Vaiko bėrimas aplink lūpas: priežastys, diagnostika ir gydymas
Odos bėrimai yra dažnas reiškinys vaikystėje, tačiau bėrimas aplink lūpas gali sukelti ypač daug nerimo tėvams. Svarbu suprasti galimas priežastis, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime bėrimo aplink lūpas priežastis, diagnostikos būdus ir gydymo galimybes.
Dažniausios bėrimo aplink lūpas priežastys
Bėrimo aplink lūpas priežastys gali būti įvairios - nuo paprastų odos sudirginimų iki rimtesnių sveikatos problemų. Toliau išnagrinėsime dažniausiai pasitaikančias priežastis:
Alerginės reakcijos
Alergija yra viena iš pagrindinių bėrimo aplink lūpas priežasčių. Vaikai gali būti alergiški įvairiems maisto produktams, aplinkos veiksniams ar net odos priežiūros priemonėms.
Maisto alergijos
Maisto alergijos dažnai pasireiškia bėrimu aplink burną. Dažniausi maisto alergenai yra pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis, sojos ir kviečiai. Jei įtariate, kad bėrimą sukėlė maisto produktas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas valgė prieš atsirandant bėrimui. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo atveju - itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną). Nors šiuo metu pasaulyje jau atsiranda naujų alergijos maistui išgydymo būdų taikant specifinę imunoterapiją, kol kas toks gydymas nėra patvirtintas ir taikomas klinikinėje praktikoje. Šiuo metu, diagnozavus tikrąją greito tipo alergiją maistui rekomenduojama griežta eliminacinė dieta (pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu). Tai - itin kontraversiška tema alergologų ir klinikinių imunologų bendruomenėje, tačiau kol kas tokiomis vis dar laikomos IV tipo (T limfocitų sukeltos) hiperjautrumo reakcijos. Pastarosios pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia. Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Kaip ir greito tipo alergijų maistui atveju, taip ir lėto tipo alergijos maistui dažniausiai paveikia mūsų mažuosius. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą. Kaip gydomos lėto tipo alerginės reakcijos maistui?
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su alergenu ar dirgikliu. Tai gali būti seilės (ypač kai vaikas daug seilėjasi dygstant dantims), žaislai, kremai, muilai, drabužių skalbimo priemonės ar net metaliniai daiktai, kuriuos vaikas laiko burnoje. Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Taigi, kaip atskirti, kad tai - kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto. Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.
Taip pat skaitykite: Sveiki keksiukai vaikams
Infekcinės ligos
Kai kurios infekcinės ligos taip pat gali sukelti bėrimą aplink lūpas. Svarbu atpažinti šias ligas ir kreiptis į gydytoją.
Herpes simplex virusas (HSV-1)
Herpes simplex virusas, dažniausiai sukeliantis pūslelinę, gali pasireikšti bėrimu aplink lūpas. Pūslelinė paprastai prasideda kaip mažas paraudimas, kuris vėliau virsta pūslelėmis. Pūslelės gali būti skausmingos ir užkrečiamos.
Impetiga
Impetiga yra bakterinė odos infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia aplink burną ir nosį. Būdingi simptomai yra pūslės, kurios trūksta ir palieka medaus spalvos šašą.
Stomatitas
Stomatitas yra burnos gleivinės uždegimas, kuris gali pasireikšti opomis ar bėrimu aplink burną. Priežastys gali būti įvairios - nuo virusinių infekcijų iki alerginių reakcijų.
Atopinis dermatitas (Egzema)
Atopinis dermatitas, arba egzema, yra lėtinė odos liga, kuri pasireiškia sausa, niežtinčia oda. Bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant aplink lūpas. Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su genetiniu polinkiu ir alergijomis. Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį. Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos. Šiuo metu jau gausu įrodymų ir sėkmės istorijų, kai atradus pasislėpusių“ alergijų sukėlėjus ir taikant atitinkamas alergeno vengimo ar alergijos gydymo metodikas nuo atopinio dermatito kenčiantiems pacientams pavyko ne tik reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, bet ir efektyviai suvaldyti ligą. Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais. Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio torto idėjos vaikams
Cheilitas (Lūpų uždegimas)
Cheilitas yra lūpų uždegimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis. Priežastys gali būti įvairios - nuo sauso oro iki infekcijų.
Kampinis cheilitas
Kampinis cheilitas yra lūpų kampų uždegimas, kuris dažnai pasireiškia suskilinėjusiais, skausmingais kampais. Priežastys gali būti seilės kaupimasis, grybelinės infekcijos ar vitaminų trūkumas.
Eksfoliacinis cheilitas
Eksfoliacinis cheilitas yra lūpų lupimasis ir pleiskanojimas. Priežastys gali būti sausas oras, saulės poveikis ar lūpų kramtymas.
Kitos priežastys
Be jau minėtų priežasčių, bėrimą aplink lūpas gali sukelti ir kiti veiksniai:
Dehidratacija
Dehidratacija gali sukelti lūpų sausumą ir įtrūkimus, kurie gali būti painiojami su bėrimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.
Taip pat skaitykite: Mėsos troškinys vaikui: receptai ir patarimai
Oro sąlygos
Sausas, šaltas oras ar stiprus vėjas gali išsausinti odą aplink lūpas ir sukelti bėrimą. Naudokite lūpų balzamą, kad apsaugotumėte lūpas.
Vitaminų trūkumas
Tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, trūkumas gali sukelti lūpų uždegimą ir bėrimą.
Vaistų šalutinis poveikis
Kai kurie vaistai gali sukelti odos bėrimą kaip šalutinį poveikį. Jei pastebėjote bėrimą po vaistų vartojimo, pasitarkite su gydytoju.
Diagnostika
Norint nustatyti bėrimo aplink lūpas priežastį, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali atlikti apžiūrą ir užduoti klausimus apie vaiko ligos istoriją, alergijas ir galimus dirgiklius. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų.
Apžiūra ir anamnezė
Gydytojas apžiūrės bėrimą ir užduos klausimus apie simptomus, tokius kaip niežulys, skausmas, pūslės ar šašai. Taip pat bus domimasi vaiko ligos istorija, alergijomis ir galimais dirgikliais.
Alerginiai testai
Jei įtariama alergija, gali būti atlikti alerginiai testai. Tai gali būti odos dūrio testai arba kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti alergenus.
Odos biopsija
Retais atvejais, kai diagnozė nėra aiški, gali būti atlikta odos biopsija. Tai procedūra, kurios metu paimamas nedidelis odos mėginys ir ištiriamas mikroskopu.
Kultūros tyrimai
Jei įtariama bakterinė ar grybelinė infekcija, gali būti atlikti kultūros tyrimai. Tai procedūra, kurios metu paimamas mėginys iš bėrimo ir auginamas laboratorijoje, kad būtų nustatyta infekcijos sukėlėjas. Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.
Gydymas
Bėrimo aplink lūpas gydymas priklauso nuo priežasties. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir tinkamai prižiūrėti odą.
Vietinis gydymas
Vietinis gydymas apima kremų, tepalų ir lūpų balzamų naudojimą, kad būtų sumažintas uždegimas, niežulys ir sausumas.
Drėkinantys kremai ir tepalai
Drėkinantys kremai ir tepalai padeda išlaikyti odos drėgmę ir sumažinti sausumą. Rekomenduojama naudoti bekvapius, hipoalerginius produktus.
Kortikosteroidiniai kremai
Kortikosteroidiniai kremai gali būti naudojami uždegimui sumažinti. Rekomenduojama naudoti balzamus su SPF, kad apsaugotumėte lūpas nuo saulės.
Sisteminiai vaistai
Sisteminiai vaistai yra geriami vaistai, kurie gali būti naudojami, jei vietinis gydymas nėra veiksmingas arba jei bėrimas yra labai stiprus.
Antihistamininiai vaistai
Antihistamininiai vaistai gali būti naudojami alergijoms gydyti ir niežuliui sumažinti.
Antibiotikai
Antibiotikai gali būti naudojami bakterinėms infekcijoms gydyti.
Antivirusiniai vaistai
Antivirusiniai vaistai gali būti naudojami herpes simplex viruso infekcijoms gydyti.
Namų priežiūra
Namų priežiūra yra svarbi bėrimo aplink lūpas gydymo dalis. Tai apima odos valymą, drėkinimą ir dirgiklių vengimą.
Švelnus odos valymas
Švelniai valykite odą aplink lūpas su švelniu muilu ir vandeniu. Venkite trinti odą, nes tai gali ją sudirginti.
Drėkinimas
Reguliariai drėkinkite odą aplink lūpas su drėkinamuoju kremu ar tepalu. Tai padės išlaikyti odos drėgmę ir sumažinti sausumą.
Dirgiklių vengimas
Venkite dirgiklių, tokių kaip aštrus maistas, citrusiniai vaisiai ir rūgštūs gėrimai, kurie gali sudirginti odą aplink lūpas.
Pakankamas skysčių vartojimas
Užtikrinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri gali sukelti lūpų sausumą ir įtrūkimus.
Kitos rekomendacijos
Be jau minėtų gydymo būdų, yra ir kitų rekomendacijų, kurios gali padėti sumažinti bėrimą aplink lūpas:
Venkite lūpų kramtymo ir laižymo
Lūpų kramtymas ir laižymas gali išsausinti lūpas ir sukelti bėrimą. Stenkitės atpratinti vaiką nuo šių įpročių.
Naudokite drėkintuvą
Sausu oru naudokite drėkintuvą, kad padidintumėte oro drėgmę patalpose.
Apsaugokite lūpas nuo saulės
Naudokite lūpų balzamą su SPF, kad apsaugotumėte lūpas nuo saulės.
Prevencija
Prevencija yra svarbi bėrimo aplink lūpas gydymo dalis.
Alergijos prevencija
Jei vaikas yra alergiškas, stenkitės vengti alergenų. Tai gali apimti specialią dietą, aplinkos kontrolę ir alerginių reakcijų gydymą.
Higiena
Laikykitės geros higienos, kad išvengtumėte infekcijų. Reguliariai plaukite rankas ir venkite dalintis asmeniniais daiktais, tokiais kaip rankšluosčiai ir indai.
Odos priežiūra
Reguliariai drėkinkite odą aplink lūpas ir venkite dirgiklių. Naudokite švelnius, bekvapius produktus.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei bėrimas aplink lūpas nepraeina per kelias dienas, jei jis yra stiprus, jei yra kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, ar jei įtariate infekciją, kreipkitės į gydytoją.
tags: #vaiko #bėrimas #aplink #lūpas #priežastys