pas Jį gydytis, o ne vis dar teisti, kaltinti arba teisinti. Malonė suvokti, jog nežiūrint mano nuodėmingumo, vis dėlto esu gera DOVANA. Klysti žmogiška, o turėti poreikius nėra gėdinga, tad mokausi atleisti sau ir nesureikšminti aplinkinių nuomonės bei priimti Tėvo meilę. Labiau suvokiu, jog esu mylima Tėvo dukra. Ir toliau laikausi skaistaus gyvenimo. Patiko liudijimai, jie per patirtį giliai įstringa atmintyje ir leidžia suvokti, jog būti silpnu ne gėda. Pradėjau liudyti Kristų savo artimai aplinkai. Supratau, kad nesu tobulas, ir kad Viešpačiui nereikia kad toks būčiau. Už viską dėkoju Dievui. Šlovė ir garbė Tau Viešpatie! Pradėjau daugiau melstis, studijuoti Bibliją. Stipriai patyriau gydančiojo Dievo veikimą, širdies perkeitimą. Gavau naują žvilgsnį į save ir kitus. Supratau, kad neturiu išsikovoti ar užtarnauti meilės. Atradau savo sesę, su kuria santykiai buvo nutrūkę, pradėjo gyti mano žaizda nuo priklausomybės prie žmogaus. Pradėjau daugiau atsiverti kitam. Daugiau meldžiuosi.
Buvau užsidaręs, bailus, niekuo nepasitikintis, sužeistas vyras. Programos metu patyriau meilę, paguodą, išklausymą, palaikymą. Pradėjau atsipalaiduoti, nes mačiau, kad Dievas nori gydyti, esu Jam brangus. Atsirado drąsos atskleisti Dievui savo skausmus, neviltį, nebijoti, kad suklysiu. Ir Dievas ėmė gydyti, su kiekvienu nauju susitikimu darėsi vis lengviau išpažinti, kas sunku ir našta nukrenta, pasidarė nesvarbu, ką kiti pagalvos, o svarbu būti arčiau Dievo ir kitų, dingo neapykanta už skriaudas, o toje vietoje atsirado daugiau meilės ir pagarbos. Ačiū Dievui už šią programą, suteiktą pagalbą ir kryptį, kur eiti. Stengiasi nepamiršti, ką Dievas padarė, kad galiu pas Jį eiti drąsiai, nebijoti atsiverti Jam ir visada prašyti pagalbos laiku ir nelaiku. Dėkoju už seserišką ir brolišką palaikymą ir palydėjimą maldoje kiekvieną trečiadienį. Programose dalyvauju trečią kartą. Šį kartą Viešpats užtvirtino savęs priėmimą tokios, kokia esu, patvirtinimą, kad Dievui nereikia „tam tikros“ manęs, Jis nori jog atpažinčiau savo poreikius, klausyčiau širdies. Taip pat toliau vedė santykio su tėčiu gijimo kelionėje, kuomet sumažėjo kaltės ir savigraužos jausmai, atpažinau nesveiką norą jį gelbėti iš priklausomybės. Stiprėjo autentiškumo ir silpnėjo noro įtikti, patikti kitiems jausmas. Dievas po truputį laisvino ir laisvina iš kalėjimo, kurį pati sukūriau. Džiaugiuosi, kad dangiškasis Tėvas mane patvirtino. Vis sau primenu ir kartoju maldoje, kad esu mylima Dievo dukra ir tik Dievas gali mane visiškai užpildyti. Atradau, kad bijojau būti moteriška, kad ribų reikia ne tik vaikams, bet ir man, - turiu jas žinoti ir sustoti, kai reikia. Suvokiau, kad piktasis nuolat bando meluoti ir tas melas paneigiamas tik Dievo šviesoje. Supratau, kad tai kelionė. Į žmones žiūriu nebevertindama, suprantu, kad visi esame Dievo vaikai ir turime savas žaizdas. Nebijau savo tikėjimo. Ėmiau giliau suvokti tikėjimo paslaptis, savo vidinį pasaulį, pradėjau giliau suprasti problemų (daugiausia bendravimo srityje) darbe, šeimoje priežastis. Prasidėjo bendravimo, elgsenos, pozicijos vertybiniais klausimais pokyčiai į teigiamą pusę. Pradėjau kitaip elgtis įvairiose situacijose, daugiau klausyti širdies, vidinio balso, remtis ne tik protu, kaip vyras, bet ir jausmais, išgyvenimais. Dar kartą įsitikinau, kaip Viešpats kiaurai mato mane ir visada laiku ateina į pagalbą. Buvo nuostabus laikas, Dievas gydė žaizdas, atvėrė jas ir užpylė daug aliejaus. Norėjau, kad Viešpats gydytų žaizdas, padarytas per vyrus, žvilgsnį į vyrišką giminę, tai įvyko ir tebevyksta nuostabiu būdu - davė man sielos draugą ir sužadėtinį, per kurį patiriu Kristaus meilę… Pasikeitė požiūris į vyrus, pamačiau draugo asmenyje, kad ir vyrai - trapūs, jautrūs, sužeisti… Atpažinau, kiek daug esu Dievo apgydyta, trokštu, kad ir mano sužadėtinis ateitų į šią programą, jam jos labai reikia. Ypač naudingi buvo vadovų liudijimai, mokymai, užtarimo malda.
Naujas gyvenimas tikėjimo kelionėje
Dalyviai teigia, kad suprato, kad iš ten, kur buvau, jau išėjau - išėjau į tikėjimo kelionę. Atradau užtikrintumą to, ką darau, esu mažiau priklausomas nuo kitų nuomonių. Supratau, kad nebuvau tobulas vyras, tėvas, bet žinau, kad stengiausi. Palaipsniui atsitraukia baimės, pyktis. Toliau ieškosiu gyvojo Dievo. Supratau keletą dalykų. Pirmąkart dalyvaujant programoje Dievas atvėrė mano tėvo alkoholizmo ir ankstyvos mirties man padarytas žaizdas. Supratau, kad atmečiau vyriškumą ir stokojau patvirtinimo iš tėvo. Per šią programą juos atrandu pirmiausia dangiškajame Tėve ir vyrų bendrijoje. Antrą kartą eidamas programą giliai išgyvenau Dievo, kaip tikrojo maisto prasmę ir reikšmę mano gyvenime, Jo dėka pavyko atpažinti ir nuversti stabus, kurie pastaraisiais metais buvo pradėję šaknytis mano gyvenime. Supratau iš kur kyla tam tikros baimės, todėl galiu lengviau jas įveikti su Dievo pagalba. Su Jo vedimu labiau priimu vyriškumą ir savo pašaukimą šeimoje. Dėl Jėzaus turiu valios ir galios atmesti, atsilaikyti kovoje su priklausomybėmis.
Taip pat skaitykite: Žemės drebėjimai Pietų Italijoje
Ugdymo rekolekcijos "Teateinie Tavo Karalystė!"
Dalyviai dalijosi patirtimi iš ugdymo rekolekcijų „TEATEINIE TAVO KARALYSTĖ!” (LK 11,2) 2019 m. liepos 23-27 Šiluvoje su „Mocni w Duchu” bendruomene (Lenkija).
Patyriau gilesnį Jėzaus artumą, susitaikymą ir atleidimą su neseniai mirusia mama, išlaisvinimą iš sunkumo ir liūdesio, perimto iš močiutės ir mamos. Supratau, kad liūdesys ateina iš mamos linijos. Dabar esu nuo to atskirta, išlaisvinta. Patyriau radikalų, be abejonių Šventosios Dvasios ir Jėzaus atsidavimą man. Patyriau bendrystės svarbą. Buvo „sugriauta“ pertvara tarp Dievo ir manęs. Širdis atsivėrė Dievo meilei, stipriam santykiui su Jėzumi. Šlovė Viešpačiui. Labai naudingi buvo aktyvūs praktiniai užsiėmimai grupėse, juose atsiskleidė mano daug teigiamų ir neigiamų pusių. Mišios, malda, konferencijos, visa visuma atnaujino mane Šventojoje Dvasioje. Dėkoju visiems, kas organizuoja tokį puikų poilsį su Dievu. Tikrai išvykstu namo pilna vilties ir užsidegimo skelbti apie Dievą. Širdy sustiprintas suvokimas, kad turiu įsitvirtinti bendruomenėje. Daugiau sužinojau apie bendruomenes ir tarnystę jose. Gavau atsakymus, kaip galiu prisidėti prie savo bendruomenės, stiprindamas ją ir save. Rekolekcijos buvo labai naudingos. Patiko tarnauti pamaldose. Patyriau fizinės sveikatos pagerėjimą, buvo laiko refleksijai, pamąstymui. Mokymų turinys suteikė žinių ir augimo dvasiškai. Patirtis darbo grupelėje informatyvi, auginanti tikėjime. Atėjo vidinė laisvė. Ir žmonės, ir Dievas nuostabiai atliko savo darbą. Visa apimanti, persmelkianti Karalystės patirtis. Senų vidinių žaizdų gydymas. Vaisiai bendrystės ir bendruomenės. Teatlygina organizatoriams Viešpats iš savo apstybės. Šlovė Dievui. Labai patiko turinys, dėstymo planas, darbas grupėse, ypač visi sprendimai, diskusijos, kurios išplaukdavo iš grupelės, laikas buvo pilnas Šventosios Dvasios vedimo. Ačiū. Rekolekcijose buvo svarbu savęs pažinimas bendrystėje, tarnystėje. Kitų žmonių supratimo svarba. Veikla parapijoje, tarnystės bendruomenėje informacija, žinios apie bendruomenės ir jos narių augimą, katalikiškos tradicijos gryninimas ir išlaikymas. Patyriau atleidimo malonę, santuokos sakramento atnaujinimą, pagilino Mergelės Marijos motinystės supratimą. Šios rekolekcijos buvo nuostabiausias dalykas mano gyvenime. Po užtarimo maldos patyriau, ką reiškia mylėti Dievą, atleidimo galią, patyriau kaip Dievas kalba žmonėms. Labai naudingas pasidalijimas su kitais rekolekcijų dalyviais apie jų patirtis. Nuostabu išgirsti žmonių istorijas, kaip Dievas gydo iš dvasinių ir fizinių ligų. Dar kartą giliai patyriau ir sąmoningiau supratau, ką reiškia turėti giliai tikinčių ir veikiančių krikščionių bendruomenę, dar giliau tikėti ir dar ištikimiau sekti Jėzaus gyvenimu. Tai nepaprastas ramstis asmeninėje dvasinėje tikėjimo kelionėje, įkvepiantis didesniems pasiryžimams tarnauti Viešpačiui visose savo gyvenimo sferose. Šios rekolekcijos turėjo neįkainojamos vertės. Telaimina Dievas visus prisidėjusius, kad šios rekolekcijos įvyktų. Labai naudingos buvo kunigo W.Nowacki paskaitos. Daug naudingų žinių, patyriau maldos galią. Patyriau Dievo meilės begalybę, pasidalijimų svarbą, rūpestingumą, globą, Dievo karalystės plėtimą. Išgyvenau bendrystės džiaugsmą, palietė liudijimai, darbas grupėse, užtarimo malda. Supratau, kad Dievo karalystės kūrime nėra mažų tarnysčių. Patiko tylos ir ramybės laikas, pasidalijimai grupėse su įvairiais žmonėmis. Išgyvenau Dievo veikimą per kitus žmones. Mokymai leido apmąstyti savo patirtis ir išgyvenimus, geriau suprasti Dievo veikimą. Patiko mokymų turinys: dvasingas, koncentruotas, aiškus, įdomus.
tags: #pradzioje #nebuvo #nieko #tiktai #dievo #dvasia